Civilinė byla Nr. e3K-3-201-378/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01981-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.9.1.; 3.3.3.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. K. priešieškinį ieškovei R. J. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselio pateikimą apmokėti ir reikalavimų pareiškimą pagal neapmokėtą vekselį, atribojimo.
2. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. K. 14 965 Eur skolos, 692,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovei 2017 m. vasario 10 d. paskolino 2990 Eur, 2017 m. vasario 15 d. – 2995 Eur, 2017 m. vasario 18 d. – 2995 Eur, 2017 m. vasario 20 d. – 2990 Eur, 2017 m. vasario 22 d. – 2995 Eur. Pinigai atsakovei buvo reikalingi jos verslo – drabužių prekybos – plėtrai. Minėtos paskolos buvo užtikrintos tomis pačiomis dienomis atsakovės ieškovei išrašytais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Vekseliuose nurodytais terminais atsakovė neįvykdė savo prievolės. Tarp ieškovės ir atsakovės iki tol buvo susiklostę ilgalaikiai draugiški santykiai, todėl, atsakovei vis žadant grąžinti pinigus ir prašant nesikreipti dėl priverstinio skolos išieškojimo, pasitikėdama atsakove, ieškovė nerealizavo vekselių pagal jų paskirtį. Atsakovė savo pažado grąžinti skolą taip ir neįvykdė, pradėjo vengti ieškovės, todėl ieškovė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į teismą. Atsakovei neapmokėjus 14 965 Eur sumos vekselių, jos turtinės prievolės ieškovei nėra pasibaigusios. Atsakovei nevykdant turtinių prievolių ieškovės naudai, pastaroji patiria turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 14 965 Eur pagrindinės skolos. Ieškovė taip pat prašo teismo iš atsakovės priteisti palūkanas, susikaupusias nuo prievolės mokėti palūkanas atsiradimo dienos dėl 14 965 Eur skolos, kurios 2990 Eur dalis nėra grąžinta 345 dienas (metinės palūkanos sudaro 141,31 Eur), 2995 Eur dalis nėra grąžinta 340 dienų (metinės palūkanos sudaro 139,49 Eur), 2995 Eur dalis nėra grąžinta 337 dienas (metinės palūkanos sudaro 138,03 Eur), 2990 Eur dalis nėra grąžinta 335 dienas (metinės palūkanos sudaro 137,21 Eur), 2995 Eur dalis nėra grąžinta 333 dienas (metinės palūkanos sudaro 136,62 Eur), iš viso pagrindinės skolos metinės palūkanos sudaro 692,66 Eur.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai.
4. Atsakovė 2018 m. vasario 28 d. pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, kad ji valdo parduotuvę pavadinimu „DePari“, esančią Vilniuje, Trakų g. 11. 2017 m. sausio mėn. į minėtą parduotuvę įsiveržė iš matymo atsakovei žinomas asmuo R. J. bei asmuo, prisistatęs Algirdu (kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo yra gerai teisėsaugos institucijoms žinomas A. G.). Minėti asmenys, pasinaudodami apgaule (nurodę, kad Algirdu prisistatęs asmuo tariamai yra prokuroras, kad gresia tariami tyrimai, kratos bei kiti veiksmai atsakovės atžvilgiu), vėliau vartodami psichologinį smurtą bei grasinimus (dėl atsakovei priklausančio turto galimo konfiskavimo, arešto, galimos žalos atsakovės sveikatai bei turtui) per laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki prieštaravimų pateikimo dienos neteisėtai išviliojo iš atsakovės reikšmingai didesnes pinigų sumas, taip pat privertė atsakovę išduoti ieškovės naudai šioje byloje ieškovės pateiktus paprastuosius neprotestuotinus vekselius (minėti ieškovės pateikti vekseliai buvo pasirašyti 2017 m. vasario mėn., vienu metu), nors tam nebuvo jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo. Atsakovė pažymėjo, jog iš nurodytų asmenų lėšų niekuomet nesiskolino, jokių lėšų niekuomet negavo, taip pat nebuvo skolinga minėtiems asmenims jokiais kitais pagrindais, o nurodytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių pasirašymą lėmė neteisėti bei nusikalstami minėtų asmenų veiksmai. Dėl nurodytų asmenų atliktų nusikalstamų veikų 2018 m. vasario 26 d. buvo pateiktas pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūrai, reikalaujant pradėti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė jokių lėšų iš ieškovės nesiskolino bei negavo, ieškovės pateikti paprastieji neprotestuotini vekseliai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu pripažintini negaliojančiais. Savarankišką pareikšto ieškinio atmetimo pagrindą sudaro ir tai, jog tarp šalių nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties bei ieškovė nepateikė visiškai jokių lėšų perdavimą atsakovei patvirtinančių įrodymų (įrašų apie lėšų gavimą, perdavimo–priėmimo aktų ar kt.), todėl atitinkamai laikytina, jog realinė paskolos sutartis nesudaryta.
5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti vekselius negaliojančiais, ir nurodė, kad nagrinėjamos bylos medžiagoje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m balandžio 5 d. raštas „Dėl civilinės bylos Nr. E2-7146-994/2018“ patvirtina, jog šiuo metu yra pradėtas bei atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11157-18 dėl turto prievartavimo. Atsakovė jokių lėšų iš ieškovės niekuomet negavo, jų nesiskolino, taip pat nebuvo ieškovei skolinga jokiais kitais teisėtais pagrindais, o minėti vekseliai pasirašyti išskirtinai nusikalstamų veikų pagrindu, todėl pripažintini negaliojančiais. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Atsakovė pažymi, jog ginčo atveju neabejotinai egzistuoja visos iš nurodytų sąlygų, t. y.: i) ieškovė reikalavo iš atsakovės išduoti ieškovės naudai ginčijamus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, ii) ieškovei buvo grasinama šio priešieškinio faktinėse aplinkybėse nurodytais ekonominiais padariniais, kitaip tariant, de facto (faktiškai) vykdyta turto prievartavimo nusikalstama veika, iii) sandoris neabejotinai sudarytas akivaizdžiai atsakovei nenaudingomis sąlygomis – atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei lėšų sumas, nors jas mokėti ir (ar) minėtai prievolei atsirasti nebuvo jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo, iv) nesant minėtų ieškovės veiksmų, atsakovė neabejotinai nebūtų pasirašiusi ir (ar) išdavusi ginčijamų vekselių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, atsakovės priešieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė, 2017 m. vasario 10 d. susitikusi su ieškove, liudytoju A. G. kavinėje netoli savo parduotuvės „DePari“, esančios Trakų gatvėje, tą pačią dieną savo ranka surašė ir pasirašė šiuos penkis vekselius: 2017 m. vasario 10 d. – 2990 Eur sumos, 2017 m. vasario 15 d. – 2995 Eur sumos, 2017 m. vasario 18 d. – 2995 Eur sumos, 2017 m. vasario 20 d. – 2990 Eur sumos, 2017 m. vasario 22 d. – 2995 Eur sumos.
9. Teismas, vertindamas atsakovės valios trūkumą pasirašant ginčijamus sandorius, pažymėjo, kad grasinimo pobūdis ir poveikis yra įrodinėjami byloje vien atsakovės paaiškinimais. Jokie kiti duomenys neleidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovei buvo realiai grasinta ir vekselių pasirašymas neatitiko jos vidinės valios. Didelių abejonių dėl buvusio realaus grasinimo, dėl kurio atsakovė buvo priversta pasirašyti penkis vekselius viešoje vietoje – kavinėje, teismui taip pat sukėlė pačios atsakovės, kaip verslo srityje dirbančio asmens, elgesys, kai dėl grasinimo atsakovė 2017 m. sausio mėn. perdavė ieškovei du kartus po 5000 Eur (šiam tikslui sumos dalį, sudarančią 5000 Eur, atsakovė gavo iš savo sutuoktinio) tam, kad „galėtų ramiai gyventi", dar po mėnesio dėl tokio paties grasinimo atsakovė pasirašė beveik 15 000 Eur sumos vekselius ir tik po metų, gavusi 2018 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Toks asmens veikimas leidžia teismui labiau tikėti nei netikėti, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir kreipimąsi į teisėsaugos institucijas po neprotingai, nepateisinamai ilgo laiko – metų, sumokėjus ir įsipareigojus dar sumokėti ypač didelę sumą pagal vekselius, galbūt lėmė skolos grąžinimo nukėlimas.
10. Atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu bei nustatytos kitos faktinės aplinkybės neįtikino teismo, kad atsakovei buvo realiai grasinta, dėl to vekselių pasirašymas neatitiko jos vidinės valios.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 2017 m. vasario mėnesį ieškovei išduoti penki vekseliai buvo surašyti atsakovės ir pasirašyti dėl grasinimo, bauginimo ar ekonominio spaudimo. Teismo vertinimu, vekselius atsakovė pasirašė laisva valia, nieko neverčiama, siekdama taikiai susitarti su ieškove, todėl ginčijami vekseliai negali būti suprantami kaip sudaryti esant atsakovės valios trūkumų.
12. Atmetus atsakovės priešieškinį dėl vekselių nuginčijimo bei atsakovei nepaneigus byloje fakto, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį, teismas sprendė, kad vekselio turėtojos sąžiningumas byloje nepaneigtas ir atsakovei priklauso visos teisės pagal šiuos vertybinius popierius – penkis vekselius. Taip pat sprendė, kad atsakovė be teisinio pagrindo jai tenkančią įrodinėjimo naštą dėl paskolos teisinių santykių, buvusių prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, siekia perkelti ieškovei, o tai neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šios kategorijos bylose.
13. Atsakovės pripažintas 10 000 Eur sumos atidavimo ieškovei faktas 2017 m. sausio mėnesį per du kartus leidžia teismui labiau tikėti nei netikėti, kad tarp šalių buvo paskolos teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti rašytiniu susitarimu, dėl to ir buvo pasirašyti ginčo vekseliai, kurių teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje – jis gali būti išduodamas vekselio davėjo pinginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti arba pinginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) arba gali atlikti tam tikrą prievolės pagal šalių teisinį santykį įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją, tai nagrinėjamu atveju ir buvo ieškovės įrodinėjama, teikiant paaiškinimus dėl susiklosčiusių santykių, atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo.
14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarus sprendimas dėl 14 965 Eur skolos, 692,66 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (15 657,66 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 414 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės paliktas nepakeistas ir kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
15. Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MjUtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-525-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-525-916/2015">3K-7-525-916/2015</a>). Taigi, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, kuri yra privaloma ir šią bylą nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, vekseliai būtų praradę vertybinio popieriaus statusą, jeigu jų turėtojas nebūtų pareiškęs reikalavimo per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Nagrinėjamu atveju pagal atsakovės surašytus ir pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius mokėjimo terminai suėjo 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 18 d., 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. kovo 23 d., todėl ieškovė turi teisę pareikšti atsakovei reikalavimus per trejus metus, t. y. iki 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 21 d. ir 2020 m. kovo 23 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad terminas reikalavimams pareikšti pagal į bylą pateiktus vekselius nebuvo suėjęs nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovė turi teisę patenkinti savo reikalavimą ne ginčo tvarka, t. y. pateikti prašymą notarui, kuris neprotestuotinuose vekseliuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padarys vykdomuosius įrašus.
16. Dėl realaus grasinimo panaudojimo priverčiant atsakovę sudaryti vienašalius sandorius, neatitinkančius atsakovės vidinės valios, t. y. pasirašyti ginčo vekselius, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir šią 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo dalį paliko nepakeistą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad terminas reikalavimams pareikšti pagal į bylą pateiktus vekselius nebuvo suėjęs nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu ir ieškovė dar gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo, netinkamai taikė ir aiškino ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314/2010">3K-3-314/2010</a>; 2017 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjktNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269-695/2017">3K-3-269-695/2017</a>; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY5LTIxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-269-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-269-219/2019">e3K-3-269-219/2019</a>; ir kt.).
17.2. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ji dar turi galimybę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tai, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš paprastųjų neprotestuotinų vekselių, savaime nereiškia, kad ieškovė, kaip vekselio davėja, turi prievolę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Ieškovės manymu, tai, kad ĮPVĮ nustatyta, jog vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, neužkerta kelio šaliai užvesti atskirą civilinę bylą, pareiškiant savo reikalavimus dėl skolos priteisimo vekselių pagrindu. Taigi šiuo atveju ieškovė turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į notarą ar į teismą. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTQwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-540/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-540/2009">2A-540/2009</a>).
18. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą. Netenkinus šio prašymo, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė kasaciniu skundu prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išdėstyta argumentacija, jog ginčo atveju ieškovė privalo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipdamasi į notarą.
18.2. Ginčą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, remiantis jos pačios išdėstyta argumentacija, turi galimybę pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
18.3. Ieškovei siekiant pasinaudoti vekselio, kaip vertybinio popieriaus, statusu ir panaudoti vekselį kaip abstraktų ir besąlygišką įsipareigojimą sumokėti, reikalavimą tokia tvarka gali patenkinti išskirtinai tik notaras, todėl reikalavimas teisme nenagrinėtinas.
18.4. Nepriklausomai nuo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo išsprendimo, ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami bei pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas negali būti paliekamas galioti, kadangi jis yra akivaizdžiai pažeidžiantis galiojantį teisminį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, kaip antai:
18.4.1. Aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepanaudotas vekselis netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių, ĮPVĮ nuostatos negali būti taikomos, o ginčas nagrinėtinas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTAwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-100-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-100-469/2019">e3K-7-100-469/2019</a>). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas ir yra paremtas ginčo atveju neegzistuojančiomis vekselio besąlygiškumo ir abstraktumo savybėmis, ĮPVĮ nuostatomis dėl vekseliu sukuriamos savarankiškos ir neginčytinos prievolės, t. y. visiškai priešingais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams motyvais.
18.4.2. Pažeisti šios nutarties 18.4.1 papunktyje nurodytos kasacinio teismo praktikos išaiškinimai dėl įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo tokio pobūdžio bylose, t. y. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ne vekselio turėtojas turi įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą (šiuo atveju – paskolos dalyko perdavimo faktą), o vekselio davėjas privalo pateikti patikimus įrodymus, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį, tokiu būdu neteisėtai perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovei.
18.4.3. Ieškovė pripažino, kad penkių vekselių išrašymo metu neperdavė atsakovei juose nurodytų pinigų, o tik įformino jais dalies negrąžintos skolos faktą, nes prieš mėnesį buvo paskolinusi atsakovei vienu metu 25 000 Eur grynaisiais pinigais. Teismas aplinkybę dėl tokiam sandoriui būtinos notarinės formos ignoravo ir teisinę galią suteikė niekiniam sandoriui.
18.4.4. Nukrypta nuo CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų, draudžiančių remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymo formos nesilaikymo atveju, bei remtasi su ieškove giminystės ryšiais susijusio asmens parodymais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselio pateikimą apmokėti ir reikalavimų pareiškimą pagal neapmokėtą vekselį, atribojimo
19. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota, joje nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-216/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-216/2007">3K-7-216/2007</a>; 2008 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311/2008">3K-3-311/2008</a>; kt.).
21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-216/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-216/2007">3K-7-216/2007</a>; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311/2008">3K-3-311/2008</a>; kt.).
22. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka)). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
23. ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai (ĮPVĮ V skyrius) ir vekselio pateikimo apmokėti terminai (ĮPVĮ VI skyrius). ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.
24. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.
25. Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2013">3K-3-258/2013</a>; 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjktNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269-695/2017">3K-3-269-695/2017</a> 20 punktą).
26. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01MjUtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-525-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-525-916/2015">3K-7-525-916/2015</a>). Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat atkartota nutarties 25 punkte nurodyta praktika, jog prieš kreipdamasis į notarą vekselio turėtojas privalo būti pateikęs vekselį apmokėti.
27. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 26 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatavo, kad vekseliai būtų praradę vertybinio popieriaus statusą, jeigu jų turėtojas nebūtų pareiškęs reikalavimo per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos, tuo tarpu pagal atsakovės surašytus ir pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius mokėjimo terminai suėjo 2017 m. kovo 11 d., 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 18 d., 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. kovo 23 d., todėl ieškovė turi teisę pareikšti atsakovei reikalavimus per trejus metus, t. y. iki 2020 m. kovo 11 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 18 d., 2020 m. kovo 21 d. ir 2020 m. kovo 23 d. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendė, kad terminas reikalavimams pareikšti pagal į bylą pateiktus vekselius nebuvo suėjęs nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir suformuotą kasacinio teismo praktiką, į tai, jog šią dieną atsakovės pasirašyti vekseliai yra galiojantys ir ieškovė turi galimybę pasinaudoti ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimo pagal vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.
28. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinės instancijos teismo argumentus, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, laiko nepagrįstais. Kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselių apmokėjimo terminai yra pasibaigę ir šie vekseliai ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais apmokėti pateikti nebuvo, o tai reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jie prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jų nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮPVĮ nuostatas, netinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė gali pareikšti reikalavimus atsakovei ne ginčo tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų – vekselio pateikimo apmokėti įstatyme nustatytu terminu, ieškovė nebegali reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, nepagrįsta.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-716/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-716/2013">3K-3-716/2013</a>). Šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų laikytasi ir priimant 2017 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My05MTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43-916/2017">3K-3-43-916/2017</a>.
30. Kasacinio teismo praktika dėl vekselio, netekusio vertybinio popieriaus statuso, teisinės reikšmės šiuo metu yra aiškiai suformuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 suvienodino kasacinio teismo praktiką ir suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (nutarties 32 punktas).
31. Nagrinėjamos bylos atveju konstatavęs, kad ieškovės turimi vekseliai yra praradę vertybinio popieriaus statusą, apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą nutarties 30 punkte nurodytu aspektu. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, todėl reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
32. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>).
33. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pirmiau nurodytais aspektais netikrino. Kaip jau konstatuota, nebuvo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl, panaikinus šią skundžiamos nutarties dalį, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme turi būti sprendžiama dėl prievolinių teisinių santykių egzistavimo bei jų kvalifikavimo.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮPVĮ nuostatas, reglamentuojančias vekselio turėtojo reikalavimų pareiškimo tvarką, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikinama ir ši bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, ieškovė sumokėjo 352 Eur žyminio mokesčio. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria ieškovės R. J. ieškinys paliktas nenagrinėtas ir iš ieškovės atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
