Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 121, 123, 124 straipsniai) ir naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir jos teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-191-378/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37917-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui M. C. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei; tretieji asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 121, 123, 124 straipsniai) ir naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis), taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir jos teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė A. C. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo M. C. santuoką dėl atsakovo kaltės; nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; patvirtinti tokią atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką, kad atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su mergaitėmis iš anksto tai suderinęs su ieškove ir su sąlyga, kad jis susitikimo su vaikais metu nebus apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų; padalyti sutuoktinių bendrą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 106 091,71 Eur vertės turtą: 0,03 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 136,97 kv. m ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei namų apyvokos daiktus, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 49 545,86 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; padalyti sutuoktinių prievoles: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos piniginį reikalavimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNTQ2LTkyOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2546-929/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2546-929/2018">1-2546-929/2018</a>; nustatyti solidariąją ginčo šalių prievolę kreditoriui AB SEB bankui ir nustatyti, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui padengus visą ar dalį skolos AB SEB bankui pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. 14A1218211598-82 ieškovė privalo grąžinti atsakovui jo sumokėtą skolos dalį; įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš pirmiau nurodyto gyvenamojo namo ir perduoti jį ieškovei ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; atidėti 49 545,86 Eur kompensacijos atsakovui mokėjimo terminą iki tol, kol ieškovė sudarys žemės sklypo bei gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, bet ne ilgiau nei metams nuo tada, kai atsakovas išsikraustys iš gyvenamojo namo; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai A. C. išlaikyti po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nepilnametei dukteriai S. C. išlaikyti po 287,50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nutraukus santuoką palikti ieškovei santuokinę C. pavardę.

3. Ieškovė nurodė, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl atsakovo nevaldomo polinkio vartoti alkoholį. Nuo 2018 m. atsakovas nesirūpino šeima, niekur nedirbo, įžeidinėjo ir žemino ieškovę, liepė jai su vaikais išsikraustyti. Dėl atsakovo elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiu ir ieškovės žeminimo, žymiai suprastėjusios gerovės ir neišpildytų santuokos lūkesčių ieškovė patyrė ir vis dar patiria stiprius emocinius išgyvenimus, jaučiasi nesaugi socialiai, finansiškai ir fiziškai. Ieškovė išgyvena, kad tokį atsakovo elgesį mato vaikai, jiems taip pat tenka patirti stiprius emocinius, dvasinius išgyvenimus, todėl ieškovė, įvertinusi daugiau kaip ketverius metus trunkančio streso ir įtampos pasekmes, ateities neapibrėžtumą, prašė iš atsakovo jai priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi atsakovas nuolat girtauja, yra teistas ir netekęs teisės vairuoti, niekur nedirba, yra neprognozuojamo elgesio, neturi stiprių vaiko priežiūros įgūdžių, tai šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nevaržomai gali bendrauti su dukterimis, tik būdamas blaivus. Iš atsakovo priteistina 1/2 dalis dukterims išlaikyti skiriamų lėšų.

4. Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ieškovė prašė padalyti lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, nes tikslingiausia po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei baldus, namų apyvokos daiktus ir įrangą, o atsakovui – automobilį. Įsipareigojimą AB SEB bankui ieškovė prašė palikti kaip solidariąją prievolę, tačiau, priteisus visą nekilnojamąjį turtą ieškovei, likusią skolą bankui dengtų ieškovė. Kadangi atsakovui po santuokos nutraukimo atitektų mažesnės vertės turtas, tai iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės A. C. ir atsakovo M. C. 2010 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto CM skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę, priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nustatė nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 200 Eur kiekvienai mergaitei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 3 d.) iki kiekvienos mergaitės pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę; nustatė tokią atsakovo ir jo nepilnamečių dukterų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su savo dukterimis iš anksto tai suderinęs su ieškove ir su sąlyga, kad susitikimo su vaikais metu nebus apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų; po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 0,03 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei namų apyvokos daiktus, iš viso 106 091,71 Eur vertės turtą; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 7000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui iš ieškovės 49 545,86 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; atidėjo ieškovei 49 545,86 Eur kompensacijos atsakovui mokėjimą dvejiems metams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažino ginčo šalių įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. 14A1218211598-82 solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole; po santuokos nutraukimo atsakovo prievolę įmokėti į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 750 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yNTQ2LTkyOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2546-929/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2546-929/2018">1-2546-929/2018</a> paliko asmenine atsakovo prievole Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu ir nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai spręsti, buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu neteko darbo ir nesiekė atkurti darbinių santykių, nesidomėjo šeima, nepalaikė ryšių su šeimos nariais, neprisidėjo prie bendro ūkio, neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams, buvo nelojalus šeimai, padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės.

7. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, šalys santuokoje išgyveno devynerius metus, atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu ir dėl to kilusios neigiamos pasekmės sukėlė ieškovei neigiamų emocijų ir dvasinių išgyvenimų, dėl atsakovo kaltų veiksmų žlugo ieškovės svajonės su sutuoktiniu sulaukti senatvės, liko apvilti ieškovės lūkesčiai dėl bendros su atsakovu ateities, tačiau nesant į bylą pateiktų įrodymų, kiek ji turėjo realių išlaidų prarastai sveikatai atkurti, pripažino iš dalies pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. atsakovo polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, ir iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes, dėl kurių šalių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu viename name tapo negalimas, pažeidžiantis ne tik sutuoktinės teises, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesus, sprendė, kad tikslinga turtą priteisti vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto padalijimo būdas, teismo vertinimu, atitiko sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, nepažeidė šalių kreditoriaus interesų. Pažymėtina, kad atsakovas savo pozicijos dėl skolos įsipareigojimų padalijimo nutraukus santuoką nepareiškė, bankas atsiliepimu neprieštaravo ieškovės suformuluotiems reikalavimams ir sutiko, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė pagal kredito sutartį po santuokos nutraukimo išliktų solidarioji. Pirmosios instancijos teismas šalių prievolę (82 131,29 Eur) bankui paliko kaip solidariąją.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims lygiomis dalimis priklauso 30 989 Eur vertės žemės sklypas ir 149 734 Eur vertės namas (duomenys neskelbtini), 7500 Eur vertės namų apyvokos daiktai, 7000 Eur vertės automobilis, t. y. iš viso šalys turi 195 223 Eur vertės dalytino turto, jų įsipareigojimas bankui – 82 131,29 Eur, ieškovės ir atsakovo turto balansas atmetus įsipareigojimus bankui – 113 091,71 Eur. Kiekvienai šaliai solidariai tenkanti skolos bankui suma sudarė po 41 065,65 Eur. Namo ir sklypo vertė (180 723 Eur) daugiau nei dvigubai viršijo ieškovės ir atsakovo skolą (82 131,29 Eur) bankui. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė beveik visą santuokoje įgytą turtą, išskyrus automobilį, o atsakovui iš ieškovės priteisė 49 545,86 Eur kompensaciją, kurią apskaičiavo iš bendro šalių turto – 195 223 Eur atėmęs šalių įsipareigojimo sumą bankui – 82 131,29 Eur (113 091,71 Eur) ir šią sumą padalijęs iš 2.

10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies: ginčo šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę, atsakovui – jo pavardę; priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 200 Eur kiekvienai mergaitei kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki kiekvienos mergaitės pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo ir jo nepilnamečių dukterų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas įgijo teisę matytis ir bendrauti su savo dukterimis iš anksto tai suderinęs su ieškove; po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 0,03 ha ploto žemės sklypą ir 136,97 kv. m ploto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos daiktus (iš viso 188 223 Eur vertės turtą); atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 7000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui iš ieškovės 49 545,86 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, 3000 Eur kompensacijos atsakovui mokėjimą atidedant vienam mėnesiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusios 46 545,86 Eur kompensacijos dalies atsakovui mokėjimą atidedant dvejiems metams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį pripažino solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole iki visiško jos įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 14A1218211598-82 tenka ieškovei; kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė.

11. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (2012 m. gruodžio 13 d. buto (duomenys neskelbtini), kuris asmenine nuosavybe jam priklausė, pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. birželio mėn. Teisingumo ministerijos atsakymą, 2019 m. birželio 4 d. parengtą medicininę pažymą apie atsakovo sveikatos būklę, atsakovo tėvų antstoliui atliktas pinigų perlaidas, skirtas atsakovo vaikams išlaikyti, kvitus už medicinos paslaugas, atsakovo tėvų sąskaitų išrašus), ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat teikė naujus įrodymus (2019 m. sausio–balandžio mėn. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą laiškais ir SMS žinutėmis, dokumentą, patvirtinantį gydymo (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre apmokėjimą). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turėjo galimybę atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakyti dėl atsakovo teiktų naujų įrodymų ir tai neužvilkino bylos nagrinėjimo, sprendė atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pridėjo ir ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, nurodęs, kad poreikis ieškovei pateikti naujus įrodymus iškilo tik atsakovui pateikus apeliacinį skundą ir jame nurodžius teiginius dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad visi pateikti šalių nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes.

12. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tinkamumo šioje byloje, nurodė, kad atsakovas pripažino žinojęs apie užvestą teisme santuokos nutraukimo bylą, nes 2018 m. gruodžio mėnesį gavo ieškinį su priedais, tačiau atsiliepimo į ieškinį neteikė ir nevyko į 2019 m. vasario 26 d. posėdį, nes ieškovės atstovas jį informavo, kad bus parengtas dar patikslintas ieškinys, į šį atsakovas ir planavo pateikti atsiliepimą. Atsakovo teigimu, vėliau, nors byloje buvo pateiktas patikslintas ieškinys, tačiau pirmosios instancijos teismas šio dokumento atsakovui neišsiuntė, taip pat neišsiuntė šaukimo į antrą parengiamąjį teismo posėdį.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad patikslintas ieškinys teisme gautas 2019 m. kovo 18 d.; pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį išsiuntė atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Laiškas su procesiniais dokumentais teismui buvo grąžintas 2019 m. balandžio 11 d. Pradinis ieškinys atsakovui adresu: (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas dar 2018 m. pabaigoje, šaukimas į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį (2019 m. vasario 26 d.) įteiktas 2019 m. vasario 6 d. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas tokius atsakovo gyvenamosios vietos duomenis, procesinius dokumentus siuntė būtent tuo adresu, kuriuo dokumentai jau buvo kartą tinkamai įteikti, t. y. paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas buvo gavęs tiek ieškinį, tiek šaukimą į teismo posėdį, tačiau teismo nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių procesinių prašymų neteikė, pripažino nepagrįstais atsakovo teiginius, kad jis buvo suklaidintas ieškovės atstovo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir ieškovės atstovo vyko bendradarbiavimas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu: nuo 2019 m. sausio mėnesio iki balandžio mėnesio šalys derino taikos sutarties sąlygas; 2019 m. vasario 26 d. laiške atsakovas prašė ieškovės atstovo, kad posėdį teismas atidėtų, nes atsakovas susirgo gripu. Ieškovės atstovas po šio posėdžio parašė atsakovui, kad posėdis atidėtas, o atsakovo dalyvavimas pripažintas būtinu. 2019 m. balandžio 2 d. laiške ieškovės atstovas informavo atsakovą, kad teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi leido antstoliui ir turto vertintojui atvykti į gyvenamąjį namą konstatuoti faktinių aplinkybių ir atlikti turto vertinimo, prašė sudaryti sąlygas šiam veiksmui atlikti. Turto vertintojui ir antstoliui atvykus į ginčo butą atsakovas buvo namuose, namus aprodė atvykusiems asmenims. 2019 m. balandžio 15 d., dar iki antrojo parengiamojo teismo posėdžio, atsakovui ieškovės atstovas elektroniniu paštu persiuntė patikslintą ieškinį, tačiau atsakovas jokių prašymų teismui nereiškė, taip pat neprašė teismo atidėti parengiamąjį posėdį sudarant atsakovui galimybę pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė atsakovo procesinių teisių; pažymėjo, kad pats atsakovas, faktiškai žinodamas apie jam pareikštą ieškinį, turėjo pakankamai laiko pasidomėti ne tik bylos eiga, bet ir pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, atvykti į posėdį ir išreikšti savo poziciją. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad atsakovui visi byloje teikti procesiniai dokumentai ir teismo priimti procesiniai sprendimai buvo žinomi, tačiau pats atsakovas elgėsi nerūpestingai ir visiškai pasyviai.

15. Atsakovo nurodytų argumentų, kad jis sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje, apeliacinės instancijos teismas nepripažino pateisinančia priežastimi, sutrukdžiusia jam pateikti atsiliepimą ar atvykti į posėdį, motyvuodamas tuo, kad, pagal atsakovo pateiktus medicininius išrašus, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydėsi ne bylos nagrinėjimo metu, o nuo 2019 m. gegužės 17 d., t. y. jau priėmus teismo sprendimą; o iš 2019 m. balandžio 4 d. ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo SMS žinutėmis teismas nustatė, kad atsakovas naudojosi teisininko paslaugomis, nes nurodė, kad planuoja su teisininku derinti taikos sutarties sąlygų, konsultavosi dėl išlaikymo vaikams dydžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovui buvo žinoma apie galimybę savo procesinius veiksmus derinti su teisininku ir būti atstovaujamam jo teisme, tačiau civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas šia savo teise nesinaudojo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas turi priklausomybę nuo alkoholio ir būtent dėl to iširo ginčo šalių santuoka, nes atsakovas neteko darbo, prarado vairavimo pažymėjimą, nesirūpino šeima, t. y. iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliam, ją gerbti, rūpintis ja ir vaikais. Atsakovui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ieškovė turėjo viena rūpintis tiek buitimi, tiek ir vaikais. Ieškovė nuo 2018 metų spalio mėnesio išėjo su vaikais iš savo namų, kuriuose pakako vietos 4 asmenų šeimai, ir su vaikais pradėjo nuomotis butą, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindė aplinkybę, kad ieškovei su vaikais tapo nesaugu gyventi viename būste su atsakovu dėl jo agresijos ir ieškovės įžeidinėjimų. Ieškovė nurodė, kad atsakovui ne kartą į namus kvietė greitąją medicinos pagalbą, rūpinosi (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro teikiama pagalba atsakovui, tokį ieškovės teiginį patvirtino į bylą pateiktas 2018 m. gegužės mėnesį ieškovės atliktas mokėjimo nurodymas už atsakovo gydymą (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre. Dėl to apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, remdamasis teismų praktika ir teisiniu reguliavimu, nurodė, kad kai turtas yra įgytas šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis priemonėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 2 dalyje.

18. Apeliacinės instancijos teismas iš kredito sutarties nustatė, kad žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą ginčo šalys pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutartyje nurodyta, kad turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis ketino visą ar dalį už asmenines lėšas įgyto turto pasilikti sau, apeliacinės instancijos teismas nepripažino santuokoje įgyto turto asmenine atsakovo nuosavybe.

19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažino atsakovo teiginius, kad po santuokos nutraukimo labiau tikslinga buvo atsakovui priteisti žemės sklypą ir butą ir iš atsakovo priteisti ieškovei 2490,10 Eur kompensaciją, pasiskolinęs pinigų jis būtų buvęs pajėgus sumokėti šią sumą ieškovei. Teismas motyvavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki; paduodant apeliacinį skundą jam per didelė našta buvo sumokėti 1021 Eur žyminį mokestį; atsakovas, prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad jo banko sąskaitos tuščios, jis negauna jokios pašalpos, jam padeda tėvai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią atsakovo turtinę padėtį, sutiko su ieškove, kad atsakovo siūlomas turto padalijimo būdas nėra sąžiningas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo šalims turtą, nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl dalytino turto vertės: šalims lygiomis dalimis priklauso 30 989 Eur vertės žemės sklypas ir 149 734 Eur vertės namas (iš viso 180 723 Eur) (duomenys neskelbtini), 7500 Eur vertės namų apyvokos daiktai, 7000 Eur vertės automobilis, t. y. iš viso šalys turi dalytino turto, kurio vertė – 195 223 Eur. Priteisus visą šį turtą vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui turi būti išmokama 97 611,50 Eur kompensacija. Automobilį priteisus atsakovui, ieškovės mokėtina kompensacija atsakovui sudarytų 90 611,51 Eur, nes šalių prievolė bankui išliktų solidarioji. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė beveik visą santuokoje įgytą turtą, išskyrus automobilį, o atsakovui iš ieškovės priteisė 49 545,86 Eur kompensaciją, kuri buvo apskaičiuota iš bendro šalių turto – 195 223 Eur atėmus šalių įsipareigojimo sumą bankui – 82 131,29 Eur. Buvo gauta 113 091,71 Eur suma ir ji padalyta iš 2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gauta suma yra 56 545,86 Eur ir tai yra kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį – 188 223 Eur Eur (pirmosios instancijos teismas klaidingai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovei priklauso 106 091,71 Eur vertės turto). Kadangi atsakovui liko 7000 Eur vertės automobilis, apeliacinės instancijos teismas iš mokėtinos atsakovui kompensacijos atėmė 7000 Eur ir gavo 49 545,86 Eur, kuriuos ir pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės.

21. Nors pirmosios instancijos teismas paliko ginčo šalių prievolę (82 131,29 Eur) bankui kaip solidariąją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose skolos dalies, ieškovė įgytų iš atsakovo pusę bankui už kreditą sumokėtos dalies (41 065,65 Eur), o tai sudaro beveik visą atsakovui priteistiną kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks turto padalijimas nėra sąžiningas ir atitinkantis lygių dalių principus, nes ieškovei priteisiamas namas su jame esančiais daiktais ir žemės sklypas, todėl solidariosios prievolės santykiuose tarp šalių prievolė atsiskaityti su bankui turi likti ieškovei. Ir nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai padalijo šalims jų santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisdamas kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, tačiau teismas, parinkęs tokį turto padalijimo būdą, nepagrįstai nurodė, kad šalių solidarioji prievolė išlieka. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodydamas, kad santykiuose tarp šalių prievolė po santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį teko ieškovei.

22. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas ieškovei kompensacijos atsakovui mokėjimą, neatsižvelgė į atsakovo interesus ir jo turtinę padėtį: į tai, kad atsakovas neturi jokių santaupų, neturi darbo ir pastovių gaunamų pajamų, o po santuokos nutraukimo neturės ir gyvenamosios vietos. Ieškovės nurodytus argumentus, kad atsakovas po santuokos galės gyventi pas tėvus, apeliacinės instancijos teismas nepripažino svarbia aplinkybe, patvirtinančia, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą, nes atsakovo ir jo tėvų turtas nėra bendras. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmenine nuosavybe priteistas automobilis nėra reikalingas, todėl jį atsakovas galėtų parduoti, tačiau turto padavimas gali užtrukti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų iki 2 metų laukti teismo priteistos kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės teiginius, kad ji bus pajėgi išmokėti teismo priteistą sumą tik tuomet, kai parduos jai priteistą turtą, o atsakovui būtina susirasti būstą bent jau nuomai ir tam reikalingos lėšos jau po šioje byloje sprendimo priėmimo, įpareigojo ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti atsakovui 3000 Eur kompensacijos dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Procesiniai dokumentai buvo netinkamai įteikti atsakovui, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, pažeidžiant procesinius terminus. Pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo informavimo apie procesą tvarką, bylą nagrinėjo tinkamai neinformavęs apie numatomą teismo posėdį ir neįteikė procesinių dokumentų, pažeidė CPK 121 straipsnio 2 dalį (išsiųstus procesinius dokumentus laikė įteiktais šaliai jų neatsiėmus; neatsiėmimą prilygino gyvenamosios vietos pakeitimui), taip pat pažeidė CPK 123, 124 straipsnius: tinkamu būdu neinformavo atsakovo apie naujus procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimo datą. Taip pat teismas pažeidė CPK 246 straipsnio 2 dalį, nes kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą turi atidėti. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos, taip pat nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos.

23.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes visiškai nepasisakė dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CPK 231 straipsnio 5 dalies, nustatančios, kad teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties tik tuo atveju, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti organizuojamas taip, kad būtų įgyvendinta šios proceso stadijos paskirtis (tinkamai pasirengti nagrinėti bylą teisme), nuo kurios tiesiogiai priklauso tolesnės bylos nagrinėjimo (visų instancijų teismuose) perspektyvos. Atsakovas nurodo, kad teismas negali, remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, pradėti žodinio bylos nagrinėjimo ir išspręsti bylos iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, kai proceso šalis nėra tinkamai informuota apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir kai parengiamojo teismo posėdžio metu į bylą pateikiami nauji įrodymai, į kuriuos kita šalis turi teisę atsikirsti.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarką, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas priima naujus įrodymus, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę. Ginčo atveju atsakovas nebuvo iš anksto informuotas apie naujų įrodymų pridėjimą, apeliacinės instancijos teismas nepasiūlė atsakovui pateikti paaiškinimus dėl jų turinio.

23.4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimų pripažinti turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir priteisti kompensaciją už bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines sutuoktinio lėšas (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) atribojimo, nepagrįstai nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, ir dėl šių reikalavimų atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Priešingai, atsakovas apeliacinį skundą grindė tuo, kad jam turi priklausyti kompensacija už jo panaudotas asmenines lėšas. Ginčo namas buvo įgytas daugiausia iš atsakovo asmeninių lėšų, pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo asmeninių lėšų dalis šiame turte sudaro beveik 50 procentų viso turto vertės, už kurią iš ieškovės priteistina 50 proc. ginčo namo vertės kompensacija. Teismas nepagrįstai atsakovo poziciją, kad turtas natūra priteistinas jam (suvedus dalijamo turto balansą ir išmokant atitinkamą kompensaciją ieškovei), vertino kaip reikalavimą turtą pripažinti asmenine jo nuosavybe. Sprendžiant dėl kompensacijos kitam sutuoktiniui turi būti vadovaujamasi CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, tai sutuoktinis turi teisę reikalauti šią sumą kompensuoti iš bendro turto.

23.5. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė turto vertę ir balansą. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu, o teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusius teisinius santykius ir nukrypo nuo teismų praktikos. Šioje byloje teismams buvo žinoma, kad šalys turi įsipareigojimą kreditoriui bankui, šio įsipareigojimo mokėjimą vertino kaip ieškovės pareigą, todėl atitinkamai sumažino dalijamo turto vertę ir mokėtiną kompensaciją atsakovui, tačiau teismai, turėdami informaciją apie tai, kad yra mokamas kreditas, nesiaiškino, kas ir kokias įmokas pagal kredito sutartį moka teisminio proceso metu. Atsakovo teigimu, kredito įmokos buvo nurašomos iš jo sąskaitos, todėl ieškovės teismui pateikta informacija banko pažymoje apie 82 131,29 Eur likutį buvo neteisinga santuokos nutraukimo momentu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną kredito likutis sudarė 79 331,34 Eur, taigi, turto balanse sutuoktiniams priklausančio turto balanso suma turėjo padidėti iki 115 891,66 Eur (195 223 Eur – 79 331,34 Eur), atitinkamai atsakovui priteistina kompensacija turėjo būti priteista 1399,97 Eur (50 945,83 Eur – 49 545,86 Eur) didesnė, nei buvo priteista. Teismas nesivadovavo byloje esančiais pačios ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais 2019 m. balandžio d. nustatytą turto (gyvenamojo namo su žemės sklypu) vertę, nurodytą UAB „Centro kubas“ konsultacijoje dėl galimos rinkos kainos, pagal kurią šio turto vertė sudaro 191 000 Eur, t. y. ji daugiau nei dešimt tūkstančių Eur didesnė, nei byloje nustatė teismai (30 989 Eur vertės žemės sklypas ir 149 734 Eur vertės namas (iš viso 180 723 Eur).

23.6. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią sprendimo vykdymo termino atidėjimas taikytinas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismai termino atidėjimą motyvavo tik ieškovės sunkia turtine padėtimi, tačiau faktiškai šios padėties ir ieškovės galimybių atsiskaityti netyrė, taip suteikdami ieškovei nepagrįstą pranašumą ir pažeisdami kitos šalies procesines teises. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovui būtina gauti bent dalį kompensacijos iš karto, priėmė tokį sprendimą, kuriuo atsakovas kompensacijos realiai negauna.

23.7. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė CPK 12, 17, 178, 180, 183, 185 straipsnius dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų sąsajumo, leistinumo, jų tyrimo ir vertinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo kaltės paremtas iš esmės vien subjektyviais ieškovės paaiškinimais, jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.60 straipsniuose, pažeidimą, byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės nurodytas aplinkybes vertino tik kaip tikėtinai pagrindžiančias atsakovo kaltę, tačiau analogiškai nevertino atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ieškovės kaltės.

24. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius sprendimus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atsakovo teisės į teismo procesą nebuvo suvaržytos, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino procesinių dokumentų įteikimo pareigą, atsakovui buvo žinoma apie pradėtą teismo procesą, o dalis procesinių dokumentų atsakovui buvo neįteikti tik dėl jo paties didelio nerūpestingumo. Atsakovo elgesys pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintas kaip jo paties sąmoningas teisės dalyvauti teismo procese atsisakymas. Atsakovui buvo žinoma apie pareikštą ieškinį ir vykstantį teismo procesą pirmosios instancijos teisme, jis suprato savo procesines teises ir pareigas, galėjo jas įgyvendinti, tačiau be jokios pateisinamos priežasties pirmosios instancijos teisme neatliko nė vieno procesinio veiksmo. Atsakovas teismo proceso metu savo gyvenamosios vietos adreso, nurodyto procesiniuose dokumentuose ((duomenys neskelbtini)), nekeitė ir iš esmės visada buvo namuose.

24.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą nagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, nes byloje buvo duomenų apie tai, kad atsakovui buvo žinoma apie prieš jį pradėtą ir vykstantį teismo procesą, ir jis sąmoningai atsisakė dalyvauti teismo procese, o apeliacinės instancijos teisme ieškovės teikti nauji įrodymai atsakovui buvo žinomi ir nedarė jokios įtakos jo procesinei padėčiai ar priimtam teismo sprendimui. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą su visais priedais teismui buvo pateiktas 2019 m. liepos 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sudaryta 2019 m. rugsėjo 16 d., byla paskirta nagrinėti 2019 m. spalio 15 d., t. y. atsakovui daugiau nei tris mėnesius buvo žinoma apie pateiktą ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą.

24.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai priėmė visus atsakovo teiktus naujus įrodymus, nors jis turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teisme, ir vertino visus naujus atsakovo argumentus, ir tokiu būdu nesuvaržė atsakovo procesinių teisių, kuriomis jis sąmoningai nesinaudojo.

24.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas neįrodė pagrindo nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principo, o reikalavimą panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą grindžia vien formaliais argumentais. Vienintelis įrodymas, kurį atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui, grįsdamas savo asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui įsigyti, buvo buto (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovas į bylą nepateikė mokėjimo dokumentų, remonto ar kitas jo minimas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Be to, bendrąja jungtine nuosavybe esantis ir byloje dalytinas turtas buvo įgytas trimis mėnesiais anksčiau, nei atsakovas pardavė savo asmeninį turtą.

24.5. Bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl sutuoktinių turto padalijimo tvarkos labiausiai atitinka proporcingumo principo reikalavimus, neužkerta kelio ieškovei, atsakovui ir jų kreditoriams apginti teisėtus interesus. Bendra ginčo namo su žemės sklypu ir namų apyvokos daiktais vertė bendrosios jungtinės nuosavybės nutraukimo momentu buvo 188 223 Eur. Šią nekilnojamojo turto vertę ieškovė grindė Nekilnojamojo turto registro išrašais bei UAB „Centro kubas“ konsultacija, pagal kurią šio turto vertė rinkos kaina sudaro 191 000 Eur. UAB „Centro kubas“ konsultacija dėl galimos rinkos kainos nėra dokumentas, parengtas nekilnojamojo turto rinkos duomenų analizės pagrindu, naudojantis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių duomenimis. Šioje konsultacijoje aiškiai nurodoma, kad ji neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, todėl ši ataskaita pagrįstai teismų buvo vertinama tik kaip rašytinis įrodymas. Atsakovo kasacinio skundo teiginius, kad teismai netinkamai apskaičiavo kreditoriams mokėtinas sumas dėl to, kad vykstant teismo procesui dalį jų apmokėjo atsakovas, ieškovė laikė nepagrįstais, pažymėdama, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, jog solidariosios prievolės santykiuose tarp šalių prievolė atsiskaityti su bankui lieka ieškovei, taip pat nurodė ir prievolės sumą, už kurią ji yra atsakinga, – 82 131,29 Eur.

24.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį ir atidėjo teismo sprendimo vykdymą išlaikydami šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, iš esmės nepaneigdami teismo sprendimo ir jo privalomo pobūdžio.

24.7. Teismai pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis, piktnaudžiaudamas alkoholiu, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

24.8. Atsakovas pasirinko labiausiai neproporcingą ir tik ieškovės interesus pažeidžiantį savo teisių gynimo būdą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 231 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 231 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, jog teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje; nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nurodomas paskirto teismo posėdžio laikas ir vieta, pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. Pagal CPK 234 straipsnį civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Pranešimas šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, bet informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme.

26. Nagrinėjamam ginčui aktualioje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Ankstesnėje CPK 231 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Šio straipsnio pakeitimas buvo susijęs su tuo, kad, teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios, nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tačiau tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi.

27. Taigi teismo teisė priimti nutartį skirti bylą nagrinėti iš karto parengiamajame teismo posėdyje yra glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu.

28. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIwLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-520-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-520-469/2018">e3K-3-520-469/2018</a> 17–24 punktus).

29. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

30. EŽTT primena bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

31. EŽTT taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

32. EŽTT yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai, nepavykus teismo procesinių dokumentų įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. cituoto sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją par. 39–44).

33. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

34. Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tinkamumo klausimas.

35. Aktualios nagrinėjamai bylai redakcijos CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

36. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., redakcija). 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalį papildžius nuostata dėl naujo procesinių dokumentų įteikimo būdo – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymo įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, kasacinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIwLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-520-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-520-469/2018">e3K-3-520-469/2018</a> 26 punktą).

37. Be to, kasacinio teismo yra pažymėta, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIwLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-520-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-520-469/2018">e3K-3-520-469/2018</a> 27 punktą).

38. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTIwLTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-520-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-520-469/2018">e3K-3-520-469/2018</a> 28 punktą).

39. Nagrinėjamoje byloje, taikant aptartas procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas, turi būti atsižvelgta tiek į pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingą bylos išnagrinėjimą, tiek į šios nagrinėjamos bylos specifiką bei nustatytas aplinkybes.

40. Minėta, kad teismas turi teisę priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš karto parengiamajame teismo posėdyje, tačiau tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo realiai buvo informuotas apie teismo procesą civilinėje byloje. Be to, tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia CPK 231 straipsnyje įtvirtinta teise, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos: pirma, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų, t. y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai suformulavusios savo reikalavimus; antra, šalys yra informuotos apie teismo posėdžio datą ir laiką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, siekdamas proceso koncentruotumo ir naudodamasis šia teise, negali pažeisti byloje dalyvaujančių asmenų interesų, t. y. tais atvejais, kai byloje yra duomenų apie tai, kad bylos šalys svarsto taikos sutarties sudarymo galimybę, ar yra nustatyta kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui abejoti, ar šalis tikrai gavo siųstus teismo ir priešingos šalies dokumentus, teismas neturėtų šio įstatymo reikalavimo taikyti pernelyg formaliai, turėtų būti atsižvelgiama į tos konkrečios bylos situaciją.

41. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 18 d. teismo pranešimas su pradiniu ieškiniu ir kitais dokumentais atsakovui buvo įteikti adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117, 123, 131). Taigi pradinį ieškinį ir šaukimą į pirmą parengiamąjį posėdį atsakovas faktiškai gavo savo gyvenamosios vietos adresu. Teismo šaukimas į pirmąjį parengiamąjį posėdį, vykusį 2019 m. vasario 26 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. vasario 26 d. atsakovui buvo išsiųsti 2019 m. vasario 4 d. (1 t., b. l. 140, 144). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. parengiamajame teismo posėdyje skyrė dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. balandžio 15 d. tuo tikslu, kad ieškovė galėtų suformuluoti galutinius ieškinio reikalavimus iki 2019 kovo 18 d. (1 t., b. l. 165). Atsakovui 2019 m. vasario 26 d. buvo išsiųstas teismo šaukimas apie 2019 m. balandžio 15 d. planuojamą parengiamąjį teismo posėdį ir nurodyta, kad atsakovo dalyvavimas pripažintas būtinu (1 t., b. l. 167). Nuo 2019 m. sausio mėnesio iki balandžio mėnesio šalys derino byloje taikos sutarties sąlygas ir bendravo dėl bylos eigos (2 t., b. l. 179–187). Ieškovė 2019 kovo 18 d. pateikė teismui prašymą priimti patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 179). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti, ieškovei ištaisius trūkumus, teismas 2019 m. kovo 28 d. išsiuntė paštu atsakovui pranešimą apie gautą ieškovės patikslintą ieškinį, nustatydamas atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti (2 t., b. l. 5–7).

42. 2019 m. balandžio 15 d. teismas parengiamojo posėdžio metu nustatė, kad atsiliepimo iš atsakovo nebuvo gauta, nurodė, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie bylos posėdžio vietą ir laiką paskutiniu jo gyvenamosios vietos adresu bei tinkamai buvo išsiųstas patikslintas ieškinys. Teismas parengiamojo posėdžio metu aiškinosi, ar su atsakovu buvo įmanomas priešingos šalies bendravimas ir, remdamasis tik ieškovės atstovo paaiškinimais, nustatė, kad su atsakovu bendrauti sudėtinga, ieškovės atstovas paaiškino, jog su atsakovu buvo derinama taikos sutartis, tačiau jos nepavyko pasirašyti. Teisėja, išklausiusi ieškovės atstovo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo be neatvykusių asmenų, sprendė, kad nagrinėjimas galimas, ir sprendė, jog parengiamasis teismo posėdis įvyko ir perėjo į teismo nagrinėjimo iš esmės posėdį.

43. Apeliaciniu skundu atsakovas, teigdamas, kad jam nebuvo žinoma apie patikslintą ieškinį, nurodė, kad elektroninėje byloje tik suformuota 2019 m. kovo 28 d. pažyma (2 t., b. l. 3) dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siuntimo ir 2019 m. kovo 28 d. pažyma (2 t., b. l. 7) dėl teismo pranešimo, kuriuo atsakovas įpareigotas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 5). Atsakovo teigimu, popierinėje teismo byloje esantys vokai su šaukimu į antrąjį teismo posėdį, procesiniais dokumentais (ieškovės patikslintu ieškiniu) patvirtino, jog šie dokumentai jam nebuvo įteikti ir grįžo į teismą (2 t., b. l. 129–135). Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė ir jos atstovas nurodė atsakovui palaukti naujo patikslinto ieškinio, tačiau šio atsakovas negavo. Be to, atsakovas pažymėjo, kad aktyviai domėtis byla jis negalėjo ir dėl savo sveikatos būklės.

44. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino pirmosios instancijos teismo veiksmus, šiam taikant CPK 231 straipsnio 5 dalį ir pradėjus iš karto po parengiamojo teismo posėdžio bylos nagrinėjimą iš esmės, reikia įvertinti ne tik tai, ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį ir ar jam buvo išsiųstas patikslintas galutinis ieškinys, bet ir tai, ar atsakovas turėjo realią galimybę laiku ir tinkamai pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nes iš bylos duomenų nustatyta ir atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad ieškovė byloje nuolat ir kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, juos keisdama iš esmės: pradiniu ieškiniu ieškovė prašė teismo priteisti atsakovui turtą (duomenys neskelbtini) priteisiant jai iš atsakovo kompensaciją (1 t., b. l. 1), o patikslintu ieškiniu jau buvo prašoma priešingai – ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti nurodytą turtą, priteisiant atsakovui iš ieškovės atitinkamą kompensaciją (1 t., b. l. 179), taip pat ieškovės atstovas elektroniniu paštu susirašinėjo su atsakovu tiek dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, tiek teigdamas, kad ieškinio reikalavimai dar bus tikslinami (2 t., b. l. 179–185). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje rėmėsi tik ieškovės atstovo paaiškinimais, ir, gavęs atsakymą, kad su atsakovu bendrauti tikrai buvo sudėtinga, neįsigilino, ar atsakovas realiai gavo patikslintą ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo prisegti vokai su žyma, kad atsakovui dokumentai grįžo neįteikti, taip pat buvo duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, teismas neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos apie tai, ar atsakovas tikrai gavo galutinį ieškinį. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės atstovas 2019 m. balandžio 15 d. (jau po bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžio) elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 183). Esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo įvertinti atsakovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastis, jų svarbą ir atitinkamai spręsti dėl jo neatvykimo padarinių, nes procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu.

45. Kadangi pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai), tai šioje proceso stadijoje šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad atsakovas realiai buvo informuotas apie teismo procesą civilinėje byloje bei gavo patikslintą galutinį ieškinį, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl turto padalijimo buvo iš esmės pakeisti, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje nebereikėjo atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų.

46. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo atitinkamos skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų dalys, dėl kurių teisėjų pasisakys toliau nutartyje, naikintinos ir bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo suteikiant atsakovui galimybę tinkamai įgyvendinti teisę į teisingą teismą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ir jų reikšmės, sprendžiant dėl sutuoktinių turto balanso nustatymo

47. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė jo naujus įrodymus, tačiau jais nesirėmė.

48. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti ir įvertinti ne tik teisinius, bet ir faktinius bylos aspektus, tam įstatyme jam suteikta teisė iš naujo atlikti įrodymų vertinimą, priimti ir vertinti naujus įrodymus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 314 straipsnis).

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neįgyvendino teisės reikšti atsikirtimus į ieškovės argumentus, išdėstytus patikslintame ieškinyje, kuris nebuvo jam įteiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuos pažeidimus pagrįstai ištaisė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atsakovo pateiktus įrodymus. Minėta, jog civilinio proceso įstatymai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti ir tirti naujus įrodymus, vertinti argumentus, kurių šalis neturėjo galimybės nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakovo teikiamus įrodymus priėmė, tačiau nutartyje jų atskirai neaptarė, atskirai dėl jų įrodomosios reikšmės ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms nepasisakė.

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad buvo pagrindas naujus įrodymus (būtent atsakovo pateiktą 2012 m. buto pirkimo–pardavimo sutartį) priimti, ir juos priėmęs, privalėjo tuos įrodymus įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei spręsti, ar dėl jų įrodomosios reikšmės gali keistis pirmosios instancijos teismo išvados dėl tam tikrų aplinkybių pripažinimo (ne)įrodytomis.

Dėl sutuoktinių asmeninių lėšų indėlio įsigyjant ir kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo

51. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pripažinti turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir priteisti kompensaciją už bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įsigyti panaudotas asmenines sutuoktinio lėšas (CK 3.98 straipsnio 2 dalis) atribojimo, nepagrįstai nurodė, kad byloje pareikštas reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, ir dėl šių reikalavimų atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Atsakovas nurodo, kad apeliacinį skundą grindė tuo, jog jam turi priklausyti kompensacija už jo panaudotas asmenines lėšas.

52. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU3LTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-157-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-157-378/2020">e3K-3-157-378/2020</a> 43 punktą).

54. Nustatymas, ar sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės objekto sukūrimo, yra svarbus siekiant atkurti sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyrą ir neleisti vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTctOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417-969/2016">3K-3-417-969/2016</a> 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55. Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis.

56. Atsakovas, įrodinėdamas aplinkybę dėl savo asmeninių lėšų panaudojimo perkant bendrąja jungtine nuosavybe turtą (duomenys neskelbtini) kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2012 m. gruodžio 13 d. buto (duomenys neskelbtini), kuris asmenine nuosavybe jam priklausė, pirkimo–pardavimo sutartį (2 t., b. l. 136–142). Iš sutarties matyti, kad nurodyto buto vertė buvo 392 000 Lt (113 531 Eur). Šį sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą atsakovas pardavė panašiu metu, kaip buvo įgytas ginčo namas (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad ginčo namas buvo įgytas daugiausia iš jo asmeninių lėšų, pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo asmeninių lėšų dalis šiame turte sudaro beveik 50 procentų viso turto vertės, už kurią iš ieškovės priteistina 50 proc. ginčo namo vertės kompensacija. Ieškovė su tuo nesutiko, atsiliepime į kasacinį skundą nurodydama, kad vien šio turto pirkimo–pardavimo sutartis savaime nepagrindžia, jog anksčiau įgytas bendras ginčo šalių namas buvo finansuotas vėliau parduoto buto lėšomis. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo visiškai netyrė ir nevertino, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako šiuo klausimu.

57. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų liko neištirtos ir neįvertintos svarbios šiai bylai aplinkybės.

58. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas, nusprendęs priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra vienam sutuoktiniui iš kito sutuoktinio priteisdamas kompensaciją, turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjktOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529-916/2016">3K-3-529-916/2016</a> 53 punktą; 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a> 30 punktą).

59. Nagrinėjamoje byloje iš 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutarties matyti, kad kredito suma buvo 114 110 Eur ir 43 443 Eur, kredito paskirtis – žemės sklypui ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) įsigyti (sutarties 2.1, 2.2 punktai, 1 t., b. l. 21). Taigi iš viso kredito suma buvo 157 553 Eur, iš jos nepanaudota liko 40 648,05 Eur (Susitarimas dėl 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo, 1 t., b. l. 25). Aplinkybę dėl 116 905,24 Eur banko paskolos sumos patvirtino tiek 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartis, tiek 2013 m. liepos 10 d. susitarimas dėl 2012 m. rugsėjo 25 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Pagal 2012 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktą atsakovo su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyjamo turto vertė buvo 640 000 Lt (185 356 Eur) (1 t., b. l. 34), iš kurių 90 000 Lt (26 065 Eur) buvo sumokėta kaip pradinis įnašas – avansas (nurodytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.1 punktas). Atsakovas apeliaciniame skunde dėl šios aplinkybės nurodė, kad 90 000 Lt (26 065 Eur) jis gavo, 2012 m. rugsėjo mėnesį sudaręs preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, ir gautą 90 000 Lt (26 065 Eur) avansą panaudojo pradiniam įnašui už perkamą namą. Apeliaciniame skunde taip pat buvo teigiama, kad atsakovas, pardavęs butą, gavo 302 000 Lt, iš jų apie 150 000 Lt buvo sumažinta imamo kredito suma, o likusi suma panaudota namui įrengti. Atsakovo teigimu, namui įsigyti ir įsirengti buvo panaudota 392 000 Lt (113 530 Eur) jo asmeninių lėšų ir 403 650 Lt (116 905 Eur) banko paskolos.

60. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas kredito sutarties 2.1 punktą, nurodė, kad ieškovė su atsakovu ginčo namą įgijo abu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sutartyje nenurodoma, kad pusę šio turto atsakovas įsigijo asmeninėn nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nebuvo pagrindo pripažinti santuokoje įgyto turto asmenine atsakovo nuosavybe, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ketino visą ar dalį už asmenines lėšas įgyto turto pasilikti sau.

61. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog atsakovas teismui įrodinėjo savo asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant ginčo namą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo, pažeidžiant CPK teisės normas dėl įrodymų vertinimo, liko nenustatyta, atsakovo pateikti įrodymai turėjo būti teismo įvertinti tuo tikslu, jog būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jo nurodomų aplinkybių, taip pat darant išvadą dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio. Nagrinėjamoje byloje liko nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl galėjo būti neteisingai apskaičiuotas kompensacijos dydis.

62. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a>, 32 punktas).

63. Apeliacinės instancijos teismas, sudarydamas santuokinio turto balansą, neatsižvelgė į atsakovo lėšų, gautų pardavus jo asmeninės nuosavybės objektą, panaudojimą įgyjant bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, todėl teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad, apeliacinės instancijos teismui neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nenustačius nutartyje nurodytų bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, jog buvo priimta teisėta ir pagrįsta teismo nutartis.

64. Minėta, kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo ir kompensacijos už tai dydžio nustatymo bei jos priteisimo atsakovui klausimas yra aktualus sudarant galutinį sutuoktinių atsiskaitymo planą, tai bylos dalis dėl ginčo nekilnojamojo turto padalijimo perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl turto vertės ir santuokinio turto balanso nustatymo

65. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas santuokoje įgyto turto vertę, neatsižvelgė ir į kasacinio teismo išaiškinimus, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2014">3K-3-452/2014</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDE2LTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-416-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-416-969/2017">e3K-3-416-969/2017</a>, 23 ir 32 punktai). Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a>, 35 punktas).

66. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-566/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-566/2012">3K-3-566/2012</a>).

67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, turėdamas byloje šalių įrodymus dėl ginčo turto vertės ir nuspręsdamas dėl šio turto vertės, turėjo nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo nurodyta turto vertė tikrai atitinka rinkos kainą ir ar tokios kainos pagrindu nustatytas priteistinos piniginės kompensacijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.

68. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu bankui buvo mokamos kredito įmokos už ginčo namą, tačiau teismas nesiaiškino, kas ir kokias įmokas pagal kredito sutartį mokėjo teisminio proceso metu ir kiek kredito įmokų mokėjimas turėjo įtakos nustatant turto vertę ir šalių įsipareigojimų viena kitai apimtį. Atsakovo teigimu, visos kredito įmokos buvo nurašomos iš jo sąskaitos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną kredito likutis sudarė 79 331,34 Eur.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino duomenų apie kredito likutį, padarė neišsamias išvadas dėl dalijamo turto vertės, todėl šios apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies taip pat negalima pripažinti pagrįsta ir teisėta.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnis), kita vertus, apeliacinės instancijos teismas turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Byla apeliacine tvarka nagrinėjama kitais aspektais, negu tas daroma pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismo kompetencijai priskiriamos ir tos procesinės teisės, kurios būdingos pirmosios instancijos teismo kompetencijai, t. y. apeliacinės instancijos teismas gali pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, be to, surinkti ir tirti naujus įrodymus (CPK 324 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismui yra sudarytos visos procesinės galimybės išnagrinėti bylą iš esmės ir žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

71. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2013">3K-3-398/2013</a>). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>, 18 punktas).

72. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).

73. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgwLTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-480-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-480-378/2017">e3K-3-480-378/2017</a>, 36 punktas).

74. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodė, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, rodyti nepagarbą šeimos vertybėms ir bendro gyvenimo taisyklėms. Pradėjęs piktnaudžiauti alkoholiu atsakovas neteko darbo ir pradėjo nesirūpinti šeima, už vairavimą esant neblaiviam atsakovas buvo nuteistas ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

75. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu ir nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai spręsti, už vairavimą esant neblaiviam yra nuteistas, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu neteko darbo ir nesiekė atkurti darbinių santykių, nesidomėjo šeima, nepalaikė ryšių su šeimos nariais, neprisidėjo prie bendro ūkio, neišlaikė savo nepilnamečių vaikų, buvo nelojalus šeimai.

76. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jo sveikatos būklė ir ligos, dėl kurių gydėsi, nėra išimtinai susijusios vien tik su alkoholio vartojimu; byloje nėra įrodymų, kad jis darbo neteko dėl alkoholio vartojimo. Atsakovas teigia, kad jis rūpinosi šeima, dėjo maksimalias pastangas gerinti jos padėtį.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai klausimą, dėl kieno kaltės iširo šalių santuoka, sprendė remdamiesi CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, nustatančia bendruosius pagrindus, kuriems esant sutuoktinis gali būti pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtino atsakovo kaltę, nenukrypo nuo įrodinėjimo naštos šios kategorijos bylose paskirstymo taisyklių, nurodytų šios nutarties 73 punkte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo šalys santuokoje išgyveno devynerius metus ir kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių, tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas sutuoktinio pareigas pažeidė iš esmės, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą.

78. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovas yra kaltas dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

79. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas dėl tinkamo asmens informavimo apie teismo posėdį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių asmeninių lėšų indėlio nustatymą įsigyjant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principus, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, dėl to galėjo neteisingai apskaičiuoti atsakovui iš ieškovės priteistinos kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį dydį, t. y. padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, lėmusius netinkamą bylos išnagrinėjimą. Nustatytas netinkamas materialiosios ir proceso teisės taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų atitinkamas dalis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

80. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, dėl to, panaikinus skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, atitinkamos bylos dalys perduotinos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

81. Atsakovas neskundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl kito turto padalijimo ir jo vertės nustatymo, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimas, todėl kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atsakovui M. C. iš ieškovės A. C. priteista 49 545,86 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

82. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turi būti įvertinta galimybė kiekvienai iš ginčo šalių pateikti duomenis apie asmeninių lėšų indėlį įsigyjant bendrosios jungtinės nuosavybės teise 0,03 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei turi būti tinkamai nustatyta dalijamo bendro turto vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

83. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai galimai neteisingai apskaičiavo atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atsakovui iš ieškovės priteistos kompensacijos mokėjimas atidėtas dvejiems metams, bei su tuo susiję atsakovo kasacinio skundo argumentai netenka teisinės reikšmės, nes perskaičiavus kompensacijos dydį gali kisti ir kiekvienos iš ginčo šalių įsipareigojimų apimtis. Dėl to naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovei atidėtas 3000 Eur kompensacijos atsakovui mokėjimas vienam mėnesiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusios 46 545,86 Eur kompensacijos dalis – dvejiems metams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

84. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo ir neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 2,70 Eur tokių išlaidų. Perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovui M. C. priteista iš ieškovės A. C. 49 545,86 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir atidėtas 3000 Eur kompensacijos atsakovui M. C. iš ieškovės A. C. mokėjimas vienam mėnesiui nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusios 46 545,86 Eur kompensacijos dalies mokėjimas – dvejiems metams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui M. C. priteista iš ieškovės A. C. 49 545,86 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir kompensacijos mokėjimas atidėtas dvejiems metams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas