DOK-1920
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05509-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 8 d. paduotu atsakovės I. M. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovės I. M. K. kasacinis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimas palikti atsakovės J. B. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nenagrinėtą, o ieškinį ir kitus priešieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo atmesti.
Kasaciniu skundu atsakovė I. M. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės I. M. K. priešieškinis, ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartį, bei priimti naują sprendimą – atsakovės I. M. K. priešieškinį tenkinti:
„Atidalyti I. M. K. nuosavybės teise priklausančią 6703/18989 dalį Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) viso 201,09 kv. m, iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą – patalpas rūsyje ir pirmajame aukšte, kurios VĮ „Registrų centras“ (buvusi VĮ „Respublikinis projektavimo ir inventorizavimo biuras“) atliktuose Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose pažymėtos indeksais: 0-1 (10,99 kv. m), 0-2 (15,78 kv. m), 0-3 (8,75 kv. m), 0-4 (12,35 kv. m), 0-5 (9,70 kv. m), 0-6 (5,97 kv. m), 0-7 (4,31 kv. m), 0-8 (1,52 kv. m), 0-9 (33,86 kv. m), 0-10 (14,25 kv. m), 1-2 (6,02 kv. m), 1-3 (18,00 kv. m), 1-6 (42,97 kv. m) ir 1-7 (16,60 kv. m).
Atidalyti V. V. ir L. V. patalpą, atliktuose Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose pažymėtą indeksu 1-1, kurios plotas 184,12 kv. m.
Atidalyti A. R. patalpas, atliktuose Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose pažymėtas indeksais: 1-4 (12,22 kv. m), 1-5 (15,74 kv. m), 1-8 (7 kv. m), 1-9 (5,67 kv. m), 1-10 (3,65 kv. m) ir 1-11 (8,23 kv. m).
Atidalyti J. B. patalpas, atliktuose Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose pažymėtas indeksais: 1-12 (4,28 kv. m), 1-13 (3,74 kv. m), 1-14 (21,91 kv. m), 1-15 (14,75 kv. m), 1-16 (15,19 kv. m), 1-17 (15,42 kv. m), 1-18 (5,29 kv. m), 1-19 (7,60 kv. m), 1-20 (4,86 kv. m), 1-21 (23,24 kv. m), 1-22 (3,08 kv. m), 1-23 (4,66 kv. m) ir 1-24 (7,93 kv. m).
Leisti be bendraturčių sutikimo I. M.. K. atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su jai nuosavybės teise priklausančios Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) dalies (6703/18989 pastato), kuri VĮ „Registro centras“ atliktuose Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose pažymėta indeksais: 0-1 (10,99 kv. m), 0-2 (15,78 kv. m), 0-3 (8,75 kv. m), 0-4 (12,35 kv. m), 0-5 (9,70 kv. m), 0-6 (5,97 kv. m), 0-7 (4,31 kv. m), 0-8 (1,52 kv. m), 0-9 (33,86 kv. m), 0-10 (14,25 kv. m), 1-2 (6,02 kv. m), 1-3 (18,00 kv. m), 1-6 (42,97 kv. m) ir 1-7 (16,60 kv. m), atidalinimu, registravimu kaip atskirojo nekilnojamojo daikto, unikalaus numerio ir adreso suteikimu ir kitus veiksmus, susijusius su minėtų patalpų atidalinimu.
Pripažinti I. M. K. teisę savo vardu be kitų Pastato–valgyklos (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimo parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą (rekonstrukciją, statybos padarinių šalinimą) leidžiantį dokumentą bei atlikti statybos, rekonstrukcijos, savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, įteisinant patalpose Pastate–valgykloje (duomenys neskelbtini) atliktus rekonstrukcijos ir savavališkos statybos darbus, pagal architekto A. S. parengtus Projektinius pasiūlymus „Valgyklos pastato 4M1p paskirties keitimo į poilsio, padalijimo į atskirus kadastrinius nekilnojamojo turto vienetus ir pastato rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) projektas“, nurodytus:
projektinių pasiūlymų brėžinyje „Rūsys“ (44 psl.) nurodytos visos patalpos nuo 1 iki 19;
projektinių pasiūlymų brėžinyje (45 psl.) „PIRMO A. PLANAS“ nurodytos patalpos 1 „Tambūras“, 2 „Poilsio patalpa“, 3 „Holas“, 4 „WC, Dušas“, 5 „Poilsio patalpa“, 6 „Poilsio patalpa“, 7 „Holas“, 8 „Poilsio patalpa“, 9 „Kambarys“ ir 10 „WC, Dušas“;
projektinių pasiūlymų brėžinyje (46 psl.) „ANTRO A. PLANAS“ nurodytos patalpos 1 „Tambūras“, 2 „Poilsio patalpa“, 3 „Holas“, 4 „WC, Dušas“, 5 „Poilsio patalpa“, 6 „Poilsio patalpa“, 7 „Holas“, 8 „Poilsio patalpa“, 9 „Kambarys“ ir 10 „WC, Dušas“.“
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, netinkamai taikydami CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, negynė atsakovės I. M. K. teisės vykdyti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbų įteisinimą, nors ji kitais įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra įpareigota tą padaryti, taip pat, ji yra parengusi visą reikalingą projektinę dokumentaciją, būtiną šiuos klausimus suderinti su bendraturčiais. Teismai nenagrinėjo atsakovės I. M. K. priešieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų individualiai, o dėl nesuprantamų priežasčių juos sprendė kartu su kito atsakovo A. R. atskirame individualiame priešieškinyje suformuluotais reikalavimais.
2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teise esančio objekto valdymą, konkrečiai, dėl leidimo įsiteisinti savavališkos statybos padarinius be bendraturčių sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus, įregistruoti tokių darbų nulemtus nekilnojamojo turto kadastro duomenų pasikeitimus, turi būti teismo išsamiai įvertintas atliktų darbų pobūdis, šiems darbams įteisinti keliami reikalavimai bei vertinama, ar pagrįstai bendraturtis atsisako leisti įteisinti šiuos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019).
3. Neatidalydami atsakovės turto dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismai netinkamai taikė CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, nustatančią, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
4. Teismai išdėstė visiškai naują ir teisės aktuose (pvz., CK ar Statybos įstatyme) nenustatytą draudimą, dėl kurio nėra suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad yra negalima teismine tvarka atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu jame yra užfiksuoti savavališkos statybos padariniai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ (j. a. k. 301749532) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 8 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2138.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
