Dėl neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-83/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00682-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Janinos Januškienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamo medicinos paslaugų teikimo šiuose pataisos namuose, atlyginimą. Materialiaisiais teisiniais ieškinio pagrindais ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, 24 straipsnio 1 dalį.

Ieškovas nurodo, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo patikrintas regėjimas ir išrašytas receptas akiniams, tačiau akiniai ieškovui, nepaisant jo daugkartinių prašymų ir skundų, nebuvo nupirkti (recepte akiniams buvo šeimos gydytojo viza, kad „akiniai nereikalingi“). Akiniai buvo pagaminti tik vėliau, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Ieškovas patyrė neturtinę žalą ir dėl kitų gydytojų veiksmų. Tai, kad ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra nurodyta dviejose tos pačios datos – 2017 m. spalio 20 d. – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitų išvadose, jų pagrindu taip pat priimti tos pačios datos – 2017 m. spalio 20 d. – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymai, kuriuose nustatyta, kad ieškovui Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija įspėta dėl įsakymuose nurodytų teisės aktų pažeidimų. Ieškovas dėl šių pataisos namų medikų veiksmų pateikė pretenziją jų administracijai, tačiau jam buvo atsakyta, jog dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos; taip pat nepripažino savo kaltės dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos. Ieškovas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmus apskundė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Minėta Komisija 2018 m. liepos 11 d. sprendimu netenkino ieškovo skundo, motyvuodama tuo, kad atlygintina žala ieškovui nebuvo padaryta. Komisijos nuomone, ieškovui Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo skirtas tinkamas gydymas, gydymo ar priežiūros klaidų nebuvo padaryta, todėl ir nėra teisinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nurodo nesutinkantis su minėtos Komisijos sprendimu. Ieškovo teigimu, dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kaltų veiksmų – netinkamo medicinos paslaugų teikimo – jis patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kentė fizinį skausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis kentė kitų kalinių ir netgi pataisos namų darbuotojų patyčias. Ieškovas nurodo patyręs neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kalti dėl žalos atsiradimo asmenys, šiuo atveju Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija.

Kauno apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, kad keliamas ginčas yra susijęs su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veikimu (neveikimu), užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pataisos namuose laikomiems asmenims. Teismo nuomone, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veikla, iš kurios ieškovas kildina neturtinę žalą, yra viešasis administravimas, todėl abejotina dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamo medicinos paslaugų teikimo šiuose pataisos namuose.

Kaip matyti iš ieškinio turinio ir prie ieškinio pridėtos medžiagos, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nusprendė, kad atlygintina žala V. S. nebuvo padaryta, todėl netenkino pareiškėjo (V. S.) prašymo dėl žalos (neturtinės) atlyginimo. Pareiškime Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškovas taip pat buvo nurodęs 15 000 Eur dydžio jo sveikatai padarytos neturtinės žalos dydį. Ieškinyje ieškovas nurodo nesutinkantis su minėtu Komisijos sprendimu.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (minėto įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Aptariamo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog, kaip matyti iš ieškinio turinio bei byloje susiklosčiusių teisinių santykių, keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu (nors ieškiniu ir neprašoma panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo), bet ne su Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje apibrėžtais materialiaisiais teisiniais santykiais, lemiančiais ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kaip viešojo administravimo subjekto veiklos jam priskirtoje viešojo administravimo srityje (taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-56/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-56/2015">T-56/2015</a>).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Grąžinti bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo Kauno apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka ieškinio priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas

Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Artūras Drigotas