Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-155-381/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01193-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.8.3; 3.5.9; 3.5.16; 3.5.20.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ir pagal suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtose civilinėse bylose pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Gaudesta“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, „Fingood LLP“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. K., A. K. (A. K.), likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Baltas parkas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltresa“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Gintas Badikonis, antstolis Darius Stakeliūnas, antstolis Arminas Naujokaitis, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Reda Vizgaudienė, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus vykdymo procese realizuojant baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos rezultatu pripažintą turtą, kai šio turto savininkas pasikeitė, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja UAB „Gaudesta“ pateiktais skundais dėl antstolio veiksmų:

2.1. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MllULTMwMzAtMzI4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2YT-3030-328/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2YT-3030-328/2020">2YT-3030-328/2020</a> (toliau – civilinė byla Nr. 1) prašė panaikinti antstolio A. Selezniovo 2020 m. sausio 17 d. patvarkymo dalį, kuria pradėtas išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas) ir panaikinti 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktą.

2.2. Civilinėje byloje Nr. 2YT-10093-998/2020 (toliau – civilinė byla Nr. 2) prašė nutraukti antstolio A. Selezniovo vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 dalį dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjai priklausantį turtą.

3. Pareiškėja pateiktuose skunduose nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktu įgijo nuosavybės teisę į Sklypą. Antstolis A. Selezniovas, remdamasis teismų procesiniais sprendimais pareiškėjai nežinomose bylose, 2020 m. sausio 17 d. patvarkymu nusprendė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 010/16/03547 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015 ir nukreipti išieškojimą į ieškovei priklausantį Sklypą. Antstolio A. Selezniovo vykdomojoje byloje ieškotojas yra suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ („Fingood Limited Liability Partnership“), o skolininkas – T. V. (ankstesnė pavardė – I. (I.)), pareiškėja nėra nei skolininkė, nei išvaržomo turto savininkė vykdomojoje byloje.

4. Pareiškėja yra sąžininga pirkėja. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnį, niekas negali prievarta paimti nuosavybės. Pradėjus realizuoti žemės sklypą vykdymo procese ir užbaigus šio turto realizavimo procedūras Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintas joks suvaržymas baudžiamojoje byloje. Po antstolio 2020 m. sausio 17 d. patvarkymo priėmimo iš vykdomųjų bylų pareiškėja sužinojo, kad nors Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019 buvo nustatytas / pratęstas laikinas nuosavybės teisių į turtą, be kita ko, Sklypą, apribojimas, kol bus įvykdyta turto konfiskacija, tačiau teismai šios informacijos neišviešino viešuose registruose. Turto arešto aktų registro duomenimis, suvaržymai Sklypui baudžiamojoje byloje galiojo tik iki 2018 m. birželio 9 d. Be to, Sklypas, į kurį teismų sprendimais nukreiptas išieškojimas, nebeegzistuoja, nes yra padalytas į 8 naujus sklypus, šiems suteikti nauji identifikaciniai numeriai ir jų teisėta savininkė yra pareiškėja. Taigi, turto nėra ir pagal nuosprendį išieškojimo nėra galimybės nukreipti.

5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad vykdomosios bylos skolininkas T. V. (duomenys neskelbtini) mirė, asmens, perėmusio jo teises ir pareigas vykdymo procese, nėra, todėl vykdomojoje byloje nėra skolininko bei vykdomojo dokumento, kurio pagrindu būtų galimas išieškojimas iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto ir kurio pagrindu pareiškėja būtų nurodyta skolininke. Dėl to vykdomosios bylos dalis nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų ir 586 straipsnio pagrindais.

6. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas su pareiškėjos skundais nesutiko.

7. Suinteresuotas asmuo antstolis nurodė, jog antstolio kontoroje 2019 m. vasario 26 d. buvo gauta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> dalis dėl nekilnojamojo turto, be kita ko, Sklypo, laikino nuosavybės teisių apribojimo ir nutarta šį turtą nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam „Fingood LLP“ priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudotą nekilnojamojo turto dalį konfiskuoti. Vykdydamas vykdomojo rašto reikalavimus, antstolis nustatė, kad Sklypas 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-5-3424 antstolės B. Tamkevičienės vykdomojoje byloje buvo parduotas pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, antstolis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nutarties vykdymo išaiškinimo, ar antstolis gali realizuoti Sklypą išieškotojo reikalavimams patenkinti, nepriklausomai nuo to, kad Sklypas šiuo metu priklauso pareiškėjai. Remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC00Ni00NjIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-46-462/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-46-462/2019">T-46-462/2019</a>, kurioje nurodyta, kad antstolis turi vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, be to, Sklypas perleistas pareiškėjai iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties priėmimo, antstolis ir toliau tęsia skolos išieškojimą iš Sklypo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1 pareiškėjos skundo netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad Sklypas padalytas į 8 naujus nekilnojamojo turto vienetus, jų nuosavybės teisė įregistruota pareiškėjai UAB,,Gaudesta“.

10. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad:

10.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, civiliniam ieškovui „Fingood LLP“ priteista 1 750 618,77 Eur turtinei žalai atlyginti. Šio nuosprendžio pagrindu išduotą 2016 m. lapkričio 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015 antstolis A. Selezniovas vykdo vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547.

10.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 72 straipsniu nuspręsta konfiskuoti valstybės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, be kita ko, Sklypą, paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kol bus įvykdyta turto konfiskacija. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019 panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria nutarta konfiskuoti nekilnojamąjį turtą, be kita ko, Sklypą, ir šį turtą nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam „Fingood LLP“ priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudotą minėto nekilnojamojo turto dalį konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi taip pat nutarta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nekilnojamajam turtui, be kita ko, Sklypui, pratęsti, iki bus įvykdyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam „Fingood LLP“ arba kol bus įvykdytas šiam tikslui nesunaudoto minėto nekilnojamojo turto dalies konfiskavimas.

10.3. Skolininkas T. V. (duomenys neskelbtini) mirė, palikėjo įpėdiniai palikimo nepriėmė.

10.4. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis A. Selezniovas nustatė, jog Sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB,,Gaudesta“ pagal 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-19-5-3424, ankstesnė Sklypo savininkė – suinteresuotas asmuo UAB,,Baltas parkas“. Tuo pagrindu antstolis 2019 m. liepos 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC00Ni00NjIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-46-462/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-46-462/2019">T-46-462/2019</a> atmetė antstolio prašymą, papildomai atkreipdamas dėmesį, kad Sklypas UAB „Gaudesta“ perleistas 2019 m. sausio 30 d., t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje priėmimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog aplinkybė apie Sklypo perleidimą trečiajam asmeniui pasikeitė po nuosprendžio priėmimo iki jo įvykdymo.

10.5. 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktu Nr. S1e-5284 antstolis areštavo pareiškėjai UAB,,Gaudesta“ priklausančius 8 nekilnojamojo turto vienetus, gautus padalijus Sklypą.

10.6. 2020 m. sausio 17 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos vykdymo Nr. S1e-5117 antstolis nutarė tęsti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, pradėti areštuoto turto, priklausančio suinteresuotam asmeniui UAB,,Baltas parkas“, ir areštuoto turto, priklausančio pareiškėjai UAB,,Gaudesta“, pardavimo iš varžytynių procedūrą, spręsti klausimą dėl turto vertės nustatymo.

11. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad antstolis A. Selezniovas, tęsdamas vykdymo veiksmus ir priimdamas 2020 m. sausio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos vykdymo, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir (ar) neveikė ultra vires (viršijant kompetenciją).

12. Įvertinęs tai, kad Sklypas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnis), o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties pagrindu turi būti panaudotas 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu priteistai turtinei žalai atlyginti, teismas nusprendė, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti turto areštą nepagrįstas (CPK 183, 185 straipsniai).

13. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos skundo argumentus, kad realizuojant turtą priverstine tvarka apie turtui taikomą disponavimo apribojimą baudžiamojoje byloje nebuvo žinoma. Skolininkė UAB,,Baltas parkas“ baudžiamojoje byloje dalyvavo, teismų procesinių sprendimų dėl turto, įskaitant Sklypą, konfiskavimo neginčijo. Apie nekilnojamajam turtui taikytus disponavimo apribojimus matyti iš teismų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis buvo perduotas išsiųsti; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis buvo teikiama per Turto arešto aktų registro duomenų teikimo registrui programą, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 11 d. raštu Klaipėdos apygardos teismui bei VĮ Registrų centrui nurodė, kad 2019 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino turto konfiskavimą, taikytą tam turtui, kurį nuspręsta konfiskuoti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio pagrindu, ir nutarė šį turtą nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiam „Fingood LLP“ priteistos žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudotą nekilnojamąjį turtą nutarė konfiskuoti. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog nekilnojamojo turto perleidimo apribojimai galėjo nebūti įrašyti į viešą registrą, nepaneigia fakto, kad teismų procesiniais sprendimais Sklypas turėjo būti konfiskuotas, o pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį – panaudotas turtinei žalai nukentėjusiajam atlyginti.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji yra sąžininga įgijėja, nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl dėl šių aplinkybių teismas nusprendė nepasisakyti.

15. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 603 straipsnį kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 603 straipsnio 1 dalis). Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis). Taigi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pagrindu pareiškėja turi teisę galbūt pažeistas teises ginti teisme ginčo teisenos tvarka.

16. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 1, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 342 straipsnio 3 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 5 dalies ir 357 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad sprendžiant, kokius veiksmus, susijusius su teismo nuosprendžio, kuriuo konfiskuotas turtas, vykdymu, turi atlikti antstolis, tiek, kiek jų nereglamentuoja BPK, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CPK normomis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, papildomai pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 d. vasario 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesiniu sprendimu buvo taikytas disponavimo teisės Sklypu apribojimas. Tokiu atveju sandoris (2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui) iš viso negalėjo būti sudarytas ir laikytinas niekiniu. Tačiau dėl tokio sandorio negaliojimo pasekmių suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą pareikšdami ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles CPK nustatyta tvarka.

19. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 pareiškėjos skundo netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo privalomumo principą, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį, kurioje pasisakyta dėl antstolio veiksmų, susijusių su išieškojimu iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Sklypo, padarė išvadą, kad nėra CPK 629 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų. Teismas pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, skolininkui mirus, nes skolininko mirties aplinkybė buvo įvertinta tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2019 d. spalio 31 n. nutartyje, pasisakant dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties vykdymo.

21. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su jos sąžiningumu, nežinojimu apie Sklypo suvaržymus, jau pasisakyta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio patvarkymo ir turto arešto akto panaikinimo ir kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis.

22. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2 ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, įpareigojo antstolį A. Selezniovą sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 dalį dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjos turtą ir pasiūlyti išieškotojui „Fingood LLP“ kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl jo galbūt pažeistų teisių gynimo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 690 straipsniu, pažymėjo, kad, siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas turi vertinti ne tik tai, kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne VĮ Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-19-5-3424 nėra nuginčytas ar ginčijamas, todėl preziumuojama, kad yra teisėtas ir galiojantis.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl galimumo nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą, nes: 1) nurodytoje nutartyje nebuvo vertintas 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 teisėtumas ir 2) pareiškėja nedalyvavo nurodytoje baudžiamojoje byloje.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nustatęs, kad dalis išieškotino turto priklauso pareiškėjai, turėjo tą vykdomosios bylos dalį stabdyti bei pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 pripažinimo negaliojančiu (CPK 603, 625–627 straipsniai, CK 6.66 straipsnis). Tik nuginčijus pareiškėjos įregistruotą nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir pritaikius restituciją, antstolis turėtų teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą, priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Įvertinęs tai, teismas nutarė įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomosios bylos dalį dėl išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio turto ir įpareigoti pasiūlyti išieškotojai kreiptis į teismą dėl jos galbūt pažeistų teisių gynimo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

27. Kasaciniu skundu civilinėje byloje Nr. 1 pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį bei pareiškėjos skundą dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Teismai neatsižvelgė į Konstitucijos 23 straipsnio, CK 1.2 straipsnio, 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.39 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, byloje egzistuojantį viešąjį interesą, siejamą su sąžiningos turto įgijėjos (pareiškėjos) teisių gynimo institutu, paneigė nuosavybės neliečiamumo principą. Teismai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui sandoris, kurio pagrindu pareiškėja įsigijo žemės sklypą, nėra nuginčytas teismine tvarka, nėra pripažintas negaliojančiu. Vykdymo proceso metu Sklypas realizuotas nepažeidžiant imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, o turtą įsigijusi pareiškėja laikytina sąžininga turto įgijėja. Nesant įstatyme nustatyto pagrindo, nei antstolis, nei teismai neturi teisės riboti pareiškėjos nuosavybės teisių.

27.2. Teismai, neįvertinę Nekilnojamojo turto registro ir Turto arešto registro duomenų, padarė nepagrįstą išvadą, kad Sklypui, kurį teisėtai įsigijo pareiškėja, įsigijimo laikotarpiu buvo taikyti disponavimo teisės apribojimai. Turto arešto aktų registro duomenimis, Sklypui suvaržymai baudžiamojoje byloje galiojo iki 2018 m. birželio 9 d. Areštas turtui negali būti laikomas galiojančiu, jei jis nėra tinkamai išviešintas. Sąžiningai turto įgijėjai pareiškėjai neturi kilti neigiamų teisinių pasekmių dėl kitų asmenų aplaidžiai vykdytų pareigų, t. y. dėl turto arešto neišviešinimo. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019 nustatytas / pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kol bus įvykdyta turto konfiskacija, tačiau baudžiamąją bylą nagrinėję teismai šios informacijos neišviešino viešuose registruose (Turto arešto aktų registre, Nekilnojamojo turto registre) ir realizuojant turtą priverstine tvarka apie turtui taikomą disponavimo apribojimą baudžiamojoje byloje nebuvo žinoma. Apie šiuos teismų priimtus procesinius sprendimus antstolei B. Tamkevičienei ir pareiškėjai tapo žinoma jau po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto išdavimo, nes baudžiamojoje byloje nei antstolė, nei pareiškėja nedalyvavo.

27.3. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad bet kokie veiksmai, lemiantys sandorio šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sandorio ar jo dalies negaliojimą, o ne jo pakeitimą. Visais atvejais, kai sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai, galima pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau negalima jo pakeisti, interpretuoti savaip. Tai prieštarauja sandorių aiškinimo taisyklėms bei sandorio privalomumui šalių teisėms ir pareigoms. Kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma; priešingu atveju būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi03MDEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12-701/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12-701/2015">3K-3-12-701/2015</a>). Jeigu išieškotojas „Fingood LLP“ mano, jog pareiškėjos sudarytu sandoriu pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, jis turi teisę, laikydamasis įstatymų nustatytų reikalavimų, kreiptis į teismą ir civilinėje byloje reikalauti turto pasiūlytam pirkėjui pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu CK nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Nors išieškotojas turėjo galimybę ginčyti sandorį, bet to nedaro, nes tai finansiškai jam būtų nenaudinga. Sklypo vertė jo įsigijimo metu (2019 m. sausio 30 d.) buvo 35 000 Eur, o šiuo metu po pareiškėjos įdėtų investicijų žemės sklypų vertė siekia jau apie 250 000 Eur.

27.4. Palikus galioti skundžiamus teismų sprendimus, tretieji asmenys galės be savininko sutikimo, be teismo sprendimo užvaldyti, gauti naudos ar naudotis bet kurio žemės savininko sklypu ar jo dalimi. Antstolis nepagrįstai siekia realizuoti iš varžytynių pareiškėjos teisėtai įsigytą Sklypą, neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes dėl Sklypo pagerinimo, investicijų į jį, dėl kurių padidėjo turto vertė.

27.5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčo Sklypui, kurį teisėtai įsigijo pareiškėja, įsigijimo laikotarpiu buvo taikyti disponavimo teisės apribojimai, todėl sandoris negalėjo būti sudarytas bei laikytinas niekiniu ex officio (pagal pareigas), prieštarauja imperatyvioms CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) normoms, reglamentuojančioms vykdymo procesą. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus turto realizavimas sustabdomas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytas areštas parduotam Sklypui buvo taikytas ne baudžiamojoje, o civilinėje byloje nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu trečios eilės kreditorės UAB „Baltresa“ reikalavimams užtikrinti (CPK 754 straipsnio 4 dalis).

27.6. Teismai, nuspręsdami atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, tokio sprendimo nepagrindė teisės aktų nuostatomis, tinkamai nemotyvavo, todėl pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies ir CPK 331 straipsnio 4 dalies normas, kuriose nustatyta teismo pareiga nagrinėti bylas vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, priimti teisėtus, pagrįstus ir motyvuotus sprendimus.

28. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas civilinėje byloje Nr. 1 atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad

29. Suinteresuotas asmuo antstolė B. Tamkevičienė atsiliepime į kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1. Antstolis, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, vadovaujasi būtent viešuose registruose esančiais duomenimis. Antstolei B. Tamkevičienei pradėjus priverstinį Sklypo realizavimą, apie šiam turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nebuvo išviešinta viešuose registruose, t. y. baudžiamojoje byloje taikytas areštas nebuvo išviešintas nei Nekilnojamojo turto registre, nei Turto arešto aktų registre. Tai patvirtino ir antstolei 2018 m. rugpjūčio 29 d. pateikus paklausimą Nekilnojamojo turto registrui gautas centrinio duomenų banko išrašas.

29.2. Pareiškėja yra sąžininga pirkėja. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Vykdymo procese realizuotam Sklypui baudžiamojoje byloje taikyti suvaržymai Turto arešto aktų registre galiojo tik iki 2018 m. birželio 9 d., o antstolė B. Tamkevičienė priverstinį realizavimą pradėjo 2018 m. gruodžio 7 d.

29.3. Antstolio A. Selezniovo padėjėjo 2018 m. lapkričio 29 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad skolininkės UAB „Baltas parkas“ turtą gali bandyti parduoti ir antstolio A. Selezniovo kontora, tačiau tokiu atveju reikės antstolės B. Tamkevičienės sutikimo, taip pat patvirtina, kad antstoliui nekilo jokių abejonių, jog skolininkei UAB „Baltas parkas“ priklausančio nekilnojamojo turto realizavimas vykdymo procese yra galimas, nors antstolis A. Selezniovas elektroninio laiško atsiuntimo metu vykdė priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Baltas parkas“ išieškotojo „Fingood LLP“ naudai.

29.4. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas išieškotojo pareigas vykdymo procese ir tai, kad antstolė pranešimais apie realizuojamą vykdymo procese Sklypą informavo antstolius G. Badikonį ir A. Selezniovą, šie priėmė patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo ir apie tai informavo išieškotoją „Fingood LLP“, suinteresuotam asmeniui „Fingood LLP“ ir (ar) šiam juridiniam asmeniui atstovaujančiam advokatui Vykintui Zulonui turėjo būti žinoma aplinkybė apie antstolės B. Tamkevičienės vykdomą skolininkei UAB „Baltas parkas“ priklausiusio Sklypo priverstinį realizavimą, tačiau joks prieštaravimas dėl antstolės vykdomo priverstinio turto realizavimo gautas nebuvo.

29.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesiniu sprendimu laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. vasario 8 d. buvo taikytas disponavimo teisės Sklypu apribojimas, neatitinka tikrovės, prieštarauja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12425-792/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu areštuotas Sklypas, siekiant užtikrinti UAB „Baltresa“ teisme pareikštą reikalavimą, tuo tarpu vykdomoji byla Nr. 0005/16/01094, kurią vykdydama antstolė realizavo Sklypą, užvesta tos pačios išieškotojos UAB „Baltresa“ naudai. Taigi, areštas Sklypui buvo taikytas ne baudžiamojoje byloje, o civilinėje byloje nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu trečios eilės kreditorės UAB „Baltresa“ reikalavimams užtikrinti (CPK 754 straipsnio 4 dalis). Tačiau UAB „Baltresa“ prašymu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio išieškoti iš skolininkės turto, kuris areštuotas ieškinio įvykdymui užtikrinti.

30. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija civilinėje byloje Nr. 1 atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju antstolis vykdo įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis ir nuspręsta Sklypą nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam „Fingood LLP“ priteistam žalos atlyginimui padengti, o tai yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Be to, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nesusijusi su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teisėmis ir pareigomis.

31. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas civilinėje byloje Nr. 1 atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad VĮ Turto bankas nėra perėmęs palikėjo T. V. turto, apie tai, kad nerasta turto, kurį būtų galima perimti, raštu yra informavęs Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2020 m. kovo 26 d. raštu Nr. DOK-12892), todėl VĮ Turto bankas neturi materialiojo ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

32. Suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ civilinėje byloje Nr. 1 atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

32.1. Tai, kad 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-19-5-3424 yra galiojantis, nenuginčytas, nereiškia, kad Sklypas realizuotas nepažeidžiant imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Priešingai, Sklypas buvo realizuotas pažeidžiant BPK 151 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvias teisės normas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> Sklypas konfiskuotas, taip pat nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiuo Sklypu, todėl CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu Sklypo realizavimo veiksmai antstolės B. Tamkevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01296 privalėjo būti sustabdyti ir turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas negalėjo būti sudarytas.

32.2. Pareiškėja žinojo (arba turėjo galimybę sužinoti) apie vykstantį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019, nes teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie posėdį dėl antstolio A. Selezniovo prašymo išaiškinti minėtos nutarties vykdymą nagrinėjimo.

32.3. Prioritetas vykdant išieškojimą iš ginčo Sklypo turi būti teikiamas ne pareiškėjos nuosavybės teisės apsaugai, nuosavybės neliečiamumo principui, o nukentėjusio asmens „Finagood LLP“ interesams ir jo teisei į patirtos žalos atlyginimą. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019 ginčo Sklypas pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu, todėl nuspręsta šį konfiskuotą turtą nukreipti nukentėjusiam asmeniui „Fingood LLP“ priteistai žalai atlyginti. Teisės doktrinoje visuotinai pripažinta, kad iš neteisės negali kilti teisė, todėl turtas turi būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas ir kiti asmenys, kuriems minėtas turtas perduotas, yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priešingu atveju šiems asmenims būtų sudaromos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu.

32.4. Pagal CPK 693, 755 straipsnių, 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, jei baudžiamajame procese yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į vykdomojoje byloje realizuotiną turtą, išieškojimą vykdantis antstolis pirmiau privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir sulaukti baudžiamojo proceso baigties, o išieškojimo veiksmus tęsti tik tuo atveju, jei baudžiamajame procese nėra nusprendžiama šį turtą konfiskuoti. Antstolė B. Tamkevičienė nepagrįstai Sklypą realizavo nesulaukusi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> įsiteisėjimo ir galutinio rezultato dėl Sklypo konfiskacijos.

32.5. Pati pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes sutiko būti skolininkės UAB „Baltas parkas“ pasiūlyta pirkėja, nors UAB „Baltas parkas“, kaip buvusi Sklypo savininkė, žinojo apie Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo faktą.

32.6. Priešingai nei nurodo pareiškėja, apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo nagrinėti klausimo dėl 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 pripažinimo negaliojančiu, nes pareiškėja tokio klausimo nekėlė ir šiuo aspektu nepasisakė pirmosios instancijos teismas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Jei pareiškėja būtų CPK 603 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškusi ieškinį suinteresuotam asmeniui „Fingood LLP“, šioje byloje galėjo būti sprendžiamas ir 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) klausimas.

32.7. Nors antstolė B. Tamkevičienė turėjo teisę išieškoti skolą iš Sklypo vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01296 nepaisydama Sklypui taikyto arešto Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12425-792/2015, nes tiek skolos išieškojimas buvo vykdomas, tiek laikinosios apsaugos priemonės Sklypui buvo pritaikytos tos pačios kreditorės UAB „Baltresa“ naudai, tačiau tai nepaneigia, kad sudarant 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą buvo pažeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> pritaikytas laikinas nuosavybės teisės Sklypu apribojimas, BPK 151 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos.

33. Kasaciniu skundu civilinėje byloje Nr. 2 suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingus prejudicinius faktus, nustatytus baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, todėl pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl aplinkybių pripažinimo prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Priešingai nei nusprendė teismas, nurodytoje baudžiamojoje byloje nustatytas reikšmingas prejudicinis faktas, kad ginčo Sklypas pripažintas suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos rezultatu, kurio sukeliamos teisinės pasekmės negali pakeisti ar pašalinti baudžiamojo proceso metu įvykęs Sklypo savininko pasikeitimas.

33.2. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas antstolį sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 dalį dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjos turtą, pažeidė BPK 346 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019 vykdymą. BPK, CPK ar kitame įstatyme nėra nustatyta, kad teismas, ypatingąja teisena išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, galėtų sustabdyti teismo nuosprendžio ar nutarties vykdymą.

33.3. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. 1 nustatytą prejudicine laikytiną aplinkybę, kad antstolio 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktas ir 2020 m. sausio 17 d. patvarkymas yra teisėti, nepagrįstai iš naujo vertino antstolio veiksmų dėl išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio turto teisėtumą, todėl pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperavimosi (bendradarbiavimo) (CPK 8 straipsnis) ir teisinio tikrumo principus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

33.4. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs reikalavimą, kurio pareiškėjas nebuvo pareiškęs, tuo pagrindu, kad išieškojimas iš svetimo turto negalimas, peržengė bylos ir pareiškėjo atskirojo skundo ribas, todėl pažeidė CPK 256 straipsnio 2 dalies, 301, 320 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, jog teismas ginčą nagrinėja neperžengdamas šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus, kai reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014). Tokiu būdu suinteresuotas asmuo neteko teisės gintis nuo reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas, neteko teisės į apeliaciją.

33.5. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad žalos atlyginimas negalimas tol, kol ginčo Sklypas (jo pagrindu suformuoti mažesni sklypai) priklauso pareiškėjai, pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ teisę į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, suabsoliutino pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir bylos dalyviams nepareiškus tokio reikalavimo, o asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-248/2018">e3K-3-226-248/2018</a>). Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė į Sklypą ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra kliūtis vykdyti išieškojimą vykdomojoje byloje, turėjo teisę ir pareigą ex officio vertinti ir konstatuoti niekinių sandorių faktą ir teisines pasekmes.

33.6. Teisę pareikšti ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi tik asmuo, kuriam išieškojimo metu priklausė turtas. Suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ yra išieškotojas, todėl neturi teisės ginčyti 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įpareigodamas antstolį pasiūlyti suinteresuotam asmeniui ginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, netinkamai aiškino CPK 603 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad CPK 603 straipsnyje įtvirtintas specialus kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2005">3K-3-524/2005</a>; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008).

33.7. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja neginčijo jokių antstolio veiksmų, o tik prašė nutraukti vykdomąją bylą, todėl skundas buvo be objekto, kurio teisėtumas galėtų būti vertinamas teismo. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė CPK 510, 512–513 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, iškreipė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procesą, sukūrė teisinį neapibrėžtumą, pažeidė procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-528/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-528/2008">3K-3-528/2008</a>).

34. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas civilinėje byloje Nr. 2 atsiliepimu į suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teises normas, reglamentuojančias išieškojimo vykdymą. Kol nėra pakeista ir (ar) panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019, turtas, kuris buvo baudžiamojo nusikaltimo įrankis ar dėl nusikaltimo gauta nauda, turi būti panaudotas nukentėjusių asmenų reikalavimams patenkinti.

35. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T amkevičienė civilinėje byloje Nr. 2 atsiliepimu į suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad Sklypą įsigijusi pareiškėja baudžiamajame procese nedalyvavo, o Sklypui taikyti suvaržymai nebuvo išviešinti, todėl pareiškėja nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie Sklypui taikomus suvaržymus baudžiamajame procese. Pareiškėja yra sąžininga turto įgijėja, todėl iš jos negali būti išreikalautas vykdymo proceso metu įsigytas Sklypas (CK 4.96 straipsnis).

36. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija civilinėje byloje Nr. 2 atsiliepimu į suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra vykdymo proceso šalis, ginčas nesusijęs su suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, teisėmis ir pareigomis.

37. Pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2 atsiliepimu į suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

37.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje egzistuojantį viešąjį interesą, kuris siejamas su sąžiningos turto įgijėjos (pareiškėjos) teisėtų interesų gynimu. Tik nuginčijus pareiškėjos įregistruotą nuosavybės teisę į ginčo Sklypą, antstolis turėtų teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą, priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Ginčo Sklypo pripažinimas suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ atžvilgiu nusikalstamos veikos rezultatu įvyko po to, kai Sklypas jau buvo perleistas trečiajam asmeniui – pareiškėjai, nesant jokių išviešintų apribojimų.

37.2. 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-19-5-3424 nėra nuginčytas teismine tvarka, todėl yra galiojantis. Pagal CPK 693 straipsnį areštuoto turto realizavimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus.

37.3. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pareiškėja nepatenka į BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, todėl iš jos Sklypo negalima paimti. Teismas turėtų spręsti dėl kaltininkės UAB „Baltas parkas“, kuri dalyvavo baudžiamojoje byloje ir, tikėtina, žinojo apie taikomus apribojimus Sklypui, atsakomybės ir iš jos išieškoti konfiskuotino turto (Sklypo) vertę atitinkančią pinigų sumą.

38. Atrankos kolegijoms priėmus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinius skundus dėl apeliacinės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2, paskirti kasacinių bylų numeriai atitinkamai „3K-3-155-381/2021“ ir „3K-3-218-943/2021“. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi pirmiau nurodytos kasacinės bylos buvo sujungtos į vieną, paliekant numerį „3K-3-155-381/2021“, pažymint, kad tikslinga šias bylas nagrinėti kartu, siekiant teisingai išspręsti tarpusavyje susijusius šalių ginčus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant išieškojimą iš turto, baudžiamojoje byloje pripažinto nusikalstamos veikos rezultatu ir vėliau kitoje vykdomojoje byloje perleisto skolininko pasiūlytam pirkėjui, teisėtumo, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio pareigas vykdymo procese, vykdomosios bylos sustabdymo, nutraukimo pagrindus, vykdymo proceso dalyvių ir kitų asmenų teisių gynimo būdus, aiškinimo ir taikymo.

40. Dėl byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių gausos, siekiant tinkamai identifikuoti kasaciniuose skunduose keliamas teisės aiškinimo ir taikymo problemas, tikslinga nurodyti teismų nustatytas esmines bylos aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo:

40.1. Antstolis A. Selezniovas vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547 vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje, kuria nutartyje išvardytas konkretus nekilnojamasis turtas, be kita ko, Sklypas nukreiptas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam „Fingood LLP“ priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudota minėto nekilnojamojo turto dalis konfiskuota.

40.1.1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendyje konstatuota, kad T. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės „Fingood LLP“ priklausantį turtą, nukentėjusiajam „Fingood LLP“ pagal jo civilinį ieškinį priteista 1 750 618,77 Eur turtinei žalai atlyginti, tuo pagrindu teismas 2016 m. lapkričio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-32-606/2015.

40.1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 216 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotas valstybės nuosavybėn registruotinas turtas, be kita ko, Sklypas, kuris tuo metu priklausė baudžiamojoje byloje dalyvavusiam trečiajam asmeniui UAB „Baltas parkas“, ir paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiuo turtu, kol bus įvykdyta turto konfiskacija.

40.1.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria nutarta konfiskuoti statinius, be kita ko, ir Sklypą, ir šis turtas nukreiptas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam „Fingood LLP“ priteistam 1 750 618,77 Eur žalos atlyginimui padengti, o šiam tikslui nesunaudotą minėto nekilnojamojo turto dalį nurodyta konfiskuoti.

40.1.4. Baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu T. V. (duomenys neskelbtini) mirė; palikimo, likusio po mirties, priėmimo faktai neįregistruoti.

40.2. Antstolė B. Tamkevičienė vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/01094 vykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje išduotą 2015 m. lapkričio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-12425-792/2015 dėl 34 225,38 Eur skolos, 2156,20 Eur palūkanų, 8,4 proc. metinių palūkanų ir 681 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Baltas parkas“ išieškotojos UAB „Baltresa“ naudai.

40.2.1. Antstolės vykdomojoje byloje 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-5-3424 pareiškėja UAB „Gaudesta“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo Sklypą.

40.2.2. Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Sklypas padalytas į 8 atskirus sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į 8 žemės sklypus ir patvirtinti šių sklypų kadastro duomenys. Šie 8 atskiri žemės sklypai priklauso pareiškėjai.

40.3. Antstolis A. Selezniovas, nustatęs, kad šiuo metu Sklypas priklauso UAB „Gaudesta“, t. y. pasikeitė Sklypo savininkas, 2019 m. liepos 29 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje vykdymo tvarkos išaiškinimo.

40.4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė antstolio prašymą dėl nutarties vykdymo išaiškinimo, konstatavęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis yra aiški.

40.5. Antstolis A. Selezniovas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį, ginčijamu turto arešto aktu areštavo pareiškėjai priklausančius 8 sklypus, gautus padalijus Sklypą, ir priėmė ginčijamą patvarkymą dėl išieškojimo iš šio turto.

41. Civilinėse bylose Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėja ginčija antstolio A. Selezniovo veiksmus, t. y. atsisakymą panaikinti turto arešto aktą ir patvarkymą dėl išieškojimo vykdymo iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto (padalijus Sklypą suformuotų 8 žemės sklypų) bei atsisakymą nutraukti vykdomosios bylos dalį dėl išieškojimo iš šio turto. Pareiškėjos teigimu, antstolis vykdomojoje byloje nepagrįstai siekia vykdyti išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, teisėtai įsigyto 2019 m. sausio 30 d. skolininko pasiūlyto pirkėjo turto perdavimo aktu Nr. S-19-5-3424, be to, pareiškėja nėra skolininkė vykdomojoje byloje, o baudžiamojoje byloje, kurioje priimti procesiniai sprendimai vykdomi antstolio vykdomojoje byloje, pareiškėja nedalyvavo.

42. Civilinėje byloje Nr. 1 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė pareiškėjos skundą ir padarė išvadą, kad antstolis A. Selezniovas, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, pagrįstai vykdo išieškojimą iš nekilnojamojo turto, kuris įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu ir nukreiptas nukentėjusiajam „Fingood LPP“ priteistai turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas vertino kaip nereikšmingą aplinkybę, kad baudžiamojoje byloje teismų nustatyti apribojimai disponuoti Sklypu galėjo būti neišviešinti viešame registre. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat pažymėjo, kad 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-19-5-3424 negalėjo būti sudarytas dėl taikytų disponavimo Sklypu apribojimų, todėl laikytinas niekiniu ex officio.

43. Civilinėje byloje Nr. 2 pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į civilinėje byloje Nr. 1 teismų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šiuo atveju nėra CPK 629 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose nustatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, todėl pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-19-5-3424 yra nenuginčytas, todėl teisėtas ir galiojantis, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nusprendė, jog antstolis A. Selezniovas privalėjo sustabdyti vykdomosios bylos dalį ir pasiūlyti išieškotojui „Fingood LPP“ CPK 603 straipsnio pagrindu ginčyti nurodytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, todėl pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies.

Dėl antstolio pareigų vykdymo procese, esminių vykdymo proceso principų bei nagrinėjamoms byloms aktualių išieškojimo procedūros vykdymo taisyklių

44. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

45. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS00MDMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85-403/2020">3K-3-85-403/2020</a> 19 punktą). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104-684/2017">3K-3-104-684/2017</a> ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS00MDMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85-403/2020">3K-3-85-403/2020</a>, 20 punktas).

47. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

48. Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (4 punktas); pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi) (7 punktas). Kitų vykdomųjų dokumentų turinį gali nustatyti kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka.

49. Pagal CPK 691 straipsnio 1 dalį turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame kodekse nustatyta tvarka. Areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas šiame kodekse, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 2 dalis). Areštuoto turto realizavimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus (CPK 693 straipsnis).

50. Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą dėl turto konfiskavimo, antstolis vykdomajame rašte nurodytą konfiskuotiną turtą areštuoja ir perduoda realizuoti CPK, Vyriausybės ir sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 692 straipsnis).

51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkto 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismas priima sprendimą, pagal kurį turtas konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn, sprendimą dėl šio turto sulaikymo priėmusi valstybės institucija yra laikoma valstybės institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotinas turtas, tol, kol mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys šių Taisyklių nustatyta tvarka perima šį pagal teismo sprendimą konfiskuotą turtą ir jį įtraukia į apskaitą surašydami turto perėmimo dokumentą. Valstybės institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotinas turtas, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn turtą įsiteisėjimo dienos apie tai raštu informuoja mokesčių inspekciją, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį.

52. Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkte nustatyta, kad, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Taisyklių 4.1 papunktyje arba 157 punkte nurodytai institucijai.

53. Pagal CPK 755 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar BPK nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. Taigi, prieš atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis, be kita ko, privalo įvertinti, ar konkrečiu atveju netaikytinas CPK 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas antstoliui nukreipti išieškojimą į konfiskuotą turtą.

54. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUtNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315-684/2019">3K-3-315-684/2019</a>, 23 punktas).

55. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis turėtų atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti (pvz., vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisės neturintis asmuo; vykdomasis dokumentas nevykdytinas to antstolio ir kt.), o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

56. Tuo atveju, jei, vykdant teismo sprendimą, išieškoma iš nekilnojamojo turto, antstolis privalo vadovautis CPK 690 straipsniu ir nustatyti, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai (CPK 690 straipsnio 1 dalis); prieš pradėdamas realizuoti šį turtą, antstolis vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi gauti rašytinius duomenis apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus (CPK 690 straipsnio 2 dalis).

57. Nurodytos normos suponuoja, kad, antstoliui pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą, jame pateiktais duomenimis antstolis informuojamas ne tik apie išieškotoją, bet ir apie skolininką. Jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-273/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-273/2012">3K-7-273/2012</a>).

58. Antstolio teisė disponuoti svetimu turtu yra atsiradusi įstatymo pagrindu, todėl ši teisė turi būti įgyvendinama griežtai laikantis teisės normomis nustatytos kompetencijos ribų ir tik įstatyme nustatytu būdu. Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolimesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-678/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-678/2013">3K-3-678/2013</a>). Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus ar tokių veiksmų atlikimo atsisakyti. Teisėjų kolegijos nuomone, analogiškai antstolis turėtų elgtis ir tais atvejais, kai atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš turto nustato, kad skolininkui priklausęs turtas yra perleistas tretiesiems asmenims.

59. Jei apribojimai nesudaro kliūties ar pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolis, nustatęs turto priklausymo skolininkui faktą ir turto vertę, atlieka tolimesnius vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų teisėtumo, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjai UAB „Gaudesta“ nuosavybės teise priklausantį turtą

60. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis A Selezniovas nustatė, jog Sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai UAB,,Gaudesta“ pagal 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-19-5-3424, Sklypo ankstesnė savininkė buvo suinteresuotas asmuo UAB,,Baltas parkas“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Sklypas pertvarkytas į aštuonis žemės sklypus, nuosavybės teisė į juos įregistruota pareiškėjos UAB „Gaudesta“ vardu. Antstolis A. Selezniovas 2020 m. sausio 17 d. patvarkymu areštavo pareiškėjai nuosavybės teise 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo pagrindu priklausančius aštuonis žemės sklypus ir vykdomojoje byloje pradėjo išieškojimą iš šio turto kreditoriaus „Fingood LLP“ reikalavimui baudžiamojoje byloje patenkinti. Kadangi turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, nepriklausė nuosavybės teise skolininkui, antstolis A. Selezniovas, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą baudžiamojoje byloje su prašymu išaiškinti, ar antstolis gali realizuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje nurodytą nekilnojamąjį turtą, pasikeitus šio turto savininkui, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė antstolio prašymu išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį, nurodydamas, kad nutartis yra aiški, išieškojimas iš Sklypo yra nukreiptas nukentėjusiajam priteistai žalai atlyginti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolis pagrįstai pagal CPK 648, 651, 690, 691 straipsnių nuostatas, prieš atlikdamas vykdymo veiksmus, ėmėsi aiškintis aplinkybę, kam priklauso Sklypas, į kurį Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje nukreiptas nukentėjusiajam „Fingood LPP“ priteistos žalos atlyginimas, abejodamas išieškojimo teisėtumu, kreipėsi į teismą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo išaiškinimo. Tačiau tiek antstolis, tiek bylą nagrinėję teismai civilinėje byloje Nr. 1, tiek ir suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ kasaciniame skunde be teisinio pagrindo laikė, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje, kuria atsisakyta išaiškinti nutarties vykdymą, konstatuota, jog iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto yra galimas išieškojimas.

62. Kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje nebuvo vertinta aplinkybė dėl Sklypo savininko pasikeitimo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo, nebuvo analizuojamas 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 teisėtumas, o tik nutarta civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio patenkinimą nukreipti į konkretų UAB „Baltas parkas“ vardu registruotą turtą, įskaitant ir ginčo Sklypą. Tokiam vertinimui nebuvo ir pagrindo, nes tiek Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi atitinkamai paskyrė bei pratęsė laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą Sklypui ir dėl to nebuvo pagrindo manyti, jog turtas, galiojant šioms procesinėms priemonėms, gali būti perleistas. Be to, nurodytoje baudžiamojoje byloje pareiškėja nedalyvavo. Taigi nebuvo pagrindo spręsti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje nurodyta išieškojimą vykdyti iš būtent pareiškėjai priklausančio Sklypo, ir juolab tokią aplinkybę laikyti prejudicine, nes nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nebuvo nei spręstas, nei aptartas klausimas dėl nuosavybės teisės į Sklypą pasikeitimo vertinimo. Pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis priimta ir įsiteisėjo jau po 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424, kurio pagrindu pareiškėja tapo Sklypo savininke, surašymo.

63. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartyje taip pat nesprendė išieškotojo „Fingood LLP“ reikalavimų vykdymo procese patenkinimo iš Sklypo vertės galimybės klausimo, paaiškėjus aplinkybei, kad Sklypas jau yra parduotas pareiškėjai. Teismas, remdamasis baudžiamojo proceso nuostatomis, reglamentuojančiomis po nuosprendžio priėmimo ir jo vykdymo metu atsiradusių neaiškumų pašalinimą, sprendė, ar yra baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas pagrindas išaiškinti baudžiamojoje byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad pagal BPK 361 straipsnio 3 dalį teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus tik tais atvejais, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, tuo tarpu Sklypas pareiškėjai buvo perleistas dar iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo ir negalima daryti išvados, jog aplinkybė apie žemės sklypo perleidimą pasikeitė po nuosprendžio priėmimo iki jo įvykdymo. Taigi, nekonstatavęs procesinio pagrindo aiškinti apeliacinės instancijos teismo nutartį baudžiamojo procesinio įstatymo nustatyta tvarka, teismas pripažino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį esant aiškią, nekeliančią jokių abejonių ir neaiškumų ir dėl to antstolio prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo atmetė. Be bendro pobūdžio teiginių, jog antstolis turi vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, nutartyje nėra jokių nuorodų ar išaiškinimų antstoliui, civilinio proceso tvarka vykdančiam teismų nuosprendžiais priteistą žalos atlyginimą civiliniam ieškovui „Fingood LLP“, kad galima vykdyti išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio nuosavybės teise turto, kitoje vykdomojoje byloje įgyto iš ankstesnio skolininko, iš kurio turto nuosprendyje buvo nurodyta vykdyti išieškojimą. Klaipėdos apygardos teismo teiginys 2019 m. spalio 31 d. nutartyje, jog antstolis turi vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, nereiškia, jog jį vykdant neturi būti laikomasi įstatymų reglamentuotos teismų sprendimų vykdymo tvarkos.

64. Kaip minėta, įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus, antstolio pareiga, prieš atliekant turto realizavimo veiksmus, įvertinti aplinkybes, susijusias su šiuo turtu, kliūtis, galinčias apriboti tokio turto realizavimą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, CPK 690 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS00MDMvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85-403/2020">3K-3-85-403/2020</a>, 20 punktas). Antstolio padėtis vykdymo procese ir jo veiklai keliami reikalavimai suponuoja, kad tokioje faktinėje situacijoje, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, antstolis, nustatęs, jog nekilnojamasis turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas pagal baudžiamojoje byloje priimtą vykdomąjį dokumentą, perleistas trečiajam asmeniui, nesusijusiam su baudžiamojoje byloje priimtais vykdytinais sprendimais, negalėjo pradėti vykdymo veiksmų iš pareiškėjai priklausančio turto.

65. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos expressis verbis (tiesiogiai) nustato, kad priverstinai vykdymo procese gali būti realizuotas tik skolininkui, įkaito davėjui ar kitam asmeniui, iš kurio turto vykdomajame dokumente nurodyta vykdyti išieškojimą, nuosavybės teise priklausantis turtas (CPK 648, 690, 691 straipsniai). Teismų nuosprendžiai, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalies taisykles. Antstoliui buvo žinoma ir akivaizdi aplinkybė, kad turtas (Sklypas), iš kurio ketinama vykdyti išieškojimą, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, kuri šį turtą įgijo teismų sprendimams priverstinai vykdyti nustatyta tvarka.

66. Pagal CPK 704 straipsnio 6 dalį, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimt dienų nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo. Kai skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė (CPK 704 straipsnio 7 dalis).

67. Teismai nustatė ir dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad Sklypo pardavimo pareiškėjai aktą antstolė B. Tamkevičienė surašė 2019 m. sausio 30 d., prieš tai 2019 m. sausio 9 d. pareiškėjai sumokėjus visą perkamo turto kainą, taigi UAB „Gaudesta“ nurodyto akto pagrindu nuo 2019 m. sausio 30 d. perėjo nuosavybės teisė į nupirktą vykdymo procese turtą – Sklypą.

68. Vykdymo procese turtą įgiję asmenys turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad turto realizavimas vykdymo procese bus teisėtas, šios procedūros garantas yra šios srities profesionalas – vykdymo veiksmus atliekantis antstolis. Priverstinio turto pardavimo vykdymo procese specifika yra ta, kad šiame procese siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, įskaitant ir jo ekonomiškumą, t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306/2010">3K-3-306/2010</a>).

69. Savininko teises saugantys ir ginantys teisės aktai taip pat nustato papildomas garantijas vykdymo procese turtą įgijusiems asmenims. Iš savininko nuosavybę paimti galima tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (CK 4.93 straipsnis), pavyzdžiui, nuginčijus teismo tvarka nuosavybės teisės įgijimo aktą, paimant nuosavybę visuomenės poreikiams ir teisingai už ją atlyginant ir pan.; daiktas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CK 4.96 straipsnio 4 dalis).

70. Dėl nurodytų argumentų antstolis A. Selezniovas ginčijamų 2020 m. sausio 17 d. turto arešto akto ir patvarkymo dėl išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio turto negalėjo priimti, šie antstolio atlikti vykdymo veiksmai neteisėti, todėl pareiškėjos skundas civilinėje byloje Nr. 1 turėjo būti tenkinamas.

Dėl turto arešto ar laikino disponavimo turtu apribojimų taikymo ir (ne)išviešinimo padarinių

71. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

72. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo.

73. Turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (CPK 675 straipsnio 4 dalis; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad juridinis faktas, sukeliantis teisinius padarinius tretiesiems asmenims, yra ne turto arešto akto priėmimo faktas, bet turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre faktas.

74. Kadangi pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisinius padarinius tik nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre, teismo nuosprendyje turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas tretiesiems asmenims negali būti laikomas galiojančiu, jei jis nebuvo tinkamai išviešintas viešajame registre.

75. Pareiškėja tiek kasaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad antstolis A. Selezniovas neturi teisinio pagrindo realizuoti pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto (Sklypo), kurį pareiškėja įgijo teisėtu 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-19-5-3424 antstolės B. Tamkevičienės administruotoje vykdomojoje byloje ir kurį vėliau padalijo į atskirus aštuonis turtinius vienetus. Pareiškėja, taip pat antstolė B. Tamkevičienė į bylą pateiktais įrodymais grindė, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo metu ginčo Sklypui viešuose registruose nebuvo išviešinti jokie disponavimo apribojimai, išskyrus laikinąsias apsaugos priemones, kurios taikytos civilinėje byloje, kurioje priimto procesinio sprendimo pagrindu antstolė ir vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo „Fingood LPP“ laikėsi priešingos pozicijos, nurodydamas, kad antstolė B. Tamkevičienė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes nesustabdė vykdomosios bylos, o realizavo Sklypą, kuriuo disponuoti baudžiamojoje byloje buvo nustatyti apribojimai.

76. Civilinėje byloje Nr. 1 bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad apie taikytus disponavimo ginčo Sklypu apribojimus matyti iš teismų procesinių sprendimų, t. y. baudžiamojoje byloje priimto Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties. Be to, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 1 laikė, kad Sklypui taikytų disponavimo apribojimų neišviešinimas Turto arešto aktų registre nepanaikina antstolio prievolės vykdyti baudžiamojoje byloje priimtus nuosprendį ir nutartį.

77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą dėl turto arešto ir disponavimo turtu apribojimų išviešinimo teisinės reikšmės, pripažįsta teisiškai pagrįstais pareiškėjos kasaciniame skunde ir antstolės B. Tamkevičienės atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodytus argumentus, kad bylą nagrinėję teismai civilinėje byloje Nr. 1 nesivadovavo aptartomis teisės normomis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad turtui taikytų apribojimų neišviešinimas iš esmės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjos skundžiamų antstolio A. Selezniovo veiksmų teisėtumo.

78. Antstolė B. Tamkevičienė atsiliepime į kasacinį skundą ir kituose byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad, prieš pradėdama realizuoti Sklypą, antstolė, taip pat pareiškėja nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie Sklypui taikomus suvaržymus baudžiamajame procese. Antstolė rinko duomenis iš viešų registrų dėl Sklypui taikytų suvaržymų, jų pagrindu nustatė, kad disponavimo Sklypu apribojimai, taikyti baudžiamojoje byloje, galiojo tik iki 2018 m. birželio 9 d., tuo tarpu turto (Sklypo) priverstinį pardavimą antstolė pradėjo 2018 m. gruodžio 7 d.

79. Byloje nustatyta, kad antstolė, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-12425-792/2015 siekdama užtikrinti kreditorės UAB „Baltresa“ reikalavimą skolininkei UAB „Baltas parkas“, areštavo skolininkei UAB „Baltasis parkas“ priklausantį turtą, be kita ko, Sklypą. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, jog remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesiniu sprendimu Sklypas areštuotas nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 d. vasario 8 d. Šio registro ir Turto arešto aktų registro duomenimis, Sklypas buvo areštuotas (jam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas) Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimu, jį vėliau pratęsiant teismų nutartimis, nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2018 d. birželio 18 d. Sklypui areštas išregistruotas 2018 m. birželio 18 d. pasibaigus jo terminui (2018 m. birželio 9 d.) vadovaujantis Turto areštų aktų registro nuostatų 34.4 punktu. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje vėl buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Sklypu, kol bus įvykdyta konfiskacija, šis nuosprendis buvo perduotas Turto arešto aktų registrui, tačiau, nepaisant to, šiame registre Sklypui areštas panaikintas, nurodant pagrindą, kad pasibaigė turto arešto terminas, turto arešto akto pakeitimas (panaikinimas) įregistruotas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> pagrindu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-61')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-61">1A-61</a>-453/2019 pagrindu.

80. Remdamasi vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis (CPK 691–692 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas (2018 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 1R-199 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. kovo 31 d.)) antstolė apie realizuojamą Sklypą elektroniniais laiškais informavo antstolį A. Selezniovą ir kitus antstolius, vykdžiusius išieškojimą iš to paties skolininko (UAB „Baltas parkas“) turto, taip pat išieškotoją „Fingood LLP“. Antstolė B. Tamkevičienė išieškojimą iš skolininkės UAB „Baltas parkas“ kreditorių UAB „Baltresa“ ir AB „Klaipėdos energija“ naudai pradėjo vykdyti anksčiau (vykdomasis raštas dėl išieškojimo pagal kreditorės UAB „Baltresa“ reikalavimą išduotas 2015 m. lapkričio 11 d., 2018 m. gruodžio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl Sklypo įkainojimo, 2018 m. gruodžio 14 d. gavusi skolininkės prašymą dėl Sklypo pardavimo pasiūlytam pirkėjui, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d., antstolė pranešimu informavo antstolį A. Selezniovą ir kitus antstolius dėl Sklypo pardavimo pasiūlytam pirkėjui) nei antstolis A. Selezniovas (vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš T. V. kreditoriui „Fingood LLP“ išduotas 2016 m. lapkričio 2 d., antstolio turto arešto aktas ir patvarkymas dėl išieškojimo iš Sklypo priimti 2020 m. sausio 17 d.). Antstolis A. Selezniovas 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu prisijungė prie antstolės B. Tamkevičienės vykdomo išieškojimo iš UAB „Baltas parkas“ (CPK 759 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 dalis) ir paprašė pervesti išieškotų, realizavus Sklypą pareiškėjai, lėšų dalį į antstolio depozitinę sąskaitą. Prie antstolės B. Tamkevičienės vykdomo išieškojimo prisijungė ir kiti antstoliai, jiems, pardavus Sklypą pareiškėjai, buvo pervesta dalis išieškotų sumų. Taigi, antstolė B. Tamkevičienė turėjo teisę išieškoti skolą iš Sklypo vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01296, nepaisydama Sklypui taikyto arešto Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12425-792/2015, nes tiek laikinosios apsaugos priemonės Sklypui buvo pritaikytos, tiek skolos išieškojimas buvo vykdomas tos pačios kreditorės UAB „Baltresa“ naudai, šios kreditorės prašymu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio išieškoti iš skolininko turto, kuris areštuotas ieškinio įvykdymui užtikrinti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 dalis).

81. Pagal CPK 693 straipsnį areštuoto turto realizavimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus. Antstolės administruotoje vykdomojoje byloje Sklypą pardavus pareiškėjai, šiam turtui civilinėje byloje ir išieškojimo procese visi anksčiau taikyti areštai panaikinti, apie įvykusį turto pardavimo vykdymo procese faktą antstolei 2019 m. vasario 7 d. informavus viešuosius registrus. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 2 punktą turto arešto aktas (jo pakeitimas) išregistruojamas iš registro remiantis turto pardavimo (perdavimo išieškotojui) akto duomenimis, kai turtas parduotas (perduotas išieškotojui) CPK nustatyta tvarka. Dėl to Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo taikytas Sklypo areštas galiojo iki 2019 m. vasario 8 d.

82. Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad suvaržymai Sklypui viešuose registruose nebuvo tinkamai išviešinti, ir atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja neturėjo galimybės sužinoti apie Sklypui taikytus disponavimo apribojimus kitu būdu, nes nedalyvavo baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuspręsta nukreipti išieškojimą į Sklypą nukentėjusiajam priteistai žalai atlyginti, darytina išvada, kad pareiškėjai neturi kilti neigiamų teisinių pasekmių už Sklypui taikytų suvaržymų tinkamą neišviešinimą (CPK 675 straipsnio 4 dalis, Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

83. Pradėdamas išieškojimą iš pareiškėjai, kuri vykdomoje byloje nėra skolininkė, priklausančio turto (Sklypo, padalyto į naujai suformuotus 8 sklypus), kurį pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka įgijo kitoje vykdomojoje byloje, antstolis A. Selezniovas ne tik netinkamai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties teisinę reikšmę, bet ir netinkamai aiškino bei taikė vykdymo proceso nuostatas, reglamentuojančias turto arešto aktų išviešinimo tretiesiems asmenims teisinius padarinius. Civilinę bylą Nr. 1 išnagrinėję teismai nepagrįstai faktą, kad teismų nuosprendžiu ir nutartimi buvo taikytas Sklypui laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nors jis nebuvo reikiamai išviešintas, vertino kaip sukeliantį teisines pasekmes tretiesiems asmenims, turto priverstinio pardavimo vykdymo procese būdu įgijusiems tokį turtą. Vykdymo procese įgiję turtą asmenys turi teisėtą lūkestį, kad laikantis turto realizavimą vykdymo procese reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgytas turtas nebus iš jų nuosavybės paimtas be teisėto pagrindo.

Dėl vykdymo proceso šalių ir kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai pažeidžiami vykdymo procese, teisių gynimo būdų

84. Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Taigi, vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys.

85. Vykdymo proceso dalyviai, įskaitant ir kitus suinteresuotus asmenis, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-528/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-528/2008">3K-3-528/2008</a>).

86. CPK 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodytoje normoje nustatyta, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

87. Antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti savo suinteresuotumo vykdymo proceso rezultatu

88. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas. Todėl suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdymo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, pavyzdžiui, jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, tačiau kitos teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtMzEzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-313/2021">e3K-3-66-313/2021</a>, 21, 23 punktai).

89. Vykdymo proceso dalyviai, įskaitant kitus suinteresuotus tam tikrais vykdymo proceso veiksmais asmenis, CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais taip pat turi teisę ginčyti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus.

90. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviais) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieškinys yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Teisę pareikšti ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi tik asmuo, kuris yra skolininkui nepriklausančio turto savininkas arba jo teisėtas valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524/2005">3K-3-524/2005</a>; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-528/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-528/2008">3K-3-528/2008</a>, kt.).

91. Taigi, kai priverstinis išieškojimas nukreipiamas ne į skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantį turtą, savininkas gali įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises. Jeigu toks turtas vykdymo procese dar nėra parduotas, turto savininkas turi teisę CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus, jeigu turtas yra realizuotas, savininkas turi teisę ginčyti turto perleidimo (pardavimo, perdavimo) aktą CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

92. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, pareiškėja turėjo teisę skųsti antstolio A. Selezniovo veiksmus, areštuojant jos turtą ir ketinant jį realizuoti vykdomojoje byloje, kurioje pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis. Vykdymo procese pareiškėjos įgytą turtą ketinama realizuoti kitoje vykdomojoje byloje, kurioje pareiškėja nėra skolininkė. Jeigu išieškojimas iš pareiškėjos turto dėl jos paduotų skundų nebūtų buvęs sustabdytas nagrinėjamose civilinėse bylose ir pareiškėjai priklausantis Sklypas būtų realizuotas vykdymo procese, ji savo pažeistas teises galėtų ginti reikšdama reikalavimą CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – kai vykdymo procese parduodamas skolininkui nepriklausantis turtas. Ginti teises remdamasi CPK 603 straipsnyje nustatytu teisių gynimo būdu pareiškėja neturi pagrindo, nes Sklypo realizavimo vykdomojoje byloje metu nekilo ginčo, kad turtas priklauso UAB „Baltas parkas“, taip pat nėra ir ginčo, kad šiuo metu Sklypas, padalytas į aštuonis atskirus žemės sklypus, priklauso pareiškėjai.

93. Suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ yra išieškotojas kitoje vykdomojoje byloje nei vykdomoji byla, kurioje turtą (Sklypą) įgijo pareiškėja, todėl „Fingood LLP“ neturi teisės 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 ginčyti CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau, turėdamas teisinį interesą nukreipti išieškojimą į UAB „Baltas parkas“ priklausiusį Sklypą, suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka nurodytą aktą ginčyti CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, visų pirma, šios dalies 7 punkte nustatytu pagrindu – jei aptariamas aktas pažeidė esmines suinteresuoto asmens teises. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, sudarytas specialios procesinės turto realizavimo formos pagrindu, ginčijamas specialioje teisės normoje (CPK 602 straipsnyje) įtvirtintais pagrindais. Tik nuginčijus pareiškėjos nuosavybės teisės į ginčo Sklypą įgijimo pagrindą, antstolis turėtų teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjai šiuo metu priklausantį turtą.

94. Remiantis aptartais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 1 nurodydamas, jog pareiškėja, o apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2 nurodydamas, kad išieškotojas „Fingood LLP“ CPK 603 straipsnio pagrindu gali ginti atitinkamai savo pažeistas teises pareikšdami ieškinį dėl turto, iš kurio išieškoma, priklausymo, netinkamai aiškino šios normos tikslą bei jos santykį su CPK 510 ir 602 straipsniuose nurodytais vykdymo proceso dalyvių, įskaitant suinteresuotus asmenis, teisių gynimo būdais. Nagrinėjamu atveju ginčas dėl subjektinės (nuosavybės) teisės į realizuojamą vykdymo procese turtą nekilo.

95. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 628 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla sustabdoma, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2 įpareigojo antstolį sustabdyti vykdomąją bylą bei pasiūlyti išieškotojai „Fingood LLP“ kreiptis į teismą dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nors apskritai nėra aišku, ar, sustabdžius vykdomąją bylą, suinteresuotas asmuo į teismą kreipsis ir ar kada nors išnyks vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas. Asmens kreipimasis į teismą su ieškiniu priklauso tik nuo asmens valios, taigi nėra objektyvi aplinkybė, dėl to negali būti privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas (CPK 626 straipsnis). Tokia aplinkybė nenurodyta ir kaip fakultatyvus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas (CPK 627 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2, įpareigodamas antstolį sustabdyti vykdomąją bylą ir pasiūlyti suinteresuotam asmeniui ginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, netinkamai aiškino vykdymo proceso dalyvių ir kitų asmenų pažeistų teisių vykdymo procese gynimo būdus.

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 1 Sklypo pardavimo pasiūlytam pirkėjui (pareiškėjai) aktą ex officio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu

96. Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad, išieškotojai neginčijant 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424, teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti šį turto pardavimo aktą niekiniu, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas gali būti naikinamas tik esant CPK 602 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ kasaciniame skunde laikosi priešingos nuomonės, teigdamas, kad, teismas, nustatęs, jog nurodytas turto pardavimo aktas yra kliūtis vykdyti išieškojimą, savo iniciatyva turi pripažinti jį niekiniu.

97. Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių ir turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis) ir šie aktai pagal CPK 702 straipsnio 3 dalį, 704 straipsnio 7 dalį ir 724 straipsnio 2 dalį yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

98. Minėta, kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatas turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą nurodyti aktai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu jais pažeidžiamos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

99. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą) tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODMtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-583-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-583-421/2015">3K-3-583-421/2015</a>; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY5LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-169-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-169-1075/2019">e3K-3-169-1075/2019</a>, 30 punktas). Taigi, teismų praktikoje pripažįstami, neskaitant CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, ir kiti vykdymo proceso dalyvių bei suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynimo būdai, kai yra konstatuojami esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

100. Plėtojant šią kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, jog, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, kurios suformuluotos nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje, turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai galėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais taip pat ir teismo ex officio, nesant dėl jo pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo (CK 1.78 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis).

101. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perleidimo aktus negaliojančiais, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, be to, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto perleidimo aktų vykdymo procese pripažinimas negaliojančiais yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė pažeistoms šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisėms apginti, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>). Į tokį aptariamos teisės normos aiškinimą orientuoja pati CPK 602 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluotė, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas „suinteresuoto asmens“ prašymu „gali būti pripažįstamas“, o ne „pripažįstamas negaliojančiu“ arba „negalioja“, t. y. ji formuluojama neimperatyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2015).

102. CPK 1.78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

103. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje dėl teismo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2012">3K-3-409/2012</a>; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).

104. Taigi, tam, kad teismui būtų pagrindas savo iniciatyva pripažinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą niekiniu, privalo egzistuoti aptartos įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos.

105. Suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ teigimu, aplinkybė, kad 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. S-19-5-3424 yra galiojantis, nenuginčytas, nereiškia, kad Sklypas realizuotas nepažeidžiant imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Suinteresuoto asmens nuomone, Sklypas buvo realizuotas pažeidžiant BPK 151 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvias teisės normas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMC00NjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-20-462/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-20-462/2018">1-20-462/2018</a> Sklypas konfiskuotas, taip pat nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiuo Sklypu, todėl CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu Sklypo realizavimo veiksmai antstolės B. Tamkevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/01296 privalėjo būti sustabdyti ir turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas negalėjo būti sudarytas.

106. Teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstus suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-19-5-3424 pripažinti niekiniu teismas turėjo teisę ir pareigą, net ir nesant pareikštam suinteresuoto asmens reikalavimui, nes nenustatyti imperatyvių įstatymo normų pažeidimai ir nėra akivaizdu, jog turto pardavimo aktas yra niekinis.

107. CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomus vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus, 2 dalyje vienu iš privalomų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų nurodytos aplinkybės, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka (CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, šiai normai taikyti turi būti BPK nustatyta tvarka laikinai apribotos teisės ar areštuotas skolininko turtas. Šioje nutartyje jau minėta, kad turto arešto aktas tretiesiems asmenims galioja ne nuo jo priėmimo, bet nuo jo įregistravimo Turto arešto aktų registre momento (nutarties 73–74 punktai). Todėl antstolės B. Tamkevičienės administruotoje vykdomojoje byloje nebuvo pagrindo pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą sustabdyti UAB „Baltas parkas“ priklausiusio Sklypo realizavimo veiksmus, šios normos imperatyvas nebuvo pažeistas.

108. Be to, nurodyta CPK nuostata dėl vykdymo veiksmų privalomo sustabdymo taikoma kartu su CPK 626 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas, t. y. vykdymo veiksmų nestabdo ta aplinkybė, jeigu laikinai apribotos teisės ar areštas skirtas tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tokiu atveju išieškojimas iš lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104-684/2017">3K-3-104-684/2017</a>, 16, 18 punktai; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021, 30 punktas).

109. Pagrindas sustabdyti turto realizavimą būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. Tuo remiantis pripažinti Sklypo pardavimo pareiškėjai aktą prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms nėra pagrindo ne tik dėl to, kad teismų nuosprendžiu ir nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Sklypui nebuvo išviešintas, bet ir dėl to, kad suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ reikalavimas nebuvo pirmesnės eilės nei antstolės B. Tamkevičienės žinioje buvusioje vykdomojoje byloje išieškotojos UAB „Baltresa“ reikalavimas.

110. Teismų nuosprendžiu ir nutartimi nuspręsta išieškojimą iš UAB „Baltas parkas“ turto nukreipti suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ pareikštam ieškiniui patenkinti ir tik likusią turto dalį nutarta konfiskuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir CPK 755 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo pažeidimo, net ir tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese taikyti apribojimai disponuoti turtu būtų tinkamai išviešinti. Visuotinai žinomas principas, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra visiems privalomi ir turi būti vykdomi, taip pat nepagrindžia imperatyvių įstatymo normų pažeidimo vykdymo procese parduodant Sklypą pareiškėjai, nes, kaip minėta, teismų nuosprendžių dalys dėl turtinio pobūdžio išieškojimų vykdomos pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles.

111. Kad nėra akivaizdaus imperatyvių įstatymų normų pažeidimo, parduodant Sklypą pareiškėjai, patvirtina ir kitos nustatytos byloje aplinkybės: pareiškėja turtą 2019 m. sausio 30 d. aktu nuosavybėn įgijo teismų sprendimams vykdyti įstatymo nustatyta tvarka, kontroliuojant antstolei, išieškojimas antstolio A. Selezniovo administruotoje vykdomojoje byloje vyko iš skolininko T. V., bet ne iš UAB „Baltas parkas“, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendis dėl turto konfiskacijos nebuvo įsiteisėjęs, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis dėl „Fingood LLP“ reikalavimų tenkinimo iš UAB „Baltas parkas“ turto dar nebuvo priimta ir įsiteisėjusi, taigi ginčo Sklypo pripažinimas suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ atžvilgiu nusikalstamos veikos rezultatu įvyko po to, kai Sklypas jau buvo perleistas trečiajam asmeniui – pareiškėjai, nesant išviešintų apribojimų disponuoti Sklypu.

112. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant aplinkybių, pagrindžiančių akivaizdų 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424 negaliojimą, išieškotojui „Fingood LLP“ CPK 602 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais neginčijant 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-19-5-3424, apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 1 neturėjo teisinio pagrindo ex officio pripažinti šį aktą niekiniu. Kaip minėta, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma.

113. Kaip išaiškinta šios nutarties 93 punkte, suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“, manydamas, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pažeidžia jo interesus, įstatyme nustatytais ir šioje nutartyje aptartais teisių gynimo būdais turi teisę šį turto pardavimo aktą ginčyti, pvz., įrodinėdamas pareiškėjos UAB „Gaudesta“ nesąžiningumą, įsigyjant Sklypą iš skolininkės UAB „Baltas parkas“.

Dėl dalyvaujančių byloje asmenų kitų argumentų, sprendžiant skundžiamų antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 1 teisėtumo klausimą

114. Suinteresuotas asmuo „Fingood LLP“ skunde nurodo (nutarties 33.1 ir 33.3 punktai), kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2 pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punktą, nustatantį, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Priešingai nei nusprendė teismas, baudžiamojoje byloje nustatytas reikšmingas prejudicinis faktas, kad ginčo Sklypas pripažintas suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos rezultatu, kurio sukeliamos teisinės pasekmės negali pakeisti ar pašalinti baudžiamojo proceso metu įvykęs Sklypo savininko pasikeitimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino antstolio veiksmų dėl išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio turto teisėtumą, konstatuotą teismų sprendimuose civilinėje byloje Nr. 1, todėl pažeidė ir CPK 182 straipsnio 2 punkto bei 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, įtvirtinančias kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinę ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią.

115. Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ teigimu, apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2 be pagrindo nevertino prejudiciniu laikytino fakto, nustatyto Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, jog Sklypas buvo pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu, taip pat kad prejudicinėmis civilinei bylai Nr. 2 laikytinos ir įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 1 nustatytos aplinkybės, kad antstolio 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktas ir patvarkymas yra teisėti.

116. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti prejudicinius faktus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nes suinteresuoto asmens nurodomus faktus nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais. Nagrinėjimo dalykas baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamose civilinėse bylose yra skirtingas. Teismų nuosprendyje ir nutartyje UAB „Baltas parkas“ vardu esantis turtas pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu ir dėl to į šį turtą leista nukreipti išieškojimą pagal nukentėjusio dėl nusikaltimų asmens turtinį reikalavimą. Tuo tarpu nagrinėjamose civilinėse bylose, remiantis teismų sprendimų ir nuosprendžių vykdymą reglamentuojančiomis normomis, sprendžiama dėl baudžiamajame procese išduoto vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų civilinėje byloje Nr. 1 teisėtumo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje kasacine tvarka, todėl juose nustatyti faktai galėtų būti laikomi prejudiciniais nagrinėjant kitą civilinę bylą, jeigu kasacine tvarka išnagrinėjus bylą skundžiami sprendimai būtų palikti galioti.

117. Suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ nurodomas teiginys, jog Sklypo savininko pasikeitimas negali pakeisti fakto, kad Sklypas baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu, iš esmės teisingas, tačiau šis suinteresuoto asmens nurodomas ir byloje nustatytas faktas savaime teisinės reikšmės bylos rezultatui neturi. Sklypo savininko pasikeitimas iki procesinių veiksmų vykdomojoje byloje pagal suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ reikalavimą pradėjimo pakeitė vykdymo proceso dalyvių šioje vykdomojoje byloje teises ir pareigas.

118. Visų pirma, vykdymo proceso normos nenustato, jog iš turto, pripažinto nusikalstamos veikos rezultatu, galima išieškoti tik dėl nusikaltimo nukentėjusio asmens reikalavimams patenkinti, nes turto, įgyto nusikalstamu būdu, iš kurio išieškoma, savininkas gali turėti ir kitų kreditorių nei dėl nusikaltimo nukentėjęs asmuo. Pagal CPK 754 straipsnio 2–4 dalis reikalavimai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tenkinami trečiąja eile, kaip ir visi kiti reikalavimai, kurie nepriskiriami prie pirmosios bei antrosios kreditorių eilės, nebent nusikaltimu būtų padaryta žala suluošinimu, kitokiu sveikatos sužalojimu, maitintojo netekimu – tokie reikalavimai tenkinami pirmąja eile. Taigi, nepagrįstas suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentas, kad dėl nusikaltimo nukentėjusio asmens interesui, vykdant išieškojimą iš Sklypo, turi būti teikiamas prioritetas.

119. Antra, nagrinėjamu atveju netaikytinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios teismo nuosprendžiu konfiskuoto turto realizavimą. Tokiu atveju taikytini specialūs teisės aktai (nutarties 50–52 punktai). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nukreipė išieškojimą į UAB „Baltas parkas“ turtą visų pirma „Fingood LLP“ turtiniam reikalavimui patenkinti ir tik likus turto nurodė likusią turto dalį konfiskuoti. Tokio pobūdžio teismo nutartis, priimta baudžiamajame procese, vykdoma pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalis, 691 straipsnio 2 dalis).

120. Trečia, pagrįstas pareiškėjos argumentas atsiliepime į suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ kasacinį skundą, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pareiškėja nepatenka į BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų ratą, todėl, nenuginčijus turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, iš jos Sklypas negali būti paimtas net ir tuo atveju, jeigu, patenkinus kreditorių reikalavimus, likusi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyto turto dalis, įskaitant Sklypą, turėtų būti konfiskuota. Teismas tokiu atveju turėtų spręsti dėl atsakomybės (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo) taikymo šioje teisės normoje nurodytiems asmenims, kaltiems dėl galimybės sudarymo turtą, kuriam teismų sprendimais buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, perleisti tretiesiems asmenims.

121. Suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ teigimu, prioritetas vykdant išieškojimą iš ginčo Sklypo turi būti teikiamas ne pareiškėjos nuosavybės teisės apsaugai, nuosavybės neliečiamumo principui, o nukentėjusio asmens „Fingood LLP“ interesams ir jo teisei į patirtos žalos atlyginimą (nutarties 33.5 punktas).

122. Vykdymo proceso metu kreditorių reikalavimai yra tenkinami CPK 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka: hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (1 dalis); pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (2 dalis); antrąja eile – darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (3 dalis); trečiąja eile – visi kiti reikalavimai (4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis).

123. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą (2018 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 2018-16021 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. kovo 31 d.), areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.

124. Atsižvelgiant į nurodytas išieškojimo eiliškumo tvarką reglamentuojančias nuostatas, nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ argumentais kasaciniame skunde, kad prioritetas turėtų būti taikomas būtent jo, kaip nukentėjusio asmens baudžiamojoje byloje, priteistos žalos atlyginimui. Minėta, jog baudžiamojoje byloje procesiniu sprendimu priteistos lėšos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Taigi, suinteresuoto asmens „Fingood LLP“, kaip nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje asmens, reikalavimas turėtų būti tenkinamas trečiąja reikalavimų tenkinimo eile pagal CPK 754 straipsnio 4 dalį. Suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ reikalavimas baudžiamojoje byloje ir kreditoriaus reikalavimai civilinėje byloje (UAB „Baltresta“ reikalavimas skolininkei UAB „Baltas parkas“ antstolės B. Tamkevičienės vykdomojoje byloje) yra tos pačios reikalavimų tenkinimo eilės. Todėl nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 1 turėjo teisinį pagrindą vertinti suinteresuoto asmens reikalavimą kaip turintį pirmumą ir dėl šios priežasties spręsti, jog antstolis, nepaisydamas turto, iš kurio išieškoma, savininko pasikeitimo aplinkybės, teisėtai pradėjo vykdyti ir gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus.

Dėl civilinės bylos Nr. 1 procesinės baigties

125. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. 1 bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisinį reguliavimą dėl turtui taikytų suvaržymų tinkamo neišviešinimo padarinių, todėl nepagrįstai pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1 naikintinos, o pareiškėjos skundas dėl antstolio A. Selezniovo 2020 m. sausio 17 d. patvarkymo dalies, kuria pradėtas išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, ir dėl 2020 m. sausio 17 d. turto arešto akto panaikinimo tenkinamas – naikintini antstolio A. Selezniovo 2020 m. sausio 17 d. patvarkymo dalis, kuria pradėtas išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, ir 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pareiškėjos civilinėje byloje Nr. 2 pareikštų reikalavimų nutraukti vykdomosios bylos dalį, nepagrįstai nukreipus išieškojimą į pareiškėjos turtą, ir dėl civilinės bylos Nr. 2 procesinės baigties

126. CPK 629 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, tarp jų – jei skolininkas arba išieškotojas miršta ir reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktas); jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktai). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos (CPK 629 straipsnio 2 dalis).

127. Pareiškėja prašymą nutraukti vykdomosios bylos dalį dėl išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto grindė CPK 586 straipsniu ir 629 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų pagrindais, teigdama, jog skolininkas vykdomojoje byloje yra miręs, nėra vykdomojo dokumento dėl išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2, remdamasis CPK 625–627 straipsniais ir atsižvelgdamas į tai, jog nutraukta vykdomosios bylos dalis negalės būti pradedama pakartotinai vykdyti, konstatavo, kad egzistuoja teisinis pagrindas sustabdyti antstolio A. Selezniovo vykdomąją bylą, todėl įpareigojo antstolį sustabdyti vykdomosios bylos dalį ir pasiūlyti suinteresuotam asmeniui „Fingood LLP“ ginčyti 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-19-5-3424.

128. Atsižvelgdama į CPK 510 straipsnio nuostatas ir anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 84–88 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo skųsti antstolio A. Selezniovo atsisakymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03547 ar šios vykdomosios bylos dalį.

129. Vykdymo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą pradėjimu ir jo užbaigimu suinteresuotos tik vykdymo proceso šalys. CPK nenustato vykdomosios bylos dalies nutraukimo teisinės galimybės (CPK 629 straipsnis), nes vykdomoji byla, antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, pradedama ir priverstinis vykdymo procesas vyksta ne dėl kreditoriaus reikalavimo patenkinimo iš konkretaus skolininko turto, bet apskritai dėl kreditoriaus reikalavimo patenkinimo. Jeigu antstolis be teisinio pagrindo imasi realizuoti vykdomojoje byloje ne skolininko turtą, tai yra ne pagrindas nutraukti vykdomosios bylos dalį dėl šio antstolio atlikto procesinio veiksmo, bet pagal suinteresuoto asmens skundą yra pagrindas tokius antstolio atliktus vykdymo veiksmus pripažinti neteisėtais.

130. Pareiškėja nėra antstolio A. Selezniovo administruojamos vykdomosios bylos šalis, vykdomoji byla yra užvesta pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, kuriame išieškotojas yra „Fingood LLP“, o skolininkai – T. V. ir UAB „Baltas parkas“. Antstolio A. Selezniovo vykdomas išieškojimas nurodytoje vykdomojoje byloje kreditoriaus „Fingood LLP“ naudai nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėja neturi teisės reikalauti nutraukti tokią vykdomąją bylą ar jos dalį, taip pat ginčyti antstolio atsisakymą vykdomąją bylą nutraukti. Todėl vykdomosios bylos dalies dėl išieškojimo vykdomojoje byloje antstolio patvarkymu nukreipimo ne į skolininko, bet į trečiojo asmens turtą nutraukimas nesukels pareiškėjai jokių materialiųjų teisinių padarinių.

131. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a>; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014, kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

132. Be to, pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 9 d. reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2 pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, nukreipus išieškojimą į pareiškėjos turtą, yra pakartotinis ir tapatus ankstesniam (pateiktam 2020 m. vasario 13 d.), pareiškėja pakartotinį tapatų reikalavimą dėl antstolio veiksmų pateikė po to, kai apeliacinės instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria pirmasis pareiškėjos skundas dėl neteisėtų antstolio veiksmų jau buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, o bylą pradėjęs neteisėtai – turėjo ją nutraukti, šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir civilinė byla Nr. 2 nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nutraukusi civilinę bylą, kaip pradėtą neteisėtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl dalyvaujančių byloje asmenų kitų argumentų, išsakytų kasaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. 2.

133. Tačiau, atsižvelgdama į civiliniame procese galiojantį koncentruotumo bei ekonomiškumo principą, dėl kilusių ginčų ilgai užsitęsusį išieškojimo pagal kreditoriaus „Fingood LLP“ reikalavimą vykdymo procesą, teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškėjos skunde nurodomų pagrindų nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0010/16/03547.

134. Kaip minėta, antstolio A. Selezniovo administruojama vykdomoji byla pradėta baudžiamosiose bylose priimtų procesinių sprendimų pagrindu, t. y. remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria nuspręsta konfiskuotiną turtą, be kita ko, Sklypą, pripažintą nusikalstamos veikos rezultatu, nukreipti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam „Fingood LLP“ priteistai žalai atlyginti, o jei atlyginus žalą turto liktų – jį konfiskuoti.

135. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą.

136. Taigi, atsižvelgiant į BK 72 straipsnio nuostatas, aplinkybė dėl nuteistojo T. V. mirties, be kita ko, buvo žinoma ir įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje, kurioje nepriklausomai nuo T. V. mirties fakto ginčo Sklypas, pripažinus jį nusikalstamos veikos rezultatu, nukreiptas nukentėjusiajam priteistai žalai atlyginti. Pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, išieškojimą kreditoriaus „Fingood LLP“ naudai nurodyta vykdyti ne tik iš fizinio asmens T. V., bet ir iš UAB „Baltas parkas“ turto, kuris pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu. Todėl apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2 pagrįstai nusprendė nesant pagrindo konstatuoti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą dėl skolininko T. V. mirties. Taip pat nėra panaikinti ir vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Dėl to, darytina išvada, kad neegzistuoja pareiškėjos nurodomi CPK 586 straipsnio ir 629 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

137. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

138. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų (pareiškėjos UAB „Gaudesta“ ir suinteresuoto asmens „Fingood LLP“) interesai yra priešingi. Civilinėje byloje Nr. 1 konstatavus pagrindą panaikinti antstolio A. Selezniovo patvarkymo dalį dėl išieškojimo iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto ir turto arešto aktą, laikytina, kad pareiškėjos kasacinio skundo reikalavimai šioje byloje patenkinti. Nors civilinė byla Nr. 2 nutraukta, toks bylos užbaigimo be teismo sprendimo rezultatas iš esmės yra palankus suinteresuotam asmeniui „Fingood LLP“. Remdamasi aptartu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į bylų išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos.

139. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 33,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 14. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą ir CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą taisyklę bei jos išimtį, šios bylinėjimosi išlaidos proporcingai paskirstytinos suinteresuotam asmeniui „Fingood LLP“ ir pareiškėjai UAB „Gaudesta“ po 16,70 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).

140. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai antstolio A. Selezniovo žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/03547, kiek tai susiję su UAB,,Gaudesta“ nuosavybės teise priklausančiu areštuotu turtu. Tenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus ginčijamą antstolio patvarkymo dalį ir turto areštą, nėra teisinio pagrindo naikinti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis buvo užtikrintas palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įgyvendinimas. Šių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto realizavimas buvo sustabdytas ir negalimas, kol nepripažinti negaliojančiais antstolio patvarkymo dalis ir turto arešto aktas. Pripažinus nurodytą patvarkymo dalį ir turto arešto aktą negaliojančiais, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė įsigaliojus kasacinio teismo nutarčiai (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti – panaikinti antstolio A. Selezniovo 2020 m. sausio 17 d. patvarkymo dalį, kuria pradėtas išieškojimas iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalyto į aštuonis atskirus žemės sklypus: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), panaikinti išvardytam nekilnojamam turtui taikytą antstolio A. Selezniovo 2020 m. sausio 17 d. turto arešto aktą.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ skundą dėl antstolio veiksmų – atsisakymo nutraukti antstolio A. Selezniovo vykdomosios bylos Nr. 0010/16/03547 dalį dėl išieškojimo nukreipimo į pareiškėjai priklausantį turtą – nutraukti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens „Fingood LLP“ (j. a. k. OC312588) ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ (j. a. k. 300573729) valstybei po 16,70 Eur (šešiolika Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas