Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių patirtų nuostolių atlyginimą nuotolinės sutarties, sudarytos elektroninio ryšio priemonėmis, neįvykdymo atveju, o konkrečiai - dėl vartotojo sumokėtų už bilietus lėšų grąžinimo, nuostolių neįvykus renginiui ir neturtinės žalos atlyginimo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-247-684/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23060-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.20.4; 2.8.2.2; 2.8.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis bilietų platintojas“ (atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ teisių perėmėjos) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinis bilietų platintojas“, viešajai įstaigai „Baltic Music“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių patirtų nuostolių atlyginimą nuotolinės sutarties, sudarytos elektroninio ryšio priemonėmis, neįvykdymo atveju, o konkrečiai – dėl vartotojo sumokėtų už bilietus lėšų grąžinimo, nuostolių neįvykus renginiui ir neturtinės žalos atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeitė atsakovę UAB „Tiketa“ (j. a. k. 300037717) jos teisių perėmėja UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (j. a. k. 302598528). Nutarties tekste, nepaisant veiksmų atlikimo datos, bus n urodoma teisių perėmėja UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“.

3. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 45,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, 270 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Ieškovas pažymėjo, jog 2017 m. gruodžio 7 d. iš atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ įsigijo bilietus į VšĮ „Baltic Music“ Birštono kultūros rūmuose 2018 m. sausio 20 d. organizuojamą spektaklį. Ieškovas, 2018 m. sausio 20 d. 18 val. 7 min. atvykęs į Birštoną, iš užrašo ties įėjimu į kultūros centrą sužinojo, kad numatytas spektaklis neįvyks.

5. Ieškovas 2018 m. vasario 16 d. išsiuntė atsakovei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pretenziją. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ nurodė, jog ieškovas turi teisę atgauti pinigus kasoje, kurioje įsigijo bilietus. Ieškovas bilietus įsigijo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ interneto svetainėje www.tiketa.lt, pinigus sumokėjo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ banko pavedimu. Ieškovo nuomone, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ galėjo sugrąžinti pinigus į tą pačią ieškovo sąskaitą, iš kurios buvo pervestos lėšos. Ieškovas, negavęs kompensacijos, 2018 m. gegužės 11 d. ir 2018 m. liepos 5 d. išsiuntė pretenzijas VšĮ „Baltic Music“, tačiau atsakymų negavo.

6. Ieškovas prašo priteisti turtinės žalos, kurią sudaro 22,72 Eur, sumokėtų už renginį, 21,10 Eur kelionės Vilnius–Kaunas–Birštonas ir atgal išlaidų, 2,09 Eur pašto išlaidų, atlyginimą. Ieškovas taip pat prašo priteisti 270 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ieškovas nurodo, jog jam teko nusivilti neįvykusiu renginiu, 3,5 val. vairuoti automobilį slidžiu keliu pavojingomis eismo sąlygomis, o atsakovės taip pat įžeidžia nekorektišku elgesiu – VšĮ „Baltic Music“ nereaguoja į pateiktas pretenzijas, o UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, pardavusi bilietus internetu, nukreipia į bilietų kasas ir vengia atsakomybės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ieškovui 45,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, kaip vartotojas, sudarė bilietų pirkimo sutartį su UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kuri, kaip savarankiška komercinė įmonė, vykdo ūkinę veiklą viešai parduodama bilietus į įvairius organizatorių renginius ir yra atsakinga ieškovui už parduodamų bilietų galiojimą, atitinkamos paslaugos suteikimą.

9. Teismas pažymėjo, jog UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kaip bilietų platintoja, ir VšĮ „Baltic Music“, kaip organizatorė, 2009 m. birželio 10 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi susitarė, kad bilietų platintoja UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ įsipareigoja šalių sutartomis sąlygomis organizuoti bilietų platinimą į organizatorės VšĮ „Baltic Music“ renginius, už parduotus bilietus atsiskaityti su organizatore, o ši – mokėti platintojai atlyginimą už suteiktas paslaugas. Tarpusavio sudaryta sutartimi VšĮ „Baltic Music“ neprisiėmė įsipareigojimų ieškovui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 1 dalį sutartyje nėra išlygos, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog iš aptartų UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir VšĮ „Baltic Music“ teisinių santykių neatsirado VšĮ „Baltic Music“ sutartinė atsakomybė ieškovui. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovas ir VšĮ „Baltic Music“ būtų pasirašę sutartį dėl ieškovo teisės dalyvauti koncertiniame renginyje, be to, ieškovo, kaip vartotojo, teisiniai santykiai nesiejo su renginio organizatore VšĮ „Baltic Music“. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir ieškovo, todėl jai tenka visos pasekmės už tinkamą prievolės neįvykdymą (CK 1.63 straipsnio 6 dalis).

10. Teismas nusprendė, jog civilinė prievolė atsakovei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ atsiranda iš administracinio akto, lemiančio civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 623, 13.3 punkte nustatyta, kad, nesuteikus paslaugų ne dėl vartotojo kaltės, paslaugų teikėjas privalo grąžinti sumokėto bilieto kainą. Teismas vertino, jog šio norminio akto nuostatos yra privalomos UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, todėl susitarimai tarp pelno siekiančių bendrovių, pasidalijus ar pasisavinus vartotojo pinigus, prieštaraujantys norminiam aktui, yra negalimi. Vartotojas, sumokėjęs pinigus už renginį, negavo paslaugos, o jo pinigus gavo bilietų pardavėjas ir neįvykusio renginio organizatorius, todėl, vadovaujantis Taisyklių 13.3 punktu, atsakovių susitarimas, kad už skolos grąžinimą ieškovui atsako VšĮ „Baltic Music“, negalioja teismo iniciatyva (lot. ex officio). Teismas pabrėžė, jog UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, vykdydama verslą, negali išvengti civilinės atsakomybės už vykdomą komercinę veiklą, ignoruoti norminius aktus, vartotojų teises. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priteisė ieškovui patirtų nuostolių atlyginimą iš šios atsakovės.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovui iš UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į ieškovo išgyvenimus, patirtą pažeminimą, siekiant apginti teises, kai jam buvo parduoti bilietai į renginį, kuris vėliau neįvyko, ir buvo atsisakyta grąžinti pinigus.

12. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13. Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo priimti pateikiamus naujus įrodymus – 2009 m. birželio 8 d. Bilietų platinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. K-20090608-1, sudarytą UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir VšĮ „Baltic Music“, nurodydamas, jog atsakovė, prašydama priimti byloje naują įrodymą, turėjo pagrįsti priėmimo būtinybę. Teismas nurodė, jog 2009 m. birželio 10 d. sutartis buvo sudaryta vėliau nei 2009 m. birželio 8 d. sutartis, todėl teikiamas naujas įrodymas nėra reikšmingas byloje.

14. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog tik UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ yra atsakinga ieškovui dėl neįvykusio renginio, nėra pagrįstos. Tiek asmuo, platinantis bilietus į renginius, tiek asmuo, organizuojantis renginį, yra atsakingas vartotojui, jog neįvykus renginiui jis būtų tinkamai informuotas apie tai, kad būtų nedelsiant jam grąžinami pinigai, sumokėti už bilietus. Ieškovas sudarė sutartį dėl bilietų įsigijimo ir apmokėjimo su UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, todėl jis įgijo teisę reikalauti pinigų grąžinimo iš asmens, kuriam jis sumokėjo pinigus. Tai, kad biliete buvo išviešinta, jog renginio organizatorius prisiima visišką atsakomybę už renginį, reiškia, kad jis atsakingas už tai, kad renginys įvyktų, tuo atveju, jei dėl jo netinkamos organizacijos renginys neįvyksta, atsakingas yra renginio organizatorius ir visus nuostolius bei atsiradusią žalą turėtų tuo atveju atlyginti organizatorius. Vartotojas nebuvo informuotas, jog, neįvykus renginiui, pinigus už bilietus turi grąžinti renginio organizatorius ar juos turi grąžinti bilietų platintojas.

15. Neinformavus vartotojo, kad, neįvykus renginiui, pinigus už renginį įsipareigoja grąžinti renginio organizatorius, kad bilietų platintojui neatsiranda pareigos priimti grąžinamą bilietą, vartotojas yra klaidinamas. Nepateikus informacijos parduodant bilietą, darytina išvada, kad vartotojas įsigijo bilietą iš atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, pagrįstai tikėdamasis, kad jis turi teisę grąžinti bilietą ir atgauti sumokėtas sumas iš asmens, pardavusio jam bilietus. Tokios informacijos vartotojui nesuteikimas buvo vertintas kaip sutarties, kuria atsakomybė tenka bilieto pardavėjui, sudarymas, todėl buvo nuspręsta, jog bilieto pardavėjas yra atsakingas už pinigų grąžinimą ieškovui ir dėl nuostolių bei žalos, atsiradusios dėl neįvykusio renginio, atlyginimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog renginys turėjo įvykti 2018 m. sausio 20 d., o UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ atsakovė VšĮ „Baltic Music“ sutikimą pradėti grąžinti pinigus davė tik 2018 m. sausio 22 d., pinigai vartotojams buvo pradėti grąžinti tik praėjus kelioms dienoms nuo neįvykusio renginio. Atsakovės nepateikė duomenų, kad būtų neturėjusios galimybių grąžinti pinigų renginio dieną, kad asmenys, atvykę į renginį ir gavę informaciją, jog renginys neįvyks, galėtų nedelsdami grąžinti bilietus ir atgauti už juos sumokėtus pinigus. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kaip bilietų platintoja, sudarydama sutartį su renginio organizatore, turi numatyti, kokiu būdu bus grąžinami pinigai tuo atveju, jei renginys neįvyks. Tai, kad ši bendrovė veikia rinkoje jau ilgą laiką, kad yra turėjusi ne vieną ginčą su vartotojais dėl pinigų grąžinimo, tačiau nevykdo savo veiklos taip, kad užtikrintų vartotojo teises, įsigijus bilietus, juos grąžinti ir jų teisę atgauti pinigus, leido daryti išvadą, kad ji neveikia remdamasi sąžiningumo reikalavimais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3625-534/2018 ieškovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ prašė pripažinti, kad ji nėra atsakinga dėl pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimo, ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 10-1116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šioje byloje ieškovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ apeliacinio skundo argumentai, kad, neįvykus renginiui, sutartinė atsakomybė už visus dėl to kilusius padarinius atsirado renginio organizatorei UAB „Renginių centras“ ir būtent ji turi prievolę grąžinti atsakovei pinigus už įsigytus bilietus į neįvykusį renginį, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog tokia suformuota praktika leidžia analogiškai vertinti šios bylos aplinkybes.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovui neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas nenurodant tokio sprendimo motyvų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsisakymas grąžinti pinigus, pakartotinis ieškovo kreipimasis į atsakovę jam sukėlė išgyvenimų, o šie ir buvo įvertinti kaip neturtinė žala, padaryta ieškovui dėl pinigų už bilietus grąžinimo ne laiku. Atsižvelgus į tai, kad ginčas tarp komercinę veiklą vykdančios bendrovės ir vartotojo tęsiasi ilgą laiką, atsakovė nepagrįstai atsisakė grąžinti pinigus ieškovui, apie neįvykusį renginį ieškovas buvo informuotas tiesiogiai prieš renginį, informacija apie pinigų susigrąžinimą ieškovui buvo pateikta tik 2018 m. sausio 22 d., buvo nuspręsta, jog toks atsakovės elgesys sukėlė ieškovui išgyvenimų, nepatogumų. Teismas vertino, jog ieškovui pagrįstai buvo priteistas 120 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą, ieškovo ieškinį atsakovei atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, paneigdamas prekybos agento, atsiskleidusio tarpininko, teisinį reglamentavimą ir tokia veikla užsiimančių asmenų teisinį statusą. Teismas nepagrįstai šiuos teisinius santykius sutapatino su sutarties trečiojo asmens naudai reguliavimu. Atsakovė užsiima bilietų pardavimo į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius veikla, bilietus parduoda renginių organizatorių vardu, renginių organizavimo veikla neužsiima ir atsakomybės už renginių organizavimą ir su tuo susijusias aplinkybes neprisiima. Informacija, kad atsakovė veikia kaip atsiskleidusi tarpininkė, prekybos agentė, jog renginį organizuoja ne atsakovė, o VšĮ „Baltic Music“, atsakovė už renginį ar bilietų kainos grąžinimą neatsako, buvo nurodyta ieškovo įsigytame biliete į renginį, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis ieškovas susipažino įsigydamas bilietą ir įsipareigojo jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies. Šias aplinkybes patvirtina ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ veiklos specifika bei ieškovo faktiniai veiksmai, kai ieškovas pirmiausia su pretenzija kreipėsi į renginio organizatorę VšĮ „Baltic Music“.

18.2. Teismas paneigė nuotolinės sutarties, sudarytos elektroninio ryšio priemonėmis, vadinamuoju „click-wrap“ būdu, teisinę galią. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas, prieš įsigydamas bilietą, nebuvo informuotas apie bilietų kainą grąžinantį asmenį tuo atveju, jei neįvyksta renginys. Tokia informacija buvo nurodyta UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis ieškovas susipažino ir kurių įsipareigojo laikytis. Su UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ paslaugų teikimo taisyklėmis ieškovas susipažino interneto sistemoje tiketa.lt įsigydamas bilietą į renginį. Prieš atsiskaitydamas ieškovas patvirtino susipažinimą su UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ paslaugų teikimo taisyklėmis ir įsipareigojo jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies, vadinamuoju „click-wrap“ būdu (CK 6.2288 straipsnis). Šiuo būdu asmuo savo sutikimą su prekybininko pasiūlytomis sutarties sąlygomis išreiškia pažymėdamas specialiai tam skirtą varnelę ir patvirtindamas sutikimą bei paspausdamas atitinkamą nuorodą. Nurodytu būdu ieškovo atliktas susipažinimas su UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ paslaugų teikimo taisyklėmis ir įsipareigojimas jų laikytis yra pakankamas pagrindas pripažinti sutarties sudarymą ir tinkamą nurodytų sutarties sąlygų išviešinimą ieškovui.

18.3. Ginčą nagrinėjęs teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, turėjo išnagrinėti komercinio atstovavimo teisinių santykių požymių egzistavimą, tačiau tokios analizės neatliko. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ veikla pripažintina komerciniu atstovavimu, o ieškovo bilieto į renginį įsigijimas pripažintinas sutarties tarp ieškovo ir renginio organizatorės VšĮ „Baltic Music“ sudarymu, kurio metu VšĮ „Baltic Music“ atstovavo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Tinkamai kvalifikavus tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius turėtų būti laikoma, jog sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir VšĮ „Baltic Music“ (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), todėl UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ nelaikytina atsakinga už VšĮ „Baltic Music“ nesuorganizuotą renginį ir (ar) tuo pagrindu ieškovo patirtus nuostolius.

18.4. Apeliacinės instancijos teismas sutarties tarp UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ ir ieškovo sudarymą kvalifikavo remdamasis vienintele aplinkybe, jog ieškovas, įsigydamas bilietą, tariamai nebuvo informuotas apie tai, kad neįvykus renginiui už bilietų grąžinimą bus atsakingas renginio organizatorius. Minėta aplinkybė yra susijusi su sutarties vykdymu ir vykdymo sąlygomis tuo atveju, jei renginio organizatorius neįvykdo pareigos suorganizuoti renginį, tačiau tai nekeičia šalių teisinio santykio, sutarties šalių ir (ar) pačios sudarytos sutarties rūšies. Minėtos aplinkybės teisiniame reglamentavime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra nurodomos kaip reikšmingos kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-5-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-5-684/2016">3K-7-5-684/2016</a>; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-152-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-152-313/2018">e3K-3-152-313/2018</a>).

18.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nepagrįstai išplėsdamas neturtinės žalos atlyginimo atvejus, suformuodamas ydingą praktiką, pagal kurią bet kuris prievolės įvykdymo ne laiku bei poreikio kreiptis į teismą atvejis sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

18.6. Teismas pažeidė procesines nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neatsižvelgdamas į įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme teisinius pagrindus. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ per klaidą pateikė teismui sutartį dėl kitokio pobūdžio paslaugų, šis suklydimas buvo akivaizdus, nes sutartyje buvo nurodytos su ginču nesusijusios paslaugos bei prie minėtos sutarties buvo pridėti kitos sutarties priedai. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ buvo įsitikinusi, kad kartu su ieškiniu buvo pateiktas bilietas į renginį, kuriame buvo išviešintos UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ nurodomos aplinkybės apie jos teisinį statusą, bilieto kainos susigrąžinimo tvarką. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė nurodytus bylai teisingai išspręsti esminę reikšmę turinčius įrodymus ir išdėstė šių įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teisme poreikį bei bylai išspręsti reikšmę turinčių įrodymų turinį. Teismas, atsisakydamas priimti šiuos dokumentus, pažeidė įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme nuostatas, nesiekė bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir teisingo bylos išsprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001). Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui vykdyti teisingumą konkrečioje byloje.

20. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir pasiūlyta dalyvaujantiems byloje asmenims iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikti rašytinius paaiškinimus.

22. Atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas, ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Atsakovė paaiškinimuose nurodo:

22.1. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, (toliau – Direktyva 2011/83/ES) 2 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prekiautojo sąvoka reiškia bet kurį asmenį, siekiantį tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija, kuris gali veikti tiek pats, tiek per kitus asmenis, veikiančius jo vardu. Akivaizdu, jog pagal minėtą sąvokos apibrėžtį prekiautojas yra suprantamas kaip būtent pats verslu, amatu ar profesija užsiimantis asmuo, kuris gali veikti ir per kitus asmenis, tačiau prekiautojo sąvoka, priešingai nei nurodoma Direktyvos 2011/83 vertime į lietuvių kalbą, nėra tapatinama su minėto asmens vardu veikiančiais asmenimis (atstovais) ir jų (kaip savarankiškų prekiautojų Direktyvos 2011/83 prasme) neapima.

22.2. Atsakymas į klausimą, t. y. kokios turėtų būti pasekmės, nesuteikus vartotojui informacijos apie pagrindinį prekiautoją, ginčo atveju, atsakovės įsitikinimu, yra nereikšmingas, kadangi vartotojas (ieškovas) buvo tinkamai informuotas, jog atsakovė tėra atstovė, t. y. atsiskleidusi tarpininkė, veikianti pagrindinio prekiautojo (atsakovės VšĮ „Baltic Music“) vardu, o pagrindinis prekiautojas (renginio organizatorius) yra kitas atsakovės aiškiai nurodomas ir atskleistas asmuo. Vartotojui (ieškovui) buvo įvairiomis formomis bei įvairiose bilieto įsigijimo stadijose aiškiai bei vienareikšmiškai nurodyta ginčo atveju aktuali informacija apie pagrindinį prekiautoją (atsakovę VšĮ „Baltic Music“) bei aplinkybę, jog atsakovė veikia kaip atsiskleidusi tarpininkė. Taigi, jokių abejonių dėl ieškovo tinkamo informavimo ir poreikio kreiptis dėl Direktyvos 2011/83 nuostatų išaiškinimo nėra.

IV. Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, šio teismo priimto prejudicinio sprendimo esmė ir dalyvaujančių byloje asmenų rašytiniai paaiškinimai

23. Šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 21 d. nutartimi buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas ir kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

23.1. Ar Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prekiautojo sąvoka turi būti aiškinama taip, kad asmuo, kuris tarpininkauja vartotojui perkant bilietą, gali būti laikomas prekiautoju, kuriam tenka Direktyva 2011/83 nustatyti įpareigojimai, ir atitinkamai pirkimo–pardavimo ar paslaugų sutarties šalimi, kuriai vartotojas gali reikšti pretenziją, reikalavimus, ieškinį?

23.2. Ar, aiškinant Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintą prekiautojo sąvoką, turi reikšmės aplinkybė, ar asmuo, kuris tarpininkauja perkant bilietą, prieš vartotojui įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį, aiškiai ir suprantamai suteikė visą informaciją apie pagrindinį prekiautoją, kaip nustatyta Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose?

23.3. Ar tarpininkavimo faktas laikytinas atskleistu, kai bilieto įsigijimo procese dalyvaujantis asmuo prieš vartotojui įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį nurodo pagrindinio prekiautojo pavadinimą, teisinę formą bei informaciją, jog pagrindinis prekiautojas prisiima visišką atsakomybę dėl renginio, jo kokybės, turinio ir pateikiamos informacijos apie jį, ir nurodo, kad pats veikia tik kaip bilietų platintojas ir yra atsiskleidęs tarpininkas?

23.4. Ar Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prekiautojo sąvoka gali būti aiškinama taip, kad, tarp šalių susiklosčius dvigubos paslaugos (bilietų platinimo ir renginio organizavimo) teisiniams santykiams, tiek bilieto pardavėjas, tiek renginio organizatorius gali būti pripažįstamas prekiautoju, t. y. vartojimo sutarties šalimi?

23.5. Ar Direktyvos 2011/83 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas suteikti informaciją vartotojui bei pateikti šią informaciją aiškia ir suprantama kalba turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad pareiga informuoti vartotoją yra laikoma įvykdyta tinkamai, jei informacija yra pateikiama tarpininko Paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis vartotojas yra supažindinamas interneto puslapyje tiketa.lt – prieš atliekant atsiskaitymą, patvirtindamas susipažinimą su tarpininko paslaugų teikimo taisyklėmis ir įsipareigodamas jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies, vadinamuoju „click-wrap“ būdu, t. y. aktyviais veiksmais padėdamas specialiai tam skirtą varnelę interneto sistemoje ir paspausdamas atitinkamą nuorodą?

23.6. Ar šio reikalavimo aiškinimui ir taikymui turi reikšmės aplinkybė, kad tokia informacija nėra pateikiama patvariojoje laikmenoje ir vėliau nėra pateikiamas sutarties patvirtinimas, kuriame būtų pateikiama visa Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama informacija patvariojoje laikmenoje, kaip to reikalauja Direktyvos 2011/83 8 straipsnio 7 dalis?

23.7. Ar pagal Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 5 dalį ši informacija, pateikiama tarpininko Paslaugų teikimo taisyklėse, tampa sudėtine nuotolinės sutarties dalimi, nepriklausomai nuo to, kad tokia informacija nėra pateikiama patvariojoje laikmenoje ir (ar) vėliau nėra pateikiamas sutarties patvirtinimas patvariojoje laikmenoje?

24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. vasario 24 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje UAB „Tiketa“, C-536/20, (toliau – ir prejudicinis sprendimas), kuriame nuspręsta:

24.1. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, 2 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad prekiautojas pagal šią nuostatą yra ne tik fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu arba profesija, bet ir fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia kaip tarpininkas to prekiautojo vardu arba jo naudai, ir tiek tarpininkas, tiek pagrindinis verslininkas gali būti kvalifikuojami kaip prekiautojai pagal šią nuostatą ir tam nebūtinai turi būti susiklostę dvigubos paslaugos teisiniai santykiai.

24.2. Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 ir 5 dalys ir 8 straipsnio 1 ir 7 dalys turi būti aiškinamos kaip nedraudžiančios prieš sudarant sutartį 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją vartotojui pateikti tik tarpininko interneto puslapyje paskelbtose Paslaugų teikimo taisyklėse, kurias vartotojas patvirtinta aktyviais veiksmais padėdamas specialiai tam skirtą varnelę, jeigu ši informacija pateikta aiškiai ir suprantamai. Vis dėlto toks informacijos pateikimo būdas negali atstoti sutarties patvirtinimo pateikimo patvariojoje laikmenoje, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 8 straipsnio 7 dalį, bet ši aplinkybė neužkerta kelio tam, kad ta informacija būtų sudėtinė nuotolinės prekybos sutarties ar ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties dalis.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir pasiūlyta dalyvaujantiems byloje asmenims iki 2022 m. gegužės 18 d. pateikti rašytinius paaiškinimus.

26. Atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktais rašytiniais paaiškinimais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą, ieškovo ieškinį atsakovei atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė paaiškinimuose nurodo:

26.1. Direktyvai 2011/83 nereguliuojant bei nedarant įtakos valstybių narių nacionalinei teisei dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių ir (ar) atstovavimo teisinių santykių, o šiuos teisinius santykius reguliuojant valstybių narių nacionalinės teisės normoms, už sutarties neįvykdymą atsakingas asmuo nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normas. Ši Direktyva sutarčių sudarymo, teisinio atstovavimo ir atsakomybės paskirstymo klausimų nereguliuoja ir nereglamentuoja, todėl, nepriklausomai nuo atsakovės laikymo prekiautoja Direktyvos prasme, ši aplinkybe jokios teisinės reikšmės, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir (ar) nustatant už sutarties neįvykdymą atsakingą asmenį, neturi.

26.2. Tarp atsakovės ir renginio organizatorės VšĮ „Baltic Music“ neabejotinai buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, o bilietas ieškovui parduotas atsakovei veikiant kaip VšĮ „Baltic Music“ atstovei, todėl ne atsakovė, tačiau renginio organizatorė – atsakovė VšĮ „Baltic Music“ yra laikytina sudaryto sandorio šalimi bei atsakingu asmeniu už neįvykusį savo organizuotą renginį, taip pat bet kokias su tuo susijusias teisines pasekmes.

26.3. Ieškovui buvo įvairia forma išviešinta bei aiškiai ir suprantamai nurodyta informacija apie renginį organizuojantį asmenį, jo kontaktiniai duomenys, atsakingas už renginio organizavimą, renginio kainos grąžinimą ir kt. asmuo (renginio organizatorius) ir kita informacija, taigi, ieškovas buvo tinkamai atsakovės informuotas pagal Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškovui užbaigus bilieto į renginį įsigijimo procedūrą atsakovės tinklalapyje, jam buvo sugeneruotas individualus renginio bilietas, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies informacija, bei bilietas pateiktas ieškovui jo nurodytu asmeniniu elektroniniu pašto adresu. Taigi ieškovas buvo tinkamai atsakovės informuotas pagal Direktyvos 8 straipsnio 7 dalies nuostatas.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl renginio organizatoriaus ir bilietų platintojo atsakomybės atšaukus renginį

27. Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su ieškovo internetu per bilietų platintoją įsigyto bilieto į renginį teisių apimtimi, tuo atveju, kai renginys neįvyksta ir yra prašoma grąžinti sumokėtą bilieto kainą ir atlyginti nuostolius.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas M. Š. per bilietų platintoją UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ internetu įsigijo bilietus į VšĮ „Baltic Music“ organizuojamą spektaklį Birštono kultūros centre. Spektaklio dieną, t. y. 2018 m. sausio 20 d., ieškovui nuvykus į Birštoną, paaiškėjo, kad numatytas renginys neįvyks. Byloje nustatyta, kad sausio 22 d. renginio organizatorė VšĮ „Baltic Music“ atsiuntė bilietų platintojai atsakovei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ informaciją, kad sausio 20 d. spektaklis neįvyko dėl aktoriaus ligos, ir nurodė grąžinti pinigus už šį atšauktą renginį. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ tą pačią dieną atsiuntė informaciją bilietų pirkėjams, kad turėjęs įvykti spektaklis buvo atšauktas dėl aktoriaus ligos ir bilietus galima grąžinti iki vasario 16 d., nurodant grąžinimo tvarką. Ieškovas sausio 23 d. pateikė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pretenziją dėl neįvykusio renginio su prašymu grąžinti bilietų kainą, atlyginti kelionės išlaidas ir patirtą neturtinę žalą. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ sausio 24 d. ieškovui pateikė atsakymą, kad ji yra bilietų platintoja ir nėra atsakinga už renginio kokybę, jo atšaukimą ar datos pakeitimą, todėl ieškovui nurodė kreiptis į šio renginio organizatorę VšĮ „Baltic Music“. Renginio organizatorė į ieškovo pretenzijas neatsakė. Šiuo atveju nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, tačiau kyla klausimas, į kurį subjektą ieškovas, kaip vartotojas, gali nukreipti savo reikalavimą grąžinti už įsigytą bilietą sumokėtus pinigus ir atlyginti patirtus nuostolius.

29. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys).

30. CK 6.2288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma (CK 6.228 8 straipsnio 2 dalis).

31. CK

32. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (šiuo klausimu žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą šio teismo praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018 34 punktą).

33. Ši direktyva yra taikoma vartotojų ir prekiautojų sudarytoms sutartims (1 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ nurodo, kad ji yra tik renginio organizatorės atstovė, kuri užsiima bilietų pardavimo į trečiųjų asmenų organizuojamus renginius veikla, bilietus parduoda renginių organizatorių vardu ir jokios atsakomybės, susijusios su renginio organizavimu, neprisiima. Siekiant išsiaiškinti atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pareigų vartotojams apimtį, buvo kreiptasi į ESTT, prašant priimti prejudicinį sprendimą.

34. ESTT 2022 m. vasario 24 d. prejudiciniame sprendime byloje UAB „Tiketa“, C-536/20, išaiškino, kad, pagal Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalies c ir d punktus, prieš vartotojui įsipareigojant pagal nuotolinės prekybos sutartį ar ne prekybai skirtose patalpose sudaromą sutartį arba atitinkamą pasiūlymą, prekiautojas privalo jam nurodyti, jei taikoma, prekiautojo, kurio vardu jis veikia, tapatybę ir geografinį adresą, taip pat prireikus jo veiklos vietos adresą. Taip šioje nuostatoje į prekiautojų pagal šio direktyvos 2 straipsnio 2 punktą kategoriją įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, veikiantys kitų prekiautojų vardu.

35. Direktyvos 2011/83 1 straipsnyje yra įtvirtintas šios direktyvos tikslas – pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su vartotojų ir prekiautojų sudarytomis sutartimis.

36. Dėl to ESTT nurodė, kad, atsižvelgiant į šį tikslą, šios direktyvos taikymo sritį, sąvoką „prekiautojas“ pagal jos 2 straipsnio 2 punktą reikėtų aiškinti plačiai. Prekiautojas pagal Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 2 punktą yra ne tik fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas tikslų, susijusių su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija, bet ir fizinis ar juridinis asmuo, kuris kaip tarpininkas veikia šio prekiautojo vardu ar jo naudai. Tai, kad šis tarpininkas yra prekiautojas, nėra kliūtis prekiautoju laikyti ir pagrindinį verslininką, kurio vardu ar naudai šis tarpininkas veikia, ir tam nebūtinai turi būti susiklostę dvigubos paslaugos teisiniai santykiai, nes abu prekiautojai privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

37. Taigi, remiantis ESTT prejudicinio sprendimo išaiškinimais, Direktyvoje nustatytas prekiautojo (nacionalinėje teisėje – verslininko) pareigas turi įgyvendinti tiek pagrindinis prekiautojas, tiek ir tarpininkas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Direktyvos nuostatos, apibrėžiančios prekiautoją, į nacionalinę teisę buvo perkeltos pateikiant verslininko apibrėžimą: verslininkas kaip vartojimo sutarties šalis buvo apibrėžtas tiek apimant pagrindinį verslininką (prekiautoją), tiek ir tarpininką.

38. Nagrinėjamu atveju vartotojo teisė reikalauti pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo kilo iš paslaugų teisinių santykių, kuriais siekiama paslaugos gavėjui suteikti nematerialią paslaugą – teisę dalyvauti renginyje.

39. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

40. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis).

41. Paslaugų teikėjas privalo jas teikti tinkamai. Tinkamą paslaugų teikimą apibūdina kriterijai, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjItNDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-22-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-22-403/2020">e3K-3-22-403/2020</a>, 33 punktas).

42. Reikalavimus teikiamoms paslaugoms reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas. Šiame straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis); veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (2 dalis).

43. Minėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė VšĮ „Baltic Music“ organizavo renginį „Meilės laiškai“, į šį spektaklį bilietą nusipirko ieškovas. Taigi šalys sudarė paslaugų teikimo susitarimą, kuriuo ši atsakovė įsipareigojo surengti konkrečią dieną, konkrečiu laiku renginį, o ieškovas įsipareigojo už tai sumokėti. Įsigydamas bilietą ieškovas įgijo teisę dalyvauti, stebėti VšĮ „Baltic Music“ organizuojamą renginį. Šiuo atveju atsakovė VšĮ „Baltic Music“ pati bilietų nepardavinėjo, bet pasitelkė šioje srityje besispecializuojančią įmonę – atsakovę UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ bilietams į konkretų jos organizuojamą renginį parduoti (CK 6.717 straipsnio 3 dalis).

44. Taigi vartotojo atžvilgiu tam, kad būtų pasiektas paslaugos sutarties rezultatas arba įgyvendintos jo teisės nepasiekus paslaugos rezultato, tiek prekiautojo atstovas, tiek ir pats prekiautojas turėjo veikti bendrai ir įvykdyti tam tikras pareigas bei atlikti tam tikrus veiksmus: laiku ir tinkamai pateikti bilietą, suorganizuoti ir įvykdyti renginį, jam neįvykus – grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus ir (ar) atlyginti nuostolius. Visais šių atliekamų veiksmų atvejais vartotojui turėjo būti suteikta įstatymo reikalaujama informacija. Remiantis Direktyvoje nustatytu reguliavimu, darytina išvada, kad vartotoją paslaugos teisiniai santykiai siejo tiek su pagrindiniu prekiautoju, tiek ir su tarpininku, t. y. nagrinėjamu atveju tiek su atsakove VšĮ „Baltic Music“, tiek ir su atsakove UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovės VšĮ „Baltic Music“ nepasibaigė ar nenutrūko vien dėl to, kad atsakovė VšĮ „Baltic Music“ bilietams platinti – tarpininkavimo paslaugai vykdyti – pasitelkė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Kita vertus, negalima daryti ir išvados, kad vien dėl to, jog UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ veikė kaip VšĮ „Baltic Music“ tarpininkė, nesusiklostė jokie teisiniai santykiai tarp ieškovo (vartotojo) ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, nes vartotojas galėjo gauti paslaugos rezultatą tik abiem atsakovėms įvykdžius savo pareigas.

45. Tuo atveju, kai organizuotas renginys, į kurį bilietą įsigijo asmuo, neįvyksta dėl to, kad organizatorius neužtikrino paslaugos rezultato – nesuorganizavo renginio, atsakingu už pinigų grąžinimą ir galimų nuostolių atlyginimą vartotojams išlieka renginio organizatorius, šiuo atveju būtent atsakovė VšĮ „Baltic Music“. Minėta, kad paslaugos teikėjas turi elgtis sąžiningai ir protingai, labiausiai kliento interesus atitinkančiu būdu. O šiuo atveju, neįvykus atsakovės organizuotam renginiui, ji informaciją pateikė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, šiai nurodydama vartotojams grąžinti pinigus už bilietus, tačiau pati, kaip renginio organizatorė, tiesiogiai su klientais nekontaktavo, elgėsi pasyviai. Ieškovui pateikus pretenziją dėl neįvykusio renginio patirtų nuostolių atlyginimo atsakovė VšĮ „Baltic Music“ į ją nieko neatsakė, niekaip nereagavo, su ja susisiekti ieškovui nepavyko. Toks elgesys nelaikytinas tinkamu šalių bendradarbiavimu siekiant išspręsti susidariusią situaciją.

46. Iš nagrinėjamos situacijos yra aišku, kad UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (UAB „Tiketa“ teisių perėmėja) teko tam tikros pareigos; informacijos (tiek ir ikisutartinės, tiek ir sutarties vykdymo metu) atskleidimo pareiga, tinkamo ir savalaikio bilieto pateikimo vartotojui, taip pat ir pagrindinio verslininko pavedimu finansinio pobūdžio veiksmų atlikimo pareiga.

47. Direktyva 2011/83 siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, garantuojant jų informavimą ir saugumą sudarant sandorius su prekiautojais, vienas iš esminių garantų yra vartotojo teisė į informaciją. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą suteikti vartotojui informaciją.

48. Direktyvos 2011/83 6 straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, kad prieš sutarties sudarymą vartotojui būtų suteikta tokia informacija apie sutarties sąlygas ir sudarymo pasekmes, kuri padėtų jam nuspręsti, ar jis nori būti saistomas pagal sutartį su prekiautoju (šiuo klausimu žr. ESTT 2019 m. sausio 23 d. sprendimo Walbusch Walter Busch, C‑430/17, 36 punktą), tiek informacija, būtina, kad ši sutartis būtų gerai vykdoma ir kad konkrečiai vartotojas galėtų pasinaudoti teisėmis (ESTT 2019 m. liepos 10 d. sprendimo Amazon EU, C-649/17, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49. CK 6.2287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas (nagrinėjamos bylos atveju tiek pagrindinė prekiautoja, tiek tarpininkė) privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją, be kita ko, apie pagrindinės prekės ar paslaugos savybes; duomenis apie verslininką; apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarką, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminą ir, jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarką; teisę atsisakyti sutarties; jeigu reikalinga, galimybės pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygas. Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (5 dalis).

50. Kasacinio teismo išaiškinta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Šis reikalavimas dar kitaip vadinamas skaidrumo principu ir, be kita ko, turi reikšmės vertinant vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumą. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus informacijos atskleidimo tikslus ir teisinį reguliavimą, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/1075/2021, 24 punktas).

51. Nei Direktyva 2011/83/ES, nei nacionalinis reguliavimas nedetalizuoja, koks vartotojo standartas turėtų būti taikomas vertinant, ar informacija vartotojui buvo pateikta aiškiai ir suprantamai. Vis dėlto, atsižvelgiant į ESTT praktiką, aiškinančią nesąžiningos komercinės veiklos bei nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų reguliavimą, darytina išvada, kad klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą.

52. Pagal ESTT praktiką, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr., be kita ko, ESTT 1998 m. liepos 16 d. sprendimo byloje Gut Springenheide and Tusky, C-210/96, 31 punktą; 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.).

53. Taigi, vertinant, ar verslininkas pateikė informaciją aiškiai ir suprantamai, turi būti sprendžiama pagal objektyvųjį kriterijų – vidutinio vartotojo standartą. Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti paslauga atitinka jo individualius poreikius, kokia paslauga yra suteikiama, kokios jos sąlygos.

54. Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ kasaciniame skunde argumentuoja, kad ji tinkamai informavo vartotoją, jog už bilietų kainos grąžinimą neatsako. Ši aplinkybė buvo nurodyta ieškovo įsigytame biliete į renginį, taip pat UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ paslaugų teikimo taisyklėse, su kuriomis ieškovas susipažino įsigydamas bilietą ir įsipareigojo jų laikytis kaip sudaromo sandorio sąlygų dalies.

55. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vartotojui nagrinėjamu atveju informacija nebuvo suteikta aiškiai ir suprantamai, kad jis galėtų atskirti abiejų prekiautojų atsakomybių ribas ir galėtų aiškiai suprasti, į ką jis turėtų kreiptis sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, pvz., jei negautų laiku ir tinkamo bilieto, renginys būtų atšauktas ir pan.

56. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ Paslaugų teikimo taisyklių (toliau –Taisyklės) 5 skyriaus „Bilietų (abonentų, nuolaidų kortelių ir kt.) įsigijimo, keitimo ir grąžinimo sąlygos ir tvarka“ 5.4 punkte nustatyta, kad jei paslaugas teikiantis asmuo atšaukė paslaugų teikimą ar kitaip informavo apie tai, kad jo teikiamos paslaugos nebus teikiamos ar pasikeitė jų teikimo data, vieta ar kiti svarbūs paslaugų kriterijai, asmenys dėl pinigų grąžinimo ir (ar) nuostolių atlyginimo turi kreiptis į tokias paslaugas teikiantį asmenį, kuris yra atsakingas už šių nuostolių atlyginimą, atsiradimą ir (ar) pinigų grąžinimą. Bendrovės (nagrinėjamu atveju UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) platinamuose bilietuose gali būti nurodomas atitinkamų paslaugų teikėjas, į kurį asmenys turėtų kreiptis dėl pinigų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Taisyklių 5.5 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jei paslaugas teikiantis asmuo davė sutikimą dėl bilietų grąžinimo ir (arba) Bendrovė ir paslaugas teikiantis asmuo dėl to susitarė atskirai, pinigus už bilietus gali grąžinti ir Bendrovė. Tokiu atveju bilietus Bendrovei asmenys gali grąžinti tose platinimo vietose, kuriose įsigijo bilietus, arba tose platinimo vietose, kuriose nurodo Bendrovė. Elektroniniai bilietai grąžinami internetu. Bet kokiu atveju, atšaukus paslaugų teikimą ir (ar) pakeitus jų teikimo sąlygas dėl nuostolių atlyginimo, įskaitant ir visų įsigyjant bilietą sumokėtų papildomų mokesčių grąžinimą, tuo atveju, kai Bendrovė, grąžindama pinigus už bilietus, šių mokesčių negrąžina, asmenys turi kreiptis į atitinkamus paslaugų teikėjus. Bendrovės nuožiūra arba tuo atveju, kai Bendrovė ir atitinkamas paslaugas teikiantis asmuo susitaria, Bendrovės interneto svetainėje ar kitu Bendrovės pasirinktu būdu gali būti skelbiama kitokia pinigų už bilietus grąžinimo tvarka (5.6 punktas). Byloje pateiktame biliete į renginį nurodyta, kad „bilieto turėtojas sutinka laikytis taisyklių, nustatytų renginio organizatoriaus ir renginio vietos. Renginio vietos taisyklės bei bilietų platintojo taisyklės yra taikomos su žemiau išdėstytomis taisyklėmis.“ Biliete tarp nurodytų žemiau išdėstytų taisyklių yra nustatyta, kad „tuo atveju, jeigu renginys atšaukiamas ar nukeliamas, už pinigų už bilietą grąžinimą visiškai atsako renginio organizatorius“.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias Taisyklių bei vartotojui pateikiamo bilieto nuostatas, padaro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma, jog informacija vartotojui yra pateikta aiškiai ir suprantamai. Perskaičius atsakovės Taisyklių 5.4 punktą ir biliete esančią informaciją susidaro įspūdis, kad, atšaukus renginį, pinigus už įsigytą bilietą turėtų grąžinti renginio organizatorė. Tačiau kituose Taisyklių punktuose nurodyti atvejai, kad ir atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ grąžina pinigus už įsigytą bilietą. Taip pat nurodyta, kad ji ne tik gali grąžinti pinigus už bilietą, bet ir atlyginti nuostolius (5.5 punktas). Taisyklėse nustatyta ir tokia galimybė, kad UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pati gali nuspręsti dar kitokią, negu šiose Taisyklėse nustatyta, pinigų už bilietus grąžinimo tvarką (5.6 punktas). UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ su renginių organizatore taip pat gali susitarti, kokia tvarka jos norėtų grąžinti pinigus už bilietus. Taigi įvertinus šias Taisyklių nuostatas darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vartotojas yra tokioje padėtyje, kai nėra aišku, į ką turėtų kreiptis renginio atšaukimo atveju dėl pinigų grąžinimo, nes Taisyklių nuostatos ir biliete pateikiama informacija yra prieštaringa, priklausoma nuo bilietų platintojos ir renginio organizatorės susitarimų, kurie vartotojui nėra žinomi. Minėta, kad vartotojas yra silpnesnioji šalis, inter alia, informacijos suvokimo lygmens požiūriu, ir į tai turi atsižvelgti verslininkai, vykdydami jiems priskirtą informacijos atskleidimo pareigą.

58. Priešingai negu kasaciniame skunde nurodo UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, šiuo konkrečiu atveju jos pareigos ieškovui nesibaigia bilieto pardavimo momentu, ir tai bilietų platintoja patvirtina, pati įtvirtindama Taisyklėse savo pareigą tam tikrais atvejais grąžinti pinigus ir atlyginti nuostolius. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ informavo visus į atšauktą renginį bilietus įsigijusius asmenis apie atšaukimo priežastis ir pinigų grąžinimo terminą, tvarką, pagal kurią pinigus grąžina būtent bilietų platintoja UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad, nepateikus informacijos parduodant bilietą, jog bilietą pardavusiam asmeniui vartotojas neturi teisės grąžinti bilieto ir teisės atgauti sumokėtas sumas, neįvykus renginiui, vartotojas įsigijo bilietą iš atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, pagrįstai tikėdamasis, kad jis turi teisę grąžinti bilietą ir atgauti sumokėtas sumas būtent iš asmens, pardavusio jam bilietus. Ieškovo, kaip silpnesniosios šalies, pagrįstas lūkestis ginčo atveju pagal atsakovės jam pateiktą informaciją ir elgesį buvo būtent bilietų platintoją matyti kaip subjektą, kuris yra atsakingas už bilietų pateikimą ir pinigų grąžinimą bei nuostolių atlyginimą neįvykus renginiui. Šiuo atveju vartotojui nėra svarbūs vidiniai bilietų platintojos ir renginio organizatorės susitarimai, kurie nėra išviešinti vartotojui pateikiamame biliete ar Paslaugų teikimo taisyklėse.

59. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ 2018 m. sausio 22 d. informavusi ieškovą dėl renginio atšaukimo priežasčių ir bilietų grąžinimo tvarkos, ieškovui kitą dieną pateikus pretenziją su prašymu grąžinti bilietų kainą, atlyginti kelionės išlaidas ir patirtą neturtinę žalą, nieko neatsakė, pakartotinai užklausus, į ją atsakė formaliai, tiesiog nurodydama kreiptis su pretenzija į renginio organizatorę, nors renginio organizatorė 2018 m. sausio 22 d. jau buvo informavusi UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ dėl pinigų už atšauktą renginį grąžinimo. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kaip profesionalė, vykdanti bilietų platinimo verslą, nesiūlė ieškovui grąžinti už bilietus sumokėtų pinigų, nors tą padaryti buvo nurodžiusi renginių organizatorė, nebendradarbiavo su ieškovu, bandydama išspręsti susidariusią situaciją taikiai, ieškoti abiem šalims priimtinų sprendimų, toks verslininko elgesys su vartotoju nelaikytinas tinkamu bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimu.

60. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

61. Nagrinėjamoje byloje pareiga abiem atsakovėms atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą kyla iš skirtingų faktinių pagrindų. Minėta, tuo atveju, kai organizuotas renginys, į kurį bilietą įsigijo asmuo, neįvyksta dėl to, kad organizatorius neužtikrino paslaugos rezultato – nesuorganizavo renginio, atsakingas už pinigų grąžinimą ir galimų nuostolių atlyginimą vartotojams išlieka renginio organizatorius, taigi, atsakovės VšĮ „Baltic Music“, kaip renginio organizatorės, prievolė nagrinėjamu atveju kilo iš paslaugos teisinių santykių, neįvykus organizuotam renginiui dėl aktoriaus ligos. Atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kaip verslininkė, turėjo tinkamai vykdyti jai priskirtą pareigą suteikti vartotojui informaciją ir anksčiau nutartyje aptartais atvejais vykdyti finansines prievoles asmenims (nutarties 57 punktas), tačiau atsižvelgiant į nutarties 57–59 punktus, šiuo konkrečiu atveju šios pareigos tinkamai neįvykdė, savo veiksmais sukėlė ieškovui lūkestį, kad ji yra tas subjektas, kuris turėtų grąžinti pinigus už bilietą ir atlyginti nuostolius. Šių abiejų atsakovių netinkamas veikimas lėmė ieškovo patirtus turtinius nuostolius, todėl atsakovės VšĮ „Baltic Music“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ laikytinos solidariai atsakingomis ieškovui (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

62. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

63. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas).

64. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

65. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam 270 Eur neturtinės žalos atlyginimo tiek iš renginio organizatorės, tiek iš bilietų platintojos solidariai. Ieškovas nurodė, kad patyrė stresą dėl sugadintos dienos, ilgos kelionės, vairuojant automobilį pavojingomis eismo sąlygomis ir slidžia danga, nekorektiško bilietų platintojos elgesio su juo, abejingumo dėl ieškovo pretenzijų, dėl to, kad renginio organizatorė nesiėmė jokių veiksmų.

66. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino, kad tai, jog informacija apie pinigų susigrąžinimą buvo pateikta praėjus kelioms dienoms nuo neįvykusio renginio, UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ atsisakė grąžinti pinigus, nebendradarbiavo, neinformavo vartotojo, elgėsi pasyviai spręsdama dėl pinigų grąžinimo, besikreipiantį vartotoją formaliai nukreipė į renginio organizatorę, ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovę UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, pinigai už bilietus buvo grąžinti ne laiku, ieškovui sukėlė išgyvenimų, nepatogumų, siekiant išspręsti nagrinėjamą ginčą. Teismų nuspręsta, kad šios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog dėl atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ veiksmų (neveikimo) ieškovas patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, papildomų rūpesčių, ir konstatuota, kad jie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą, ir priteistas 120 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

67. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo iš atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ priteisti neturtinės žalos atlyginimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ar nukrypęs nuo teismų suformuotos neturtinės žalos atlyginimo praktikos, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju dalis ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos kilo dėl atsakovės VšĮ „Baltic Music“ veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, kad ji neinformavo ieškovo apie neįvyksiantį renginį, atšaukė renginį dėl aktoriaus ligos, neatsakė į ieškovo pretenzijas, ieškovas negalėjo susisiekti su renginio organizatore, ši nebendradarbiavo su juo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovui neturtinės žalos atlyginimas taip pat turėtų būti priteisiamas iš atsakovių VšĮ „Baltic Music“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ solidariai.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami teisės normas, reglamentuojančias paslaugos teikimo teisinius santykius, nepagrįstai nusprendė, kad renginio organizatorė atsakovė VšĮ „Baltic Music“ nėra atsakinga už ieškovo patirtų turtinių ir neturtinių nuostolių atlyginimą. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai yra keistini priteisiant ieškovui 45,91 Eur turtinės ir 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovių VšĮ „Baltic Music“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ solidariai.

69. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

70. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

71. Nors nagrinėjamoje byloje ir pripažinta, kad renginių organizatorė taip pat yra atsakinga už ieškovo patirtų turtinių ir neturtinių nuostolių atlyginimą, tačiau atsakovės UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ kasacinio skundo argumentai dėl jos, kaip bilietų platintojos, atsakomybės ieškovui nebuvimo iš esmės atmesti, todėl laikytina, kad kasacinis skundas yra atmestas ir atsakovės patirtos kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Dėl to iš jos priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai.

72. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai sudaro 13,44 Eur. Šiuo atveju jų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovių VšĮ „Baltic Music ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ lygiomis dalimis po 6,72 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

73. Byloje yra duomenų, kad UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ yra įvykdžiusi Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria priteista valstybės naudai 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. (23.31-08)E-RNAV). Atsižvelgiant į tai, kad yra keičiami teismų procesiniai sprendimai ir konstatuota, jog už ieškovo patirtų turtinių ir neturtinių nuostolių atlyginimą yra atsakingos abi atsakovės solidariai, tai ši sumokėta bylinėjimosi išlaidų dalis taip pat turėtų būti priteisiama solidariai. Dėl to iš atsakovės VšĮ „Baltic Music“ priteistina 7,50 Eur atsakovei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti, šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. Š. (gim. 1984 m. birželio 11 d.) solidariai iš atsakovių UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (j. a. k. 302598528) ir VšĮ „Baltic Music“ (j. a. k. 125963521) 45,91 Eur (keturiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt vieną ct) turtinę žalą, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt) neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“

Priteisti atsakovei UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (j. a. k. 302598528) iš atsakovės VšĮ „Baltic Music“ (j. a. k. 125963521) 7,50 Eur (septynis Eur penkiasdešimt ct) sumokėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovių UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ (j. a. k. 302598528) ir VšĮ „Baltic Music“ (j. a. k. 125963521) po 6,72 Eur (šešis Eur septyniasdešimt du ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys