Nr. DOK-3358
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26783-2021-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2022 m. birželio 20 d. paduotu atsakovo P. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas P. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Elfa“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Nr. DOK-3358
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26783-2021-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2022 m. birželio 20 d. paduotu atsakovo P. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas P. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Elfa“ ieškinį atsakovui P. R. dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodė:
1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią naujų įrodymų pateikimo klausimas apeliacinės instancijos teisme neturi būti sprendžiamas formaliai ir prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje nustatyti materialią tiesą, kai naujas įrodymas turi esminės įrodomosios vertės. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.
2. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje klaidingai taikoma CK 6.55 straipsnio 2 dalis bei nukrypstama nuo kasacinio teismo praktikos, reikalaujančios, kad kreditorius atskleistų atlikto paskirstymo turinį skolininkui.
3. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai kvalifikuoja talką kaip apmokestinimo objektą – „nario mokestį ar tikslinį įnašą“ ir įteisina mokesčių už nedalyvavimą talkoje rinkimą, nors pačių talkų nėra organizuota. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 6 punktą talka nėra skirta apmokėti ieškovės išlaidas dėl valdymo, priežiūros, remonto ar kito tvarkymo.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo indėlio į bendro naudojimo turto pagerinimus, pagal CK 4.76, 4.86 straipsnius, Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnį sudarančius pagrindą proporcingai sumažinti atsakovo skolą.
5. Pagal kasacinio teismo praktiką tiek priešieškinis, tiek atsiliepimas į ieškinį yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato, todėl atsakovas turėjo teisę atsiliepimo būdu reikalauti skolos dydžio sumažinimo arba jos nepriteisimo apskirtai. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovas turėjo savo teisėms apginti teikti priešieškinį, pažeidė CPK 142 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti 19 (devyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 20 d. AB banke „Swedbank“, jį sumokėjusiam P. R. (a. k. duomenys neskelbtini).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
