Baudžiamoji byla Nr. 2K-114-495/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59532-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nukentėjusiajam K. M.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,
išteisintosios A. K. gynėjui advokatui Haroldui Juškai,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžiu A. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo ir nukentėjusiojo K. M. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo: būdama UAB „Švaistūnas“, (duomenys neskelbtini), akcininkė, slaugydama pagrindinį UAB „Švaistūnas“ akcininką (savininką) V. M., su kuriuo siejo artimi santykiai, ir turėdama tikslą tapti UAB „Švaistūnas“ vadove, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, ne anksčiau kaip 2018 m. rugsėjo 3 d. ir ne vėliau kaip 2018 m. spalio 15 d., žinodama, kad faktiškai UAB „Švaistūnas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. rugsėjo 3 d. nevyko, suklastojo: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB „Švaistūnas“ direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. spalio 11 d. naujuoju bendrovės direktoriumi paskirti A. K., pamėgdžiodama akcininko V. M. parašą jame; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 18/2 priedą – UAB „Švaistūnas“ visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų – V. M. ir K. M. – parašus, juos pamėgdžiodama; 3) 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pamėgdžiodama akcininkų K. M. ir V. M. parašus. Tokiu dokumentų klastojimo būdu A. K. įformino UAB „Švaistūnas“ sprendimus, kuriais pati būtų paskirta UAB „Švaistūnas“ direktore, tokius suklastotus dokumentus 2018 m. spalio 15 d. pateikė registruoti Juridinių asmenų registre VĮ Registrų centro Kauno filialui ir buvo įregistruota kaip UAB „Švaistūnas“ direktorė.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto, 328 straipsnio 3 punkto, 331 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 3 dalies, 287 straipsnio pažeidimus.
2.2. A. K. kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas ne tik dėl trijų tikrų dokumentų suklastojimo, bet ir dėl jų panaudojimo. Teismai nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. K. suklastojo tikrus dokumentus, ir ją dėl dokumentų suklastojimo išteisino, tačiau išteisintoji, pateikdama dokumentus VĮ Registrų centrui, žinojo, kad jie yra suklastoti, taigi turėjo būti nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad UAB „Švaistūnas“ 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nevyko; specialisto išvada ir ekspertizės aktas, esantys byloje, patvirtina, kad akcininkų susirinkimo protokole, jo priede ir pranešime apie akcininkų susirinkimo sušaukimą esantys V. M. ir K. M. parašai yra suklastoti; A. K. žinojo apie minėtų dokumentų suklastojimą, nes, būdama akcininkė, suprato, kad nesamo UAB „Švaistūnas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu negalėjo būti paskirta bendrovės vadove, tačiau tokius dokumentus pateikė VĮ Registrų centrui ir perėmė bendrovės valdymą. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas A. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl jos kaltės dėl suklastotų dokumentų panaudojimo nebuvimo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Patalavičienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų bei BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
4. Kasaciniame skunde BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai motyvuojami tuo, kad, byloje tinkamai neįvertinę įrodymų visumos, teismai padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, t. y. nepagrįstai nusprendė, kad A. K. nežinojo, jog jos VĮ Registrų centrui pateikti dokumentai yra suklastoti. Tokie padaryti procesiniai pažeidimai nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 300 straipsnio 1 dalies – taikymą bei nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Anot kasatorės, A. K. turi būti nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K143-788/2022, 2K-276-387/2022 ir kt.), todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių kasacinio skundo argumentų, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek tai susiję su BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, laikymusi bei baudžiamojo įstatymo taikymu.
5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018 ir kt.).
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Priešingai nei nurodo kasatorė, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo A. K. priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo K. M. paduotus apeliacinius skundus, detaliai išanalizavo visus byloje surinktus bei ištirtus įrodymus ir, įvertinęs juos tiek atskirai, tiek jų visumą, konstatavo, jog A. K. pagrįstai buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, ir paliko jį galioti.
7. Kaip minėta, šioje byloje A. K. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tris tikrus dokumentus: 2018 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 18/2, kuriuo buvo nutarta atšaukti V. M. iš UAB „Švaistūnas“ direktoriaus pareigų ir A. K. paskirti naująja bendrovės direktore; priedą prie šio protokolo apie susirinkime dalyvavusius akcininkus bei 2018 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiuose dokumentuose pamėgdžiodama akcininkų K. M. ir V. M. parašus, be to, ji šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus pateikė registruoti Juridinių asmenų registre VĮ Registrų centro Kauno filialui, buvo įregistruota kaip UAB „Švaistūnas“ direktorė ir taip ji žinomai suklastotus dokumentus panaudojo.
8. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 20 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog A. K. suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotus kaltinime nurodytus tikrus dokumentus. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą (pačios kaltinamosios bei liudytojo L. K. parodymus apie tai, jog jie minėtuose dokumentuose pasirašė juose jau esant tiek V. M., tiek ir K. M. parašams; kartu buvo įvertinta specialisto išvada, kuria nebuvo nustatyta, kad juose už V. ir K. M. pasirašė A. K.; be kita ko, įvertinta ir bendrovėje buvusi akcininkų susirinkimų organizavimo praktika, pagal kurią nukentėjusysis akcininkas K. M. pagal susitarimą su V. M. paprastai susirinkimuose nedalyvaudavo ir bendrovės dokumentuose pats nepasirašydavo, akcininkų susirinkimai niekada nevykdavo pagal nustatytą tvarką, dalyvaujant kartu visiems akcininkams, esminiai klausimai būdavo aptariami su K. M. telefonu ir pan.).
9. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pritarė pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytoms išvadoms ir paliko galioti A. K. išteisinamąjį nuosprendį. Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus (2021 m. gegužės 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 20 straipsnio 5 dalies – pažeidimo byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui), buvo atliktas įrodymų tyrimas, paskirta rašysenos ekspertizė, ekspertams kartu buvo pateikti duomenys apie V. M. sveikatos būklę bei naujausias jo laisvojo parašo pavyzdys, taip siekiant išsiaiškinti, ar byloje aktualiu metu V. M. pasirašymui galėjo turėti įtakos jo tuometinė sunki sveikatos būklė. Tačiau 2022 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-371(22) nurodyta, kad klausimas apie sveikatos būklės įtaką V. M. parašams nespręstas, kadangi rašysenos tyrimo metu nustatyta, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose pasirašė ne V. M. (5 t., b. l. 10–16), todėl ir nėra pagrindo spręsti apie jo sveikatos būklės įtaką tiriamuose dokumentuose esantiems parašams.
10. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, papildomai atlikęs dalies įrodymų tyrimą, kartu įvertinęs ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus su naujai gautais bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nustatė, jog V. M. ir K. M. nei nurodytame akcininkų susirinkimo protokole, nei priede prie jo, nei pranešime apie susirinkimo sušaukimą nepasirašė, t. y. jų parašai yra suklastoti. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių asmenų parašus suklastojo būtent A. K. (specialisto išvada, ekspertizės aktas); be to, byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, liko nepaneigta versija, jog už K. M. galėjo pasirašyti ir pats V. M., o išteisintoji A. K. šiuose dokumentuose pasirašė jau prie jų pavardžių esant parašams. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. suklastojo kaltinime nurodytus tikrus dokumentus ar žinojo, kad pateikia VĮ Registrų centrui tikrus dokumentus, kuriuose yra suklastoti bendrovės akcininkų V. ir K. M. parašai, kad būtų įregistruota kaip bendrovės direktorė. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokioms teismo padarytoms išvadoms, kadangi, iš tiesų, byloje nėra jokių A. K. kaltinančių įrodymų, atitinkančių BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus. Priešingai, teismai įrodymų visumos vertinimo pagrindu objektyviai nustatė, kad A. K. nepasirašė už V. ir K. M. jai inkriminuotuose tikruose dokumentuose (specialisto išvada, ekspertizės aktas, liudytojų, iš kurių nė vienas nepatvirtino, jog ji suklastojo minėtų asmenų parašus, parodymai ir kt.), be kita ko, byloje liko nepaneigta, kad jai buvo pateikti dokumentai su parašais, esančiais ties V. ir K. M. pavardėmis, todėl ir pateikdama juos VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruota kaip bendrovės direktorė, negalėjo žinoti apie juose esančius suklastotus akcininkų parašus.
11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurorės kasacinio skundo teiginiais, kad ir nenustačius, jog dokumentuose parašus suklastojo A. K., nereiškia, kad ji nežinojo, kad jie yra suklastoti, pateikdama juos VĮ Registrų centrui. Anot prokurorės, A. K., būdama akcininkė, žinojo, jog realiai neįvyko bendrovės akcininkų visuotinis susirinkimas, kuriuo būtų nuspręsta ją paskirti bendrovės direktore, todėl ir pateikdama VĮ Registrų centrui dokumentus ji žinojo, kad visuotinio susirinkimo dokumentai (protokolas, jo priedas, pranešimas apie visuotinį susirinkimą) yra suklastoti. Atsižvelgiant į tai, ji turi būti nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti šiuos kasacinio skundo argumentus pagrįstais. Kaip jau minėta, teismai nustatė, kad bendrovėje pagal nusistovėjusią tvarką visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose kartu susirenka ir posėdžiauja visi akcininkai, nevykdavo; taip buvo ir byloje aktualiu atveju, t. y., kaip ir paprastai, K. M. jame nedalyvavo, A. K. dokumentai galėjo būti pateikti jau su parašais, esančiais ties kitų akcininkų pavardėmis, kas konkrečiai pasirašė šiuose dokumentuose, liko nenustatyta. Todėl teigti, kad ji pateikė VĮ Registrų centrui žinomai suklastotus tikrus dokumentus ir taip juos panaudojo, nėra jokio pagrindo. Prokurorės kasacinio skundo teiginiai pagrįsti tik prielaidomis, nepagrindžiant jų jokiais objektyviais bylos duomenimis. Be kita ko, prokurorės keliamas visuotinio akcininkų susirinkimo teisėtumo klausimas, vertinant A. K. veiksmus BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, teisiškai nėra reikšmingas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nepakanka tik suklastotų dokumentų panaudojimo fakto, kartu svarbu nustatyti, kad asmuo, pateikdamas tokius dokumentus įmonei, įstaigai, organizacijai, žinojo, kad jie yra suklastoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad A. K. suklastojo tikrus dokumentus ar tuo labiau šiuos jai žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, pateikdama juos VĮ Registrų centrui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų išvados atitinka bylos aplinkybes, priešingai nei teigia kasatorė, įrodymų vertinimo pažeidimų nebuvo padaryta, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.
12. Kasacinio skundo argumentai dėl kitų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalies 3 punktas ir 331 straipsnio 1 dalis) taip pat teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Nors kasatorė nurodo, kad tokie procesiniai pažeidimai buvo padaryti priimant apeliacinės instancijos teismo skundžiamą nutartį, tačiau jokių tai patvirtinančių argumentų nėra nurodyta. Kaip matyti iš skundo turinio, tokie pažeidimai nurodyti visiškai deklaratyviai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas reikalavimas aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris nėra skundžiamas. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad išteisinamajame nuosprendyje turi būti nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, o BPK 331 straipsnio 1 dalyje – reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus bylą buvo priimta nutartis, kuri atitinka jos turiniui keliamus reikalavimus (BPK 332 straipsnis). Todėl, kaip minėta, kasaciniame skunde paminėti galimi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nurodyti ne tik absoliučiai deklaratyviai, bet ir nėra susiję su nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu.
13. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi teismų praktikoje nustatytų kriterijų ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytas faktas, jog A. K. pateiktame kaltinime nurodyti dokumentai buvo suklastoti, savaime nepatvirtina, kad ji, pateikdama šiuos dokumentus VĮ Registrui centrui, žinojo, jog jie yra suklastoti. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą bei pagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. K. buvo išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl prokurorės kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o apygardos teismo nutartis paliekama galioti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
