Dėl teisės normų, reglamentuojančių įsiterpusio žemės sklypo sampratą ir jo perleidimo teisėtumą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-131-378/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46323-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 2.4.2.5; 2.6.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. T., D. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., dėl administracinių aktų panaikinimo, dalies sandorio pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įsiterpusio žemės sklypo sampratą ir jo perleidimo teisėtumą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-561 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės klypo formavimo) servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1785 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo V. T.“ dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 49SUI-(14.49.56.)-80, notarinio registro Nr. 1-15612, dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 49SK-528-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 6) taikyti restituciją, įpareigojant V. T. ir D. T. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,0258 ha ploto žemės sklypą (buvęs (duomenys neskelbtini)), šiuo metu esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respubliką įpareigojant grąžinti pirkėjui V. T. 8456,90 Eur, sumokėtų už ginčo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. A51-12847(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ Vilniaus miesto skyrių informavo apie V. T. prašymą dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje, nes nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Šiuo raštu Miesto plėtros departamentas prašė išduoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 laisvos valstybinės žemės arais. Vilniaus miesto skyrius 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-163 „Dėl plano rengimo“ Miesto plėtros departamentą informavo, kad neprieštarauja, jog būtų rengiamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 200 kv. m iš pietvakarinės pusės žemės sklypo laisvoje valstybinėje žemėje. Miesto plėtros departamentas 2012 m. gegužės 21 d. raštu Nr. A51-31394(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ nurodė, kad plano rengimo metu susiaurinta (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl atsirado galimybė padidinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš šiaurės rytų pusės 50 kv. m ir padidinti plotą iš pietvakarių iki 250 kv. m, ir prašė Vilniaus miesto skyrių pritarti papildomų plotų prijungimui prie sklypo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-396 „Dėl plano rengimo“ informavo, kad neprieštarauja, jog būtų rengiamas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 50 kv. m iš šiaurės rytinės bei apie 250 kv. m ploto iš pietvakarinės žemės sklypo pusės laisvoje valstybinėje žemėje.

4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A30-3064 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leido pradėti rengti apie 900 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-561 „Dėl žemės sklypo Vilniaus m. sav. Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo formavimo) servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo 258 kv. m žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2014 m. sausio 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikdamas prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1785 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

5. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo V. T.“ priėmė sprendimą parduoti V. T. 258 kv. m ir 54 kv. m ploto žemės sklypus. 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 49SUJ-(14.49.56.)-80, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir V. T., pastarajam už 8456,90 Eur buvo parduotas 258 kv. m ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir už 3620,25 Eur buvo parduotas 54 kv. m ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 49SK-528-(l4.49.109.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), sujungimo būdu į vieną 912 kv. m ploto žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2014 m. sausio 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

6. Ieškovo nuomone, 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuria buvo parduotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką ir yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Šiuo atveju suformuotas 0,0258 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta jo iš dviejų pusių buvo papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, žemės sklypas turėjo privažiavimą – ribojosi ir dabar ribojasi su Šarmos gatve, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir privalo būti panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi.

7. Ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, iš šiaurinės pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), iš pietinės – su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kitų – vakarinės ir rytinės – pusių greta jo esančias žemes sudarė laisva valstybinė žemė, t. y. žemės sklypas iš dviejų pusių ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ir faktiškai buvo didesnio vientiso, nesuformuoto kaip atskiras sklypas, keturkampės konfigūracijos, laisvos valstybinės žemės ploto dalis. Ieškovas pažymi, jog su ginčo žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje galėtų būti formuojamas žemės sklypas, žemę naudojant nuosavybės teisėms atkurti. Kadangi iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo buvo atliktos administracinio pobūdžio procedūros ir priimti administraciniai sprendimai, leidžiantys sudaryti sandorį, taip pat administracinis sprendimas po šio sandorio sudarymo, todėl ieškinyje nurodyti administraciniai aktai, kaip prieštaraujantys pirmiau nurodytiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams, privalo būti panaikinti, o pripažinus 2014 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 0,0258 ha ploto žemės sklypo negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), turi būti taikoma dvišalė restitucija.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas sprendė, kad ginčo žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą. Pažymėta, kad ieškovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog priskirtas žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir svarbiausia – racionaliai panaudotas. Priešingai, ginčo žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) raudonosiomis linijomis, priskirto žemės sklypo plotis sudaro apie 17,50 m, o buvusi laisva valstybinė žemė, besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų, nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), siaurėja nuo vakarinės dalies į rytinę pusę – tai teikia pagrindą daryti išvadą, jog ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nepateikta.

10. Nurodyta, kad ginčo žemės sklypo dydis nesiekia minimalaus ploto, kuriame gali būti formuojamas naujas gyvenamajai statybai skirtas sklypas. Šiame plote yra išsidėstę komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai, kurių buvimas žemės plote riboja bet kokios veiklos vykdymą: per ginčo sklypą yra nutiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kurių apsaugos zonos dydis 0,0222 ha, šie tinklai nutiesti per patį ginčo sklypo vidurį ir kanalizacijos kolektoriaus diametras yra 1800/2000. Be to, šalia ginčo sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zonos plotas – 0,0010 ha. Taigi, vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosaugos reikalavimus, saugomos teritorijos gretimybes, infrastruktūrą bei atsižvelgiant į asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, teismo vertinimu, nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje.

11. Nacionalinė žemės tarnyba argumentui, kad ginčo sklypas galėtų būti sugrąžintas asmenims, pretenduojantiems į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Buchtos II rėžiniame kaime, pagrįsti pateikė tik sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pretendentams: H. Č. – 2016 m. balandžio 29 d., K. Š. – 2015 m. balandžio 2 d., K. R. – 2015 m. gegužės 11 d., kurie buvo priimti gerokai vėliau nei ginčo administraciniai aktai bei sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, teismui nustačius, jog ginčo žemės sklypas buvo įsiterpęs bei atsakovams parduotas teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo teigti, jog yra pažeidžiamos minėtų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Buchtos II rėžiniame kaime, teisės. Taip pat spręsta, kad ginčo žemės sklypas atsakovams parduotas už rinkos kainą.

12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus, 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Kolegija nustatė, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų ir pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gegužės 30 d. išrašo su istorija apie žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), matyti, kad šis žemės sklypas, esantis prie ginčo žemės sklypo vakarinės dalies ir užimantis 0,0326 ha, buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas yra 2014 m. balandžio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-562 (įrašas galioja nuo 2014 m. balandžio 17 d., žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių namų gyvenamųjų pastatų teritorijos). Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą suformuoti ne tik 258 kv. m ploto ginčo žemės sklypą ir patvirtinti šio sklypo kadastro duomenis, tačiau tą pačią dieną priėmė ir sprendimą šalia ginčo žemės sklypo suformuoti dar vieną žemės sklypą, jis šiuo metu priklauso Lietuvos valstybei. Tokiu būdu teigti, kad ginčo žemės sklypas tiek iš rytinės, tiek iš vakarinės pusės jo pardavimo metu ribojosi tik su nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais, kolegijos vertinimu, negalima.

14. UAB „G. M & Co“ matininko A. L. parengtame ginčo žemės sklypo 2014 m. rugpjūčio 25 d. plane matyti šalia ginčo žemės sklypo esantys sklypai: 1-2 – atsakovams V. T. ir D. T. priklausantis žemės sklypas; 2-3 – valstybinė žemė; 3-4 – (duomenys neskelbtini); 4-5 – valstybinė žemė; 5-1 – valstybei priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0068:513). Pažymėta, kad ginčo žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi ne tik su suformuotu valstybei priklausančiu žemės sklypu, bet ir su laisvos valstybinės žemės nesuformuotu plotu. Iš nurodytų duomenų matyti, jog teoriškai išlieka galimybė suformuoti naują valstybinės žemės sklypą sujungiant ginčo žemės sklypą, suformuotą valstybei priklausantį žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini), bei laisvos valstybinės žemės plotus, esančius tiek ginčo žemės sklypo vakarinėje, tiek ir rytinėje dalyse. Kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, bendras tokio žemės sklypo plotas preliminariai sudaro 0,0883 ha ploto masyvą ir žymiai viršija 0,04 ha maksimalų nustatytą plotą be aukciono parduodamiems įsiterpusiems žemės sklypams.

15. Kita vertus, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. 2012 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus reikalavimuose Nr. A648-537 (2.14.2.12-MP8) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams V. T. ir D. T., plano rengimui taip pat yra nurodomi tokie patys žemės sklypo naudojimo būdas bei pobūdis. Be to, kaip jau minėta, ir su ginčo žemės sklypu besiribojančio valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nurodomas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių namų gyvenamųjų pastatų teritorijos. Iš kadastro žemėlapių ištraukų, kitų byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitose greta esančiose gatvėse suformuotuose žemės sklypuose vyrauja gyvenamieji pastatai. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje apskritai nėra duomenų apie tai, kad yra galimybė keisti ginčo žemės sklypo paskirtį ir pagrindinį naudojimo būdą.

16. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad per žemės sklypo vidurį yra nutiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kalbėti apie racionalų sklypų panaudojimą pagal paskirtį, gyvenamosios paskirties pastato statybą tiek ginčo sklype, tiek visame masyve virš svarbių kanalizacijos tinklų ir šalia elektros linijų apsaugos zonos, masyvui besiribojant su žemės sklypais, kuriuose jau stovi pastatyti gyvenamieji namai, ir su Šarmos gatve, negalima.

17. Pažymėta, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad iki ginčijamų administracinių teisės aktų ir ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo priimti administraciniai teisės aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo žemės sklypo teritorijoje ar kad ginčo žemės sklypo plotas yra įtrauktas į teritoriją, kurioje planuojama atkurti piliečių nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju piliečių nuosavybės teisės buvusiame Buchtos II rėžiniame kaime gali būti atkurtos nebūtinai žemės sklypus grąžinant natūra buvusio kaimo ribose, bet ir kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. Kita vertus, net ir atkūrus nuosavybės teises, pavyzdžiui, į Nacionalinės žemės tarnybos nurodomą 0,0883 ha ploto žemės masyvą (siaurėjantį), kurio naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, tačiau faktiškai nesant galimybės žemės sklype statyti gyvenamąjį pastatą, arba nors ir egzistuojant šiai galimybei, tačiau jai esant ypač apsunkintai ir abejotinai, galėtų būti kvestionuojamas tokio nuosavybės teisių atkūrimo teisingumas, sąžiningumas ir protingumas.

18. Kolegija nurodė, kad, priimant ginčijamus administracinius teisės aktus, galiojęs teisinis reguliavimas nenustatė siauros juostos apibrėžimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punktas). Taigi, siauros juostos apibrėžimas yra vertinamoji kategorija, o tai, ar žemės sklypas yra išsidėstęs siaura juosta, nustatoma atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos atskiros situacijos aplinkybes. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą siaura juosta negali būti laikomas žemės sklypas, kurio plotis viršija 10 metrų. Kaip jau minėta, iki ginčo žemės sklypo pirkimo ir pardavimo tokio ribojimo nebuvo, ginčo žemės sklypo plotis vakarinėje pusėje yra 17,32 m, o rytinėje pusėje – 12,19 m, tačiau, vertinant visą nurodomą 0,0883 ha ploto masyvą, rytinė šio masyvo pusė (t. y. valstybinė žemė, esanti iš rytinės ginčo žemės sklypo pusės) didesnėje šio ploto dalyje neabejotinai būtų mažesnio nei 10 metrų pločio. Dėl to pritarta pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad buvusi laisva valstybinė žemė, besiribojanti tarp privačių asmenų sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų, nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), siaurėja nuo vakarinės dalies į rytinę pusę ir ginčijamas žemės sklypas patenka į siauros juostos apibrėžtį.

19. Ginčo žemės sklypas buvo mažesnis už 0,04 ha ir būtent šis plotas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, t. y. turi būti žiūrima būtent į parduotiną žemės plotą, o ne į valstybinės žemės masyvo plotą (0,0883 ha). Kolegija pažymėjo, kad egzistavusi galimybė suformuoti atskirą 0,0883 ha ploto žemės sklypą yra prielaida, kuri neįrodo imperatyvių teisės normų pažeidimo, ypač atsižvelgiant į buvusią Nacionalinės žemės tarnybos diskreciją spręsti, kokia žemės sklypo dalis sudaro siaurą juostą, nustatant jos plotą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog parduodant ginčo žemės sklypą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, nustačiusio, jog Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams, taip pat ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos.

20. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina atsižvelgti ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl valstybės klaidų taisymo (pvz., 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, ir kt.), kurioje teigiama, jog poreikis ištaisyti anksčiau padarytas klaidas neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Ši Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, kadangi net ir jei būtų vertinama, jog ginčo žemės sklypas negalėtų būti laikomas siaura juosta, parduodama ne aukciono tvarka, ar neatitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir pan., šiuo atveju būtų pagrindas konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos (valstybės institucijų) klaidą formuojant ir parduodant ginčo žemės sklypą, bet vis tiek nebūtų pagrindo konstatuoti tokio klaidos masto ir pobūdžio, kuris reikštų viešojo intereso pažeidimą.

21. Byloje nustatyta, kad atsakovai investavo į sklypą bei jo tvarkymą, aptvėrimą, apsodinimą ir pan. Jie taip pat laikytini ir sąžiningais ginčo žemės sklypo įgijėjais, kuriems valstybė sukūrė teisėtus lūkesčius dėl žemės sklypo naudojimo.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė ir paties viešojo intereso pažeidimo. Šiuo atveju nėra aišku, kaip ginčo žemės sklypo pardavimas pažeidė būtent viešąjį interesą, o ne galimai privačių asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, interesus, nėra aišku, kaip pažeidžiamas racionalaus disponavimo valstybės turtu tikslas, nes nagrinėjamoje byloje apskritai neginčijama, kad už ginčo žemės sklypą sumokėti 8456,90 Eur neatitiko šio žemės sklypo rinkos kainos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas kaip įsiterpęs, tačiau jis neatitiko visų būtinų įsiterpusiam žemės sklypui sąlygų ir jam keliamų reikalavimų, įtvirtintų Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Visos trys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Laisvos valstybinės žemės ploto neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reiškia, kad toks žemės plotas negali būti pripažintas turinčiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, negali būti suformuotas ir parduotas be aukciono. Dėl to yra nepagrįsti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teiginiai, jog esminė reikšmė nagrinėjamoje byloje yra teiktina tam, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas. Ginčo žemės sklypas iki jo suformavimo ir pardavimo buvo didesnio laisvos valstybinės žemės ploto, šiaurinėje pusėje besiribojančio su privačių asmenų žemės sklypais, o pietinėje pusėje – su (duomenys neskelbtini) gatve, dalis. Šis laisvos valstybinės žemės plotas (preliminariai – 0,0883 ha) daugiau nei dvigubai viršijo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytą maksimalų dydį. Nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, turi būti vertinamas tik ginčo žemės sklypo plotas, o viso didesnio vientiso valstybinės žemės masyvo, iš kurio suformuotas ginčo žemės sklypas, plotas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>).

23.2. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, nes nurodė, jog prokuroras ir Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė ir pakankamai nepagrindė, kad ginčo žemės sklype ar laisvame valstybinės žemės plote, įtraukiant ir ginčo žemės sklypą, buvo galima suformuoti racionalaus dydžio ir ploto žemės sklypą, kuris galėtų būti naudojamas pagal jam nustatytą žemės naudojimo paskirtį, būdą arba nuosavybės teisėms atkurti. Tačiau pareiga pagrįsti kaip savo atsikirtimus į ieškinį nurodytą aplinkybę, kad buvusiame laisvos valstybinės žemės plote, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, nebuvo galimybės suformuoti atskiro ir racionaliai panaudotino žemės sklypo, tenka būtent atsakovams.

23.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 išsamiai atskleidė žemės sklypo atitikties siauros juostos kriterijui turinį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino sąvokos „siaura juosta“ turinio ir jos taikymo kriterijų, šiai sąvokai aiškinti naudotinas lingvistinis teisės aiškinimo metodas, atsižvelgiant į konkrečius teismų praktikos atvejus bei į teisėkūros subjekto vėlesniame poįstatyminiame reglamentavime išreikštą valią dėl sąvokos „siaura juosta“ apibrėžties kriterijų suformulavimo. Lingvistine prasme „siaura juosta“ turi būti suprantama kaip ilga, siaura, mažo pločio teritorijos dalis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Nutarimo Nr. 692 redakcijoje buvo detalizuota, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, jeigu jo plotis neviršija 10 metrų. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą. Nagrinėjamu atveju 0,0258 ha ploto ginčo žemės sklypo plotis sudarė apie 16,05 m iš vakarinės pusės ir apie 12,19 m iš rytinės pusės, taigi reikšmingai viršijo 10 metrų ribą. Siaurėjanti ginčo žemės sklypo forma per se (pats savaime) niekaip nelemia ir nepagrindžia šio sklypo atitikties siauros juostos kriterijui. Tokia ginčo žemės sklypo konfigūracija nesudaro pagrindo pripažinti jį išsidėsčius siaura juosta.

23.4. Vertinant ilgio ir pločio santykį bei formą, identiška išvada (dėl neatitikties siauros juostos apibrėžimui) taikytina ir buvusiam didesniam (0,0883 ha) laisvos valstybinės žemės plotui, iš kurio buvo suformuotas ginčo žemės sklypas ir kuris, kaip jau minėta, negalėjo būti nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku ne tik dėl savo konfigūracijos, bet ir dėl dydžio.

23.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė viešojo intereso pažeidimo nagrinėjamu atveju. Ieškovas įrodinėjo, kad, supaprastinta tvarka (be aukciono) perleidus valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą privačių asmenų nuosavybėn, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. O imperatyvių teisės normų pažeidimų pašalinimas ir yra viešasis interesas. Bylose, kuriose valstybinės žemės pardavimo sandoris ginčijamas dėl to, kad jis buvo sudarytas be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, ieškovas neturi atskirai įrodinėti, kad valstybinės žemės sklypo pardavimas aukciono būdu būtų buvęs naudingesnis visuomenei ar kad pardavus valstybinę žemę be aukciono valstybė nukentėjo ekonomiškai. Įstatyme įtvirtinta bendroji valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu taisyklė kartu reiškia prezumpciją, kad tokiu būdu parduodant žemės sklypą būtų užtikrintas maksimalios naudos gavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>).

24. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie ieškovo kasacinio skundo.

25. Atsakovai V. T. ir D. T. atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. Kadangi ieškovas neginčijo teritorijų planavimo dokumentų, t. y. nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. A30-3064 dėl leidimo pradėti rengti apie 900 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 30-2727, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, jis neturėjo pagrindo savo reikalavimus grįsti viso buvusio iki 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo laisvo nesuformuoto valstybinio žemės ploto atitiktimi Nutarimu Nr. 692 patvirtintų taisyklių 2.15 punktui, kaip ir neturi pagrindo besąlygiškai remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 pateiktais išaiškinimais (byloje, be valstybinės žemės sklypų pardavimo sandorių, buvo ginčijami ir teritorijų planavimo dokumentai). Šioje byloje ieškovo ginčijami administraciniai aktai – NŽT sprendimai dėl žemės sklypų kadastro duomenų tvirtinimo – buvo priimti remiantis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, t. y. administracijos direktoriaus įsakymu dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo.

25.2. Ginčo santykiams, ieškovo pareikštiems reikalavimams taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos, t. y. Nutarimo Nr. 692 redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 25 d., kai nebuvo įtvirtintos siauros juostos, šlaito ar griovio sąvokos. Pagal bendrąją taisyklę teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl teismai šioje byloje tinkamai įvertino įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo sąlygą, atsižvelgdami į visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus. Teismai šioje byloje pagrįstai įvertino ir tai, kad ginčo sklypo dydis (258 kv. m) nesiekia minimalaus ploto, kuriame gali būti formuojamas naujas gyvenamajai statybai skirtas sklypas. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai nutiesti per patį ginčo sklypo vidurį ir kanalizacijos kolektoriaus diametras yra 1800/2000. Be to, šalia ginčo sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zonos plotas – 0,0010 ha. Dėl to esami komunaliniai (magistraliniai) inžineriniai tinklai riboja bet kokios veiklos žemės plote vykdymą.

25.3. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, buvo pradėtas keisti bendrasis planas. Pakeitimo projekte nustatytos projektuojamų gatvių raudonosios linijos, kurios eina ant ginčo valstybinio žemės sklypo ribos, taip pat per teritoriją eina miesto nuotekų kanalizacijos vamzdynai, elektros tinklai, kurių apsaugos zonose nėra galima statyba. Bendrajame plane ši teritorija pažymėta kaip gyvenamosios paskirties, todėl keisti jos paskirties ir pagrindinio naudojimo būdo nebus galima. Vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosaugos reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų gretimybes, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat galimybes įrengti aptarnaujančius inžinerinius tinklus ir kitą infrastruktūrą bei atsižvelgiant į asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, nėra visiškai jokio tikslo ir galimybės suformuoti atskirus žemės sklypus.

25.4. Šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovui teko pareiga įrodyti, kad ginčo sklypo vietoje galima suformuoti racionalaus dydžio, ribų ir panaudojimo žemės sklypą, tačiau bylos nagrinėjimo metu jis nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sklype galima ir būtų racionalu formuoti atskirus žemės sklypus, apsiribojo tik hipotetiniais pasvarstymais.

25.5. Atsakovų nuomone, būtina iš esmės atsižvelgti į tai, kad atsakovai, siekdami įsigyti bei įsigydami ginčo žemės sklypą, atliko visus privalomus atlikti veiksmus, pateikė visus būtinus dokumentus, teisės aktuose reglamentuotos tvarkos (tuo metu galiojančios) nepažeidė. Jiems pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl teisėtai įsigyto ir naudojamo žemės sklypo. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai, taip prisidėdama prie atsakovų teisėtų lūkesčių suformavimo, t. y., praėjus daugiau kaip 3 metams nuo sklypo įsigijimo ir 5 metams nuo sklypų formavimo ir prisijungimo procedūrų pradžios, kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą bei pripažinti negaliojančiomis sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Tokia situacija, atsakovų nuomone, neatitinka teisinės valstybės principų. Jei kasacinis teismas šioje byloje ir pritartų ieškovo pozicijai, kad ginčo sklypas jo įsigijimo metu ir šiuo metu neatitinka įsiterpusio valstybės žemės sklypo sampratos, tai pirmiau nurodytas valstybės institucijų elgesys gali būti vertinamas kaip valstybės klaida (nekompentencija), kuri neturi neproporcingai riboti atsakovų nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Pažymėtina, kad atsakovai, įsigiję sklypą, jį sujungė su turėtu sklypu, pasididino savo nuosavybę, susitvarkė ir jį apsitvėrė, investavo į jį pinigus (tręšė, pagerino dirvožemį, augino žemės ūkio produkciją savo reikmėms, mokėjo mokesčius valstybei ir kt.). Taigi valstybė, grąžindama sklypą į pradinę padėtį, tikėtina, patirtų nuostolių.

25.6. Jei kasacinis teismas vis dėlto nuspręstų, kad teismai nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus, tai spręsti dėl restitucijos taikymo vis tiek negalėtų, nes priimant tokį sprendimą būtina nustatyti daug teisiškai reikšmingų faktų ir aplinkybių, įvertinti įrodymus, o to kasacinis teismas neatlieka, todėl byla tokiu atveju turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai V. T. ir D. T. yra sąžiningos ginčijo sandorio šalys, tai reiškia, kad jie nežinojo ir neturėjo žinoti, jog valstybinės žemės sklypas galimai negalėjo būti perleistas jų nuosavybėn pagal ginčijamą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra tenkinimas kartu reikštų ir valstybės institucijų klaidų taisymą sąžiningais pripažintų privačių asmenų sąskaita. Taikant restituciją, valstybė turi sugrąžinti atsakovams ne tik jų sumokėtus pinigus už įsigytą valstybinį žemės sklypą, bet ir atlyginti turto išlaikymo, pagerinimo išlaidas, taip pat kitus nuostolius, kuriuos atsakovai patirtų netekę jiems priklausiusios žemės sklypo dalies. Atsakovai mano, kad valstybė jiems turėtų atlyginti ir neturtinę žalą, kurią jie patyrė dėl byloje pareikštų reikalavimų, ilgo bylinėjimosi, galimos valstybės tarnautojų nekompetencijos.

26. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčo sandorio sudarymo metu negaliojo Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeitimas (įsigaliojęs 2016 m. birželio 1 d.), kuriame nurodoma, kad įsiterpusį žemės sklypą siaura juosta sudaro tik tuomet, kai jo plotis neviršija 10 metrų. Be kita ko, įstatymo leidėjas aiškiai įtvirtino savo valią ir nustatė, kad naujosios 2.15 punkto nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki nutarimo įsigaliojimo dienos jau yra priimti sprendimai juos parduoti arba išnuomoti. Kadangi šios nuostatos neturi grįžtamosios galios ir yra nukreiptos tik į ateityje sudaromus sandorius ir procedūras, todėl jomis remiantis vertinti ginčo sklypo formavimo bei pardavimo teisėtumo negalima. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytų reikalavimų, kuriais būtų galima remtis vertinant atitiktį siauros juostos turiniui, šios sąvokos vertinimas pavestas teritorijų planavimo specialistams, kurie turėjo diskreciją kiekvienu atveju individualiai įvertinti žemės ploto atitikties įsiterpusio sklypo sąvokai kriterijus, atsižvelgdami į faktines aplinkybes, urbanistinį kontekstą, racionalumo, efektyvumo principus ir šio teritorijų planavimo tikslą – siekiant tinkamai išnaudoti teritorijų planavimo metu atsiradusius nenaudojamus žemės plotus. Šioje situacijoje yra svarbus racionalios žemėnaudos, racionalaus sklypo formavimo, vyraujant sudėtingam reljefui, didelių santykinių aukščių skirtumui bei laisvos žemės ruožo siaurumui, kai nėra galimybės suformuoti racionaliai funkcionuojančius atskirus sklypus bei įrengti įvažiavimus į juos, sampratos aiškinimas. Šiuo atveju teismai pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nurodomame 0,0883 ha ploto masyve negali būti suformuotas racionalus žemės sklypas gyvenamųjų ar kitų pastatų statybai.

26.2. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl ir ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, ir su žemės sklypo formavimo procedūromis susiję aktai negali būti pripažįstami niekiniais ir negaliojančiais. Byloje kyla klausimas ir dėl tariamo viešojo intereso pažeidimo, kurio pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ne aukciono būdu sąlygų

27. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimą reglamentuoja Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios bendrosios taisyklės išimtys yra įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kurios 4 punkte nurodyta, kad be aukciono valstybinės žemės sklypai parduodami, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Nustatant, ar valstybinės žemės plotas galėjo būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pradedant to valstybinės žemės ploto suformavimo ir suformuoto valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūras jis atitiko sąlygas, nurodytas Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 2.15 punkte (ginčo atveju aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.).

28. Taigi pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 nuostatos laikytinos imperatyviosiomis. Šiomis normomis, be kita ko, užtikrinamas viešasis interesas, kad parduodant valstybinę žemę visuomenė gautų maksimalią naudą. Preziumuojama, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu. Todėl nagrinėjamos kategorijos bylose, kai valstybinės žemės pardavimo sandoris ginčijamas dėl to, kad jis buvo sudarytas be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, ieškovas neturi atskirai įrodinėti, kad, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypo pardavimas aukciono būdu būtų buvęs naudingesnis visuomenei ar kad pardavus valstybinę žemę be aukciono valstybė nukentėjo ekonomiškai. Vien tai, kad parduodant valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka sandoris buvo atlygintinis, nereiškia, kad ši nauda buvo maksimali ir kad valstybė dėl jo nenukentėjo ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>, 42 punktas). Atsižvelgiant į tai, pripažintini nepagrįstais bylą nagrinėjusių teismų argumentai dėl neįrodyto viešojo intereso pažeidimo nagrinėjamoje byloje.

30. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.

31. Remiantis nurodytu valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu teisiniu reglamentavimu, matyti, jog tam, kad asmuo galėtų, remdamasis šia tvarka, įgyti besiribojantį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios jo teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję tiek su pačiu teisinio santykio subjektu (asmeniu, kuris gali įgyti laisvos valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn), tiek su objektu (laisvos valstybinės žemės plotu ar jo dalimi, galinčiu būti nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku).

32. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas būtent dėl ginčo žemės sklypo atitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintam įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sklypo statusui. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ginčo žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą, nes jis atitiko siauros juostos apibrėžimą ir negalėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas, kuris galėtų būti racionaliai panaudotas pagal paskirtį.

33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2011">3K-3-237/2011</a>; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzEtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-471-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-471-611/2015">3K-3-471-611/2015</a>; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc4LTY4NC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-178-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-178-684/2017">e3K-3-178-684/2017</a>, 21 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-18-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-18-248/2019">e3K-3-18-248/2019</a>, 37 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>, 39, 40, 42 punktai).

34. Iš nutarties 30 punkte nurodyto Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtinto reglamentavimo matyti, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos trys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. Tai reiškia, kad Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka gali būti parduodami tik tie laisvos valstybinės žemės plotai, kurie atitinka visas tris aptariamas sąlygas, o jų neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reikštų, kad tokie laisvos valstybinės žemės plotai negalėtų būti pripažinti turinčiais įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, dėl ko jie negalėtų būti suformuoti ir parduoti be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513-969/2018">3K-3-513-969/2018</a>, 44 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNjgtMjYxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-268-261/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-268-261/2018">A-268-261/2018</a>, 27 punktas; 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, 62 punktas ir kt.). Dėl to, priešingai nei nurodė bylą nagrinėję teismai, sprendžiant dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorio teisėtumo kaip esminis kriterijus negali būti vertinama galimybė racionaliai išnaudoti atsiradusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus, t. y. kad ginčo žemės sklypo vietoje būtų galima suformuoti racionalaus panaudojimo žemės sklypus.

36. Taigi nustatant, ar laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kaip laisvos valstybinės žemės plotas yra išsidėstęs, ar jis atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintas privalomąsias sąlygas, kurioms esant besiribojančio žemės sklypo savininkas įgytų subjektinę teisę nusipirkti suformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą be aukciono, ar nėra išlygų, kurios taikytinos žemės sklypo neatitikties minėtoms sąlygoms atveju.

37. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo aiškinimu, kad, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka, yra reikšmingas tik ginčo žemės plotas ir neturi būti vertinamos aplinkybės, kad jis buvo didesnio 0,0883 ha laisvos valstybinės žemės ploto dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant valstybinės žemės sklypo, kuris iki sprendimo parduoti jį kaip „įsiterpusį“ buvo didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalimi, pardavimo teisėtumą (šio sklypo priskyrimo siauriai juostai, šlaitui ar griovai aspektu), be kita ko, turi būti įvertinta, ar to buvusio didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalis, apimanti ir parduotąjį žemės plotą, galėtų būti laikoma siaura juosta, šlaitu ar griova. Netoleruotina situacija, kad nesantis siaura juosta valstybinės žemės plotas, kuriame yra galimybė suformuoti atskirą (-us) racionalaus dydžio ir ribų sklypą (-us), dirbtinai suskaidomas dalimis, dėl ko jo vietoje atsiradę nauji žemės plotai, kaip neva atitinkantys Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus siauros juostos, šlaito ar griovos aspektu, vėliau lengvatine tvarka (t. y. be aukciono) parduodami besiribojančių privačių sklypų savininkams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a> 51 punktą).

38. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytą aplinkybę, kad buvusiame 0,0883 ha laisvos valstybinės žemės plote, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, nebuvo galimybės suformuoti atskiro (-ų) žemės sklypo (-ų), teko atsakovėms (Nacionalinei žemės tarnybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas teisės aktą, turi įsitikinti, kad jis atitinka teisinį reguliavimą. Todėl kliūtys suformuoti atskirą žemės sklypą atitinkamame laisvos valstybinės žemės plote turėtų būti žinomos institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo, kaip „įsiterpusio“, pardavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>, 47 punktas). Dėl to darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad ginčo žemės sklype ar laisvame valstybinės žemės plote buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, tokiu būdu pažeisdami įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

39. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad parduotasis 0,0258 ha žemės plotas ginčijamų administracinių aktų, kuriais jis buvo suformuotas, priėmimo metu ribojosi su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu, laisvos valstybinės žemės plotu (iš rytinės pusės, nes, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, iš vakarinės pusės buvęs laisvas valstybės žemės plotas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu taip pat buvo suformuotas), todėl sprendžiant dėl galimybės jį pripažinti „įsiterpusiu“ ir dėl maksimalaus leistino jo dydžio Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto prasme teisiškai reikšminga tai, ar ginčo objektu esantis žemės plotas (ne)buvo išsidėstęs siauroje juostoje, šlaite ar griovoje.

40. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad priimant ginčijamus administracinius teisės aktus galiojęs teisinis reglamentavimas nenurodė siauros juostos apibrėžimo, sprendė, jog siauros juostos apibrėžimas yra vertinamoji kategorija, o šiuo atveju ginčo žemės sklypas siaurėja nuo vakarinės dalies į rytinę pusę, todėl jis patenka į siauros juostos apibrėžtį pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą.

41. Nors teisėjų kolegija ir sutinka, kad nei ginčo santykiams aktualioje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje, nei kituose nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose sąvokos „siaura juosta“ turinys ir jos taikymo kriterijai nėra pateikti, tačiau, atsižvelgiant į valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimą, siekiamus tikslus, nutarties 28, 29 ir 33 punktuose pateiktus išaiškinimus, šios sąvokos turinys visais atvejais turėtų būti aiškinamas vienodai.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, kurios aplinkybės tapačios nagrinėjamai bylai, laisvos valstybinės žemės kvartale suformuoto 0,0438 ha laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio plotis nuo 14,63 m iki 29,74 m, nebuvo pripažintas atitinkančiu siauros juostos sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, 52–56 punktai). Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a> laisvos valstybinės žemės kvartale suformuoto 0,0478 ha laisvos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotis 13,1 m, išsidėstymas taip pat nebuvo pripažintas atitinkančiu siauros juostos sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>, 53–55 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018, nurodyta, kad, vadovaujantis byloje esančiais dokumentais (žemės sklypo ribų schema, sklypo planas ir kt.), matyti, jog siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį, taigi pareiškėjo siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018, 46 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, vertindamas suformuoto sklypo išsidėstymą, taip pat pripažino, kad sklypo plotis, sudarantis nuo 15,44 m iki 15,70 m, nesudaro pagrindo tokį žemės sklypą pripažinti išsidėsčiusiu siaura juosta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, 64 punktas).

43. Taigi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra formuojama praktika, pagal kurią laisvos valstybinės žemės sklypas laikomas atitinkančiu „siauros juostos“ sąlygą, jeigu, be kita ko, atitinka konkretų objektyvų kriterijų, t. y. jo plotis neviršija 10 metrų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks aiškinimas atitinka visuomeninės naudos, racionalumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, ir bendrąjį protingumo principą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), taip pat neprieštarauja lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principui, kadangi siauros juostos sąlygą apibrėžiantis 10 metrų kriterijus taikytinas aiškinant iki to laiko anksčiau apskritai neapibrėžtos sąlygos turinį, o ne taikant nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkto nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDEtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-41-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-41-969/2019">e3K-3-41-969/2019</a>, 53–54 punktai; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019, 54 punktas).

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 0,0438 ha ginčo žemės sklypo plotis vakarinėje pusėje yra 17,32 m, o rytinėje pusėje – 12,19 m, ilgis šiaurinėje pusėje – 17,50 m, o pietinėje pusėje – 18,32 m. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas sudarė beveik taisyklingą stačiakampį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai pripažino, jog ginčo žemės sklypas atitiko siauros juostos sąlygą ir galėjo būti suformuotas bei perleistas atsakovų V. ir D. T. nuosavybėn supaprastinta tvarka be aukciono, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostata.

45. Nepagrįstais laikytini atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad ieškovas, neginčijęs ankstesnių teritorijų planavimo dokumentų (žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui), neturi teisės ginčyti administracinių aktų, priimtų šių dokumentų pagrindu. Šioje byloje yra ginčijama asmenų teisė įsigyti žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka, o šią teisę atsakovams suteikė ne detalusis planas, o ginčijami administraciniai aktai (2014 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358) ir sandoris (sutartis)). Atsakovų V. ir D. T. nurodomi dokumentai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. A30-3064 dėl leidimo pradėti rengti apie 900 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 30-2727, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, negali būti aiškinami kaip atleidžiantys Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nuo pareigos, prieš tai padarant ir perleidžiant sklypą atsakovams, savo ruožtu įvertinti, ar ginčo sklypo prijungimas prie atsakovams priklausančio sklypo atitinka visas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygas. Toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513-969/2018">3K-3-513-969/2018</a>, 51, 52 punktai).

46. Konstatavusi ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties dalies prieštaravimą imperatyviam teisiniam reglamentavimui dėl nagrinėjamu atveju suformuoto ginčo žemės sklypo neatitikties Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo V. T.“ dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir pripažinti negaliojančia ginčijamą 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 49SUI-(14.49.56.)-80 dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dėl jų prieštaravimo Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas dėl minėto administracinio akto dalies ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis, naikintinos ir dėl šios bylos dalies priimtinas naujas sprendimas – tenkinti pirmiau nurodytus ieškinio reikalavimus.

Dėl restitucijos (ne)taikymo ir restitucijos būdo

47. Ieškiniu taip pat buvo prašoma taikyti restituciją, įpareigojant V. T. ir D. T. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,0258 ha ploto žemės sklypą (buvęs (duomenys neskelbtini)) šiuo metu esantį žemės sklype, (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respubliką įpareigojant grąžinti pirkėjui V. T. 8456,90 Eur, sumokėtų už ginčo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

48. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinio reikalavimą dėl ginčijamų administracinių aktų ir pirkimo–pardavimo sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, kartu atmetė ir ieškinio reikalavimų dalį dėl restitucijos taikymo, visiškai jos nenagrinėdami. Šia kasacinio teismo nutartimi pripažinus negaliojančia 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalį ir panaikinus atitinkamą administracinio akto dalį dėl ginčo žemės sklypo, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, atsirado teisinis pagrindas spręsti dėl restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio teisinių pasekmių, taikymo. Pažymėtina, kad klausimas dėl restitucijos taikymo negali būti išnagrinėtas kasaciniame teisme, atsižvelgiant į bylų nagrinėjimo šios instancijos teisme ypatumus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis) ir į tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai nevertino restitucijos taikymo klausimui tinkamai išspręsti teisinę reikšmę turinčių aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo, naikintina ir šis ieškinio reikalavimas perduodamas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

49. Pažymėtina, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos X skyriaus normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Pagal bendrąją taisyklę restitucija atliekama natūra, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali keisti restitucijos būdą, nustatydamas restitucijos objektą atitinkančio ekvivalento sumokėjimą pinigais, ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis).

50. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai V. T. ir D. T. yra sąžininga pripažinto negaliojančiu sandorio šalis, tai reiškia, jog jie nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ginčo valstybinės žemės sklypas negalėjo būti perleistas jų nuosavybėn pagal ginčijamą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra tenkinimas kartu reikštų ir valstybės institucijų klaidų taisymą sąžiningais pripažintų privačių asmenų sąskaita. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant dėl restitucijos taikymo precedento galią turi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODYtOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-86-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-86-969/2019">e3K-3-86-969/2019</a>, ir joje suformuluoti restitucijos taikymo, valstybei taisant klaidas, padarytas neteisėtai perleidus valstybės turtą, išaiškinimai, į kuriuos šią bylos dalį iš naujo nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

51. Prokuroras ieškiniu, be kita ko, prašė panaikinti ir kitus administracinius aktus: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-561 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės klypo formavimo) servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1785 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 49SK-528-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimo dėl šių administracinių aktų galiojimo išsprendimas priklauso nuo klausimo dėl restitucijos (ne)taikymo išsprendimo, todėl naikina ir tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti prokuroro ieškinio reikalavimai dėl šių administracinių aktų panaikinimo, ir perduoda šiuos ieškinio reikalavimus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus taikyti restituciją alternatyviuoju būdu, t. y. sumokant ekvivalentą pinigais, arba apskritai netaikyti restitucijos, šiame nutarties punkte įvardytų administracinių aktų panaikinimas būtų beprasmis ir neproporcingai apsunkintų atsakovų V. T. ir D. T. teisinę padėtį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Kasaciniam teismui nusprendus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus panaikinti ir dalį bylos grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimai dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti:

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo V. T.“ dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2014 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 49SUI-(14.49.56.)-80, notarinio registro Nr. 1-15612, dalį dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo dalis atmesti kitus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Pranešti VĮ Registrų centrui apie šioje civilinėje byloje priimtą procesinį sprendimą dėl šio registruotino nekilnojamojo turto: žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Algirdas Taminskas