Dėl teisės normų, reglamentuojančių savininko, kuriam priklauso žemės sklypo priklausinys - statinys (tvora), teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes, taip pat reglamentuojančių teisę surašyti privalomąjį nurodymą savivaldybės administracijai, kai statinio savininkė yra savivaldybė, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-122-403/2020

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00096-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.2.2.3.1.2; 2.2.2.3.1.4; 2.4.2.3; 2.4.2.5; 2.4.2.10; 2.4.3.1; 3.4.5.15.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių savininko, kuriam priklauso žemės sklypo priklausinys – statinys (tvora), teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes, taip pat reglamentuojančių teisę surašyti privalomąjį nurodymą savivaldybės administracijai, kai statinio savininkė yra savivaldybė, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovės prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (Nr. PN-20-(15.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

3. Ieškovės nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> nusprendė pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn statinį – tvorą (metalinio tinklo, 1,50 m aukščio ir 105,50 m ilgio), kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 m dalis yra valstybės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 16 d. gautas Inspekcijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-20-(15.29) pašalinti pažeidimus, kuriame nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra išdavusi sutikimo, susitarimo statyti tvorą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 66,25 m (pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. balandžio 20 d. atliktus matavimus su pateiktu brėžiniu); pažeidžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 50 punkto reikalavimas, kad, statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą ar susitarimą, taigi tvora pastatyta (stovi) neteisėtai. Inspekcija nurodė nugriauti tvorą, išsidėsčiusią taškuose (duomenys neskelbtini) arba pateikti privalomą Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, susitarimą.

4. Druskininkų savivaldybė neatliko statybos darbų, o nuosavybės teisę į ginčo tvorą įgijo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> pagrindu. Teismo sprendimu bešeimininkiais pripažintų nekilnojamųjų daiktų teisėtumo kontrolė nepatenka į statybos valstybinės priežiūros apimtį. Atliktas patikrinimas ir ginčijamas privalomasis nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų statybos valstybinės priežiūros veiksmų.

5. Privalomasis nurodymas grindžiamas TPSVPĮ 11 straipsniu ir tariamu Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimu, tačiau pastaroji niekada nereiškė Druskininkų savivaldybei pretenzijų dėl žemės naudojimo, priešingai, sutiko su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Druskininkų savivaldybei. Druskininkų savivaldybė žemę naudoja 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 pagrindu. Panaudos sutartimi nustatyta panaudos gavėjo teisė statyti statinius, jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. 2014 m. balandžio 10 d. tarp panaudos šalių sudarytu susitarimu buvo pakeistas panaudos sutarties 4 punktas. Nacionalinė žemės tarnyba yra daug kartų išreiškusi savo valią ir sutikimus (sutikimų ir susitarimų forma), kuriais sutiko su Privalomajame nurodyme nurodyta tvora, įvairių pavedimų ir skundų pagrindu ne kartą tikrino, ar tvora nepažeidžia viešojo intereso, ir pažeidimų nenustatė. Privalomajame nurodyme išdėstytas reikalavimas pateikti papildomus (naujus) dokumentus yra perteklinis, prieštarauja gero viešojo administravimo ir teisinės valstybės principams.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29).

7. Teismas nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> pripažino bešeimininkiu turtu ir perdavė Druskininkų savivaldybės nuosavybėn statinį – tvorą (metalinio tinklo, 1,50 m aukščio ir 105,50 m ilgio), kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 m dalis yra valstybės žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype (duomenys neskelbtini).

8. Nekilnojamojo turto objektai, kuriuos buvo prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn, turėjo būti pastatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybą, nustatyta tvarka. Jei toks nekilnojamasis daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų dėl statinių statybos tvarkos, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Remiantis principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“, neteisėti statiniai negali sukurti į juos jokių nuosavybės teisių, tinkamų perleidimui. Neteisėtai pastatytas statinys negali būti nuosavybės teisės objektas ir draudžiama tokį statinį perleisti kito asmens nuosavybėn teismo sprendimu, be kita ko, ir kaip bešeimininkį turtą, savivaldybės nuosavybėn. Tokio statinio likimas turėjo būti sprendžiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, griaunant arba įteisinant tokią statybą. Ginčo tvora teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu buvo pripažinta bešeimininkiu turtu ir perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, su pareiškimu dėl tvoros pripažinimo bešeimininkiu daiktu sutiko, aplinkybės, kad tvora buvo valstybinėje žemėje, jai buvo žinomos. Teismo sprendimo priėmimo metu dėl statinių statybos valstybinėje žemėje Druskininkų savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba susitarė 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.7)-6. Tai reiškia, kad Privalomuoju nurodymu atsakovės prašoma nugriauti tvora (ar kad būtų gautas sutikimas (susitarimas) iš Nacionalinės žemės tarnybos), kaip teisėtas statinys, buvo perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, todėl Privalomasis nurodymas pašalinti galimai statant tvorą padarytus pažeidimus, praėjus ketveriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Inspekcijos pareigūnas 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą kaip statinio savininkei surašė Druskininkų savivaldybės administracijai. TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kam yra surašomas Privalomasis nurodymas, nustačius savavališkos statybos faktą, t. y. statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ši tvora ar žemės sklypas patikėjimo teise ar kokiu nors kitu pagrindu būtų perduota naudoti, disponuoti ar valdyti Druskininkų savivaldybės administracijai. Savivaldybę ir savivaldybės administraciją sieja specifiniai santykiai, tačiau TPSVPĮ 14 straipsnyje nėra nustatyta išimčių reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius iš su savininkais ar naudotojais susijusių asmenų.

10. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai (Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalis). Byloje nėra ginčo, kad tvora, esanti valstybinėje žemėje, priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statant tokį statinį statybos leidimas nereikalingas, tačiau privaloma gauti valstybinio žemės patikėtinio sutikimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 50 punktas).

11. Teisės aktų nuostatos, reguliuojančios statybas valstybinėje žemėje, įsakmiai nurodo, kad valstybinės žemės patikėtinis sutikimą statyti statinius gali išduoti dar iki statybų pradžios. Tačiau, pabaigus statybas, įstatymas neriboja Nacionalinės žemės tarnybos galimybės duoti pritarimą (nepritarimą) tokioms statyboms įteisinti, priešingu atveju būtų atimta iš asmenų galimybė pasinaudoti įstatyme nustatyta teise įteisinti tokias statybas, kai jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.

12. Atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos pateikti atsakymai į paklausimus yra dviprasmiški, iš jų galima daryti išvadą, kad valstybinės žemės patikėtinis sutikimo tvoros statybai nėra išdavęs, o pastatytiems statiniams sutikimų neišduoda. Šiuo atveju institucijų nebendradarbiavimas lėmė Privalomojo nurodymo surašymą, tačiau tai nėra pagrindinis kriterijus, kurio pagrindu naikintinas Privalomasis nurodymas. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 50SD-713-(14.50.125E) Druskininkų savivaldybės administracijai matyti, kad tarnyba nevertina tvoros valstybinėje žemėje teisėtumo fakto ir neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad valstybinėje žemėje stovėtų Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gegužės mėn. rašto „Dėl tarnybinės pagalbos“ atsakovei matyti, kad šiuo metu valstybinės žemės teritorija, kurioje yra ginčo tvora, nesuplanuota, Druskininkų savivaldybės administracija yra pateikusi prašymą dėl valstybinės žemės panaudos. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neprieštarauja dėl Druskininkų savivaldybei priklausančios tvoros valstybinėje žemėje ir ieškovė turi tarnybos pritarimą, todėl atsakovė, žinodama tokią Nacionalinės žemės tarnybos poziciją, turėjo (galėjo) panaikinti Privalomąjį nurodymą.

13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

14. Kolegija nurodė, kad nuosavybės teises į ginčo tvorą ieškovė įgijo teismui šį turtą pripažinus bešeimininkiu. Remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, būtent savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. savivaldybės administracija, turi teisę inicijuoti daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą. Aplinkybę, kad tai – savivaldybės vykdomosios institucijos funkcija, patvirtina ir išnagrinėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> esantis 2013 m. balandžio 30 d. Statinių, kurie neturi savininkų, apskaitos aktas, kurį surašė būtent savivaldybės administracijos darbuotojai.

15. Nors Privalomasis nurodymas surašytas ne savivaldybei, bet jos vykdomajai institucijai, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Privalomąjį nurodymą. Savivaldybės administracija veikia savivaldybės vardu, kaip savivaldybės institucija pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose jai suteiktus įgaliojimus. Surašius Privalomąjį nurodymą savivaldybės vykdomajai institucijai, savivaldybės interesai nėra pažeidžiami, nes savivaldybės turto valdymo ir naudojimo kontrolę organizuoja savivaldybės administracija (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys, 48 straipsnio 2 dalis, 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> išsprendė Druskininkų savivaldybės administracijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, nurodė, kad nekilnojamasis turtas, t. y. inžinerinis statinys – tvora, neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl nustatęs, kad pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija statinį įtraukė į apskaitą surašydama 2013 m. balandžio 30 d. Statinių, kurie neturi savininkų, apskaitos aktą, pareiškimą patenkino. Taigi nurodytoje civilinėje byloje ir šioje byloje įrodinėjami dalykai susiję, tačiau netapatūs, nes anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami statinių sukūrimo, egzistavimo, kaip nekilnojamojo daikto objekto, teisėtumo klausimai, buvo sprendžiama, ar yra pagrindas pareiškime nurodytą turtą pripažinti bešeimininkiu.

17. Tiek nagrinėjamojoje, tiek ir byloje, kuria ginčo tvora pripažinta bešeimininkiu turtu, nėra pateikta įrodymų, kas buvo pirminis tvoros statytojas, ar statyba buvo suderinta su žemės savininku (patikėtiniu). Ieškovė užbaigė tvoros statybos procesą nesutarusi su žemės savininku (patikėtiniu) dėl naudojimosi valstybine žeme. Ieškovė, neturėdama jokių teisių į žemę, kurioje yra tvora, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininko (patikėtinio) teisės naudotis ar disponuoti šia žeme, ją valdyti, taip pat reikalauti suteikti ieškovei kokias nors teises jai priimtinomis sąlygomis.

18. 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, atstovaujamas Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus (panaudos davėjas), ir Druskininkų savivaldybė (panaudos gavėja) sudarė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7, kuria Druskininkų savivaldybei 99 metams perdavė neatlygintinai naudotis 27,8570 ha dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu pakeistas 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 4 (ketvirtas) punktas, kuriame įtvirtinta, kad „perduotame neatlygintinai naudotis žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės sklypo panaudos terminui – žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzQxLTQ1MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-741-450/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-741-450/2016">2A-741-450/2016</a> pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento sutartį, kuria ieškovei Druskininkų savivaldybei neatlygintinai panaudai perduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo 2014 m. balandžio 10 d. susitarimą prie šios sutarties prilyginti žemės savininko (patikėtinio) sutikimui dėl naudojimosi žeme.

19. Sandorį dėl valstybinės žemės suteikimo įgaliotas subjektas sudaro viešosios teisės normų nustatyta tvarka. Ieškovai byloje laikosi pozicijos, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 50SD-713-(14.50.125E) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1SD-1069-(3.1.) išreikšta pozicija gali būti laikoma rašytiniu valstybinės žemės patikėtinio sutikimu. Tačiau byloje nenustatyta, ar nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus atstovas turėjo reikiamus įgaliojimus sutikti su statinio įteisinimu, be to, raštuose pateikta informacija, kad valstybinės žemės patikėtinis neturi teisinio pagrindo prieštarauti, jog valstybinėje žemėje stovėtų Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis sudarė sandorį dėl suteikimo ieškovei tiek ir tokių teisių į valstybinę žemę, kiek ir kokios būtinos nuosavybės teisei į tokioje žemėje pastatytą statinį įgyti, nes būtent tokios valios išraiška neužfiksuota; nėra apibrėžtos jokios žemės suteikimo tvorai statyti sąlygos, su kuriomis būtų galėjęs sutikti įgaliotas asmuo, ieškovų įrodinėjamo sandorio turinys visiškai neaiškus – nežinomas jo dalykas, t. y. suteikiamo žemės sklypo buvimo vieta ir jo plotas, jo suteikimo sąlygos. Nesant jokių duomenų apie teisių į žemę suteikimą tvorai statyti, nėra pagrindo teigti, kad statytojas tam tikras teises įgijo. Kolegija, spręsdama, kad statinio savininkas nėra sudaręs nustatytos formos susitarimo dėl statinio statybos valstybinėje žemėje, atkreipė dėmesį, jog, siekiant pašalinti neaiškumus ir įvairias interpretacijas dėl žemės patikėtinio pozicijos, būtent skundžiamu Privalomuoju nurodymu ir siekiama, kad tiek statinio savininkas, tiek valstybinę žemę patikėjimo teise valdantis subjektas sudarytų sandorį, atitinkantį viešosios teisės normas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu ieškovės Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Privalomasis nurodymas priimtas pažeidžiant atsakovės kompetenciją. TPSVPĮ 25 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo tvora pradėta ir baigta statyti 1995 m. (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Privalomasis nurodymas surašytas tik 2018 m. sausio 16 d., t. y. pradėjus gerokai daugiau nei 10 metų nuo ginčo tvoros statybos darbų atlikimo. Privalomajame nurodyme nėra nurodyta aplinkybių, susijusių su viešojo intereso pažeidimu, kurios pagrįstų išimties taikymą. Priešingai, Nacionalinė žemės tarnyba nuosekliai laikosi pozicijos, kad ginčo tvoros buvimas valstybinėje žemėje viešojo intereso nepažeidžia, ir ji neprieštarauja, kad valstybinėje žemėje būtų tvora. Jeigu buvo pagrindas išimties tvarka nagrinėti skundą, tai šis pagrindas neabejotinai privalėjo būti nurodytas Privalomajame nurodyme. Bylose dėl statinių nugriovimo (statinio nugriovimas yra ultima ratio (krašturinė priemonė) taikomas itin griežtas aukštesnis įrodinėjimo standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290- 916/2018).

20.2. Sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAxLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-201-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-201-695/2018">e3K-3-201-695/2018</a>; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1539/2013). 1995 m. nebuvo Nacionalinės žemės tarnybos kaip institucijos, nebuvo priimtas (neegzistavo) Statybos įstatymas, STR 1.05.01:2017. Privalomajame nurodyme dėstomi argumentai dėl neva 1995 m. pažeisto STR 05.01:2017 50 punkto yra neteisėti. Nurodyta teisės norma 1995 m. pradėtos ir baigtos statyti tvoros statybai negalėjo būti taikoma, taigi teismas pažeidė STR 1.05.01:2017 50 punktą ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAxLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-201-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-201-695/2018">e3K-3-201-695/2018</a> suformuotos praktikos.

20.3. Teismas nepagrįstai laikė, kad kadastrinių matavimų atlikimas ir daikto bei daiktinių teisių registracija viešame registre yra statybos darbų dalis, ir daikto statybos pabaigos momentą susiejo su kadastro duomenų nustatymo ir registravimo momentu. Daikto kadastrinių duomenų nustatymas nepatenka į statybos sąvoką (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3, 6, 85 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186-248/2019">3K-3-186-248/2019</a>). Druskininkų savivaldybė neatliko statybos darbų, o nuosavybės teisę į tvorą įgijo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> pagrindu. STR 1.05.01:2017 50 punktas, pagal kurį privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, taikomas tik atliekant statybos darbus. Be to, tvoros kadastriniai matavimai atlikti tik 2018 m. vasario 6 d., t. y. po Privalomojo nurodymo surašymo 2018 m. sausio 16 d. Privalomasis nurodymas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios įvyko vėliau, nei buvo surašytas Privalomasis nurodymas.

20.4. STR 1.05.01:2017 50 punktas nereglamentuoja valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo formos ir turinio, tiesiog nustato dvi alternatyvas statant valstybinėje žemėje, t. y. gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą arba susitarimą. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad jokių specialios formos sutikimų egzistuojantiems statiniams neišduoda, nes tokios galimybės neįtvirtina teisės aktai. Todėl Privalomajame nurodyme išdėstytas reikalavimas pateikti papildomus (naujus) tam tikros specialios formos dokumentus yra perteklinis, prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei teisinės valstybės principo turinį sudarantiems principams „negalima reikalauti to, kas neįmanoma“ ir „niekas neprivalo daryti to, kas neįmanoma“. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimas); teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMjU1LTU1Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2255-556/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2255-556/2017">A-2255-556/2017</a>).

20.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarka yra reglamentuota Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintose Sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse. Šis teisės aktas nereguliuoja Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų tvorų buvimui žemės sklypuose išdavimo, todėl ginčo situacijai netaikytinas.

20.6. Byloje esantys įrodymai, įvertinant tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba aiškiai nurodė neišduodanti jokių specialios formos sutikimų egzistuojantiems statiniams, turėjo būti vertinami kaip patvirtinantys, jog valstybinės žemės patikėtinis išdavė sutikimą, susitarimą statyti tvorą, tai būtent atsiliepimas civilinėje byloje, raštai Inspekcijai, Druskininkų savivaldybės administracijai ir kt., panaudos sutartis, Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 50SD-(14.50.92.) (pagal kurį tvora atitinka panaudos sutarties 4 punkto (redakcija po 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu atlikto pakeitimo) sąlygas, o esant suformuotam žemės sklypui ir sudarytai panaudos sutarčiai, atskiri sutikimai nėra išduodami), Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. lapkričio mėn. raštas Nr. 50SD-(14.50.125E) ir 2018 m. sausio 24 d. raštas, Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a>, Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gegužės mėn. raštas „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. 1SD-(3.1.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovė nurodė, kad gina Nacionalinės žemės tarnybos interesus, tačiau tokia pozicija prieštarauja šios tarnybos pozicijai, kad jos ar viešieji interesai nepažeisti. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutinka su byloje pareikštu ieškiniu. Atsakovė, teigianti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus atstovas neturėjo reikiamų įgaliojimų, turėjo tą teisės aktų nustatyta tvarka įrodyti. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad sutinka su byloje pareikštu ieškiniu. Atsakovė apeliaciniame skunde prieštaravo tokiai pozicijai teigdama, kad atstovė neva neturėjo teisės sutikti su ieškiniu. Tačiau atskiras įgaliojimas pozicijai dėl ieškinio išreikšti nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 59 straipsnis). Atskiro aptarimo įgaliojime reikalavimas buvo nustatytas iki 2011 m. birželio 21 d. galiojusioje CPK 59 straipsnio redakcijoje. Be to, atsakovei iškėlus nepagrįstas abejones dėl Nacionalinės žemės tarnybos atstovės įgaliojimų sutikti su ieškiniu, valstybinės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas tvoros statybai buvo įtvirtintas, be kita ko, tarnybos 2018 m. gegužės mėn. rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ Nr. 1SD-(3.1.), kurį pasirašė pats šios tarnybos direktorius L. Č.. Taigi tvoros buvimas valstybinėje žemėje atitinka Nacionalinės žemės tarnybos valią, ir jos nekeičia tai, kad panaudos sutartis buvo pripažinta negaliojančia (tarnyba savo valią patvirtino ir po panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia).

20.7. Privalomasis nurodymas surašomas statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (TPSVPĮ 14 straipsnis). Privalomasis nurodymas yra skirtas Druskininkų savivaldybės administracijai. Turtas, kurį reikalaujama sunaikinti (nugriauti), yra Druskininkų savivaldybės nuosavybė. Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai asmenys. Taigi tvorą nugriauti reikalaujama ne iš savininko, o iš kito asmens. Vien tai, jog Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija yra susiję asmenys, nesudaro pagrindo pripažinti Privalomąjį nurodymą teisėtu kaip surašytą tinkamam asmeniui. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalį privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Taigi Privalomojo nurodymo turinys apibrėžia vykdymo proceso šalį – skolininką, todėl tai nėra formalumas, o reikšmingas teisines pasekmes sukelianti individualaus akto dalis. Teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendina savivaldybių tarybos, o ne savivaldybių administracijos (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis; Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis).

20.8. Teismo sprendimu bešeimininkiais pripažintų nekilnojamųjų daiktų teisėtumo kontrolė nepatenka į statybos valstybinės priežiūros apimtį. Atliktas patikrinimas ir Privalomasis nurodymas neatitinka TPSVPĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų statybos valstybinės priežiūros veiksmų. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad jis grindžiamas TPSVPĮ 11 straipsniu, kuris reguliuoja statybos patikrinimą, t. y. statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų laikymosi, kontrolę. Nesant statybos proceso, statybos patikrinimas neatliekamas. Tvora buvo teismo sprendimu pripažinta bešeimininkiu daiktu, ieškovės jokių jos statybos darbų nevykdė, todėl Privalomojo nurodymo motyvai dėl statybą reguliuojančių teisės normų pažeidimo ir reikalavimas teismo sprendimu turtą įgijusiam asmeniui šiuos pažeidimus pašalinti yra neteisėti. Privalomasis nurodymas yra grindžiamas tariamu Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimu, tačiau ši tarnyba niekada nereiškė Druskininkų savivaldybei pretenzijų dėl žemės naudojimo, priešingai, su tuo sutiko, todėl atsakovė, priimdama Privalomąjį nurodymą, pažeidė (viršijo) įstatymų suteiktą kompetenciją.

20.9. Šiuo atveju apskritai negalėjo būti pakartotinai vertinamas tvoros statybos teisėtumas, kuris jau buvo įvertintas Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a>. Tuo atveju, jeigu tvora būtų buvusi pastatyta neteisėtai, tai teismas būtų neturėjęs teisės jos pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. Taigi tvoros statybos teisėtumas pateko į civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> dalyką. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> įsiteisėjęs, nei atsakovė, nei kiti asmenys prašymo dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje neteikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neteisėtai pastatytas statinys negali būti nuosavybės teisės objektas ir draudžiama tokį statinį perleisti kito asmens nuosavybėn teismo sprendimu, be kita ko, ir kaip bešeimininkį turtą, savivaldybės nuosavybėn. Tvora, kaip teisėtas statinys, buvo perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, todėl Privalomasis nurodymas reikalauti pašalinti galimai statant tvorą nustatytus pažeidimus, praėjus ketveriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

21. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Pagal TPSVPĮ 25 straipsnio 8 dalį Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Inspekcija, įvertinusi aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju tvora stovi valstybinėje žemėje, turėjo pagrindą įtarti, jog neteisėtai pastačius tvorą yra pažeistas viešasis interesas, ir priimti sprendimą dėl šios tvoros neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

21.2. Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl statybos darbų 1995 m. nebuvo tirta ir vertinta teismų, dėl to nebuvo pasisakyta, todėl tai sudaro savarankišką šio kasacinio skundo argumento atmetimo pagrindą.

21.3. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad tvoros statybos pradžios ir pabaigos metai – 1995, tačiau ieškovės nepateikė įrodymų, kad tvora pastatyta teisėtai, taip pat kas buvo tvoros statytojas ir kokiu būdu kadastrinių matavimų byloje buvo įrašyti tvoros statybos metai, jeigu nežinomas tvoros statytojas ir neegzistuoja statybą leidžiantis dokumentas. Pagal 1995 m. galiojusio Lietuvos Respublik?s statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 249 „Dėl Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“ 1 punktą pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai, išskyrus išvardytus šių taisyklių 7, 8 ir 17 punktuose, Lietuvos Respublikoje galėjo būti statomi, perstatomi, išplečiami, modernizuojami, remontuojami arba nugriaunami tiktai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Pagal teismų praktiką nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013; 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2008">3K-3-492/2008</a>; 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2009">3K-3-240/2009</a>; 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017). Konstatavus neteisėtą tvoros statybą, pagrįstai buvo vadovaujamasi neteisėtos statybos padarinių konstatavimo metu, t. y. ginčijamo nurodymo surašymo metu, galiojusio STR 1.05.01:2017 nuostatomis. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 3.1 eilutę 66,25 m ilgio, 1,50 m aukščio tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Valstybinėje žemėje statant I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį, nors ir neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (tokį, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje), tačiau privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą (STR 1.05.01:2017 50 punktas).

21.4. Galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta statybos užbaigimo sąvokos. Nagrinėjamu atveju Druskininkų savivaldybė nuosavybės teisę į tvorą įgijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 5 punkto pagrindu – pasisavindama bešeimininkį daiktą. Kaip daikto savininkė, Druskininkų savivaldybė, atlikdama tvoros kadastro duomenų nustatymą ir įregistruodama tvorą Nekilnojamojo turto registre, prisiėmė atsakomybę už tai, kad registro tvarkytojui būtų pateikti visi reikalingi dokumentai, taip patvirtinant ir garantuojant įrašų apie registruojamą tvorą teisingumą. Tvoros kadastro duomenys buvo nustatyti 2018 m. vasario 6 d. ir tvora įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2018 m. vasario 23 d., t. y. po ginčijamo nurodymo surašymo, taigi ieškovėms žinant, kad tvoros teisėtumui pagrįsti yra reikalaujama pateikti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, susitarimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo formuluotė skundžiamame sprendime, kad ieškovė užbaigė tvoros statybos procesą, nereiškia, kad tik tokiu atveju ieškovėms būtų taikoma STR 1.05.01:2017 50 punkto nuostata. Dėl to laikytinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad STR 1.05.01:2017 50 punktas, pagal kurį privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, taikomas tik atliekant statybos darbus. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus esmė – pašalinti nustatytus trūkumus statybos procese, kai statyba nelaikoma savavališka. Šiuo atveju Privalomuoju nurodymu ir buvo pareikalauta gauti valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį sutikimą, susitarimą dėl tvoros statybos, nes, nustačius, kad 1995 m. tvora buvo pastatyta neturint tuo metu privalomo statybos leidimo, šiuo metu šis pažeidimas gali būti pašalintas ir tvoros statyba įteisinta gaunant šiuo metu privalomą Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį sutikimą.

21.5. Pagal teisės aktus ir teismų praktiką (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, STR 1.05.01:2017 50 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-674/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-674/2013">3K-3-674/2013</a>; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-26-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-26-701/2018">e3K-3-26-701/2018</a>) sutikimo tvoros statybai Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo ir nėra išdavusi. Byloje ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žemės savininkas būtų sudaręs sandorį dėl žemės suteikimo tvorai statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas iki tvoros statybos būtų aiškiai išreiškęs valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę tvorai statyti, nuosavybės teisei į pastatytą statinį įgyti. Iš Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įgaliojimo Nr. 1Į-655-(1.9) matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovui yra suteiktos visos CPK 42, 46, 47 ir 50 straipsniuose nustatytos teisės ir pareigos, išskyrus teisę pripažinti ieškinį, ir kt. Taigi teismas pagrįstai Nacionalinės žemės tarnybos atstovo, neturėjusio reikiamų įgaliojimų spręsti dėl ginčo tvoros likimo valstybinėje žemėje, neprieštaravimo nelaikė žemės savininko sutikimu dėl naudojimosi žeme. Ginčijamo nurodymo teisėtumo klausimas negali būti sprendžiamas ir remiantis jau po jo surašymo parengtais Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 50SD-713-(14.50.125E) ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1SD-1069-(3.1.), kuriuose išreikšta Nacionalinės žemės tarnybos nuomonė dėl tvoros buvimo valstybinėje žemėje. Šiuose raštuose pateikta informacija galėtų būti reikšminga nebent sprendžiant klausimą dėl nurodymo įvykdymo, bet ne dėl jo surašymo teisėtumo.

21.6. Sandorį dėl valstybinės žemės suteikimo įgaliotas subjektas sudaro viešosios teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-26-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-26-701/2018">e3K-3-26-701/2018</a>). Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pagal Žemės įstatymo 49 straipsnio 3 dalį, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytais atvejais žemė kitai paskirčiai perleidžiama, suteikiama naudotis ar išnuomojama pagal susitarimą parengus teritorijų planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus. Nacionalinės žemės tarnybos sutikimai dėl nesudėtingų statinių statybos nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kaip vienašaliai sandoriai, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Sutikimai yra skelbiami viešai Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt. Tokio sutikimo tvoros statybai Nacionalinė žemės tarnyba ginčo atveju nebuvo ir nėra išdavusi.

21.7. Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 1SD-1069-(3.1.) pateikta informacija, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjas yra priėmęs sprendimus išformuoti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti šį žemės sklypą ir panaudos sutartį. Tai patvirtina faktą, kad ginčo tvora yra pastatyta nesuformuotoje valstybinėje žemėje Druskininkų mieste. Remiantis 2018 m. rugpjūčio 16 d. VĮ Registrų centro duomenimis, šis žemės sklypas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 50V-93-(14.50.2.) pagrindu. Tais atvejais, kai yra sudaryta sutartis dėl naudojimosi valstybine žeme, Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas dėl galimų statybos darbų vykdymo išnuomotame ar suteiktame neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklype išreiškiamas valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartyje. Esant nesuformuotai valstybinei žemei, kaip yra šiuo atveju, Nacionalinės žemės tarnybos pozicija dėl leidimo statyti nesudėtingus statinius turi būti įforminama sutikimu. Nors ir nesant STR 1.05.01:2017 50 punkte reglamentuotų reikalavimų sutikimo ar susitarimo turiniui ir formai, turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo principais, taip pat gero viešojo administravimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Net jeigu Nacionalinė žemės tarnyba laikytų, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės išduoti sutikimus jau pastatytų statinių buvimui valstybinėje žemėje, nurodymas gali būti įvykdytas kitu alternatyviu būdu – ginčo tvorą nugriaunant, o tam kliūčių ieškovės nenurodė.

21.8. Vien tai, jog Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija formaliai yra skirtingi juridiniai asmenys, turintys atskirus juridinio asmens kodus, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nurodymą neteisėtu kaip surašytą netinkamam asmeniui. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalį privalomasis nurodymas surašomas statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Tai savivaldybė įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Ginčijamas nurodymas buvo surašytas Druskininkų savivaldybės vykdomajai institucijai – Druskininkų savivaldybės administracijai. Druskininkų savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-273, 7 punkte Druskininkų savivaldybės administracija apibrėžiama kaip įstaiga, įgyvendinanti tarybos sprendimus, savivaldybės mero potvarkius, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus bei finansiškai, ūkiškai ir materialiai aptarnaujanti tarybą, savivaldybės merą, mero pavaduotoją, Druskininkų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a>, kurioje buvo kreiptasi dėl tvoros pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir jos perdavimo Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, pareiškėja buvo būtent Druskininkų savivaldybės administracija. Taigi, Druskininkų savivaldybė veikia per Druskininkų savivaldybės administraciją, ir šiuo atveju nurodymas pagrįstai surašytas Druskininkų savivaldybės administracijai.

21.9. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, nustačiusi statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, faktą, privalėjo imtis TPSVPĮ nustatytų priemonių šalinant tokios statybos padarinius ir surašė ginčijamą nurodymą. Aiškinimas, kad Inspekcija, tikrindama tvoros statybos teisėtumą, peržengė jai nustatytos kompetencijos ribas, yra nesuderinamas su Inspekcijos tikslais, nustatytais TPSVPĮ 8, 11, 14 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. D1-190 redakcija) patvirtintuose Inspekcijos nuostatuose. Akcentuotina, kad nei TPSVPĮ, nei kitas teisės aktas nenustato išimčių, kad statybos valstybinės priežiūros procedūros yra neatliekamos, jeigu tikrinamas objektas yra įgytas pripažinus daiktą bešeimininkiu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tvoros, kaip antraeilio daikto ir žemės sklypo priklausinio, likimo

22. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2013">3K-3-363/2013</a>).

23. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2013">3K-3-363/2013</a>).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2006">3K-3-453/2006</a>; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2008">3K-3-134/2008</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2012">3K-3-142/2012</a>; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2013">3K-3-223/2013</a>; kt.).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės administracija inžinerinį statinį – 66,25 m dalį tvoros, kuri buvo valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), įtraukė į apskaitą surašydama 2013 m. balandžio 30 d. Statinių, kurie neturi savininkų, apskaitos aktą ir kreipėsi į teismą šį statinį pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn (Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktas). Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> šią tvorą pripažino bešeimininkiu turtu ir perdavė Druskininkų savivaldybės nuosavybėn.

26. CK 4.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą; pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegija nurodo, kad nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas – tai vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnis), todėl, nagrinėjamu atveju sprendžiant su nuosavybės teisės įgijimu susijusius klausimus, yra aktualus ne tvoros pastatymo momentas, bet šio daikto perdavimo savivaldybės nuosavybėn momentas ir atitinkamai tuo metu buvęs teisinis reglamentavimas. Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl tvoros perdavimo savivaldybės nuosavybėn, turėjo patikrinti, ar prašoma pripažinti bešeimininke tvora buvo pastatyta teisėtai ir atitinkamai ar gali būti perduota savivaldybei nuosavybėn.

27. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010), kurio 33 punkte buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą), kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Šio reglamento 34 punkte buvo nustatyta, kad rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama; rašytiniai susitarimai pasirašomi CK šeštosios knygos II dalyje nustatyta tvarka.

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad į civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MzQtMTgyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-634-182/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-634-182/2014">2-634-182/2014</a> procesą kaip suinteresuotas asmuo buvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, kuri išreiškė savo poziciją – prašė tenkinti savivaldybės prašymą pripažinti tvorą bešeimininkiu turtu ir perduoti savivaldybės nuosavybėn. Be to, dar iki tvoros perdavimo teismo sprendimu 27,8570 ha dalis valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurioje buvo ši tvora, 2012 m. kovo 23 d. panaudos sutartimi buvo suteikta naudotis Druskininkų savivaldybei. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas spręsti, kad valstybinės žemės sklypo valdytojo rašytinis sutikimas, kaip to reikalavo STR 1.07.01:2010, buvo duotas, todėl teismui nebuvo kliūčių pripažinti, kad tvora pastatyta teisėtai, ir perduoti ją savivaldybės nuosavybėn. Taigi Druskininkų savivaldybė tapo teisėta tvoros savininke.

29. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad savivaldybės nuosavybėn perduota tvora aptvertoje teritorijoje nėra pastatytų pastatų ar statinių, t. y. byloje nenustatyta, kad tvora tarnautų kokiam nors pastatui ar statiniui kaip pagrindiniam daiktui (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, visos tvoros 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 m dalis – šiuo metu išformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), 20,72 m dalis – žemės sklype (duomenys neskelbtini).

30. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.46 straipsnio 1 dalį savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis minėtais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui. Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, tvora kai kuriose vietose skiria skirtingus žemės sklypus, o valstybei priklausančioje žemėje (minėta, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šiuo metu išformuotas) tvora Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo pagrindu priklauso ne žemės savininkei – valstybei, o Druskininkų savivaldybei. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad šis faktas nekeičia paties nekilnojamojo daikto, kaip savarankiško pagrindiniam daiktui – žemės sklypui tarnauti skirto antraeilio daikto, paskirties. Nesant žemės sklype statinių, kaip pagrindinių daiktų, kuriems tvora tarnautų, žemės sklype esanti tvora tarnauja pagrindiniam daiktui – žemės sklypui. Tokiu atveju, kai tvora yra žemės sklypo priklausinys, tai, remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, ją, kaip antraeilį daiktą, ištinka pagrindinio daikto – žemės sklypo likimas, jei sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (nutarties 23 punktas).

31. Byloje taip pat nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios tvoros dalis buvo žemės sklype, suformuotame sujungiant sklypus į vieną 28,1372 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 0,2802 ha dalis šio žemės sklypo 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 (2014 m. gegužės 28 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 nuomos sutartis buvo keičiama) pagrindu buvo išnuomota Ž. P., o 27,8570 ha 2012 m. kovo 23 d. panaudos sutarties Nr. 4 SUN-(14.4.56.)-7 pagrindu perduota naudotis savivaldybei. Nurodytos sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzQxLTQ1MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-741-450/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-741-450/2016">2A-741-450/2016</a>. Nacionalinės žemės tarnybos ir Druskininkų savivaldybės 2014 m. balandžio 10 d. susitarimas Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6, kuriuo buvo keičiama 2012 m. kovo 23 d. panaudos sutartis Nr. 4 SUN-(14.4.56.)-7, pripažintas netekusiu galios Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 50VĮ-94-(14.50.2.). Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 50VĮ-93-(14.50.2.) 28,1372 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išformuotas.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu, kai yra panaikinta žemės sklypo panaudos sutartis ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) išformuotas, o 1995 m. pastatyta tvora, kaip priklausinys ir tarnaujantysis daiktas, yra nepriskirta konkrečiam žemės sklypui – pagrindiniam daiktui, yra susidariusi neapibrėžta situacija. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Racionalumo principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Iš šių principų Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtinei, kyla pareiga per protingą terminą suformuoti žemės sklypą, nustatyti jo dydį ir naudojimo paskirtį, priimti sprendimus dėl naudojimo pagal paskirtį ir pan., taip užtikrinant jo racionalų ir efektyvų panaudojimą. Šiuo metu nėra aišku, ar tvora, kaip priklausinys, atitiks žemės sklypo ribas, ar bus reikalinga kaip tarnaujantysis žemės sklypui daiktas ir kas bus šio sklypo naudotojas. Pažymėtina, kad savivaldybės tvorai, kaip antraeiliui, pagrindiniam daiktui tarnauti skirtam daiktui, neturinčiam savarankiškos funkcinės paskirties, negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y. būtent tvora gali būti priskirta tarnauti žemės sklypui, jei to reikia pagal jo naudojimo paskirtį.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas CK 4.105 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas. CK 4.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinių savininko kaltės, tai statinių savininkui atlyginama šio kodekso 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (2 dalis). Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.105 straipsnio 1–4 dalis pasekmės, kurias patirs asmuo teismine tvarka pripažinus, kad jis prarado teisę į žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl jo ar ne dėl jo kaltės, ar jam suteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, kokia yra žemės sklypo savininko valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOC00MDMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-8-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-8-403/2019">e3K-3-8-403/2019</a>, 36 punktas).

34. Minėta, kad buvusio suformuoto žemės sklypo dalis, kurioje buvo tvora, valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų savivaldybei buvo suteiktas panaudai 2012 m. kovo 23 d., t. y. iki tvoros kaip bešeimininkio turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu. Ginčijamas Privalomasis nurodymas buvo surašytas tik Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzQxLTQ1MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-741-450/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-741-450/2016">2A-741-450/2016</a> pripažinus negaliojančia 2012 m. kovo 23 d. panaudos sutartį Nr. 4 SUN-(14.4.56.)-7. Nagrinėjamoje byloje Inspekcija teigė, kad gina valstybei ir jos interesams atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą Nacionalinė žemės tarnyba, bet ne Inspekcija, yra įgaliota atstovauti valstybės interesams, sprendžiant dėl Nacionalinei žemės tarnybai, kaip patikėtinei, perduotos valstybinės žemės naudojimo (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat dėl statinių, kurie yra žemės sklype, jų savininkui praradus teisę į žemės sklypą, likimo (CK 4.105 straipsnis).

35. Kaip nurodyta šios nutarties 27 punkte, pagal STR 1.07.01:2010 naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju buvo privaloma turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą (susitarimą), kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Taigi šios bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas surašyti Privalomąjį nurodymą nugriauti tvorą ar pateikti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą (susitarimą) būtų, jeigu tvora būtų statoma ar pastatyta negavus šios tarnybos sutikimo (susitarimo) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta šios nutarties 32-35 punktuose, prieina prie išvados, kad Privalomasis nurodymas negali būti surašomas, kai statinys nuosavybės teise įgytas turint žemės sklypo savininko sutikimą, o vėliau tokio statinio savininkas praranda teisę naudotis žemės sklypu. Tokiais atvejais, minėta, turi būti taikomas CK 4.105 straipsnis.

37. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29), tik nurodant kitus motyvus ir taikytinas teisės normas, nei pirmosios instancijos teismas išdėstė priimtame sprendime.

Dėl subjekto, kuriam gali būti surašomas privalomasis nurodymas

38. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, būtent: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus (Nr. PN-20-(15.29) buvo surašytas Druskininkų savivaldybės administracijai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nes surašytas ne tvoros savininkei – Druskininkų savivaldybei. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą šiuo klausimu.

40. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės institucijos – tai už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras; meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, kuri jį priima ir atleidžia iš pareigų, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui; savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, yra įstaigos vadovas (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 29 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. T1-273 patvirtintų Druskininkų savivaldybės administracijos nuostatų 7 punkte savivaldybės administracija apibrėžiama kaip įgyvendinanti tarybos sprendimus, savivaldybės mero potvarkius, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus bei finansiškai, ūkiškai ir materialiai aptarnaujanti tarybą, savivaldybės merą, mero pavaduotoją, Druskininkų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.

42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 40, 41 punktuose nustatytomis teisės normomis, nurodo, kad savivaldybės administracija iš esmės yra formuojama savivaldybės tarybos, per savivaldybės administracijos direktorių (jo pavaduotoją) yra jai atskaitinga, per savivaldybės administraciją savivaldybės taryba įgyvendina teisės aktuose nustatytas savo funkcijas. Viena iš tokių funkcijų – turto savininko funkcija.

43. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, be kita ko, savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų (taigi – ir tarybos) sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka, be kita ko, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Taigi savivaldybė, kaip savininkė, turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo per tarybą, tačiau šios sprendimai yra įgyvendinami per savivaldybės administraciją, kuri yra savivaldybės įstaiga, formuojama savivaldybės tarybos.

44. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog ginčijamas Privalomasis nurodymas buvo surašytas ne Druskininkų savivaldybei kaip savininkei, o Druskininkų savivaldybės administracijai, kuri yra savivaldybės įstaiga, atskaitinga savivaldybės tarybai ir per kurią iš esmės yra vykdomos savivaldybės kaip savininkės funkcijos, negali būti pagrindas konstatuoti, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas ne tam subjektui ir dėl to laikytinas neteisėtu. Nors tokia išvada iš esmės sutinkama su apeliacinės instancijos teismo pozicija šiuo klausimu, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, ginčijamas Privalomasis nurodymas naikintinas kitais byloje nustatytais pagrindais (nutarties 37 punktas).

45. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

46. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovių kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

48. Bylos duomenimis, ieškovė Druskininkų savivaldybės administracija apeliacinės instancijos teisme turėjo 982,22 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei Druskininkų savivaldybės administracijai (j. a. k. 188776264) iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) 982,22 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Algirdas Taminskas