Nr. DOK-2990
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23730-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 31 d. paduotu atsakovų R. M. ir V. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai nurodė, kad nori dalyvauti viso žemės sklypo valdyme ir taip pat gauti pelną. Tačiau teismo vertinimu, konkretaus verslo dalyviu negali būti tampama ir be verslą vykdančio asmens sutikimo. Atsakovų argumentai, jog sklype bus kelias, nereiškia, jog dėl to negalima atidalyti sklypo.
Kasaciniu skundu atsakovai R. M. ir V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamoje teismo nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Nr. DOK-2990
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23730-2019-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 31 d. paduotu atsakovų R. M. ir V. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, kuriuo atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai nurodė, kad nori dalyvauti viso žemės sklypo valdyme ir taip pat gauti pelną. Tačiau teismo vertinimu, konkretaus verslo dalyviu negali būti tampama ir be verslą vykdančio asmens sutikimo. Atsakovų argumentai, jog sklype bus kelias, nereiškia, jog dėl to negalima atidalyti sklypo.
Kasaciniu skundu atsakovai R. M. ir V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atsakovų kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamoje teismo nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovų R. M. ir V. M. kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai neįvertino, kad atidalijus sklypą atsakovų dalies vertė tampa mažesnė nei ta pati dalis bendrame sklype. Vien ta aplinkybė, jog ieškovui priklauso didžioji ginčo žemės sklypo dalis, savaime nesudaro pagrindo neginti atsakovų subjektinės nuosavybės teisės į jų ginčo sklypo dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad atidalijant žemės sklypo dalis turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y. turi būti parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134-248/2019">3K-3-134-248/2019</a>, 2006-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2006">3K-3-101/2006</a>). Žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, kol nėra parengto atidalijimo projekto. Byloje ieškovas pateikė matininko parengtą žemės sklypo atidalijimo projekto pasiūlymą. Tai yra teisinės galios neturintis dokumentas, nes jis nėra projektas. Projektas turi neprieštarauti teritorijos detaliojo plano sprendiniams ir turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybe.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui R. M. 94 (devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 31 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 165.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
