Baudžiamoji byla Nr. 2K-66-594/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51030-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.1; 1.2.7.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. G. H. (H. G. H.) gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties.
Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu H. G. H. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie J. M.) 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie L. P.) 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie A. Z.) 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir H. G. H. paskirta galutinė bausmė – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas, patikslinant nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant, kad prieš nukentėjusiąsias A. Z. ir L. P. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo baigtos 2018 m. rugsėjo 27 d.
Kita Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Bylos esmė
1. H. G. H. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasinaudodamas nukentėjusiosios J. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, tarnybiniu priklausomumu, vulgariais veiksmais seksualiai prie jos priekabiavo, tai yra, tiksliai nenustatytą skaičių kartų suimdamas rankomis J. M. veidą, lenkdavosi prie jo, lyg norėtų pabučiuoti; kišdavo rankas po drabužiais ir liesdavo nukentėjusiosios J. M. kūną; siųsdavo į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „Messenger“ vaizdus su nuogų moterų kūnais; ne mažiau kaip du kartus demonstruodavo savo lytinį organą ir klausdavo: „Ar norėtum paragauti“, taip siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja J. M..
2. H. G. H. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, tarnybiniu priklausomumu, vulgariais veiksmais seksualiai prie jos priekabiavo, tai yra tiksliai nenustatytą skaičių kartų liesdavo jai kojas, kišdavo rankas už kelnių ir drabužių bei liesdavo nuogą kūną, numaudavo kelnes iki pusės sėdmenų, į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną siųsdavo nukentėjusiosios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, taip siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja L. P..
3. Be to, H. G. H. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, tarnybiniu priklausomumu, prispausdamas nukentėjusiąją A. Z. prie durų staktos, įkišęs savo koją į jos tarpukojį, bandė įkišti pirštus jai į makštį, taip vulgariais veiksmais seksualiai prie jos priekabiavo; vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, pasakodamas apie savo lytinį organą; patempdamas už kelnių ar užkišdamas ranką už jų, siekdamas patikrinti, kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A. Z.; kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinių santykių ir taip pagerintų jo sveikatos būklę; siųsdamas į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „Messenger“ nukentėjusiosios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja A. Z..
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės D. Balčiūnienės apeliacinį skundą, patikslino pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš nukentėjusiąsias A. Z. ir L. P., padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos prieš šias nukentėjusiąsias buvo baigtos 2018 m. rugsėjo 27 d. – paskutinę jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dieną.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Kasaciniame skunde nuteistojo H. G. H. gynėja advokatė D. Balčiūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutartį bei baudžiamąjį procesą, pradėtą H. G. H., nutraukti. Kasatorė nurodo:
5.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su įrodymų tyrimui ir vertinimui keliamais reikalavimais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis), dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, klaidingai nustatė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties trukmei nustatyti svarbias aplinkybes, nepagrįstai netaikė BK 95 straipsnio nuostatų ir baudžiamojo proceso nenutraukė, o priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kvalifikuodami nuteistojo veiką kaip seksualinį priekabiavimą, nesant jo veiksmuose šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su kaltinamojo procesinių teisių žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gauti kaltinamojo akto nuorašą, gauti vertimą žodžiu ir raštu, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu užtikrinimu (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis), o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šių pažeidimų nenustatė. Dėl minėtų priežasčių skundžiami pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
5.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 95 straipsnio nuostatas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo pradžią teismai klaidingai siejo su nukentėjusiųjų A. Z. ir L. P. paskutine darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ diena? 2018 m. rugsėjo 27 d., o ne su paskutiniais nuteistojo prieš šias nukentėjusiąsias atliktais neteisėtais veiksmais (BK 95 straipsnio 2 dalis). Remiantis pačių nukentėjusiųjų parodymais, jų nurodyti neteisėti H. G. H. veiksmai galėjo vėliausiai vykti iki nuteistojo kelionės į (duomenys neskelbtini), į kurį jis kartu su šeima išvyko 2018 m. liepos mėn. Apie tai, kad, grįžęs iš kelionės 2018 m. rugpjūčio 15 d., H. G. H. būtų vėl atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, nė viena iš nukentėjusiųjų nebuvo nurodžiusi. Esant šioms aplinkybėms, netgi atsižvelgus į teismų nustatytą penkiasdešimt aštuonių dienų terminą, kuriam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga buvo sustojusi (BK 95 straipsnio 6 dalis), darytina išvada, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. apkaltinamasis nuosprendis H. G. H. negalėjo būti priimtas. Priešingai, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas jam turėjo būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
5.3. H. G. H. priimtame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų. Pripažindamas H. G. H. kaltu, teismas nepateikė išsamaus įrodymų vertinimo, kuris logiškai pagrįstų jo kaltę ar kitas bylai svarbias išvadas. Pagrįsdamas visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, tarp jų ir būtinuosius nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik deklaratyviu nurodymu, kad „įrodymų visuma patvirtina, jog inkriminuota veika buvo padaryta“. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas didesnį dėmesį skyrė bylos medžiagos išvardijimui, padarytų procesinių pažeidimų pateisinimui, o ne H. G. H. inkriminuotų faktinių aplinkybių pagrindimo patikimais ir leistinais įrodymais klausimui, ignoravo nuteistojo ir jo gynėjos byloje pateiktus argumentus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. O tai turėjo esminę įtaką teismo išvadai, kad buvo padarytos BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
5.4. Kaip ir bet kurios kitos nusikalstamos veikos sudėtis, BK 152 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis susideda iš objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, kuri padeda atskirti seksualinį priekabiavimą nuo kitų panašių nusikalstamų veikų ir nuo kitų panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų, už kuriuos nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Dėl to, kad į BK 152 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį įstatymų leidėjas įtraukė abstrakčius ir vertinamuosius požymius, sudaroma galimybė piktnaudžiauti įstatymu jį taikant, įskaitant ir nepagrįstas interpretacijas, pritempiant prie nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Todėl šios normos taikymas yra sudėtingas ir reikalaujantis išsamaus visų nagrinėjamų aplinkybių ir jų konteksto vertinimo. Asmuo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį gali būti pripažintas kaltu, kai nekyla abejonių, kad savo poelgiais jis siekė ne parodyti dėmesį, paerzinti kitą asmenį, netgi įžeisti, bet seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. Priešingu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Seksualinio priekabiavimo atvejais šios veikos kvalifikavimą apsunkina ir provokavimo problema, kai prie seksualinio priekabiavimo atsiradimo iš dalies prisideda ir pati auka.
5.5. H. G. H. veiksmai nukentėjusiosioms galėjo būti nepriimtini, tačiau jos juos toleravo ir netgi skatino savo neformaliu elgesiu su nuteistuoju (laisvai bendravo su H. G. H., juokavo seksualinio pobūdžio temomis, siuntė jam sveikinimus su seksualine potekste). Tačiau H. G. H. niekada nedemonstravo J. M. savo lytinių organų, taip pat niekada nelietė A. Z. intymių vietų. Logiškai nepaaiškinama, kad po tokių veiksmų nukentėjusiosios būtų toliau dirbusios, ir ne tik dirbusios, bet ir toliau draugiškai bendravusios su nuteistuoju? prašiusios paskolinti pinigų, anksčiau išmokėti algą, dalyvavusios darbovietės vakarėliuose, sveikinimuose, dariusios kolektyvo nuotraukas su H. G. H. ir kėlusios jas į savo socialinius tinklus, laikiusios jį savo draugų rate feisbuke, sėdusios vienos pas nuteistąjį į automobilį ir važiavusios su juo bei pan. O nukentėjusiosios pačios pripažino, kad toks bendravimas tarp jų ir nuteistojo vyko.
5.6. Vertinant nukentėjusiųjų parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad jos pradėjo reikšti nuteistajam nepagrįstas pretenzijas, kaltinimus dėl grasinimo sužaloti. Vėliau, H. G. H. grįžus iš atostogų ir pareiškus nepasitenkinimą dėl L. P. ir A. Z. veiklos kavinėje jam nesant bei pranešus apie ketinimą ieškoti naujų darbuotojų, susivienijusios apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į byloje nustatytas nukentėjusiųjų kreipimosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą aplinkybes, t. y. kad nukentėjusiosios buvo nurodžiusios nederinusios tarpusavyje šio kreipimosi, tačiau šias jų nurodytas aplinkybes paneigia liudytojos E. A. (Š.) parodymai. Be to, byloje nustatyta, kad visos nukentėjusiosios kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą tą pačią dieną, o jų pareiškimų turinys leidžia teigti, kad jie buvo rašyti vieno ir to paties žmogaus. Kai duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davęs priesaiką ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės, apklausiamas asmuo nurodo netiesą, nėra pagrindo teigti, kad ir kiti jo parodymai atitinka tikrovę, o priesaika, kaip parodymų patikimumo garantas, netenka prasmės.
5.7. Nukentėjusiosios L. M. parodymais verčia abejoti ir tai, kad jos vyrui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl H. G. H. automobilio padegimo. Iš karto po sulaikymo nukentėjusiosios vyras pripažino, kad padegė nuteistojo automobilį dėl to, jog šis atleido jo žmoną iš darbo ir nesumokėjo jai priklausiusių pinigų. Vėliau jis šiuos savo parodymus paneigė, ikiteisminis tyrimas jam buvo nutrauktas. Apklausiama minėtame ikiteisminiame tyrime, nukentėjusioji L. M. nurodė, kad jokių pretenzijų savo buvusiam darbdaviui neturi, o nagrinėjamoje byloje jau teigė, kad išėjo iš darbo dėl seksualinio priekabiavimo, nuolatinio streso ir baimės. Taigi nukentėjusioji nėra sąžininga ir duoda tokius parodymus, kurie, priklausomai nuo situacijos, jai atrodo naudingesni.
5.8. Darbuotojų fotonuotraukas, padarytas stebint kavinę vaizdo kamera, į jų žinioje esantį darbinį telefoną H. G. H. siųsdavo kaip įspėjimą, kad kai kurios jų pozos ir veiksmai, pvz., nugaros apnuoginimas ar net apatinių išlindimas pasilenkiant, nedera klientų akivaizdoje. Savo veiksmais (prisiliesdamas prie nukentėjusiųjų, juokaudamas su jomis ir pan.) nuteistasis nesiekė jokių seksualinio pobūdžio tikslų. Jo veiksmai vertintini ne kaip priekabiavimas, o kaip flirtas ar tam tikras tarpusavio bendravimo būdas, kurį abi pusės toleravo ir jam pritarė. Baudžiamoji teisė negali kištis į tokių santykių sritį, kurioje vyrauja pilnamečių ir veiksnių asmenų savanoriškumo elementas. Priešinga teismų išvada, pripažįstant H. G. H. kaltu pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta tik prielaidomis, tikrovės neatitinkančiu faktinių aplinkybių apibendrinimu, visus bent kiek seksualinio priekabiavimo požymių turinčius veiksmus vertinant kaip užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę.
5.9. Pažymėtina ir tai, kad visų trijų nukentėjusiųjų, J. M., L. P. ir A. Z., parodymai apie būtinąjį BK 152 straipsnyje nustatytos veikos objektyviosios pusės požymį? seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimą – atsirado vienu metu, t. y. 2019 m. sausio 15 d., jas papildomai apklausiant ikiteisminio tyrimo metu. Ankstesnėse apklausose nukentėjusiosios to nebuvo nurodžiusios, o tai sudaro pagrindą manyti, kad ši aplinkybė nukentėjusiųjų buvo paminėta dėl tendencingos ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos.
5.10. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (1989 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Kamasinski prieš Austriją, peticijos Nr. 9783/82; 2002 m. sausio 24 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Ucak prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44234/98), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau? Konvencija) 6 straipsniu, 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese 2 straipsnio 8 dalimi, 3 straipsnio 9 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeista H. G. H. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto vertimą raštu.
5.11. Jau perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas įpareigojo prokurorą padaryti ir įteikti H. G. H. kaltinamojo akto vertimą. Nuteistajam buvo įteikti keli 2019 m. gruodžio 23 d. kaltinamojo akto vertimo variantai, tačiau visi vertimai kėlė abejonių, buvo su trūkumais, ir tai patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavęs arabų kalbos vertėjas, kuris atliko vertimą žodžiu. Visi kaltinamojo akto vertimai buvo pasirašyti ne vertėjo, o vertimą atlikusios įstaigos direktoriaus, kuris nėra vertėjas (VšĮ Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centro). Antrame vertimo variante nurodyta: „Iš lietuvių į arabų kalbą išvertė vertėjas H. E., dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį įspėtas“, bet vertėjo parašo nėra ir prie įspėjimo. O kaip vertėjas nurodytas H. E., kai nuteistasis su juo susisiekė telefonu, paaiškino, kad jis kaltinamojo akto vertimo neatliko. Šią aplinkybę H. E. patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad, gavęs iš vertimo biuro jau atliktą vertimą, patikrino, ar jame nėra klaidų. Kasatorė pažymi, kad nuteistajam įteiktame į arabų kalbą išverstame kaltinamajame akte yra gausu klaidų ir neatitikimų, lyginant jį su kaltinamuoju aktu, surašytu lietuvių kalba, o tai verčia daryti išvadą, kad vertimas buvo atliktas tiesiog naudojantis „Google translate“ vertimo paslauga. Dėl vertimo tinkamumo ir atitikties originalui niekas atsakomybės neprisiima.
5.12. Nepaisydamas visų pirmiau minėtų kaltinamojo akto vertimo trūkumų, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „jokių objektyvių duomenų, jog minėtas kaltinamojo akto vertimas būtų atliktas netinkamai, byloje nėra. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvavo vertėjai, kurie teismo posėdžių metu prisiekė ir buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį ir kurie užtikrino kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą.“ Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra aiškus pirmiau paminėtų vertimą raštu reglamentuojančių tarptautinių teisės aktų taisyklių ignoravimas ir kaltinamojo teisės gauti kaltinamąjį aktą jam suprantama kalba pažeidimas, nes vertimas žodžiu neatstoja vertimo raštu.
5.13. Teisė dalyvauti savo bylos nagrinėjime yra fundamentali kaltinamojo teisė, esminis teisės į teisingą teismą elementas, kuris sukuria prielaidas įgyvendinti kitas kaltinamojo teises. Pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusiame teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi nutaręs, vadovaujantis BPK 246 straipsnio nuostatomis, bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, šią nuteistojo teisę pažeidė, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šio pažeidimo nenustatė.
5.14. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą H. G. H. nedalyvaujant nepaisydamas to, kad teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog jis išvyko į (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių (senyvo amžiaus motinos ligos); dėl tėvo sveikatos būklės buvo išvykęs ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau po pastarojo laidotuvių sugrįžo į Lietuvą, dalyvavo ikiteisminiame tyrime, atvykdavo į visus teismo posėdžius, netrukdė baudžiamajam procesui; nuteistasis gyvena Lietuvoje, turi čia šeimą ir tris vaikus. Tinkamai neįvertinus šių aplinkybių, 2021 m. rugpjūčio 16 d. teismo nutartimi buvo paskelbta H. G. H. paieška, o jį suradus, paskirtas sulaikymas. H. G. H. prašė leisti jam dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau dėl elektros tiekimo sutrikimų (duomenys neskelbtini), nesant interneto ryšio, jam nepavyko prisijungti. Tą pačią dieną teismas nutarė bylą nagrinėti nuteistajam nedalyvaujant (BPK 246 straipsnis). Vėliau teismui buvo pateiktas nuteistojo 2021 m. rugsėjo 28 d. grįžimo į Lietuvą bilietas, prašant atšaukti iki šios datos paskirtus teismo posėdžius, suteikiant jam galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau šis prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), H. G. H. susirgo COVID-19 liga, kuri jam yra ypač pavojinga dėl nustatytos cukrinio diabeto diagnozės.
5.15. Nuteistasis nevengė atvykti į teismą, todėl byla buvo nepagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant. Ženkliai ilgiau byla nebuvo nagrinėjama dėl netinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir karantino, nei dėl H. G. H. nedalyvavimo išvykus pas sergančią motiną. Nagrinėjamu atveju prioritetas buvo suteiktas ne išsamiam ir teisingam, o greitam bylos išnagrinėjimui. Tokiu teismo procesiniu sprendimu buvo nepateisinamai pažeistos H. G. H. procesinės teisės duoti teismui paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo, dalyvauti įrodymų tyrime, kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu, taip pat buvo pažeisti rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principai.
5.16. Pažymėtina, kad kasatorei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme po baigiamųjų kalbų nebuvo suteikta galimybė pasakyti baigiamąjį žodį. Šis pažeidimas atitinka kaltinamojo teisės į paskutinį žodį pažeidimą, laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sudarančiu pagrindą nuosprendį panaikinti.
6. Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Stulginskis siūlo atmesti nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės D. Balčiūnienės kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma:
6.1. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama bylos įrodymų analizei, akcentuojant kitokią jų įrodomąją reikšmę, nei nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, bei pateikiant savą jų vertinimo versiją. Kasatorės nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai iš esmės grindžiami šiais argumentais, taip pat siejami su atskirų proceso dalyvių parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, o tai, remiantis gausia šiuo klausimu suformuota kasacinės instancijos teismo praktika, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra dar viena teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to pirmiau nurodyti kasatorės argumentai paliktini nenagrinėti.
6.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad H. G. H. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir tinkamai kiekvieną jų kvalifikavo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį (trys veikos). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą ir vertindami bylos įrodymus, nepažeidė BPK reikalavimų (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, ištyrė bei įvertino visus bylai teisingai išspręsti turinčius reikšmės byloje esančius įrodymus, tarp jų ir minimus kasaciniame skunde (nuteistojo, nukentėjusiųjų J. M., L. P., A. Z., liudytojų parodymus, kitus įrodymus), bei padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl H. G. H. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
6.3. Žemesnės instancijos teismai motyvuotai atmetė gynybos teiginius dėl nukentėjusiųjų J. M., L. P., A. Z. parodymų nepatikimumo ir argumentuotai konstatavo, kad jais abejoti nėra jokio pagrindo. Nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs. Be to, juos patvirtino teisme apklaustų liudytojų V. N., A. R., T. P., E. A. (Š.) parodymai ir prie bylos pridėtos nukentėjusiosios A. Z. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rastos nuotraukos.
6.4. Pripažindami nuteistąjį kaltu ir kvalifikuodami jo veiksmus pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, teismai pagrįstai konstatavo, kad savo sistemingais vulgariais veiksmais prieš nuo jo dėl darbinių santykių priklausančias nukentėjusiąsias – fiziškai liesdamas jų kūną, kišdamas rankas po nukentėjusiųjų drabužiais, tikrindamas apatinių drabužių spalvą, numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų ir kt. – H. G. H., veikdamas tyčia ir nereaguodamas į nukentėjusiųjų išreikštą aiškų pasipriešinimą tokiems jo veiksmams, siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo.
6.5. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nustatęs, kad paskutinė reali nukentėjusiųjų A. Z. ir L. P. darbo diena UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2018 m. rugsėjo 27 d., pagrįstai konstatavo, kad būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas BK nustatytas trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už visas tris nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, tiek nukentėjusioji A. Z., tiek nukentėjusioji L. P. teisminio bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po nuteistojo grįžimo iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio mėn. jo neteisėti veiksmai tęsėsi. Nuteistasis jų nenutraukė, santykiai su darbdaviu dar labiau pablogėjo, iš darbo jos išėjo būtent dėl nuteistojo nuolatinio seksualinio priekabiavimo. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad baudžiamojo proceso metu senaties termino eiga buvo sustojusi penkiasdešimt aštuonioms dienoms (BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punktas), teigti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną – 2021 m. rugsėjo 30 d. – buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, nėra pagrindo.
6.6. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeista nuteistojo H. G. H. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, dėl galbūt netinkamo kaltinamojo akto vertimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. spalio 7 d. nuteistasis gavo į jam suprantamą, arabų, kalbą išverstą kaltinamojo akto nuorašą, vėliau – 2021 m. balandžio 19 d.? kaltinamojo akto vertimas į arabų kalbą jam buvo įteiktas dar kartą. 2021 m. gegužės 21 d. pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje dalyvavo vertėjas, kuris prisiekė ir buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Vertėjas išvertė H. G. H. į jam suprantamą kalbą prokuroro pagarsintą kaltinimą, o šis savo ruožtu patvirtino, kad kaltinimus supranta, tačiau kaltės nepripažįsta. Be to, 2021 m. birželio 22 d. vykusiame teisiamajame posėdyje apklaustas vertėjas H. E., kuris tikrino kaltinamojo akto vertimo į arabų kalbą teisingumą, patvirtino, kad kaltinamasis aktas buvo išverstas tinkamai. Pasak jo, jokių esminių klaidų, kurios trukdytų suprasti šio dokumento turinį, vertime nėra, yra tik smulkių klaidų. Kaltinamojo akto vertimas yra visiškai suprantamas ir atitinka lietuvių kalba surašytą kaltinamojo akto tekstą.
6.7. Atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad nuteistasis, prieš tai neįspėjęs teismo, neatvyko į 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 16 d. turėjusius vykti teismo posėdžius, apie kurių vietą ir laiką jam buvo žinoma; išvyko iš Lietuvos į užsienį be teismo leidimo; nepateikė duomenų apie savo buvimo vietą, apie grįžimo į Lietuvą datą; nepranešė apie išvykimo priežastį, nepasinaudojo galimybe prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu. Įvertinęs šias aplinkybes, nepažeisdamas BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad H. G. H. vengia atvykti į teismą, ir pagrįstai nutarė toliau nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nuteistojo interesus gynė teismo posėdžiuose dalyvavusi advokatė. Be to, nuteistojo teisė būti išklausytam ir pasakyti paskutinį žodį buvo įgyvendinta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
6.8. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu po baigiamųjų kalbų gynėjai nebuvo suteikta galimybė pasakyti baigiamąjį žodį, kaip nustatyta BPK 436 straipsnio 3 dalyje, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad gynėja išsamiai išdėstė savo poziciją ir argumentus baigiamosios kalbos metu, savo teise pasakyti atsikirtimus ar pastabas nepasinaudojo. Be to, jau minėta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu savo teise pasakyti baigiamąjį žodį pasinaudojo pats nuteistasis.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės D. Balčiūnienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
9. Motyvuodama kasacinį skundą, kasatorė, be kita ko, nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino nukentėjusiųjų A. Z., L. P., J. M., liudytojų V. N., A. R., T. P. ir kt. parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus ir padarė netinkamas išvadas dėl jais nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi, kasatorė savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus, abejoja jų patikimumu ir prašo daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose, tačiau, kaip minėta, tokie argumentai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorė, ir padarė jos lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir pakartotinai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, išsamiai atsakė į kasatorės apeliacinio skundo argumentus, kurių absoliuti dauguma yra analogiška dėstomiems kasaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, dėl šių ir kitų panašaus pobūdžio kasacinio skundo argumentų šioje nutartyje pasisakoma tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 8 straipsnio pažeidimais ir nuteistojo teisės į vertimą baudžiamajame procese suvaržymu
10. Kasaciniame skunde teigiama, kad baudžiamojo proceso metu buvo pažeista H. G. H. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto vertimą į arabų kalbą raštu. Pasak kasatorės, nė vienas iš nuteistajam įteiktų kaltinamojo akto vertimo variantų nebuvo tinkamai išverstas į arabų kalbą, taip pažeidžiant H. G. H. procesines teises. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
11. Vienas iš įtariamojo ar kaltinamojo teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) užtikrinimo aspektų yra susijęs su BPK 21 straipsnio 4 dalies nuostata, be kitų įtariamojo teisių, nustatančia ir įtariamojo teisę žinoti, kuo jis įtariamas, BPK 22 straipsnio 3 dalimi, nurodančia, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą, taip pat BPK 44 straipsnio 7 dalimi, be kita ko, užtikrinančia kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Šios garantijos įtvirtintos taip pat Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, pagal kurį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi būti jam suprantama kalba skubiai ir išsamiai informuotas apie pateikiamo jam kaltinimo pobūdį ir pagrindą.
12. Pagal BPK 8 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti ir veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, taip pat surašomi visi protokolai, nutarimai, nutartys ar nuosprendžiai. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka; visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai (BPK 8 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Pagal BPK 45 straipsnio nuostatas, teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti, aišku, įskaitant pirmiau minimą teisę ikiteisminio tyrimo metu daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka.
13. Pagal BPK 43 straipsnio nuostatas vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese BPK nustatyta tvarka. Vertėjo kvalifikacija ir vertimo kokybė turi būti tokios, kad lietuvių kalbos nemokantis asmuo galėtų veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises ir būtų užtikrinta jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516/2014">2K-516/2014</a>, 2K-452-788/2016).
14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
15. Argumentą dėl netinkamo kaltinamojo akto vertimo į arabų kalbą kasatorė buvo nurodžiusi kreipdamasi su skundu į apeliacinės instancijos teismą. Atsakant į jį, skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizuota bylos medžiaga ir kaltinamojo akto vertimo bei jo įteikimo H. G. H. aplinkybės, įvertinti paties nuteistojo ir jo gynėjos aktyvus dalyvavimas teismo posėdžiuose, H. G. H. išreikšta nuomonė dėl jam pareikšto kaltinimo ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaltinamojo akto vertimas H. G. H. buvo atliktas ir įteiktas 2020 m. kovo 13 d., tačiau paaiškėjus, kad jo turinys gali būti netikslus, byla nebuvo pradėta nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuomet, kai nuteistajam 2020 m. rugsėjo 22 d. pakartotinai buvo įteiktas kaltinamojo akto vertimas į arabų kalbą, o teismo posėdžio metu H. G. H. patvirtino, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad bylą nagrinėjant teisme dalyvavo arabų kalbos vertėjai, kurie teismo posėdžių metu prisiekė ir buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktika efektyvų asmens teisių, susijusių su vertėjo dalyvavimu, užtikrinimą sieja ir su sąlyga, kad asmuo nesupranta teismo procese vartojamos kalbos ar ja nekalba. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra svarbi teisiniam situacijos vertinimui.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog H. G. H. suprato jam pareikšto kaltinimo esmę, aktyviai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tad teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti BPK nustatyti reikalavimai, nėra pagrindo. Tai, be kita ko, patvirtina ir bylos duomenys, jog per apklausas ir įtarimo pareiškimą ikiteisminio tyrimo metu H. G. H. teigė suprantantis lietuvių kalbą; atsisakė vertėjo, savo ranka lietuvių kalba įrašydamas šią aplinkybę atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose; pateikė raštu lietuvių kalba surašytus parodymus, patvirtinęs, kad jie surašyti jo paties pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą. Tai, kad vertėjas jam nereikalingas, nuteistasis patvirtino ir paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokole. Apie tai, kad nesupranta jam lietuvių kalba pareikšto kaltinimo esmės, H. G. H. pranešė teismui tik atvykęs į teisiamąjį posėdį. Pažymėtina, kad po kaltinamojo akto lietuvių kalba nuteistajam įteikimo 2019 m. gruodžio 27 d. iki pirmojo teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. vasario 11 d., nei H. G. H., nei jį viso proceso metu gynusi profesionali teisininkė nereiškė prašymo dėl kaltinamojo akto vertimo į arabų kalbą nuteistajam įteikimo. Ši aplinkybė laikytina svarbia vertinant teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad teise į vertėjo pagalbą negali būti piktnaudžiaujama taip vilkinant procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-466/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-466/2013">2K-466/2013</a>, 2K-7-648/2019), kontekste.
17. Įvertinus pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai laikėsi BPK 8 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies reikalavimų. Daryti priešingą išvadą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl BPK 246 straipsnio, 436 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi
18. Kasatorė nurodo, kad, nutaręs nagrinėti bylą H. G. H. nedalyvaujant (BPK 246 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, pažeidė fundamentalią kaltinamojo teisę – teisę dalyvauti jo paties bylos nagrinėjime, o kartu sutrukdė H. G. H. tinkamai įgyvendinti kitas jam įstatymo suteiktas procesines teises. Be to, baigus bylos nagrinėjimą, gynėjai nebuvo suteiktas baigiamasis žodis, o tai, anot kasatorės, laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (BPK 436 straipsnio 3 dalis), nes, kaltinamajam nedalyvaujant, šis pažeidimas atitinka kaltinamojo teisės į paskutinį žodį pažeidimą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
19. Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo teisė dalyvauti baudžiamosios bylos, kurioje jam pareikštas kaltinimas, nagrinėjime, įtvirtinta tiek pastarajame straipsnyje, tiek BPK 22 ir kt. straipsniuose, neatsiejamai susijusi su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, yra esminė kaltinamojo gynybos teisių ir teisingo proceso garantija, iš esmės lemianti galimybę įgyvendinti kitas jam suteiktas procesines teises (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją, peticijos Nr. 56581/00, 81 ir 84 punktai; 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Jelcovas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16913/04, 106 punktas). Ši kaltinamojo teisė įtvirtinta ir Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo; 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR ir 2008/947/TVR ir stiprinantis asmenų procesines teises bei skatinantis tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad galimybės surengti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant kaltinamajam nebuvimas gali paralyžiuoti baudžiamąjį procesą, taigi savaime toks nagrinėjimas nėra nesuderinamas su Konvencijos reikalavimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-39-1073/2022).
20. Baudžiamoji byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama tik kai to primygtinai reikalauja teisingumo interesai ir yra įvykdyti procesiniai reikalavimai nedalyvaujančio kaltinamojo teisėms ir proceso teisingumui apsaugoti. EŽTT praktikoje nurodoma, kad, esant teisėtiems pagrindams ir papildomoms kaltinamojo teisių apsaugos priemonėms, procesas in absentia (už akių) gali būti taikomas nepažeidžiant kaltinamojo teisės dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. EŽTT išskiria tokias in absentia taikymo sąlygas: kaltinamojo teisė būti informuotam apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu (esant realiai galimybei jam pranešti ar sužinoti) (pvz., minėtas sprendimas byloje Sanader prieš Kroatiją; 2017 m. sausio 26 d. sprendimas byloje Lena Atanasova prieš Bulgariją, peticijos Nr. 52009/07); kaltinamojo teisė turėti gynėją (2001 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Krombach prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29731/96; Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją ir kt.); kaltinamojo teisės į bylos peržiūrėjimą užtikrinimas, t. y. asmuo, nuteistas in absentia, sužinojęs apie procesą (kai jam apie tai anksčiau nebuvo žinoma), pagal nacionalinę teisę turi turėti realią galimybę pasiekti, kad jam pareikšti kaltinimai būtų iš naujo išnagrinėti iš esmės fakto ir teisės aspektais (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją, 81–85 punktai; 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Demebukov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 68020/01; Sanader prieš Kroatiją, 68 punktas; 2020 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Chong Coronado prieš Andorą, peticijos Nr. 37368/15, 29 punktas, su tolesnėmis nuorodomis, ir kt.). Iš esmės analogiški reikalavimai procesui in absentia įtvirtinti ir pirmiau nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-39-1073/2022).
21. Teisėjų kolegija, pagal išdėstytus teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotus principus įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, su tuo susijusias byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir apeliacinės instancijos teismo motyvus, išdėstytus skundžiamoje nutartyje atsakant į analogiškus kasatorės argumentus, konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų dėl baudžiamojo proceso vykdymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kaltinamajam (nuteistajam) nedalyvaujant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepadaryta. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos papildomą kaltinamojo teisių apsaugą garantuojančios pirmiau nurodytos in absentia taikymo sąlygos – kaltinamajam buvo žinoma apie jam pradėtą baudžiamąjį procesą; proceso metu buvo užtikrinta H. G. H. teisė turėti gynėją; sužinojęs apie jam priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nuteistasis pasinaudojo savo teise pateikti apeliacinį skundą, dalyvavo procese, kurio metu jam pareikšti kaltinimai buvo iš naujo išnagrinėti iš esmės fakto ir teisės aspektais.
22. Bylos medžiaga patvirtina, kad, žinodamas apie jam pradėtą baudžiamąjį procesą, iš anksto suderintus teismo posėdžius, H. G. H. išvyko iš Lietuvos Respublikos, prieš tai neįspėjęs teismo ir negavęs atitinkamo teismo leidimo. 2021 m. rugpjūčio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėja informavo teismą apie tai, kad nuteistasis turėjo skubiai išvykti pas sergančią motiną, o ji pati šią aplinkybę sužinojo paskambinusi nuteistojo sutuoktinei, norėdama priminti apie artėjantį teisiamąjį posėdį. Taigi apie savo išvykimą H. G. H. nebuvo informavęs ne tik teismo, bet ir savo gynėjos. Vėliau į bylą pateiktais duomenimis (paso kopija) nustatyta, kad nuteistasis kirto (duomenys neskelbtini) sieną 2021 m. rugpjūčio 3 d., tačiau apie šią aplinkybę teismas nuteistojo gynėjos buvo informuotas tik 2021 m. rugpjūčio 10 d. Nors, kaip teigė gynėja, H. G. H. turėjo sugrįžti ir dalyvauti bylos nagrinėjime 2021 m. rugpjūčio 24 d., iš bylos medžiagos matyti, kad tą dieną jis nebuvo sugrįžęs į Lietuvą. Nors teikė prašymą dėl galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, tačiau nustatytu laiku pagal jam atsiųstą „Zoom“ programos nuorodą neprisijungė. Pažymėtina, kad apie neprisijungimo priežastis nuteistasis neinformavo ne tik teismo, bet ir gynėjos, kuri teisiamojo posėdžio metu tik išsakė prielaidą, kad jis neprisijungė dėl svarbių priežasčių (elektros energijos tiekimo (duomenys neskelbtini) sutrikimo). Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad teismui buvo pateikti tinkami H. G. H. išvykimą pateisinantys dokumentai. Iš 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismui pateikta medicininė pažyma buvo surašyta ranka, jos turinys buvo neaiškus, taip pat negalima buvo nustatyti, kam ji išduota. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistasis H. G. H., žinodamas apie jam pradėtą baudžiamąjį procesą, neturėdamas teismo leidimo ir nepranešęs apie tai teismui, išvyko iš Lietuvos Respublikos, nesiėmė priemonių, kad tinkamai informuotų teismą apie savo neatvykimo priežastis, t. y. vengė atvykti į teismą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad, nuspręsdamas tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamajam (nuteistajam) nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
23. Kasatorė taip pat nepagrįstai nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, nesuteikiant gynėjai baigiamojo žodžio ir taip pažeidžiant BPK 436 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
24. Pažymėtina, kad esminiu BPK pažeidimu laikytini tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to, ar pažeidimas konkrečiu atveju laikytinas esminiu, teismas sprendžia atsižvelgdamas į pažeidimo sukeltas pasekmes kaltinamojo teisėms ar galutinio teismo sprendimo tinkamam išnagrinėjimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-654/2023).
25. Byloje nustatyta, kad po baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nesuteikė gynėjai baigiamojo žodžio, taip pažeisdamas BPK 436 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau, spręsdama klausimą, ar šis pažeidimas nagrinėjamu atveju laikytinas esminiu, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistojo gynėja savo baigiamąją kalbą, kuri, remiantis teisiamojo posėdžio garso įrašu, truko net trisdešimt minučių, sakė paskutinė; atsikirtimų ir pastabų neturėjo; pasakiusi baigiamąją kalbą, pateikė prašymą leisti jai pasinaudoti BPK 293 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise ir raštu pasiūlyti teismui BPK 307 straipsnyje nustatytų sprendimų formuluotę, šis prašymas teismo buvo patenkintas. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pirmiau nurodytas pažeidimas buvo pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kai pačiam nuteistajam H. G. H. buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl jam pareikštų kaltinimų ir suteiktas paskutinis žodis, taip tinkamai įgyvendinant BPK nustatytas kaltinamojo (nuteistojo) teises. Įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad nustatytas BPK pažeidimas sukėlė pasekmes kaltinamojo teisėms ar turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo teisingumui.
Dėl BK 95 straipsnio nuostatų taikymo
26. Kasatorė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nepagrįstai nebuvo taikytos BK 95 straipsnio nuostatos. Pasak gynėjos, H. G. H. pradėtas baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nes, remiantis pačių nukentėjusiųjų parodymais, jų nurodyti neteisėti H. G. H. veiksmai galėjo vėliausiai vykti iki 2018 m. liepos mėn., o apkaltinamasis teismo nuosprendis nuteistajam buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d., t. y. suėjus įstatyme nustatytam trejų metų senaties terminui. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais kasatorės argumentais.
27. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat svarbios BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo.
28. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK tiesiogiai nereguliuoja nusikalstamos veikos baigtumo momento, jis aiškinamas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Teismų praktikoje nurodyta, kad šis plenarinės sesijos išaiškinimas vienodai aktualus nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05NC03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-94-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-94-788/2021">2K-7-94-788/2021</a>).
29. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnių instancijų teismai tinkamai pritaikė BK 95 straipsnio nuostatas. Išsamiai atsakydami į analogiškus gynybos argumentus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje dėl kaltinamojo ir (ar) jo gynėjos nedalyvavimo teismo posėdžiuose pakankamai ilgam laiko tarpui – penkiasdešimt aštuonioms dienoms – buvo sustojusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga (BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Be to, kasatorė nepagrįstai nurodo, kad, anot pačių nukentėjusiųjų A. Z. ir L. P., nuteistojo neteisėti veiksmai jų atžvilgiu truko tik iki 2018 m. liepos mėn. Šie teiginiai neatitinka byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nukentėjusiųjų duotais parodymais, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje ir įvertinti abiejų instancijų teismų teisėjų, byloje nustatyta, kad H. G. H. neteisėti veiksmai prieš jas tęsėsi ir po nuteistojo sugrįžimo iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio mėn. Nukentėjusiosios L. P. ir A. Z. nuosekliai teigė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. nutraukė darbo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jas žeminančių nuolatinių neteisėtų H. G. H. veiksmų. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis nuteistajam buvo priimtas nepažeidžiant BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje nustatyto termino.
Dėl BK 152 straipsnio nuostatų taikymo
30. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad H. G. H. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 152 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
31. Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma pagrindinė vertybė – seksualinio apsisprendimo laisvė. BK 152 straipsnio papildomas objektas yra žmogaus garbė ir orumas, tačiau vien tik šių vertybių pažeidimas asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 152 straipsnį neužtraukia. Aptarta sudėtis rodo, kad tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, privalomai turi būti nustatytas veiksmų pobūdis, tikslas, priklausomumo forma ir veikos pavojingumas.
32. Objektyviai seksualinis priekabiavimas BK 152 straipsnio prasme pasireiškia vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Vulgarūs ar panašūs veiksmai – tai nepageidautinas, seksualinio pobūdžio fizinis kontaktas su asmeniu (prisilietimai, glostymai, apkabinimai ir pan.). Vulgarūs ar panašūs pasiūlymai ar užuominos – tai aiškiai nukentėjusiam asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų verbalinis arba neverbalinis seksualinio pobūdžio asmens elgesys (pavyzdžiui, žeminantys asmenį seksualinio pobūdžio pokalbiai, komentarai apie asmens išvaizdą, siejami su asmens lytimi, įvairaus pobūdžio pažadai ir siūlymai, susiję su seksualiniu bendravimu, seksualinio pobūdžio spaudinių, vaizdo ar garso įrašų demonstravimas, seksualinio pobūdžio gestai, SMS žinučių, raštelių, laiškų rašymas bei telefono pokalbiai seksualinėmis temomis, intymių dovanų pirkimas ir pan.). Ši veika turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir atgrasūs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtMTA3My8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-1073/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-1073/2020">2K-14-1073/2020</a>, 2K-166-719/2022).
33. BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nori taip veikti. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn dėl seksualinio priekabiavimo būtina nustatyti ir tai, jog savo veiksmais kaltininkas siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo (nagrinėjamu atveju – seksualinio bendravimo). Nustatant kaltininko tikslo – siekio seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti – (ne)buvimą, analizuojamas kaltininko elgesys prieš nukentėjusį asmenį (seksualinio priekabiavimo būdas, atliktų fizinių veiksmų apimtis ir (arba) išsakytų pasiūlymų ar užuominų turinys), vertinamas kaltininko elgesio sistemiškumas ir intensyvumas (pakartotinumas, tęstinumas), aplinka, kurioje reiškiasi seksualinio pobūdžio kaltininko elgesys (vieta, laikas), ir kitos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti kaltininko tikslą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-719/2022).
34. Išnagrinėję baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, abiejų instancijų teismai padarė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad H. G. H. veiksmai atitinka visus pirmiau nurodytus BK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Remdamiesi nuosekliais nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z., liudytojų V. N., A. R., T. P., E. A. (Š.) parodymais, fotonuotraukomis, kitais bylos duomenimis, įvertinę byloje nustatytų nuteistojo neteisėtų veiksmų atlikimo vietą, laiką, jų intensyvumą, sistemiškumą, pavojingumą, nuteistojo eitas pareigas (įmonės direktorius, nukentėjusiųjų darbdavys), teismai konstatavo, kad H. G. H. vulgariais veiksmais prieš nuo jo dėl darbinių santykių priklausančias nukentėjusiąsias J. M., L. P. ir A. Z. – liesdamas jų kūną, kišdamas rankas po nukentėjusiųjų drabužiais, tikrindamas apatinių drabužių spalvą, numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siųsdamas per vaizdo kameras užfiksuotų darbuotojų sėdmenų nuotraukas į jų darbinį mobilųjį telefoną ir pan., veikdamas tiesiogine tyčia ir nereaguodamas į nukentėjusiųjų išreikštą aiškų pasipriešinimą tokiems jo veiksmams, siekė su jomis seksualinio bendravimo, t. y. seksualiai priekabiavo prie nukentėjusiųjų. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios teismų išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstos laikantis BPK nustatytų reikalavimų teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, tinkamai pritaikant BK 152 straipsnio 1 dalies nuostatas.
35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo H. G. H. (H. G. H.) gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės kasacinį skundą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Audronė Kartanienė
Albinas Antanaitis
