O. S. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-54-976/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48837-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.2; 1.2.4.6.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistosios gynėjui advokatui Linui Žukauskui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. S. gynėjo advokato Lino Žukausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu O. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 12 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam P. K. S.) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. sausio 9 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam P. K. S.) neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nukentėjusiojo P. K. S. civilinis ieškinys atmestas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo O. S. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2020 m. gruodžio 12 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam P. K. S. (V) ir jai paskirtas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. sausio 9 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam P. K. S. (V) ir jai paskirtas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ji privalo būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo P. K. S. (V) pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios gynėjo advokato, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. gruodžio 12 d. padaryta veika) nuteista už tai, kad 2020 m. gruodžio 12 d. apie 23.30 val. bute Bokštų g. 9-48, Klaipėdoje, konflikto metu vieną kartą koja spyrė gulinčiam sutuoktiniui P. K. S. į pilvą ir keturis kartus spyrė į kairės pusės krūtinės šoną, taip padarė jam poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, pilvo priekiniame ir kairiajame šoniniame paviršiuje, ir tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat O. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2021 m. sausio 9 d. padaryta veika) nuteista už tai, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 10.28 val. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu sutuoktiniui P. K. S. gulint lovoje, jam ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiu sudavė į dešinę ranką ir ne mažiau kaip du kartus nagais sugriebė už P. K. S. dešinės rankos, po to, užsimojusi kelnėmis, jose esančio diržo metaline sagtimi sudavė P. K. S. per dešinę ranką ir jėga sugriebė už P. K. S. šlaunies, taip padarė jam daugines poodines dešinio žasto kraujosruvas ir odos įdrėskimus, du odos įdrėskimus kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, ir tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Nuteistosios O. S. gynėjas advokatas L. Žukauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, todėl O. S. nepagrįstai nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už dviejų nusikalstamų veikų padarymą). Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad santykiai tarp sutuoktinių iki įvykio ir įvykio metu buvo konfliktiniai, tai patvirtino tiek nuteistoji, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas jos sutuoktinis P. K. S. (V). Pagal teismų suformuotą praktiką bylose, kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai yra pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, teismas privalo labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, atsižvelgdamas, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmų, dėl to apkaltina kitą sutuoktinį.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo; be to, itin didelį dėmesį skyrė specialisto išvadose nukentėjusiajam užfiksuotiems sužalojimams, nors, kaip teisingai buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nes nepakankamai motyvavo savo išvadas dėl O. S. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje vengta įvertinti visas prielaidas ir abejones dėl nukentėjusiojo parodymų išsamumo ir nuoseklumo, apsiribota abstrakčiomis išvadomis, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių O. S. kaltę.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas O. S. kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiajam 2020 m. gruodžio 12 d. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepašalino abejonių, kad nukentėjusysis į policiją praėjus trims paroms po įvykio kreipėsi ne dėl pavartoto smurto, o iš keršto, nes nuteistoji atsisakė su juo vykti į Ispaniją. Taip pat nepašalintos abejonės ir dėl to, ar O. S. įvykio metu galėjo būti namuose ir smurtauti prieš sutuoktinį, nes nuteistoji parodė, jog tą dieną vėlai vakare bėgiojo, namo grįžo, kai sutuoktinis jau miegojo. Nuteistosios teiginius patvirtina jos telefone įdiegta programėlė, kurioje matosi jos judėjimo maršrutas ir laikas. Prielaidomis grindžiama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jeigu nuteistoji nebūtų padariusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, tuomet internetinėje susirašinėjimo programoje „WhatsApp“ ji būtų priekaištavusi sutuoktiniui dėl melagingo pareiškimo policijai.

3.5. Taip pat byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad O. S. 2021 m. sausio 9 d. savo sutuoktiniui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino 2021 m. sausio 9 d. ryte telefonu darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip nuteistoji bando iš nukentėjusiojo atimti telefoną. Be to, nukentėjusysis po neva patirto smurto iškart į policiją nesikreipė. Apkaltinamajame nuosprendyje visiškai nevertinta tai, kad 2021 m. sausio 9 d. vakare pagal nukentėjusiojo iškvietimą į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, nes nuteistoji atsisakė jį įleisti į butą, tačiau nukentėjusysis policijos pareigūnams nepranešė apie ryte patirtą smurtą. Byloje, vadovaujantis BPK 186 straipsniu, nebuvo apklaustas nuteistosios sūnus, kuris pagal nukentėjusiojo parodymus turėjo matyti 2021 m. sausio 9 d. kilusį konfliktą.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų nešališkumo principą, nes besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, įvardydamas juos kaip išsamius ir nuoseklius, teismo medicinos specialisto išvadomis, bet nemotyvuotai atmetė nuteistosios nuoseklius parodymus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios O. S. gynėjo advokato L. Žukausko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, t. y. įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą suteikė nukentėjusiojo parodymams, neteisingai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų pakankamumu nuteistosios kaltei įrodyti, atskirų proceso dalyvių, o būtent nukentėjusiojo, parodymų patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir abiejų instancijų teismų nuosprendžių, šie teismai, įvertinę byloje surinktus ir patikrintus įrodymus, padarė skirtingas išvadas. Teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nusprendė, jog O. S. padarė jai inkriminuotas veikas. Taip pat tinkamai nustatyta tai, kad ji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl smūgių sudavimo gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad O. S. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Apeliacinės instancijos teismas motyvavo savo išvadas, nurodė, kokiais bylos duomenimis ir kodėl remdamasis jis daro išvadas dėl O. S. įvykdytų veiksmų ir tiesioginės tyčios sukelti sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam.

8.1. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino, kad tik ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai yra didžiausią lemiamą reikšmę turintys įrodymai, todėl atidžiai vertino nukentėjusiojo parodymus, duotus apklausų, papildomų apklausų ir akistatos su įtariamąja metu apie sužalojimų padarymo mechanizmą, sužalojimų lokalizaciją, taip pat apie priežastis, kodėl jis ne iš karto po konfliktų kreipėsi į policiją ir į teismo medicinos ekspertą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 15, 23, 31, 32, 34, 39, 40 punktai).

8.2. Byloje pagrįstai nustatyta, kad specialisto išvadose (specialisto išvada Nr. G2103/2020 (03) ir specialisto išvada Nr. G75/2021 (03)), taip pat teismo medicinos eksperto D. V. paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiojo P. K. S. (V) parodymus dėl jam padarytų sužalojimų masto, mechanizmo ir lokalizacijos (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17, 19, 20, 21, 35, 36, 37 punktai). Nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimus taip pat patvirtina tyrėjų A. Ž. (2020 m. gruodžio 15 d.) ir R. K. (2021 m. sausio 13 d.), apklaususių ir apžiūrėjusių nukentėjusįjį, užfiksuotos (taip pat ir fotonuotraukose) kraujosruvos (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 16, 32 punktai).

8.3. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, vertino ir kitus byloje surinktus duomenis, tarp jų ir nuteistosios parodymus, jos pateiktus susirašinėjimo su nukentėjusiuoju ir kitus telefono programėlėse užfiksuotus duomenis, gretino juos su įrodymų visetu ir motyvavo išvadas, kodėl nuteistosios pateiktą įvykių versiją teismas pripažino paneigta.

9. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir grįsdamas jais savo sprendimą, nepadarė BPK nuostatų, reguliuojančių įrodinėjimo procesą ir nuosprendžio išvadų motyvavimą, pažeidimų. Tačiau teismas skyrė nepakankamai dėmesio individualizuotam byloje nustatytų aplinkybių vertinimui, įskaitant padarytų veikų pavojingumą.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

10. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-416/2012, 2K-154/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, 2K-153-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413-895/2016">2K-413-895/2016</a>, 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020).

11. Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>).

12. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2013">2K-319/2013</a>, 2K-581/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299-648/2015">2K-299-648/2015</a>). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299-648/2015">2K-299-648/2015</a>). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-364/2013">2K-364/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299-648/2015">2K-299-648/2015</a>). Kita vertus, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir incijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

13. Patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą nuosprendį ir įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti O. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 37 straipsnį.

13.1. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, pilvo priekiniame ir kairiajame šoniniame paviršiuje (2020 m. gruodžio 12 d. padaryta veika) ir dauginėmis poodinėmis dešinio žasto kraujosruvomis ir odos įdrėskimais, dviem odos įdrėskimais kairės šlaunies vidiniame paviršiuje (2021 m. sausio 9 d. padaryta veika). Be abejo, ši nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį (poodinės kraujosruvos šone, žaste ir odos įdrėskimai), darytina išvada, kad nusikaltimų padariniai nėra tokie dideli, kad kaltininkei negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

13.2. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEzLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-413-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-413-895/2016">2K-413-895/2016</a>, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

13.3. Iš bylos duomenų matyti, kad sutuoktinių nuolatiniai konfliktai kildavo dėl svarbios jiems abiem priežasties – tolesnio jų bendro gyvenimo perspektyvų, taip pat galimų darbo pasiūlymų O. S. užsienyje. Įvykių metu sutuoktiniams periodiškai konfliktuojant ir vėl susitaikant, O. S. buvo inicijuotas (vyko) santuokos nutraukimo procesas, taip pat lygiagrečiai vyko migracijos tarnybos procedūros, kuriomis buvo siekiama įsitikinti nukentėjusiojo ir O. S. santuokos tikrumu, ir kartu buvo sprendžiamas klausimas dėl jai suteikto leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės negali lemti O. S. išteisinimo, pripažinus, kad ji nepadarė veikos, kuri yra nustatyta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau šios aplinkybės yra svarbios vertinant nuteistosios atliktus veiksmus, kaltės turinį, jos elgesio motyvus, taip pat nukentėjusiojo elgesio dinamiką.

13.4. Nenuvertinant smurtinių O. S. veiksmų, svarbu atsižvelgti ne tik į pirmiau nurodytą susiklosčiusios situacijos pobūdį, tačiau ir į atitinkamą nukentėjusiojo elgesį. Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusysis P. K. S. (V) bylos teisminio nagrinėjimo metu mirė (3 t., b. l. 24), teisiamajame posėdyje jis nebuvo apklaustas, tik buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi teismai negalėjo tiesiogiai išklausyti nukentėjusiojo pozicijos dėl svarbių bylai klausimų – dėl reikalavimo nubausti kaltininkę, galimybės taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės formas (įskaitant susitaikymą), dėl reikalavimo atlyginti žalą ir kitų svarbių bylai išspręsti klausimų. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusiojo pozicija tiek dėl prieš jį vykdytų sutuoktinės veiksmų, tiek dėl siekio inicijuoti baudžiamąjį procesą prieš ją nebuvo vienareikšmė. Nukentėjusysis, viena vertus, nurodo, kad jis tam tikrais atvejais kreipdavosi į policiją, nes norėdavo, kad jo sutuoktinė būtų nubausta už tai, kad jam sukėlė fizinį skausmą. Kita vertus, nurodo, kad, norėdamas toliau su ja gyventi, tikėjo, jog praėjus kuriam laikui susitaikys. Byloje ne tik iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis P. K. S. (V) norėjo susitaikyti su O. S., – tai patvirtina nukentėjusiojo P. K. S. (V) bei išteisintosios O. S. susirašinėjimo internetinėje programėlėje „WhatsApp“ ir elektroniniu paštu turinys. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam sukėlė nepasitenkinimą tai, jog darbovietė sutuoktinei siūlo butą, nes jis manė, kad ši aplinkybė gali būti priežastis jai nebegyventi su juo (apeliacinės instacijos teismo nuosprendžio 23 punktas). Byloje neginčijama tai, kad, jau kreipęsis į policiją dėl smurto, nukentėjusysis pats inicijavo bendravimą su savo sutuoktine, daugybę kartų jai skambino, nors ji neatsiliepdavo, nuolat susirašinėjo su ja. Kaip matyti iš bylos, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, nukentėjusysis atvyko į sutuoktinės išsinuomuotą butą, ne tik bendravo su ja, tačiau ir filmavo ją telefonu, kai ji bandė jį išvaryti iš buto (apeliacinės instacijos teismo nuosprendžio 30 punktas), vėliau kreipėsi į policiją su reikalavimu, kad ji įsileistų jį į šį butą, nors tą pačią dieną sutuoktinė smurtavo prieš jį.

14. Aptarti objektyvieji ir subjektyvieji O. S. veikos požymiai (padaryta žala, veikos pobūdis, tikslai ir motyvai), nukentėjusiojo elgesys, kitų aplinkybių analizė ir vertinimas leidžia teigti, kad nors O. S. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jos veiką mažareikšme.

15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad O. S. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl O. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), neskiriant jai baudžiamojo poveikio priemonių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį.

Pritaikius BK 37 straipsnį, O. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jai nutraukti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitos Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė