Dėl teisės išnagrinėjimo

Nr. DOK-5776

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02939-2021-1

(NS)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. gruodžio 6 d. paduotu atsakovo (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas teisėtu, paliko nepakeistą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasacinį skundą grindžia tuo, kad priimant teismų procesinius sprendimus buvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl darbuotojo atleidimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 7 punkto (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva) pagrindu. Teismai netinkamai įvertino, jog darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, ir kad toks pažeidimas buvo šiurkštus, o atleidimas iš darbo – proporcinga priemonė.

Teismai taip pat netinkamai taikė DK 89 straipsnio 1 dalį ir 101 straipsnio 4 dalį, kas lėmė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai.

Atsakovo teigimu tai, kad tarp šalių buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis, nereiškia, jog atsakovas įsipareigojo pasiekti projekto rezultatą, nes tokius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) sutartimi prisiėmė ieškovė, o ne atsakovas, o darbo sutartimi ((duomenys neskelbtini)) atsakovas įsipareigojo vykdyti projekto veiklas ir jas vykdyti ne vienas savarankiškai, o kartu su konkrečia projekto paraiškoje nurodyta komanda. Atsakovo manymu, teismai netinkamai taikė DK 89 straipsnio nuostatas, nurodydami, jog sudaryta projektinio darbo sutartimi darbuotojas įsipareigojo pasiekti projekto rezultatą, o to nepasiekęs, laikoma, jog netinkamai vykdė darbo sutartį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė