Baudžiamoji byla Nr. 2K-39-628/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13326-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.2.17.8.1; 2.1.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
nuteistajai N. R., jos gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. R. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:
N. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jai paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Išspręstas daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas: 1) atitinkamais prekių ženklais pažymėti drabužiai, batai, kvepalai, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, sunaikinti kaip uždraustos veikos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) pinigų kupiūros (iš viso – 28 Eur), pateiktos po kontrolinio pirkimo, saugomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, paliktos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato žinioje.
Taip pat skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo ir sunaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. N. R. nuteista už tai, kad neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, būtent, pažeisdama Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. balandžio 15 d. 11.45 val., neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė, kad parduoda garsių gamintojų prekes, reklamavo bei siūlė jų įsigyti ir iki 2021 m. balandžio 28 d. 11.14 val. MB „Kivi rūbai“ parduotuvėse (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, laikė ir pateikė realizuoti skundžiamuose teismų sprendimuose konkrečiai nurodytas parduoti skirtas prekes (drabužius, batus, kvepalus), pažymėtas svetimais prekių ženklais, šios prekės buvo rastos ir paimtos per patikrinimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnų ir asociacijos SNB-REACT specialistų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir išteisintosios N. R. apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. R. nepagrįstai buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys duomenys ir jų kompleksinis vertinimas leidžia konstatuoti, kad šioje byloje išteisinta N. R., neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti didelį kiekį – 161 vienetą prekių, kurių bendra atitinkamų teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių rinkos kaina lygi 31 008,86 Eur, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai N. R. veiksmuose nenustatė tyčios, nors konstatavo kitų šios nusikalstamos veikos požymių įrodytumą. Dėl to pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo N. R. pripažinta kalta padariusi nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Tuo tarpu išteisintosios N. R. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai išspręsto iš jos paimtų daiktų klausimo ir šių daiktų grąžinimo jai, kaip teisėtai savininkei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti, todėl jos apeliacinis skundas atmestas.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistoji N. R. ir jos gynėjas advokatas V. Sirvydis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeičiant jo dalį dėl turto konfiskavimo ir sunaikinimo – daiktinius įrodymus (atitinkamais prekių ženklais pažymėtus drabužius, batus, kvepalus), nurodytus nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, grąžinti išteisintajai N. R.. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinimas N. R. kalta pagal vėliau priimtą įstatymą, sunkinantį (griežtinantį) jos teisinę padėtį, pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalį. N. R. kaltinamuoju aktu buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo išteisinta pagal BK 204 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas, neatnaujinęs byloje įrodymų tyrimo, išėjo į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio dokumento ir skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažino N. R. kalta pagal naujos redakcijos BK 204 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Naujoji BK 204 straipsnio 1 dalies redakcija išplėtė normos dispozicijoje nurodytus požymius, palyginti su ta redakcija, kuri galiojo veikos padarymo metu, o tai reiškia esminį principo lex retro non agit (baudžiamąją atsakomybę sunkinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios) ir atitinkamai BPK 3 straipsnio 3 dalies bei 256 straipsnio 2 dalies pažeidimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 24 punkte nepagrįstai nurodė, kad naujoje BK 204 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra nurodytos alternatyvios bausmės, tarp jų ir viešųjų darbų bausmė, todėl šis įstatymas N. R. laikytinas švelnesniu. Toks teisės aiškinimas ir taikymas yra visiškai netinkamas, nes tam, kad būtų nustatyta, ar naujos redakcijos įstatymas sunkina, ar lengvina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nepakanka vertinti tik normos sankcijos pasikeitimą (juolab kad apeliacinės instancijos teismas N. R. nepaskyrė viešųjų darbų bausmės). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste itin svarbu yra tai, kad naujos redakcijos BK 204 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nustatyti tokie požymiai kaip „didelės vertės prekės“, taip pat įtraukti nauji veikos požymiai: įgijimas, gabenimas, laikymas komerciniais tikslais bei pateikimas jas realizuoti. Pagal ankstesnę įstatymo redakciją į veikos objektyviuosius požymius nebuvo įtrauktas svetimais prekių ženklais pažymėtų didelės vertės prekių laikymas komerciniais tikslais (tai nustatė apeliacinės instancijos teismas), taip pat ankstesnėje įstatymo redakcijoje nebuvo nurodyta ir didelės vertės, kaip objektyviąją veikos pusę apibūdinančio požymio. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo normos dispozicijos pasikeitimo, nors toks pasikeitimas naujoje įstatymo redakcijoje išplėtė baudžiamosios atsakomybės ribas, o nekeisdamas kaltinimo (taip pat pačiai apeliantei nepranešdamas ir jai nedalyvaujant) atėmė galimybę apeliantei žinoti, dėl kokios veikos kvalifikacijos (pagal kokią įstatymo redakciją) ji bus pripažinta kalta ir nuteista, o tai reiškia ir esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, susijusį tiek su asmens teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidimu, tiek su proceso sąžiningumu, pateikiant procesinį netikėtumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 16 punktas).
3.3. Aptariamo įstatymo pasikeitusi redakcija įsigaliojo apeliacinės instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį. Teismas nepriėmė nutarties atnaujinti įrodymų tyrimą, nesugrįžo iš pasitarimų kambario, neinformavo apeliantės (tuo metu išteisintosios) apie galimą kitokį jos veiksmų teisinį kvalifikavimą ir neišklausė jos pozicijos dėl galimai kitokio jos veikos teisinio vertinimo (šiuo atveju gynyba neabejotinai būtų buvusi kitokia, kadangi būtų reikėję gintis nuo kitokių veiką apibūdinančių požymių). Tokia situacija išreiškė ir procesinį netikėtumą (kai apie pripažinimą kalta ir nuteisimą pagal kitokią baudžiamojo įstatymo redakciją kasatorė sužinojo tik gavusi apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą), ir sąžiningo proceso, kaip jis suprantamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme, pažeidimą. Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, apima ne tik galimą veikos faktinių aplinkybių keitimą (BPK 256 straipsnio 1 dalis), bet ir veikos teisinį kvalifikavimą (BPK 256 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, numanydamas, kad veikos teisinė kvalifikacija gali keistis, privalo nedelsdamas pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju prokuroro apeliaciniame skunde nebuvo prašoma keisti kaltinimo, todėl ir šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas naujesnės baudžiamojo įstatymo redakcijos (kaip sunkinančios baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį) taikyti negalėjo. Teismų praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva; kita vertus, tokiu atveju apie tokią galimybę teismas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Svarbu ir tai, kad, pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-94/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-380-942/2015, 2K-278-788/2018, 2K-236-648/2020, 2K-87-303/2023, 2K-170-495/2023 ir kt.).
3.4. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas lex non cogit ad impossibilia (teisė negali reikalauti neįmanomų dalykų) principą, t. y. iš N. R. reikalaujama to, kas neįmanoma. Skundžiamo nuosprendžio 19 punkte N. R. tiesioginė tyčia preziumuojama, nes be jokio pagrindo jai perkeliamas žinojimas apie prekių ženklais pažymėtų prekių slaptus ir neskelbiamus požymius, su kuriais ji iš viso neturėjo ir neturi jokios galimybės susipažinti ir jų atskirti. Tokie duomenys iš viso nėra skelbiami viešai, nėra galimybės patikrinti tokius duomenis leistinais baudžiamojo proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas nuvertina žinojimo apie prekių ženklų neatitikimą teisinę reikšmę, teigdamas, kad tai iš viso nėra svarbu. Pažymėtina, kad N. R. įrodė leistinais duomenimis, jog visas prekes ji įsigyja teisėtai iš teisėtų pardavėjų, turinčių teisę parduoti tokias prekes (kaip parodė prekių ženklų atstovai, kuriems suteiktas specialistų šioje baudžiamojoje byloje statusas, neegzistuoja jokių nepatikimų tiekėjų sąrašų). Tokia motyvacija, be kita ko, nukrypsta ir nuo kasacinės praktikos, kurioje išaiškinta, kad, pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, kaltinamo asmens suvokimas apie parduodamų prekių, pažymėtų prekių ženklais, originalumą yra itin svarbus ir negali būti preziumuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-788/2015">2K-199-788/2015</a>).
3.5. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada. Visų pirma, specialisto išvadose tyrimus atliko ir asmenys, neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, kadangi jokia atsakomybė į kontrolinį pirkimą atvykusiems ir vėliau proceso veiksmuose dalyvavusiems asmenims aiškinama nebuvo. Be to, specialisto išvadas teikę asmenys atstovauja patiems prekių ženklų savininkams, o tai neatitinka specialisto nesuinteresuotumo reikalavimo. Specialisto išvadas teikia asmenys, kurie yra finansuojami tiesiogiai prekių ženklų savininkų, t. y. suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Be to, su tyrimo metodika nėra galimybės susipažinti, nes tyrimo metodika nėra skelbiama ir yra prieinama tik patiems specialistams. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC03ODgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-788/2015">2K-7-60-788/2015</a>), tyrimo metodika yra ne fakto, o taikytinos teisės klausimas. Situacija, kurioje metodika, pagal kurią atliktas specialisto tyrimas, nėra prieinama gynybai ir teismui, reiškia negalimumą teisėtais proceso veiksmais ir būdais patikrinti, kaip atliktas toks tyrimas, taip pat ir netinkamą specialių žinių panaudojimą procese. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje be jokio pagrindo rėmėsi aplinkybe, kad specialistams nebuvo reiškiamas nušalinimas, ir visiškai nuvertino tiek specialistų akivaizdžias sąsajas su atstovaujamų prekių ženklų savininkais bei gynybos negalimumu susipažinti ir, reikalui esant, ginčyti pačią tyrimo metodiką, o tai yra esminis in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai) principo pažeidimas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas šį principą aiškino tinkamai.
3.6. Abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio ir BPK 94, 108 straipsnių nuostatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas BK nurodytos ir uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį pripažinta, kad N. R. jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl ši norma negali būti taikoma. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti nei BK 72 straipsnio 4 dalies (N. R. visus daiktus (prekes) įgijo iš pardavėjų, kurie jai neatskleidė, kad prekės gali būti neoriginalios (galimai ir patys to nežinodami), ji sumokėjo už prekes, jos sudaryti civiliniai sandoriai negali būti laikomi apsimestiniais, parduodant prekes buvo sumokami visi privalomi mokesčiai valstybei), nei išplėstinio konfiskavimo (BK 72³ straipsnis). Nesant pagrindo taikyti turto konfiskavimą, nėra jokio pagrindo ir sunaikinti šį turtą (daiktus), juo labiau kad tokių daiktų civilinė apyvarta nėra tokio neteisėtumo lygmens kaip iš civilinės apyvartos išimtų daiktų (šaunamųjų ginklų, sprogstamųjų medžiagų, atitinkamų kategorijų istorinių vertybių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar pan.). Turėti tokius daiktus savo naudojimui, savo reikmėms, nešioti tokius drabužius ar avalynę nėra draudžiama; dėl tokio nešiojimo nekyla jokia teisinė atsakomybė. Dėl to nuosprendyje išvardyti daiktai sugrąžintini N. R. kaip teisėtai jų savininkei.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios N. R. ir jos gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kaltinimo keitimo
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neatnaujinęs byloje įrodymų tyrimo, neinformavęs proceso dalyvių, skundžiamu nuosprendžiu pripažino N. R. kalta pagal naujos redakcijos BK 204 straipsnio 1 dalį, sunkinančią (griežtinančią) jos teisinę padėtį, palyginti su ta redakcija, kuri galiojo veikos padarymo metu, taip pažeidė lex retro non agit principą ir BPK 3 straipsnio 3 dalies bei 256 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šie argumentai nepagrįsti.
6. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis).
7. Iš pacituotų normų turinio išplaukia, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-282/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-282/2013">2K-282/2013</a>, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-20-788/2024 ir kt.).
8. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-20-788/2024 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, keičiant kaltinimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Nagrinėjama baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroras apeliaciniu skundu neprašė keisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo. Naujoji BK 204 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., apeliacinės instancijos teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Teismas tik skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinime aprašytą veiką kvalifikuoja pagal naująją BK 204 straipsnio 1 dalies redakciją. Taigi teismas iš tiesų proceso dalyviams iš anksto nepranešė apie tokią galimybę ir taip nesilaikė BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, tačiau šiuo atveju tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Priešingai nei nurodo kasatorius, kad teismas nustatė naujas aplinkybes – didelės vertės prekių laikymą komerciniais tikslais, faktinių aplinkybių pakeitimo skundžiamame teismo nuosprendyje nepadaryta. Naujoji BK 204 straipsnio 1 dalies redakcija pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad sankcijoje yra nustatytos alternatyvios bausmės, tarp jų ir viešųjų darbų bausmė, dėl to naujasis įstatymas N. R. laikytinas švelnesniu. Tai rodo, kad kaltinimo keitimas šioje byloje nebuvo susijęs nei su jo apimties padidėjimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, taigi neturėjo realios įtakos pasirinktai gynybos taktikai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl tokio nusikalstamos veikos perkvalifikavimo gynyba galėjo būti kitokia. Jokių įtikinamų argumentų, kad dėl minėto pakeitimo N. R. gynyba būtų buvusi kitokia, nepateikta ir kasaciniame skunde. Todėl, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad buvo suvaržyta nuteistosios teisė žinoti, kuo ji kaltinama, ir nuo šio kaltinimo gintis.
10. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti ir dėl lex retro non agit principo pažeidimo. Baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu klausimai sprendžiami vadovaujantis BK 3 straipsnyje įtvirtintais baudžiamojo įstatymo galiojimo principais. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtis – švelnesnio baudžiamojo įstatymo atgalinio veikimo atvejai, t. y. kai naujasis baudžiamasis įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, grįžtamosios galios neturi (išskyrus šioje dalyje nurodytus atvejus, kurie nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualūs) (BK 3 straipsnio 3 dalis). Tačiau praktikoje galimi atvejai, kai, sprendžiant dėl naujai priimto baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo, negalima išsyk vienareikšmiškai pasakyti, ar naujasis įstatymas yra švelninantis baudžiamumą, ar jį griežtinantis (pavyzdžiui, naujasis baudžiamasis įstatymas sumažina minimalią atitinkamos bausmės ribą, kartu padidindamas maksimalią, arba atvirkščiai). Pagal kasacinio teismo praktiką, šis klausimas gali būti išspręstas tik priimant nuosprendį arba nutartį, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti. Jeigu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltininkui gali būti paskirta bausmė arčiau minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos ribos, įstatymas, kurio sankcijoje nustatyta minimali bausmė yra švelnesnė, laikytinas švelnesniu kaltininkui ir jo veika kvalifikuojama bei bausmė skiriama būtent pagal šį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2010">2K-124/2010</a>, 2K-206/2012); jeigu jam gali būti paskirta bausmė, didesnė negu senajame įstatyme nustatyta maksimali jos riba, naujasis įstatymas kaltininkui yra griežtesnis, taigi pagal BK 3 straipsnio 3 dalį grįžtamosios galios neturi. Toks baudžiamųjų įstatymų vertinimas yra aktualus ir tais atvejais, kai naujasis baudžiamasis įstatymas sankcijoje nustato naują alternatyvią švelnesnę bausmės rūšį, tačiau ankstesniais pakeitimais buvo padidintas šios bausmės dydis. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas, baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią arba neturi tokios galios visa apimtimi: tai reiškia, kad taikant įstatymą galioja visos jo nuostatos, tarp jų ir įstatymo sankcijoje nurodytos bausmių rūšys ir jų dydžiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy00LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-4/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-4/2014">2A-7-4/2014</a>).
11. Ankstesnėje BK 204 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nurodyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 204 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar didelės vertės prekes, jas įgijo, gabeno, laikė komerciniais tikslais ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti, į naujosios BK 204 straipsnio 1 dalies redakcijos dispoziciją yra įtraukti nauji veikos požymiai – įgijimas, gabenimas, laikymas komerciniais tikslais, taip pat, be anksčiau buvusio „didelio prekių kiekio“, nustatytas „didelės vertės prekių“ požymis, o sankcijoje nustatyta daugiau alternatyvių bausmių.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 24 punkte pagrįstai nurodė, jog naujoje BK 204 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra nurodytos alternatyvios bausmės, tarp jų ir viešųjų darbų bausmė, todėl šis įstatymas N. R. laikytinas švelnesniu ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, todėl taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.
13. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pažeista kaltinimo keitimo tvarka (BPK 256 straipsnis) ar kitaip suvaržyta nuteistosios teisė į gynybą, nenustatyta.
Dėl N. R. kaltės nustatymo ir rėmimosi specialisto išvada byloje
14. N. R. nuteista už tai, kad neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo pateikė realizuoti didelį kiekį prekių (drabužių, batų, kvepalų), pažymėtų svetimu prekių ženklu. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Esminis klausimas, ar nuteistoji jai inkriminuotą veiką padarė tyčia, t. y. suvokdama, jog pateikė realizuoti neoriginalias prekes, ir norėdama taip veikti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiuo klausimu priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad N. R., neturėdama prekių ženklų savininkų leidimo, pateikė realizuoti didelį prekių kiekį ir taip pažeidė Prekių ženklų įstatymo 3 dalies 2 punkto nuostatas, tačiau konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl subjektyviojo BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties elemento – tyčios buvimo kaltinamosios veikoje, dėl šios veikos ją išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
15. Kasaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą pagal BK 204 straipsnio 1 dalį nulėmė apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai nustatyta N. R. tiesioginė tyčia, t. y. be jokio pagrindo jai perkeltas žinojimas apie prekių ženklais pažymėtų prekių slaptus ir neskelbiamus požymius, neįvertinant, kad visas prekes ji įsigijo teisėtai iš teisėtų pardavėjų, turinčių teisę parduoti tokias prekes. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui.
16. BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko (ne)prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018, 2K-153-511/2020, 2K-9-594/2024 ir kt.).
17. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visus N. R. nusikalstamos veikos sudėties požymius, tarp jų ir subjektyvųjį požymį – veikimą tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismas nustatė išsamiai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą: pačios nuteistosios parodymus, liudytojų policijos pareigūnų G. J., E. N. parodymus, specialisto išvadą, specialistų G. Brazausko ir K. Saržicko paaiškinimus, duomenis apie 2021 m. balandžio 28 d. atliktą kontrolinį pirkimą, kurio metu pareigūnei už 22 Eur buvo parduota viena pora batų, pažymėtų prekės ženklu „Chanel“, taip pat 2022 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo buvo apžiūrėtos sąskaitos faktūros, kvitai ir kiti prekių įsigijimo dokumentai, kratos N. R. gyvenamojoje vietoje protokolo duomenis ir kt.
18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltės turinio, išskirtinį dėmesį skyrė tik nuteistosios parodymams ir pozicijai, jog ji nežinojo, kad prekiauja neoriginaliais drabužiais, batais, kvepalais, nes visas prekes savo lėšomis įsigydavo legaliai, neturėdama specialaus supratimo apie prekės ženklus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad N. R. elgesys pateikiant realizuoti didelį kiekį prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, buvo sąmoningas ir tyčinis, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad N. R. mažmenine prekyba drabužiais, batais ir kitais daiktais užsiima apie ketverius metus, turi sukaupusi patirtį prekybos ir pardavimų srityje, pakankamai ilgą laiką užsiima prekybine veikla, gerai išmano, supranta tokios veiklos pagrindus, žino prekių kainas rinkoje, jų rūšis ir kokybę. Apeliacinės instancijos teismas tiesioginę tyčią N. R. veiksmuose ne preziumavo, kaip nurodo kasatoriai, o pagrindė ją visų byloje aptartų duomenų visuma, taip pat įvertindamas ir N. R. elgesį atliekant kratą jos gyvenamojoje vietoje (nustatyta, kad, prieš įsileisdama pareigūnus, N. R. išnešė iš namų ir išmetė du didelius plastikinius maišus, kuriuose, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sudėti pasaulyje žinomų firmų drabužiai ir batai).
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo N. R. pareigą užtikrinti, kad prekės, kurias ji pateikia realizuoti, nebūtų suklastotos. Tuo tarpu byloje esančiuose prekių įsigijimo dokumentuose, anot gynybos, patvirtinančiuose, kad jos įsigytos teisėtai, nėra duomenų apie pardavėjo garantijas dėl prekių autentiškumo, jų atitikties apipavidalintam prekių ženklui, įgaliojimo prekiauti tokia produkcija, todėl tokie prekių įsigijimo dokumentai niekaip nepatvirtina, jog konkrečios prekės atitinka originalų prekių ženklą. Vien išrašomos sąskaitos faktūros ir išduodami kvitai, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, neatleidžia N. R. nuo pareigos įsitikinti iš didmenos pardavėjo gaunamos prekės originalumu, ketinant ją pateikti ir parduoti kaip originalią.
20. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios N. R. veikimas tiesiogine tyčia nagrinėjamoje byloje nustatytas.
21. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatorių teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada, nes specialistai atstovauja prekių ženklų savininkams ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jie nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, taip pat nėra galimybės susipažinti su tyrimo metu naudota metodika. Būtent gamintojas (ar, kaip šiuo atveju, jam atstovaujantis asmuo) gali įvertinti, ar konkreti prekė yra originali. Nagrinėjamoje byloje reikėjo ištirti MB „Kivi rūbai“ parduotuvėse rastų pasaulyje žinomų gamintojų prekių ženklais pažymėtų prekių originalumą, todėl buvo kreiptasi į atitinkamų prekių gamintojams atstovaujančią asociaciją SNB-REACT. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 28 d. specialisto išvadą Nr. 21-401762-LT-JTE parengęs asociacijos SNB-REACT filialo Lietuvos Respublikoje vadovas, prekių ženklų specialistas K. Saržickas buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą bei paaiškinimų pateikimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 156), taip pat šis specialistas, prieš teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, buvo pakartotinai pasirašytinai įspėtas ir prisaikdintas (5 t., b. l. 35). Specialistas G. Brazauskas, prieš teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, taip pat pasirašytinai įspėtas ir prisaikdintas (5 t., b. l. 36). Nekelia abejonių specialisto išvadą byloje parengusio K. Saržicko kompetencija, atsižvelgiant į tai, kad specialistas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, dvejų su puse metų darbo stažą kriminalistinių tyrimų ir šešiolikos metų darbo stažą prekių ženklų identifikavimo ir panaudojimo srityje, yra išklausęs mokymus apie originalių ir klastotų prekių identifikavimą, pramoninį dizainą, susipažinęs su specifiniais techniniais originalių produktų gamintojų keliamais reikalavimais gaminamai produkcijai ir pakavimui, pakuočių ir produktų žymėjimui, turi prieigą prie asociacijos SNB-REACT administruojamos riboto naudojimo prekių ženklų ir produkcijos žymėjimo elektroninės duomenų bazės bei kitų riboto naudojimo techninės informacijos šaltinių. Įvertinant nagrinėjamos bylos specifiką, kasatorių reikalavimas susipažinti su konfidencialia tyrimo metodika ir atitinkamai požymiais, kuriais remiantis prekės buvo pripažintos kaip neatitinkančios gamintojo keliamų reikalavimų, šiuo atveju nėra proporcingas, kadangi tokios metodikos ir požymių atskleidimas gali apsunkinti analogiškų prekių identifikavimą bei apsaugą nuo klastotų prekių ateityje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį (be kita ko) aptariama specialisto išvada, esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, kuris būtų sutrukdęs priimti teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, nepadarė.
Dėl prekių, pažymėtų svetimais prekių ženklais, sunaikinimo
22. Kasatoriai nesutinka su abiejų instancijų teismų sprendimu sunaikinti nuosprendžiuose nurodytas prekes (drabužius, batus, kvepalus), pažymėtas svetimais prekių ženklais.
23. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus N. R. kalta pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, nuosprendyje nurodytas prekes (drabužius, batus, kvepalus) nuspręsta sunaikinti kaip uždraustos veikos priemones (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. BPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas).
25. Byloje nustatyta, kad nuosprendyje nurodytos konkrečios prekės (drabužiai, batai, kvepalai), priklausančios N. R., pažymėtos svetimais prekių ženklais be prekių ženklo savininkų leidimo ir jų apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų originalioms prekėms keliamų reikalavimų. Šios prekės yra BK 204 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas. Tokių prekių civilinė apyvarta uždrausta. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė šių prekių likimo klausimą, nuspręsdamas jas sunaikinti BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Toks sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).
26. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios N. R. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Sigita Jokimaitė
