A. U. pagal BK 14 str., 15 str., 369 str., 368 str., 376 str., 270 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4676/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06148-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 17 d. nutarties priėmimo klausimą išteisintojo A. U. baudžiamojoje byloje,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė A. Lipkevičienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, ir rungtyniškumo principą. Tai sukliudė išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei teisėtą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 14, 15 straipsnius bei padarė neteisingą išvadą, kad A. U. nesuvokė tvirkinęs jaunesnius kaip 16 metų amžiaus asmenis. Darydamas tokią išvadą teismas neįvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, susijusių su A. U. kaltės turiniu, visumos, vadovavosi išimtinai tik išteisintojo parodymais ir jiems neprieštaraujančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, o liudytojų U. M., M. K. parodymus ar jų dalis, kurios teismo išvadų nepatvirtina, vertino selektyviai arba juos ignoravo. A. U. kaltinantys įrodymai buvo nepagrįstai atmesti, dėl dalies jų nutartyje nepateikti atmetimo motyvai.

Anot kasatorės, bylos duomenimis, patvirtinančiais A. U. žinojimą ar galimybę numatyti 9duomenys neskelbtini) amžių, remtasi per siaurai. A. U. yra dirbęs (duomenys neskelbtini), todėl turi įgūdžių ir gali orientuotis, koks vaikų amžius. Be to, liudytojos J. L., G. K., L. S. ir E. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai atmetė šiuos parodymus. Buvo ignoruojamas ir M. Š. pateiktas susirašinėjimas su U. M., iš kurio matyti, kad U. M. yra suinteresuota padėti A. U. Atsižvelgiant į šį įrodymą ir (duomenys neskelbtini) parodymus apie U. M. veiksmus, U. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismas jais besąlygiškai rėmėsi. M. K., o ne U. M. parodymai apie tai, kad (duomenys neskelbtini), turėtų būti teismo pripažinti patikimais bei pagrindžiančiais A. U. kaltę. Aptartos aplinkybės rodo, kad A. U. suvokė (duomenys neskelbtini).

Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena A. U. baudžiamoji byla dėl analogiškų sistemingai padarytų veikų prieš (duomenys neskelbtini). Toje byloje A. U. yra pripažinęs, kad atliko jam inkriminuotus veiksmus. (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodoma kasaciniame skunde, prie apeliacinio skundo prokuroras pateikė labai svarbų įrodymą – vaizdo įrašą, kuriame A. U. pasakoja, (duomenys neskelbtini). Tačiau, nors šis vaizdo įrašas atitinka visus įrodymų leistinumo ir liečiamumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko ir, neperžiūrėjęs šio vaizdo įrašo, jį kaip įrodymą atmetė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti A. U. išteisinamąjį nuosprendį, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, šio teismo nustatytas aplinkybes bei išvadas ir pateikia savo nuomonę, kurių asmenų parodymais teismas turėjo vadovautis ir į kokias aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas A. U. atsakomybės klausimą. Tačiau tokio pobūdžio teiginiai, susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis bylos aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, nepateikiant teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai apeliacinės instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo ir (ar) baudžiamojo įstatymo normų aiškinimo ir taikymo klaidas, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Analogiškai vertintini ir kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu neatlikti įrodymų tyrimo ir neperžiūrėti su apeliaciniu skundu prokuroro pateikto vaizdo įrašo. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio apeliacinės instancijos teismo 2023 m. gegužės 31 d. posėdžio protokolo matyti, kad prokuroro prašymas buvo išspręstas BPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka ir išsamiai argumentuotas. Pažymėtina, kad sprendimai tenkinti bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus ar juos atmesti, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, nagrinėjantis bylą, paprastai tenkina tuos prašymus, kurių pagrindu gali būti išaiškintos aplinkybės turinčios reikšmės bylai, tačiau atmeta tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis