Pareiškimo Nr. DOK-1352/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56798-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo G. S. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu G. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu panaikintas Telšių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su laukiniu gyvūnu – šernu) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su audine) 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (dėl žiauraus elgesio su vietnamietiška kiaule) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. S. paskirta subendrinta bausmė – 200 MGL (9876,60 Eur) dydžio bauda.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo G. S. gynėjo advokato V. Barkausko kasacinis skundas.
4. G. S. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį nuteistas už šias nusikalstamas veikas:
4.1. Jis, veikdamas kartu su E. M., D. V., R. D. ir L. P., bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su laukiniu gyvūnu – šernu, jį kankino, o dėl ilčių karpymo šis buvo suluošintas, t. y. 2017 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. tvora aptvertoje teritorijoje, Kelmės r., pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 3, 9 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su šernu tokiomis aplinkybėmis: R. D. mobiliojo ryšio telefonu filmuojant ir laikant koja prispaudus šerno viršutinį žandikaulį, L. P. laikant keliu prispaudus gulintį šerną ant šono už užpakalinių kojų, G. S. stovint šalia ir laikant šerną virve su surištomis abiem priekinėmis kojomis, E. M. laikant gulintį šerną abiem rankomis ir kojos keliu prispaudus šerno sprandą prie žemės, D. V. įkišo pagalį šernui į burną, taip priversdamas jį išsižioti, replėmis kirpo šernui kairės pusės apatinio žandikaulio iltį ir nulaužė jos viršutinę dalį, po to D. V. replėmis nukirpo šernui kairės pusės viršutinio žandikaulio ilties dalį, o pagaliui iškritus šernui iš burnos, tuo pačiu pagaliu sudavė šernui per snukį ir, šernui išsižiojus, vėl pagalį įkišo šernui į burną bei toliau replėmis traukė šernui likusią apatinės ilties dalį.
4.2. G. S. bendrais tyčiniais veiksmais kartu su keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine, ją kankino, o ši dėl patirtų sužalojimų buvo suluošinta, t. y. 2018 m. gegužės 19 d. apie 13.20 val. atviroje vietovėje – žemės sklype, Mažeikių r., veikdamas kartu su dar keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su gyvūnu – audine tokiomis aplinkybėmis: kai vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu filmavo, kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo stovėjo ir stebėjo, G. S. ir dar vienas tyrimo metu nenustatytas asmuo laikė G. S. šunis, o kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo atsinešė narvelį su audine ir ją išmetė iš narvelio ant žemės, siekdami, kad ją pultų kaip taikinį G. S. du šunys, G. S. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo paleido šunis pulti audinės, ir šie ją puolė kandžiodami, draskydami, purtydami bei mėtydami į žemę.
4.3. G. S., veikdamas kartu su A. K. ir M. S., bendrais tyčiniais veiksmais žiauriai elgėsi su gyvūnu – vietnamietiška kiaule, ją kankino, dėl to kiaulė dėl perpjauto kaklo nukraujavusi žuvo, t. y. 2018 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 16.11 val. iki 16.50 val., atviroje vietovėje – žemės sklype, Telšių r., pažeisdami GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 24 punktų reikalavimus, žiauriai elgėsi su vietnamietiška kiaule, ją kankino tokiomis aplinkybėmis: G. S. filmavo mobiliojo ryšio telefonu, o A. K. laikė vietnamietišką kiaulę virve pririštą už dešinės užpakalinės kojos ir ją tampė, siekdamas, kad ją pultų kaip taikinį G. S. šunys, G. S. davė komandą savo šunims, iš pradžių dviem, o vėliau trečiam pulti vietnamietišką kiaulę, ir šie ją puolė kandžiodami ir draskydami, o M. S. stovint ir stebint bei vieną kartą dešine koja iš nugaros vietnamietišką kiaulę pastumiant į priekį link ją puolančių šunų, G. S. perpjovė peiliu vietnamietiškai kiaulei kaklą, ir, šiai gulint ant šono ir kraujuojant, G. S. toliau vietnamietišką kiaulę naudojo kaip taikinį savo šunims.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis G. S., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punktu, 452 straipsnio 1 dalimi, prašo atnaujinti baudžiamąją bylą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. apkaltinamąjį nuosprendį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodo:
5.1. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kadangi bylos faktinės aplinkybės aiškiai neatitinka pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, veikos kvalifikuotos pagal BK 310 straipsnio 1 dalį nesant būtinojo požymio – padarinių, pažeisti lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) ir ultima ratio (kraštutinė priemonė) principai.
5.2. BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl asmens žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas; tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-511/2018">2K-226-511/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197-489/2019">2K-197-489/2019</a>). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje taip pat nustatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (veikų padarymo metu galiojusi 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija).
5.3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas gyvūno suluošinimo sąvokos neanalizavo, požymių ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima konstatuoti, ar gyvūnas buvo suluošintas, nenurodė. Šis teismas, remdamasis vien tik specialistų paaiškinimais, kuriuose tik iš vaizdo medžiagos įvardinamas matomas „suluošinimas“, konstatavo, kad šernas ir audinė buvo suluošinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nutartyje nurodė itin lakoniškus motyvus, prieštaraujančius esminiams teisės teorijos bei konkretiems baudžiamosios teisės principams, ir nutarties 29 punkte nurodė, kad „bendra gyvūno suluošinimo samprata atskleista GGAĮ 2 straipsnio 12(1) dalyje. Šioje normoje gyvūno suluošinimas apibrėžtas kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamos gyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai (2021 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija). Nors apeliacinės instancijos teismas šios įstatymo normos tiesiogiai nepaminėjo, tačiau iš esmės nuo suluošinimo teisinės sampratos nenukrypo“. Pareiškėjo veikos buvo padarytos 2017 m. liepos 9 d., 2018 m. gegužės 15 d. ir 2018 m. gegužės 22 d., kai tuo tarpu apibrėžimas, kuriuo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagrįsdamas savo išvadas, įsigaliojo tik 2021 m. gegužės 1 d. Tai reiškia, kad byloje tirtų įvykių metu galiojusioje GGAĮ redakcijoje nebuvo apibrėžta, kas yra gyvūno suluošinimas. Pagal lex retro non agit principą teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Baudžiamosios teisės principai nullum crimen sine lege ir nulla poena sine lege (nėra bausmės be įstatymo) reiškia, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo numatyta baudžiamajame įstatyme kaip nusikaltimas, ir kad draudžiama taikyti asmeniui griežtesnę bausmę nei nustatyta įstatyme, galiojusiame veikos padarymo metu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimas). Tik įstatymas gali apibrėžti nusikalstamą veiką ir nustatyti bausmę, baudžiamasis įstatymas negali būti plečiamai aiškinamas kaltinamojo nenaudai, pavyzdžiui, taikant analogiją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTYtMzAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-196-303/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-196-303/2022">2K-7-196-303/2022</a>).
5.4. Šiuo atveju veikų padarymo metu jokiame nacionaliniame teisės akte nebuvo išaiškinta gyvūno suluošinimo sąvoka, nebuvo jokios metodikos suluošinimui nustatyti. Byloje taip pat nebuvo objektyvių duomenų, pagal kuriuos teismai būtų galėję nustatyti ir įvertinti tariamus gyvūnų sužeidimus. Suluošinimas yra tokie padariniai, kurie sukelia negrįžtamus anatominius pakitimus ar funkcinius praradimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197-489/2019">2K-197-489/2019</a>). Baudžiamajai atsakomybei taikyti turi būti neginčijamai nustatyta, kad tokie konkretūs padariniai ne tik galėjo atsirasti, bet ir iš tiesų atsirado. Pripažįstant pareiškėją kaltu padarius BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas bei konstatavus, kad šernas ir audinė buvo suluošinti, buvo pažeisti lex retro non agit bei nullum crimen sine lege principai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
5.5. Analogiškais argumentais grįstinas ir netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas dėl veikos, susijusios su vietnamietiška kiaule. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad žiauriu elgesiu ir kankinimu nelaikomas gyvūnų skerdimas, kai juo tenkinami žmonių poreikiai, visgi vertino, kad šiuo atveju skerdimas buvo atliktas tokiu būdu, kad šis veiksmas užtraukė baudžiamąją atsakomybę. Liko neaišku, kokiais teisės aktais remdamasis šis teismas padarė tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje cituojamos GGAĮ nuostatos nėra pakankamai tikslios ir aiškios, kad galėtų būti pagrindas spręsti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Šis teismas, siekdamas pagrįsti tariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, nurodė 1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant nuostatas. Direktyvos nėra tiesioginio taikymo, jos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Be to, minėta direktyva galiojo iki 2012 m. gruodžio 12 d. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir kasacinės instancijos teismo nutartyje nenurodyta specialiųjų teisės aktų nuostatų, pagrindžiančių skerdimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Dėl veikos, susijusios su vietnamietiška kiaule, buvo pažeistas nullum crimen sine lege principas ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo G. S. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
7. Pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nesutinkama su G. S. pripažinimu kaltu ir nuteisimu už tris nusikalstamas veikas, nurodytas BK 310 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir prašoma baudžiamąją bylą nutraukti, t. y. pareiškimas paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu.
8. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia, be kita ko, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti (1 punktas). Taigi baudžiamoji byla BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu gali būti atnaujinta tik esant dviem sąlygoms: pirma, joje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; antra, reikia priimti šiame punkte nustatytą sprendimą (nutraukti bylą). Baudžiamoji byla pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas negali būti atnaujinta dėl kitų BPK 451 straipsnyje nenurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl esminių BPK pažeidimų.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms. Sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nurodytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0zLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-3/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-3/2011">2A-7-3/2011</a>).
10. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, jame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl specialistų parodymų vertinimo, teigiama, kad byloje nebuvo objektyvių duomenų, pagal kuriuos teismai būtų galėję nustatyti bei įvertinti tariamus gyvūnų sužeidimus, kad veikų padarymo metu jokiame nacionaliniame teisės akte nebuvo išaiškinta gyvūno suluošinimo sąvoka bei nebuvo jokios metodikos suluošinimui nustatyti, ir reiškiama nuomonė, kad byloje nenustatytas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, būtinasis požymis - padariniai – gyvūnų suluošinimas. Be to, savaip interpretuojant faktines aplinkybes tvirtinama, kad vietnamietiškai kaulei buvo atliktas skerdimas.
11. Taigi šiuo atveju pareiškime nurodyti argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra BPK 451 straipsnio 1 punkte nustatytas pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą, kadangi dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo sprendžiama pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes.
12. Svarbu pažymėti ir tai, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama kasacinės instancijos teisme. Nuteistojo pateiktame pareiškime išdėstyti argumentai dėl nenustatytų veikos padarinių – šerno ir audinės suluošinimo ir kad vietnamietiškai kiaulei gyvybė buvo atimta norint ją paskersti maistui, o ne atiduoti šunims draskyti, buvo nurodyti ir nuteistojo G. S. gynėjo kasaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo aspektu, šiuos argumentus atmetė, motyvuotai pritardamas apeliacinės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad nuteistasis G. S. (ir kiti nuteistieji byloje) su gyvūnais žiauriai elgėsi medžioklėje naudojamų šunų dresavimo tikslais, t. y. skatinant juos pulti ir draskyti gyvūnus. Kartu kasacinis teismas konstatavo, jog byloje yra nustatyti būtini nusikalstamos veikos padariniai – vietnamietiška kiaulė žuvo, o šernas ir audinė (nesant duomenų apie jų tolesnį likimą) buvo suluošinti. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyje vadovavosi ir bendra gyvūno suluošinimo samprata, atskleista GGAĮ 2 straipsnio 12(1) dalyje (2021 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija), nesudaro pagrindo procesui dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kai dėl to reikia priimti vieną iš BPK 451 straipsnyje nurodytų sprendimų.
13. Kiti pareiškime išdėstyti teiginiai dėl nurodomų teisės principų pažeidimų taip pat nėra teisinis pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
14. Teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad paduotame pareiškime nėra argumentų, kurie leistų manyti, jog pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai. Atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 straipsnio 1 punktas) nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo G. S. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
