Dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse

Civilinė byla Nr. e2YT-432-470/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02950-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.2.1.4.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.6.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei S. B.,

suinteresuoto asmens O. V. atstovei advokatei R. M.,

suinteresuotam asmeniui R. K.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą su suinteresuotais asmenimis O. V., R. K., A. R. dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti neveiksnia O. V., gim. (duomenys neskelbtini), visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pareiškėjo atstovė S. B. nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius gavo R. K. prašymą dėl jos tetos O. V. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse. Apsilankymo O. V. gyvenamojoje vietoje metu su O. V. nepavyko susikalbėti, į klausimus jis neatsakinėjo, sugebėjo pasakyti tik savo vardą. Iš artimųjų paaiškinimų sužinota, kad O. V. nevaikšto, savęs neapsitarnauja, aplinkos nesuvokia, jai diagnozuota psichinė liga, kuri įtakoja jos galimybes susivokti aplinkoje. Moteriai reikalinga nuolatinė priežiūra, pagalba, nes savarankiškai gyventi ji negali. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus duomenimis ji yra neįgali, nuo 2021-09-14 nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Moteris serga psichine liga, pati savarankiškai pasirūpinti savimi negali, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba.

Suinteresuoto asmens O. V. atstovė advokatė R. M. nurodė su pareiškimu sutinkanti, kadangi iš bylos duomenų akivaizdžiai seka, jog O. V. dėl psichinių sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės, negali savo veiksmų valdyti, jos galimybės orientuotis asmeniniame ir socialiniame gyvenime dėl ligos yra visiškai apribotos, todėl neprieštarauja, jog jos atstovaujamas asmuo būtų pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Suinteresuotas asmuo R. K. nurodė, kad ji daug metų slaugo savo tetą O. V., kurios psichinės ir fizinė sveikatos būklė su metais tik blogėja, jokių sveikatos pagerėjimo požymių neįžvelgiama. Paaiškino, kad O. V. savo šeimos nebuvo sukūrusi, artimiausi asmenys yra sesuo A. R. ir ji -m R. K. (dukterėčia). O. V. diagnozuota psichine liga, ji yra gulintis ligonis, beveik nekalba, blogai mato ir blogai girdi, ja būtina pasirūpinti, nes pati yra visiškai nesavarankiška, priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos. O. V. beveik nevaikšto, savarankiškai nepavalgo, buitimi ir savo higiena nepasirūpina, neskaito, nerašo, savarankiškai nesuvartoja skirtų vaistų, yra maitinama, nesinaudoja tualetu, todėl dėvi sauskelnes, jai nuolatos reikia kito asmens pagalbos ir priežiūros.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnis).

Nustatyta, kad O. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), serga vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga. O. V. psichikos sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio, dėl šio susirgimo ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse.

Ši išvada daroma įvertinus žemiau nurodytus įrodymus.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikroje srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos sutrikimas, nustatytas arba patvirtintas asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichikos sutrikimo nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio nuostatas, asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Alytaus apylinkės teismo 2022-11-28 nutartimi O. V. psichinei būklei įvertinti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip matyti iš pateikto į civilinę bylą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. – gegužės 2 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK251/2025, O. V. konstatuojama įgyta silpnaprotystė - demencija, sergant vėlai prasidėjusia (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad jai nustatyti involiuciniai galvos smegenų pakitimai, saiki lėtinė išeminė encefalopatija, aterosklerozė, dėl ligos redukavosi gebėjimas apsitarnauti, gyventi savarankiškai, dėl ko asmeniui reikalinga kasdieninė nuolatinė kito asmens slauga ir pagalba. Ekspertizės aktu taip pat konstatuojama, kad psichikos sutrikimas yra negrįžtamojo pobūdžio, dėl jo O. V. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios iš esmės yra nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše.

Teismo psichiatrės ekspertės L. A. ir teismo psichologo eksperto M. P. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada motyvuota, padarytos išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai, juo abejoti nėra pagrindo, taip pat nėra jokio pagrindo nesutikti su ekspertų išvada ar jos dalimi, nes abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų nekyla (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis). Atsižvelgiant į klausimų, susijusių su asmens veiksnumo ribojimu, vertinimo sudėtingumą ir specialių žinių būtinumą, ekspertizės akte išdėstytos išvados laikytinos pagrindiniu tiesioginiu rašytiniu įrodymu byloje.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus išduota specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 3013 patvirtina, kad O. V. nuo 2021-09-14 neterminuotai nustatytas antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis.

Į bylą pateiktoje Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi, priimti kasdieninius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje išvadoje konstatuojama, kad asmuo negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus jokiose gyvenimo srityse.

Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu patvirtinama, kad O. V. yra vieniša, gyvena nuosavame būste, ją prižiūri ir ja rūpinasi dukterėčia R. K.. Į daugelį užduotų klausimų O. V. neatsako, nenurodo vardų ar pavardžių tų asmenų, kurie ja rūpinasi. Moteris aplinkos nesuvokia.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškime ir teismo posėdžio metu atstovės nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens R. K. parodymus, spręstina, kad O. V. psichikos sutrikimas sukelia neigiamas pasekmes jos socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jos saugumui. Darytina išvada, kad egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog O. V. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų pareiškime nurodytose srityse.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens O. V. atstovės parodymus, sprendžiama, kad pareiškimas laikomas pagrįstu ir yra tenkintinas. O. V. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia šiose srityse – turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (CK 2.10 straipsnis, CPK 468 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą, paskirti globėją (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti, apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus: asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu, siekiant surinkti reikalingus įrodymus apie numatomą globėją, iškeltina atskira civilinė byla priimant nutartį (CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 2 dalimi, 268-270 straipsniais, 468 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1. turtinių santykių srityje:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2. asmeninių neturtinių santykių srityje:

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2.6. kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė