Pareiškimo Nr. DOK-2868/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12715-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo M. M. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto) laisvės atėmimu dvylikai metų.
2. M. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 2 d., nuo 1.00 iki 5.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su L. V. metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei stikliniu bokalu jai į galvos sritį, padarydamas daugybines kraujosruvas veide ir galvoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje ir dešiniojo smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, daugybines minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio kairėje ir kairiojo užausio srityje, daugiaskeveldrinius nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius-sužalojimus; tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė nukentėjusiosios mirtį, taip tyčia ją nužudė.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Pareiškimo Nr. DOK-2868/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12715-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo M. M. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto) laisvės atėmimu dvylikai metų.
2. M. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 2 d., nuo 1.00 iki 5.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su L. V. metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei stikliniu bokalu jai į galvos sritį, padarydamas daugybines kraujosruvas veide ir galvoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje ir dešiniojo smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, daugybines minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio kairėje ir kairiojo užausio srityje, daugiaskeveldrinius nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius-sužalojimus; tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė nukentėjusiosios mirtį, taip tyčia ją nužudė.
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi nuteistojo M. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 4 d. nutartimi nuteistojo M. M. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinis skundas atmestas.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis M. M. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodo, kad:
5.1. Byloje nėra įrodymų, kad būtent jis sudavė L. V. mirtiną smūgį, nė vienas liudytojas nematė, jog jis prieš nukentėjusiąją būtų naudojęs fizinį smurtą, o liudytojas V. M. parodė, kad L. V. griuvinėjo namuose ir pati jam sakė, jog ji nukrito ir susižeidė. Teismai nenustatė jokio motyvo tiesiogine tyčia nužudyti L. V., bet nustatė netiesioginę tyčią ir veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tokios išvados teismai priėjo dėl to, kad jis, sumušęs L. V. ir matydamas, kad ji stipriai kraujuoja, net nebandė suteikti pagalbos, priešingai, paliko ją sumuštą bute, užrakino butą, o raktą ir mobiliojo ryšio telefoną išsinešė, todėl suprato, kad ji neturės galimybės išsikvieti pagalbos, t. y. buvo abejingas dėl savo veikos padarinių ir nukentėjusiajai gresiančios mirties. Šios teismų išvados nesutampa su nustatytomis bylos aplinkybėmis, t. y. nustatyta, kad prieš tai bute buvę V. P., M. S., A. Š. ir D. M. nematė, jog L. V. būtų sužalota; paskutiniai iš buto išėjo V. M. ir jis (M. M.); V. M. parodė, kad matė sužalotą kraujuojančią nukentėjusiosios nosį, bet L. V. sakė, jog ji nugriuvo, be to, M. M. suteikė jai pagalbą sustabdant kraujavimą, padėjo nusivalyti kraują ir po to jie abu išėjo iš buto, telefoną M. M. nukentėjusioji pati davė. Todėl teismų išvada, kad jis nesuteikė pagalbos, nepagrįsta ir neatitinka nustatytų aplinkybių. Be to, nukentėjusioji neprašė jų jokios pagalbos, todėl jis nieko nenumanė apie jos blogą savijautą, juolab jokių pjautinių, kirstinių ar kitų žaizdų nebuvo matyti, dėl kurių reikėtų tuoj pat kviesti greitąją medicinos pagalbą. Bendraudama su draugais Facebook tinkle L. V. taip pat nesiskundė sužalojimais ir neprašė pagalbos. Todėl teismo išvada, kad jis paėmęs jos telefoną suprato, kad ji neturės galimybės išsikviesti medicinos pagalbos, nepagrįsta, be to, savo telefoną ji pati savanoriškai davė jam už skolą. Taigi nukentėjusioji turėjo galimybę išsikviesti medicinos pagalbą, ji nebuvo palikta be ryšio priemonių. Šių aplinkybių teismai tinkamai neįvertino. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad telefono paėmimas byloja apie tai, jog jis suvokė, jog nukentėjusioji neturės galimybės išsikviesti pagalbos. Jeigu ji būtų prašiusi pagalbos ir jis (ar V. M.) nebūtų jos suteikęs, tuomet būtų suprantama teismo išvada dėl abejingumo kilsiantiems padariniams. Atsarginio rakto paėmimą teismai taip pat netinkamai traktavo kaip sąmoningą tyčią, nes nustatyta, kad durys buvo užrakintos iš vidaus, raktas buvo duryse. Šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje yra nerūpestingumas ir neveikimas, o ne sąmoningas abejingumas veikos padarinių atžvilgiu, t. y. jis negalėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes turėjo numatyti. Taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes jo veika perkvalifikuotina pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo M. M. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
7. Pareiškėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą motyvuodamas tuo, kad teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, todėl prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį (BPK 451 straipsnio 2 punktas).
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką (2 punktas).
9. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. M. asmeninio konflikto su L. V. metu tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis bei stikliniu bokalu jai į galvos sritį, padarydamas daugybines kraujosruvas veide ir galvoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje ir dešiniojo smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, daugybines minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio kairėje ir kairiojo užausio srityje, daugiaskeveldrinius nosikaulių ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius-sužalojimus; tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė nukentėjusiosios mirtį, taip tyčia ją nužudė. Šios aplinkybės nustatytos ištyrus ir įvertinus bylos įrodymų visumą bei konstatavus, kad jų pakanka M. M. kaltumui nustatyti.
10. Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad M. M. nukentėjusiąją L. V. nužudė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
11. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo kasacinį skundą, pritarė tokiai žemesnės instancijos teismų išvadai, nes nerado pagrindo kitaip teisiškai vertinti situacijos ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargų gyvybės atėmimą.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad ant L. V. kūno nustatyti ne tik galvos ir veido sužalojimai, tapę jos mirties priežastimi (ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių), bet ir daugybė kitų smurto pėdsakų krūtinėje, ant pilvo, nugaros, juosmenyje, ant rankų ir kojų. Nustatyta, kad M. M. sudavė nukentėjusiajai ne vieną smūgį, o daugybę (nenustatytą skaičių) smūgių. L. V. mirė nuo galvos sumušimo, o tai komplikavosi poūminiu išoriniu nukraujavimu, šoku, ūminiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Specialistas paaiškino, kad po nosikaulio lūžio nukentėjusioji gyveno valandos ar kelių valandų laikotarpį, kol nukraujavo. Kraujavimas vyko į išorę, turėjo būti gausus. Įvykio vietos apžiūros metu bute užfiksuota didžiulė betvarkė ir daugybė kraujo pėdsakų. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, t. y. nors M. M. ir nesiekė atimti gyvybės, bet smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvos sritį, matydamas labai gausų kraujavimą, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti; matydamas ir žinodamas, kad nukentėjusioji yra stipriai sužalota, ne tik ją užrakino bute ir išsinešė raktus, bet taip pat paėmė ir jos telefoną. Taigi M. M., sumušęs nukentėjusiąją, matydamas, kad ji stipriai kraujuoja, užrakinęs ją bute, o raktą ir jos mobiliojo ryšio telefoną išsinešęs kartu su savimi, suprato, jog nukentėjusioji neturės galimybės išsikviesti jai būtinos medicinos pagalbos, t. y. buvo abejingas dėl savo veikos padarinių ir nukentėjusiajai gresiančios mirties. Byloje nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji po patirtų sužalojimų galėjo kurį laiką judėti, atlikti aktyvius veiksmus ir kad ji rašė žinutes „Facebook“ tinkle liudytojams S. A. ir M. P., prašydama užblokuoti jos telefoną (S. A. tą ir padarė). Tai, kad nukentėjusioji nebuvo palikta visiškai be ryšio priemonių ir susirašinėdama „Facebook“ tinkle neprašė minėtų liudytojų pagalbos, neturi reikšmės M. M. veikos kvalifikavimui, kartu tai negali būti pagrindu bylos atnaujinimui dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
13. Taigi pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį (BPK 451 straipsnio 2 punktas).
14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo M. M. pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. M. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis