Dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

Nr. DOK-3268

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34311-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 1 d. paduotu ieškovės mažosios bendrijos „Revita group“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė MB „Revita group“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Revita Group“ ieškinį atsakovui S. A. V. dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Tradicija ir stilius“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Ieškovės teigimu, atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti nuomos sutarties, nes, pirma, nuomos sutarties nutraukimo dieną ieškovė nebebuvo skolinga atsakovui, antra, atsakovas privalėjo pateikti ieškovei naują pranešimą apie naujai nustatytų prievolių vykdymo terminų pažeidimą bei pareikalauti pašalinti pažeidimą per atsakovo vienašališkai nurodytą terminą, trečia, nuomos sutartis galėjo būti vienašališkai nutraukta tik teismo tvarka. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad susidariusi skola, palyginus ją su ieškovės atliktomis investicijomis ir atsižvelgus į šalis siejusių sutartinių santykių trukmę, nebuvo ir negalėjo būti laikoma esmingai didele, dėl kurios atsakovas būtų laikomas negavęs to, ką tikėjosi gauti. Be to, atsakovas savo veiksmais sukėlė ieškovei pagrįstą lūkestį, kad sutartis dėl susidariusios skolos nebus nutraukta, kadangi pats atsakovas susidariusios skolos nelaikė esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė pabrėžė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei nukentėjusioji šalis toleruoja sutarties pažeidimą ilgą laiką, leidžia toliau vykdyti sutartį, negalima daryti išvados, kad ji negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Be to, net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio“ elgesio. Sutarties nutraukimas, nenustačius, ar nebuvo galima jos išsaugoti, pažeidžia favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principą. Ieškovė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes pasisakydamas dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo papildomai konstatavo, kad ieškovei negali būti kompensuojamos patalpų įrengimui patirtos išlaidos, nors reikalavimas dėl patirtų investicijų priteisimo (atlyginimo) byloje nebuvo reiškiamas bei įrodinėjamas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiai bylai aktualiu teisės klausimu yra nevienoda. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę mažąją bendriją „Revita group“ žyminį mokestį sumokėjusiam M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 1 d. UAB „Maxima LT“, kvito Nr. 141/1620.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas