Civilinė byla Nr. e2A-759-638/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02267-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rasos Urbanavičiūtės, Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl prokuroro neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 1 210 Eur turtinės žalos atlyginimą (išlaidų advokato teisinei pagalbai), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51199-18 dėl veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl veikos, kai nenustatytas asmuo 2018 m. spalio 24 d. apie 07.45 val.(duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį M. B., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios(duomenys neskelbitni), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 30 p., reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį V. K., jį kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu V. K. dėl kairio kelio sąnario sumušimo, kairio šlaunikaulio vidinio krumplio medialinio avulsinio smulkaus lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d. pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką įteiktas ieškovui. Galutinis pranešimas apie įtarimus ieškovui įteiktas 2019 m. spalio 22 d. Atlikus ikiteisminį tyrimą, jam vadovaujančio prokuroro vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą užbaigti surašant kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė nagrinėti teismui. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino ieškovą nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
3. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė 1 210 Eur turtinę žalą (advokato teisinei pagalbai apmokėti) bei 4 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovui pablogėjo sveikata, sutriko miegas, neteisėto baudžiamojo persekiojimo metu ieškovas jautė neviltį, bejėgiškumą, skriaudą. Neteisėtas persekiojimas neigiamai įtakojo ieškovo bendravimą su artimaisiais bei kolegomis – bendravimo intensyvumas sumažėjo.
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nežiūrint to, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, ieškovas turi įrodyti, kad bylos perdavimas teismui su kaltinamuoju aktu buvo neteisėtas, t. y., kad šis veiksmas buvo atliktas nesilaikant ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės normų ar jas esmingai pažeidžiant. Ikiteisminio tyrimo metu renkant bylai reikšmingus duomenis buvo atliekami įmanomi tyrimo veiksmai, tame tarpe apklausiami asmenys, galintys turėti reikšmingos informacijos. Nustačius, kad tokios informacijos gali turėti ir ieškovas, buvo apklausiamas ir jis. Duodamas parodymus teisme, ieškovas nurodė papildomas jį teisinančias aplinkybes ir jas galintį patvirtinti asmenį, kurios nebuvo žinomos, ir be ieškovo paaiškinimo negalėjo būti žinomos ir tikrinamos bei vertinamos ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, laikydamasis įstatyme numatytų pagrindų, nustatytų procedūrų ir terminų, nesutikdamas su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu jį apskundė. Tai, kad teismas prokuroro apeliacinio skundo netenkino ir jį atmetė, dar nereiškia, kad prokuroras deramai neįvertino nuosprendžio argumentų, ir paduodamas apeliacinį skundą atliko neteisėtą veiksmą. Apeliacinis skundas buvo argumentuotas, todėl, prokurorės nuomone, negalima laikyti, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.
5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas žalą kildina, jo manymu, iš prokuroro nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, atliekant savo pareigas. Ieškovas ieškinio pagrindu nenurodė neteisėtų teismo veiksmų. Tokiu būdu Teisingumo ministerija negali ir neturi galimybių pasisakyti dėl kitų institucijų atliktų procesinių veiksmų. Teisingumo ministerija turėtų būti pašalinta iš proceso kaip netinkamas atsakovo atstovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės
7. Teismas nurodė, kad prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir perduodamas bylą teismui, nesprendžia asmens kaltumo klausimo, o perduoda jį spręsti teismui. Ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, ieškovas turi įrodyti, kad bylos perdavimas teismui su kaltinamuoju aktu buvo neteisėtas, t. y., kad šis veiksmas buvo atliktas nesilaikant ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių teisės normų ar jas esmingai pažeidžiant. Bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtintos aplinkybės, kad ieškovas parodymus ikiteisminiame tyrime davė du kartus, Parodymai tarpusavyje skyrėsi, ir nesutapo su parodymais, duotais teisme. Be to, vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose – įteikiant pranešimą apie įtarimą, apklausiant įtariamuoju, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir apklausiant įtariamuoju, ieškovas parodymus duoti atsisakė. Duodamas parodymus teisme, ieškovas nurodė papildomas jį teisinančias aplinkybes ir jas galintį patvirtinti asmenį, kurios nebuvo žinomos, ir be ieškovo paaiškinimo negalėjo būti žinomos ir tikrinamos bei vertinamos ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi šios aplinkybės buvo žinomos tik ieškovui ir teisme jo nurodytam asmeniui, ikiteisminio tyrimo metu kitomis priemonėmis šių aplinkybių nustatyti bei patikrinti nebuvo galimybės. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimu metu buvo analizuojama ir vertinama skirtinga bylai reikšmingų duomenų visuma. Tokiu būdu prokuroro sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo baigties iš dalies lėmė ir paties ieškovo veiksmai. Prokuroras, pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, laikydamasis įstatyme numatytų pagrindų, nustatytų procedūrų ir terminų, nesutikdamas su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu jį apskundė. Teismas vertino, kad įstatyme numatytas prokuroro kompetencijai priskirtas veiksmas – apeliacinio skundo pateikimas, atliktas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, negali būti laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad šis skundas nebuvo patenkintas. Apeliacinio ar kasacinio skundo netenkinimo faktas negali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei pagal CK.6.272 straipsnį kilti. Teismas sprendė, kad pripažinti neteisėtais valstybės pareigūnų (prokuroro) veiksmus vykdant baudžiamąjį persekiojimą nuo kaltinamojo akto surašymo momento, ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo teismui ir visus kitus vėliau atliktus procesinius veiksmus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, pripažinti buvus nepakankamą valstybės pareigūnų rūpestingumą ir atidumą sprendžiant klausimus dėl ieškovo baudžiamojo persekiojimo, kas lėmė ieškovo baudžiamajame procese patirtų turtinių ir neturtinių nuostolių atsiradimą, nėra jokio teisinio pagrindo.
8. Teismas nurodė, kad pagrindas neturtinei žalai atlyginti negali būti grindžiamas vien tik ieškovo patirtais išgyvenimais ir praradimais, bet turi būti įrodoma, jog ši žala buvo padaryta neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumas nekonstatuotas, todėl nėra pagrindo ieškovo patirtų išlaidų baudžiamajame procese pripažinti turtine žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, t. y. visiškai nepagrįstai suabsoliutino atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį pateiktus paaiškinimus, kurie yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais, dėl ko ir skundžiamame sprendime padaryta išvada, neva ieškovo nurodyti argumentai dėl prokuroro veiksmų neteisėtumo yra nepagrįsti ir nepakankami šių veiksmų neteisėtumui konstatuoti, tėra grindžiama prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais.
9.2. Byloje buvo pateikta daugiau nei pakankamai rašytinių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo baudžiamąjį persekiojimą vykdęs prokuroras nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas visiškai nepagrįstai, padarius esminę klaidą teisiškai kvalifikuojant faktinius veiksmus. Kaltinamasis aktas surašytas neturint pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, o visi vėliau atlikti procesiniai veiksmai vykdant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą yra padarinys neteisėto sprendimo ikiteisminį tyrimą užbaigti kaltinamojo akto surašymu, kas suponuoja išvadą, kad nuo kaltinamojo akto surašymo momento ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas neteisėtai.
9.3. Teismas, priimdamas sprendimą nepriteisti ieškovui jo patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota 2011 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>; 2012 m. kovo 29 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>. Sprendžiant dėl ieškovo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo konkrečiu atveju turėjo būti atsižvelgta į Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus. Tuo atveju, kai baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas asmenį reabilituojančiu pagrindu, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą, tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė realizuodamas teisę turėti advokatą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEwOTEtNjUzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1091-653/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1091-653/2021">e2A-1091-653/2021</a>, 27 punktas).
10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas grindžiamas ne deklaratyvaus pobūdžio atsakovo atstovo paaiškinimais, bet bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtintomis baudžiamosios bylos medžiaga, kuriomis taip pat buvo grindžiama ir atsakovo atstovo pozicija, nurodant ir įvardijant konkrečius įrodymus, esančius baudžiamojoje byloje. Teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai rėmėsi šiomis aplinkybėmis bei įrodymais, juos analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas, jas aiškiai, išsamiai pagrindė tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisine reglamentacija, tiek aktualia teismų praktika.
10.2. Teismas ginčijamu sprendimu išanalizavo ir įvertino kiekvieną konkretų prokuroro procesinį veiksmą, pasisakė dėl jų teisėtumo, be to, pasisakė ne tik dėl prokuroro veiksmų teisėtumo, bet ir dėl pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą vertino ir dėl bendrosios pareigūnų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai sprendė vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertindamas ir pasisakydamas tiek dėl ieškovo argumentų, tiek dėl atsakovo teiktų argumentų ir įrodymų, taip pat dėl teismo nustatytų aplinkybių.
10.3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra CK 6.272 straipsnyje numatytų pagrindų žalai atlyginti, todėl atmetė ieškinio reikalavimą ir dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, remdamasis teismų praktika, suformuota šios kategorijos bylose.
11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nagrinėti apeliacinį skundą atsižvelgiant į tinkamo valstybės atstovo - Generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus motyvus. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinyje buvo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas), kuris kildinamas iš neteisėtų prokuroro veiksmų. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas nėra kildinamas iš teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Todėl Teisingumo ministerija pagal jai suteiktus įgalinimus negali atstovauti valstybės bylose dėl žalos, kuri kildinama iš galimai prokuroro neteisėtų veiksmų, ir teikti argumentus dėl prokuroro ikiteisminiame tyrime atliktų procesinių veiksmų.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų neteisėtais veiksmais, fakto pripažinimo ir atlyginimo (CK 6.272 straipsnis).
14. Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, jog kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjcwLTM3OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-670-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-670-378/2015">e3K-3-670-378/2015</a>).
15. Šioje byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl 2018 m. spalio 24 d. apie 7.45 val. pėsčiųjų perėjoje įvykusios autoavarijos, kurios metu buvo sužalotas pėsčiasis. Asmuo, vairavęs automobilį, pabėgo iš įvykio vietos. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu ir suprantama, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir bandomas nustatyti kaltininkas (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Iš kaltinamojo akto ir nuosprendžio matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškojo filmuotos medžiagos, įvykį mačiusių liudytojų, panašių automobilių. Ieškovas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. sausio 31 d. Šiuo atveju apeliantui suėmimas nebuvo taikomas, jis tik buvo apklaustas specialiuoju liudytoju ir apribota jo nuosavybės teisė. EŽTT praktikoje net ir nagrinėjant suėmimo sąlygas yra pasakyta, kad būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (pvz., 1994 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 14310/88; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95; 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Shannon prieš Latviją, peticijos Nr. 32214/03). Faktai, kurie gali sukelti įtarimą, neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (pvz., minėtas sprendimas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę; minėtas sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, par. 184). Šioje byloje pagal aprašytą įvykį darytina išvada, kad faktų, leidžiančių pagrįstai įtarti apeliantą, buvo, todėl prokurorų veiksmai pradėti tyrimą, pareikšti įtarimus, ir pan. laikytini adekvačiomis ir proporcingomis priemonėmis tiriant nusikaltimą asmens sveikatai.
17. Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2019 m. lapkričio 18 d., byla perduota teismui 2019 m. gruodžio 11 d. Teisme byla buvo nagrinėjama surengiant 11 posėdžių, iš kurių vienas buvo atidėtas dėl gynėjo neatvykimo, trys posėdžiai neįvyko dėl valstybėje paskelbto karantino, išteisinamasis nuosprendis buvo paskelbtas 2020 m. spalio 27 d. Įvertinant, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, užtruko nustatinėjant kaltą asmenį, teismo stadijoje buvo toliau bandoma aiškintis visas aplinkybes, nelaikytina, kad baudžiamasis persekiojimas užtruko per ilgai. Aplinkybė, kad prokuroras, nesutikdamas su teismo padarytu aplinkybių vertinimu, skundė nuosprendį apeliacine tvarka, nelaikytina neteisėtu prokuroro veiksmu, nes teisė į apeliaciją yra visuotinai pripažinta kiekvienam procese dalyvaujančiam asmeniui. Konstitucinis Teismas savo 2019 m. kovo 1 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto atžvilgiu neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veiksmų nebuvo nustatyta. Todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
18. Nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nuosprendžiu apeliantas buvo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 d. 2 p.), t. y. išteisintas reabilituojančiu pagrindu.
19. Sprendžiant dėl asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, sutiktina su apeliantu, kad reikia atsižvelgti į 2021 m. kovo 19 d. Konstitucinio teismo nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktus išaiškinimus, t. y. jog iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą. Kai asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi, tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Minėtu nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
20. Apelianto atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis yra priimtas, kaip minėta, 2020 m. spalio 27 d., dar iki Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo ir iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato išlaidų atlyginimą, įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato išlaidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas, taip pat šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir priimant Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį. Konstitucinis teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nustatė prieštaravimą Konstitucijai, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimą, kuris šios nutarties priėmimo dieną jau yra išspręstas pakeitus BPK 106 straipsnį, pagal kurį advokato išlaidos išteisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant su civilinės atsakomybės visų sąlygų nustatymu. Tačiau CK 6.249 straipsnio prasme turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebūti, jeigu baudžiamoji byla nebūtų buvusi keliama. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimą, kuriame tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai ir racionaliai išspręsti šalių ginčus, yra pagrindas priteisti apeliantui jo turėtas išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, kurios sudaro 1210 Eur. Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEwOTEtNjUzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1091-653/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1091-653/2021">e2A-1091-653/2021</a> priimtu 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu advokato išlaidų klausimas buvo išspręstas analogiškai, ieškovei buvo priteistos advokato darbo išlaidos baudžiamojoje byloje, kuri baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu, teismas nurodė, kad tuo atveju, kai baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas asmenį reabilituojančiu pagrindu, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatą, tokiam asmeniui turi būti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatą nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo.
21. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant ieškovui 1210 Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė valstybės pareigūnų padarytos žalos nustatymo klausimą (CK 6.272 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), tačiau dėl vėliau priimto Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo aiškinant asmens teisę gauti advokato išlaidų atlyginimą priėmus išteisinamąjį nuosprendį, priimtas sprendimas pakeičiamas.
22. Laikytina, kad ieškinys ir apeliacinis skundas yra tenkinami 23,22 proc. Patenkinus ieškinį iš dalies pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Ieškovo išlaidos už apeliacinio skundo surašymą buvo 605 Eur advokatui. Ieškovui (apeliantui) priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės 140,48 Eur (suapvalinus 141 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a :
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 14 d. sprendimą patenkinant ieškinį iš dalies ir priteisiant ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1210 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 141 Eur (šimtą keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Diana Labokaitė
Rasa Urbanavičiūtė
Lina Žemaitienė