Civilinė byla Nr. e2A-460-896/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00648-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2294-301/2021 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yOTYzLTU3MS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2963-571/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2963-571/2017">2-2963-571/2017</a> iš atsakovo E. A. priteistas materialinis išlaikymas sūnui E., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo iki 230 Eur, kadangi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai – nuo sprendimo priėmimo praėjo 4-eri metai, per tą laiką sūnus išaugo, išaugo ir vaiko poreikiai. Sūnus lanko darželį, įvairius mokamus ugdymo būrelius (robotikos, anglų, lego), padidėjo išlaidos vaiko rūbams bei avalynei, maistui ir kt. Sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 460 Eur suma: už ugdymą darželyje 73 Eur, kanceliarinės išlaidos 10 Eur, už papildomus būrelius 14 Eur, rūbai 80 Eur, avalynei 20 Eur, higienos priemonės, vaistai bei vitaminai 50 Eur, žaislai 30 Eur, maistas 120 Eur, pramogos 50 Eur, komunalinės išlaidos gyvenamosios patalpos išlaikymui 20 Eur, kitos nenumatytos išlaidos 40 Eur. Ieškovei išlaikyti sūnų padeda jos tėvai. 2016 m., ieškovei esant nėščiai, kartu su atsakovu patyrė avariją ir buvo sužaloti: ji patyrė galvos traumą, buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, o atsakovas kojos traumą, jam buvo nustatytas 70 proc. darbingumas. Ieškovė sąžiningai lankė rekomenduotas reabilitacijos procedūras, o atsakovas visiškai jų nelankė, todėl po kurio laiko jos sveikatos būklė pradėjo gerėti. Ieškovė dirba mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos darbinės pajamos yra 679 Eur. Kiekvieną dieną važiuoja į darbą savo tėvo automobiliu. O atsakovas, vengdamas tinkamai išlaikyti vaiką, oficialiai nedirba (nors faktiškai verčiasi individualia veikla – t. y. automobilių ratlankių tvarkymu, dirba nelegaliai), kad nebūtų galima nustatyti realių jo gaunamų pajamų. Be to, atsakovas užsiima profesionalia žvejyba ir yra automobilių sporto dalyvis. Ieškovė nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Ieškovė gyvena su sūnumi savo motinos bute, turi draugą, kuris gyvena atskirai Kaune.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti sūnui išlaikymą po 160 Eur. Atsakovas nurodė, kad po 2016 m. autoavarijoje patirtos kojos traumos šiuo metu jam yra nustatytas 70 proc. darbingumas (netekto darbingumo išmokos negauna), todėl jis nedirba (Užimtumo tarnyboje registruotas, bet nedarbo išmokos negauna), pragyvena iš pajamų, gaunamų pardavus surinktus plastikinius butelius laukuose, be to, jį išlaiko jo sugyventinė, dirbanti Neįgalumo centre. Jokių kompensacijų iš valstybės negauna. Atsakovas gyvena pas sugyventinę nuosavame name, kitų išlaikytinių neturi. Neigė, kad verčiasi nelegaliai individualia veikla - automobilių ratlankių taisymu. Atsakovas yra automechanikas, užsiima profesionalia žvejyba (priklauso KMB „(duomenys neskelbtini)“ komandai, klubas „(duomenys neskelbtini)“), dalyvauja moto sporte. Atsakovas narystės mokesčių šiuose klubuose nemoka. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį Audi A6, o jo sugyventinė turi du automobilius Volvo ir VW Passat bei nuosavą namą, išlaikytinių ji neturi. Ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, ji dirba mokytoja, jos darbingumas atsistatė, ji turi aukštąjį išsilavinimą. Atsakovo darbingumas 75 proc., jis nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo ir nedirba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yOTYzLTU3MS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2963-571/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2963-571/2017">2-2963-571/2017</a> priteistą iš atsakovo E. A. išlaikymo sūnui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš atsakovo E. A. sūnui E. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. kovo 24 d. (nuo ieškinio padavimo dienos) iki 2022 m. sausio 1 d. ir po 195 Eur nuo 2022 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. A., priteisė iš atsakovo E. A. ieškovės E. A. naudai 1063 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovės E. A. valstybės naudai 57 Eur antrinės teisinės pagalbos, kuri byloje buvo teikiama atsakovui, išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad šalių sūnus E., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra 5,5 metų amžiaus, jo poreikiai pasikeitė, t. y. padidėjo. Vaiko mėnesio poreikiams patenkinti reikalinga 460 Eur suma: už ugdymą darželyje 73 Eur, kanceliarinės išlaidos 10 Eur, už papildomus būrelius 14 Eur, rūbai 80 Eur, avalynei 20 Eur, higienos priemonės, vaistai bei vitaminai 50 Eur, žaislai 30 Eur, maistas 120 Eur, pramogos 50 Eur, komunalinės išlaidos gyvenamosios patalpos išlaikymui 20 Eur. Atsakovas šių vaiko poreikių neginčijo, tik teigė neturintis pajamų jiems patenkinti. Teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gauna 679 Eur dydžio darbo užmokestį ir už vaiką iš Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus gauna išmokas vaikui po 111 Eur nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., o nuo 2022 m. sausio 1 d. gaus po 70 Eur. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, automobilių neturi. Ieškovė su sūnumi gyvena savo motinos bute, už kurį moka komunalinius mokesčius, o nuomos mokesčio nemoka. Atsakovas yra jauno (31–erių metų) amžiaus, po 2017 m. patirtos autoavarijoje kojos traumos jo darbingumas šiuo metu yra 70 proc. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, turi automobilį Audi 100. Kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas oficialiai niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu priteistos iš atsakovo sūnui E. išlaikymo periodinės išmokos pervedamos kas mėnesį iš atsakovo dirbančios draugės, su kuria jis gyvena, liudytojos V. B. banko sąskaitos. Atsakovo darbingumas, lyginant su 2018 m. (buvo 55 proc.), pagerėjo, yra 70 proc. Atsakovas turi itin paklausią Marijampolėje, kur yra naudotų automobilių turgavietės, automechaniko profesiją, kurią įgijo Marijampolės profesinio rengimo centre: tvarko automobilių ratlankius, po šalių santuokos nutraukimo, pasak ieškovės, verčiasi individualia veikla (nuomojo garažą (duomenys neskelbtini), kur ji važiuodavo pasiimti sūnaus išlaikymui priteistus pinigus – paskutinį kartą buvo 2020 m. rugsėjo 10 d.; kur šiuo metu atsakovas nuomoja patalpas ieškovė nežino, nes sūnui išlaikymą kas mėnesį perveda atsakovo draugė liudytoja V. B. iš savo banko sąskaitos). Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas savo paskyroje „Facebook“ reklamuoja profesionalias ratlankių restauravimo/taisymo/ir kitokias paslaugas - nurodomas jo telefono Nr..., turi 700 sekėjų.
5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog atsakovas yra tik 31-erių metų amžiaus, jo darbingumas 2021 metais lyginant su 2017 metais yra pagerėjęs nuo 55 proc. iki 70 proc., atsakovas iki autoavarijos dirbo automechaniku - tvarkė automobilių ratlankius ir turi tam reikalingus įrenginius bei priemones, sprendė, kad ir atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas savo profesinėje – automechaniko veikloje, kuri yra itin paklausi Marijampolėje, nes čia yra naudotų automobilių turgavietės, nors ir dirbant nelegaliai, taip pat išaugo.
6. Teismas, įvertinęs ieškovei valstybės pervedamas išmokas vaikui (iki 2022 m. sausio 1 d. – 111,20 Eur, nuo 2022 m. sausio 2 d. – 70 Eur.), sprendė, kad šiomis sumomis atitinkamai mažintinas nustatytas vaikui kas mėnesį reikalingas 460 Eur išlaikymo dydis. Teismas, nustatęs, kad tėvų pareigos yra lygios, sprendė, jog kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro: nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. po 175 Eur (349 Eur/2), o nuo 2022 m. sausio 2 d. po 195 Eur (390 Eur/2).
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1250 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), išlaidų suma - 379,87 Eur. Teismas nustatė, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 85 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 1063 Eur jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės valstybės naudai priteisė 57 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovas E. A., atstovaujamas advokatės Vilijos Kavaliauskienės, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2294-301/2021, priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečio sūnaus E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 160 Eur mokamomis kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. kovo 24 d.) iki sūnaus pilnametystės, iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
8.1. Teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Atsakovas paprieštaravo bei nurodė, jog vaiko poreikiai yra ne didesni kaip 320 Eur. Vaiko papildomą ugdymą ieškovė pradėjo žinodama apie atsakovo blogą sveikatos būklę ir blogą finansinę padėtį, nepasitarusi su atsakovu dėl papildomo ugdymo. Dėl to ženkliai išaugo vaiko poreikiai, be to jie jau nėra vien tik būtiniausi. Būtiniausi vaiko poreikiai, atmetus papildomą ugdymą ir valstybės mokamą išmoką, yra ne didesni kaip 320 Eur. Teismas nepasisakė apie nagrinėtą aplinkybę, jog atsakovas kiekvieną mėnesį išleidžia apie 50 Eur vaiko rūbams, kuriuos vaikas nešioja viešėdamas pas atsakovą. Ieškovė sūnų perduoda atsakovui tik su kasdieniais rūbais, todėl papildomas rūbų pirkimas tapo neišvengiamas dėl ieškovės kaltės.
8.2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas šiuo metu gali dirbti automechaniko darbą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui susirasti darbą yra sunkiau, nes jis negali kelti krovinių, stovėti ar vaikščioti atlikdamas darbines funkcijas, kas yra nurodyta išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ieškovė, būdama pilnai darbinga, šiuo metu turi prisidėti didesne dalimi prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas, kurio darbingumas yra 70 proc., šiuo metu realiai gali teikti 160 Eur išlaikymą.
8.3. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįvertino, kad išlaikymo priteisimo klausimą sprendė ne pirmą kartą, kad atsakovas su 160 Eur išlaikymo suma sutiko. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas ne 85 proc., o 50 proc. 120 Eur išlaikymas jau buvo priteistas 2017 m. birželio 20 d. teismo sprendimu, todėl ginčo objektas iki atsiliepimo pateikimo buvo 110 Eur (230-120). Atsakovas sutiko mokėti 160 Eur, vadinasi ginčas liko tik dėl 70 Eur (230-160). Ginčo apimtyje teismas ieškovės reikalavimą tenkino 35 Eur (230-195) ir padidino išlaikymą iki 195 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2022 m. sausio 1 d. – 175 Eur sumos. Ginčo apimtyje atsakovo naudai teismas atmetė 35 Eur ginčijamą ieškinio dalį ir priteisė 35 Eur (230-195) išlaikymą, vadinasi teismas patenkino 50 proc. ieškovės reikalavimų. Todėl teismas turėjo priteisti ieškovei 50 proc. ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė E. A. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 460 Eur vaiko poreikių neginčijo, tik teigė, kad neturi pajamų jiems patenkinti. Nustatyta būtinųjų poreikių suma yra minimali, neviršijanti kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomos minimaliosios mėnesinės algos dydžio „į rankas“. Taip pat papildomas vaiko ugdymas darželyje, o vėliau ir mokykloje, yra laikomas būtina vaiko gebėjimų ir pilnavertiško vystymosi dalimi, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog būtiniausi vaiko poreikiai atmetus papildomą ugdymą yra ne didesni kaip 320 Eur per mėnesį.
9.2. Apeliantas nurodo, kad patiria papildomas 50 Eur išlaidas per mėnesį šalių vaiko išlaikymui (rūbams). Tačiau, net jeigu ir būtų įrodytos šios išlaidos, nėra pagrindo mažinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, kadangi šios išlaidos yra papildomos ir priklausančios nuo tėvo valios. Šalių nepilnamečio vaiko E. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, kuri užtikrina vaiko aprūpinimą, perka ir reikiamą kiekį drabužių. Atsakovui vaikas visuomet yra atvežamas aprengtas, o namuose yra visų reikiamų drabužių, kuriuos ieškovė įdėtų, jeigu būtų poreikis ar prašymas. Teisme nebuvo įrodinėjama ar keliama abejonių dėl to, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų vaiką.
9.3. Atsakovas nepagrindžia savo deklaratyvių teiginių, jog jo sveikatos būklė yra nepakankama uždirbti pakankamai pajamų savo pragyvenimui ir vienintelio vaiko išlaikymui. Šiuo metu atsakovui yra nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, jo sveikatos būklė leidžia jam gauti 70 proc. vidutinių visiškai sveiko žmogaus pajamų. Sumažėjęs nedarbingumas nereiškia, jog atsakovas yra absoliučiai neįgalus ar neveiksnus, dėl ko negalėtų dirbti. Atsakovo darbingumas yra padidėjęs (nuo 50 proc. iki 70 proc.) nuo to laiko, kada iš jo buvo priteistas išlaikymas savo nepilnamečiam sūnui.
9.4. Atsakovas gyvena kartu su sugyventine jai priklausančiame name, jokių finansinių įsipareigojimų ar kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo paaiškinimai apie gaunamas pajamas ir pastangas susirasti darbą yra painūs ir pilni prieštaravimų. Atsakovas iki šiol socialiniame tinkle „Facebook“ talpina reklamą su savo kontaktiniu telefono numeriu apie teikiamas automobilių ratlankių taisymo paslaugas, tačiau teismui tvirtina renkantis butelius pragyvenimui, kapojantis malkas, dirbantis kitus sezoninius darbus. Atsakovas pripažįsta, jog užsiima profesionalia žvejyba ir dalyvauja profesionalaus motosporto varžybose, tačiau kita vertus teigia neturintis sveikatos susirasti oficialaus nuolatinio darbo. Atsakovas nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl jo nurodyti sunkūs sezoniniai fiziniai darbai ir ekstremalaus sporto hobiai jo sveikatai yra tinkami, o nuolatinis darbas – ne. Atsakovas pripažino teismui, jog anksčiau vykdydamas individualią automobilių ratlankių taisymo veiklą nemokėjo mokesčių valstybei ir vykdomos veiklos neformino įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko laikytina, kad atsakovas ir toliau neformaliai vykdo minėtą veiklą.
9.5. Apeliaciniame skunde melagingai nurodoma, jog atsakovas savo atsiliepime sutiko teikti didesnį, t. y. 160 Eur išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su visu ieškiniu ir prašė jį atmesti pilna apimtimi. Atsakovas pakeitė savo poziciją ir sutiko su nurodomu 160 Eur išlaikymo dydžiu tik į bylos nagrinėjimo pabaigą, po savo teiktų paaiškinimų teismui, kurie buvo teikiami tik trečiame (2021 m. rugsėjo 16 d.) teismo posėdyje. Atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau trys posėdžiai iš penkių buvo atidėti, kadangi atsakovas į juos neatvyko. Ieškovė savo atstovui už kiekvieną posėdį sumokėjo po 150 Eur, viso 750 Eur, todėl likusi bylinėjimosi išlaidų suma susidarė už procesinių dokumentų parengimą 500 Eur (1250-750). Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes didžioji ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė už teismo posėdžius, kurių būtų buvę bent per pusę mažiau, jeigu atsakovas būtų juose tinkamai dalyvavęs. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 1 063 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų..
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Apeliacijos objektas - sprendimo, kuriuo pakeistas priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio
12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius vaiko poreikius, be to, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
13. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
14. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktai).
15. Pagal 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 „Dėl 2021 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 642 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 468,41 Eur. Todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2021 m. turėtų būti pusė šios sumos – 234,21 Eur (468,41:2=234,21). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 175 Eur, t. y. priteisė mažesnę sumą negu nustatytas išlaikymo orientacinis dydis 2021 m., t. y. ieškinio pateikimo metu. Pažymėtina, kad ieškovė prašė priteisti po 230 Eur, t. y. mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga išlaikymą šalių sūnui, neturėjo pareigos detaliai įrodinėti tokio dydžio nepilnamečio vaiko poreikių. Priešingai, atsakovas turėjo įrodyti, kad vaikui pakaks ir mažesnio išlaikymo. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsakovo argumentai, jog sūnaus poreikius visiškai patenkina 320 Eur suma per mėnesį, vertintini kaip deklaratyvūs ir neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovės nurodyti poreikiai vaiko išlaikymui yra 460 Eur, juos išsamiai detalizavo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas šių poreikių teismo posėdyje ir neginčijo, tik teigė, kad neturi pajamų jiems patenkinti.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas apeliaciniame procese neįrodė mažesnių nei skundžiamame sprendime nustatytų vaiko poreikių, todėl vaiko poreikių suma yra 460 Eur.
17. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas yra tik 31-erių metų amžiaus, jo darbingumas 2021 metais, lyginant su 2017 m., kuomet buvo priimtas 2017 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yOTYzLTU3MS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2963-571/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2963-571/2017">2-2963-571/2017</a>, ir kuomet, kaip teigia atsakovas, jis dirbo automechaniku (tvarkė automobilių ratlankius ir turi tam reikalingus įrenginius bei priemones) - yra pagerėjęs nuo 55 % iki 70 %, todėl sprendė, kad ir atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas savo profesinėje – automechaniko veikloje, išaugo. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį 460 Eur išlaikymą.
18. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo galimybes dirbti ir gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo teigimu, jis nedirba, nes skauda koją. Kartu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas aktyviai dalyvauja socialinėse veiklose – priklauso KBM „(duomenys neskelbtini)“ komandai, yra klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys, be to, dalyvauja motosporto veikloje.
19. Iš apeliacinės instancijos teismo į bylą surinktų viešai prieinamų duomenų Internete matyti, kad atsakovas E. A. yra komandos „(duomenys neskelbtini)“ narys. Ši komanda kasmet dalyvauja Lietuvos sportinės karpių žūklės čempionate. Iš Lietuvos sportinės karpių žūklės čempionato reglamento matyti, kad tai aukšto meistriškumo sporto varžybos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sporto įstatymo reikalavimus bei Lietuvos sportinės žūklės federacijos nutarimus. Čempionatas vykdomas trimis etapais, kiekvieno iš etapų trukmė – 72 val. Startinis čempionato mokestis komandai už visus tris etapus -700 Eur. Akivaizdu, kad dalyvaujant aukšto meistriškumo sporto žūklės varžybose, reikalinga speciali įranga (žūklės įrankiai – meškerykočiai su ritėmis, stovai, signalizatoriai, priedai žuvų priežiūrai, svėrimui ir laikymui, jaukinimo įranga, o taip pat įranga išgyvenimui gamtoje 72 val. – palapinės, gultai, kėdės, stalai, lauko virtuvės įranga). Įvertintina ir tai, kad dalyvaujant karpių žūklės varžybose dideles lėšas tenka skirti jaukams bei masalams.
20. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2010">3K-3-206/2010</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2012">3K-3-296/2012</a>; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; kt.).
21. Pažymėtina, kad teismas, savo iniciatyva prijungęs prie bylos rašytinius įrodymus apie atsakovo dalyvavimą sportinėje veikloje, nustatė šalims terminą pateikti nuomonę ir paaiškinimus dėl šių įrodymų, tačiau atsakovas nuomonės nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovui lygiomis teisėmis su kitu komandos nariu dalyvaujant sportinėje veikloje, labiau tikėtina, kad jis skiria savo lėšas šiai veiklai.
22. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertin atsakovo dalyvavimą sporto veikloje ir jo fizinių galimybių aspektu – dalyvavimas aukšto meistriškumo sporto varžybose, kurių vienas etapas nepertraukiamai trunka 72 val., akivaizdžiai reikalauja gero fizinio pasirengimo (pasiruošimas varžyboms – įrangos parengimas, jaukinimas dideliais atstumais, žuvų traukimas, svėrimas ir pan.). Todėl darytina išvada, kad atsakovas yra pakankamai sveikas dirbti fizinius darbus, o paties atsakovo nurodyti jam nustatyti apribojimai (negalėjimas dirbti aukštyje, šaltyje ir pan.) nereiškia, jog jis negali dirbti pagal specialybę.
23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl jo pragyvenimo šaltinio – gauna pajamas pardavęs surinktus plastikinius butelius. Teismo vertinimu, atsakovas, turintis paklausią automechaniko specialybę ir pagal šią specialybę turintis praktikos bei įrangą, turintis pakankamai lėšų, kad dalyvautų aukšto meistriškumo sporto varžybose, akivaizdžiai slepia savo turtinę padėtį ir, nurodydamas savo pragyvenimo šaltinį, yra nesąžiningas. Be to, jis slepia ir savo galimybes dirbti, remdamasis jam nustatytu nedarbingumo lygiu. Vadovaujantis CK 3.5 straipsnio 2 dalimi įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
24. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad atsakovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas, kad pilnai patenkintų visus sūnaus poreikius, todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės padėties atmestini.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikius ir atsakovo galimybes šiuos poreikius užtikrinti, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovui tenkančios išlaikymo dalies atimti ½ dalį vaiko gaunamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kur kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY0LTY4Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-164-687/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-164-687/2020">e3K-3-164-687/2020</a>, 53 punktas).
26. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>). Taigi, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad teismas mažinti priteistiną išlaikymą valstybės skiriama išmokos vaikui suma turi tik tuo atveju, jei tėvų turtinė padėtis neleidžia tenkinti vaiko poreikių. Šiuo atveju yra nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia patenkinti sūnaus poreikius.
27. Atsakovo argumentai, kad jis kas mėnesį skiria papildomas lėšas sūnaus rūbams, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini.
28. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs šalių pareigas teikti išlaikymą, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, be pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atėmė pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą, ir taip apskaičiavo neteisingą atsakovui tenkančią materialinio išlaikymo sūnui dalį. Todėl teismo sprendimas keistinas.
Dėl išėjimo už apeliacinio skundo ribų
29. CPK 313 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. CPK 320 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
30. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 21 punktą).
32. Be to, CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
33. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
34. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 175 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. kovo 24 d. (nuo ieškinio padavimo dienos) iki 2022 m. sausio 1 d. ir po 195 Eur nuo 2022 m. sausio 2 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 160 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atėmęs pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą ir taip apskaičiavo neteisingą atsakovui tenkančią materialinio išlaikymo sūnui dalį, konstatuoja, jog yra pagrindas peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
35. Nustačius, kad vaiko poreikiai yra 460 Eur, kad šalių pareiga išlaikyti sūnų yra lygi, kad atsakovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas sūnaus poreikiams patenkinti, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo turėtas 1250 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (DOK-44204, už dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme), jų dydis neviršija Rekomendacijose numatytų tokių išlaidų dydžio, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
38. Kadangi atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (DOK-44322), iš jo nepriteistinas 62,10 Eur žyminis mokestis ir 24,24 Eur pašto išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 280 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovo.
40. Apeliacinės instancijos teisme susidarė 11,45 Eur pašto išlaidos, kurios iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (2022 m. sausio 19 d. DOK-2552).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pakeisti šio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yOTYzLTU3MS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2963-571/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2963-571/2017">2-2963-571/2017</a> priteistą iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sūnui E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnui E. A., materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2021 m. kovo 24 d. (nuo ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. A., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.”
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Tomas Romeika