Civilinė byla Nr. 3K-3-345-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00101-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alfa-Bank“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės Veronikos Litvinenko 2018 m. balandžio 14 d. vykdomąjį įrašą, suinteresuotas asmuo N. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Baltarusijos Respublikos notaro vykdomojo įrašo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių teisės normų, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės Veronikos Litvinenko 2018 m. balandžio 14 d. vykdomąjį įrašą.
II. Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo esmė
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės V. Litvinenko 2018 m. balandžio 14 d. atliktą ir išduotą vykdomąjį įrašą dėl 333 032,55 Baltarusijos rublio ir 34 981,31 JAV dolerio skolos pagal 2016 m. vasario 17 d. Generalinį susitarimą dėl kreditavimo multivaliutinės atnaujinamos kredito linijos forma Nr. 2016-35 išieškojimo iš suinteresuoto asmens N. M. UAB „Alfa-Bank“ naudai patenkino.
4. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 17 d. UAB „Alfa-Bank“ ir RAB „Uniskan“ sudarė kredito sutartį Nr. 2016-35, kurios pavadinimas papildomu susitarimu Nr. 1 prie 2016 m. vasario 17 d. kredito sutarties Nr. 2016-35 nurodytas kaip Generalinis susitarimas dėl kreditavimo multivaliutinės atnaujinamos kredito linijos forma Nr. 2016-35 (toliau – Generalinis susitarimas). Pagal Generalinį susitarimą pareiškėja UAB „Alfa-Bank“ įsipareigojo išduoti kredito gavėjai RAB „Uniskan“ kreditą kredito linijos forma su 440 000 JAV dolerių dydžio ribiniu vienkartiniu įsiskolinimu, 35 000 000 Rusijos rublių ribiniu vienkartiniu įsiskolinimu, 420 000 Eur vienkartiniu įsiskolinimu ir 950 000 Baltarusijos rublių dydžio ribiniu vienkartiniu įsiskolinimu (Generalinio susitarimo 1.1 punktas). Pagal Generalinio susitarimo 5.1.1., 5.1.4.–5.1.8 punktus RAB „Uniskan“ įsipareigojimų vykdymą užtikrino N. M., RAB „Belkrep“, P. P. laidavimais, automobilio „Ford Tourneo Custom“ ir nekilnojamojo turto, kuris bus įgytas ateityje pagal dalinės statybos kūrimo sutartis, įkeitimu. Visų kreditų Baltarusijos rubliais grąžinimo terminas – 2019 m. birželio 30 d.; visų kreditų JAV doleriais grąžinimo terminas – 2018 m. rugpjūčio 30 d. (Generalinio susitarimo 2.5 punktas). Pagal Generalinio susitarimo 9.1 punktą RAB „Uniskan“ nevykdant šiuo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų ar juos vykdant netinkamai, kredito davėja įgijo teisę reikalauti grąžinti kreditą prieš terminą. Tokiu atveju kredito gavėja įsipareigojo grąžinti kreditus prieš terminą ir sumokėti palūkanas per 10 dienų nuo atitinkamo reikalavimo gavimo dienos. Kredito gavėjai nevykdant savo įsipareigojimų pareiškėjos prašymu notarė V. Litvinenko atliko vykdomąjį įrašą, kuriame pasiūlė išieškoti solidariai iš RAB „Uniskan“, N. M., P. P. pareiškėjos UAB „Alfa-Bank naudai“ 333 032,55 Baltarusijos rublio ir 34 981 JAV dolerio skolą.
5. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose Nr. 43-779 (toliau – ir Dvišalė sutartis, Sutartis dėl teisinės pagalbos, Tarptautinė sutartis) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vienos susitariančiosios šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios šalies teismus, prokuratūrą, vidaus reikalų įstaigas, Baltarusijos Respublikos ūkinius teismus, notarines kontoras (toliau – teisingumo įstaigos) bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės (įskaitant ūkines), šeimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai. Atitinkamai abi susitarančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose, taip pat globos ir rūpybos įstaigų sprendimus bylose, esančiose jų žinioje, priimtus kitos susitariančiosios šalies teritorijoje (Dvišalės sutarties 52 straipsnio 1 punktas). Lietuvos teismų praktikoje konstatuota, kad pagal šias Dvišalės sutarties nuostatas teisingumo įstaigoms priskiriami ne tik teismai, bet ir prokuratūra bei notarinės kontoros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2012">3K-3-304/2012</a>). Taigi Baltarusijos Respublikos notaro išduotas vykdomasis įrašas patenka į sprendimų, kurių pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimai gali būti sprendžiami pagal Dvišalę sutartį, sąrašą.
6. Pagal Baltarusijos Respublikos prezidento 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsako Nr. 366 „Dėl kai kurių notarinės veiklos klausimų“ 1 punkto 8 pastraipą, 2 punkto 2 pastraipą, reikalavimai, kurie pagrįsti kredito sutartimi, kita sutartimi, kurioje yra esminės kredito sutarties, įsiskolinimo, netesybų (baudos, delspinigių) dėl tokio įsiskolinimo, jeigu jų mokėjimas nustatytas įstatymuose ar sutartyje, sąlygos, išieškomi notarams atliekant vykdomuosius įrašus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju vykdomasis įrašas buvo atliktas remiantis aptartu Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybos 2006 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1737 patvirtinto „Dokumentų, pagal kuriuos išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka remiantis vykdomaisiais įrašais“ sąrašo 7 punktu, kuris įtvirtina, kad dokumentai, kurie nustato įsiskolinimą pagal reikalavimus, pagrįstus kredito sutartimi, kita sutartimi, kurioje yra esminės kredito sutarties, įsiskolinimo, netesybų (baudos, delspinigių) dėl tokio įsiskolinimo, jeigu jų mokėjimas nustatytas įstatymuose ar sutartyje, sąlygos, taip pat kurie pateikti atlikti vykdomąjį įrašą, yra: kredito sutartis (kita sutartis, kurioje yra esminės kredito sutarties sąlygos), kurios pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas, ir jos kopija; laiduotojo įsipareigojimas ir jo kopija (jei yra toks įsipareigojimas); dokumentas dėl įsiskolinimo, netesybų (baudos, delspinigių), jeigu jų mokėjimą nustato įstatymai ar sutartis, sumos apskaičiavimo, įsiskolinimo grąžinimo terminų, kurį pasirašė išieškotojo vadovas ar kitas įgaliotas pareigūnas (pateikiant dokumentus, kurie patvirtina jo įgaliojimus pasirašyti). Vykdomąjį įrašą notarė atliko ant įsiskolinimo (išlaidų) sumos apskaičiavimo dokumento (pagal Instrukcijos dėl notarinių veiksmų atlikimo tvarkos, patvirtintos Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 63, 213 punktą). Pagal šios Instrukcijos 215 punktą, jeigu išieškomas įsiskolinimas pagal solidarųjį įsipareigojimą, vykdomajame įraše gali būti nurodyti keli solidarieji skolininkai, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
7. Teismas nustatė, kad pagal galiojančias Baltarusijos Respublikos įstatymų nuostatas notaro išduotas vykdomasis įrašas yra kompetentingos Baltarusijos Respublikos teisingumo institucijos – notariato – sprendimas. Remiantis Baltarusijos Respublikos teisės aktais, reikalavimai, kurie pagrįsti kredito sutartimi, kurioje yra esminės kredito sutarties, įsiskolinimo, netesybų (baudos, delspinigių) dėl tokio įsiskolinimo, jeigu jų mokėjimas nustatytas įstatymuose ar sutartyje, sąlygos, kaip yra nagrinėjamu atveju, išieškomi notarams atliekant vykdomuosius įrašus, o ne kreipiantis į teismą dėl sprendimo dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo priėmimo. Pagal Dvišalės sutarties 3 straipsnį teisinė pagalba taip pat apima susitarančiosios šalies vykdomųjų užrašų pripažinimą ir vykdymą, o tai nėra susiję su teismo sprendimų priėmimu civilinėse bylose.
8. Pagal Dvišalės sutarties 55 straipsnį susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus. Šiuos dokumentus būtina pateikti tik kai prašoma pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja objektyviai negalėjo pateikti oficialaus dokumento, pagrindžiančio tokio sprendimo, priimto teisme, įsiteisėjimą. Pagal Baltarusijos Respublikos 2004 m. liepos 18 d. įstatymo „Dėl notariato ir notarų veiklos“ 107 straipsnio 1 dalį, vykdomasis įrašas gali būti pateiktas vykdyti nuo jo atlikimo dienos, notarui išdavus vykdomąjį įrašą, nėra išduodamas dokumentas, patvirtinantis jo įsigaliojimą.
9. Teismas nurodė, kad pagal Instrukcijos dėl notarinių veiksmų atlikimo tvarkos, patvirtintos Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 63, 212 punktą ir Baltarusijos Respublikos 2004 m. liepos 18 d. įstatymo „Dėl notariato ir notarų veiklos“ 105 straipsnio 4 dalį tam, kad būtų galima atlikti vykdomąjį įrašą, išieškotojas pateikia raštišką pareiškimą, adresuotą notarų kontorai (notarų biurui), su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. Pagal Baltarusijos Respublikos 2004 m. liepos 18 d. įstatymo „Dėl notariato ir notarų veiklos“ 107 straipsnio 1 dalį vykdomasis įrašas gali būti pateiktas priverstinai vykdyti per trejus metus nuo jo atlikimo dienos. Tai patvirtina, kad vykdomojo įrašo atlikimo (išdavimo) procedūra vykdoma rašytine tvarka ir nenustato išieškotojo ir (ar) notaro, atliekančio vykdomąjį įrašą, pareigos informuoti ir (ar) kviesti skolininką į vykdomojo įrašo atlikimo procedūrą. Pagal Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodekso 351 straipsnio 1 dalį, asmenys, kurių interesai suvaržyti dėl notaro atliktų veiksmų, turi teisę pateikti skundą teismui notarų kontoros buveinės vietoje. Taip užtikrinama skolininko teisė pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis. Teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė į teisingą procesą, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismo šaukimas ar teismo sprendimas suinteresuotam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti įteiktas, nes teisminis procesas dėl prievolės pagal kredito sutartį vykdymo nevyko ir negalėjo vykti.
10. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, tvirtindamas, jog vykdomajame įraše nurodytu adresu jis niekada negyveno ir šis adresas jam nėra žinomas, neneigė laidavimo pagal Generalinį susitarimą fakto. Į bylą pateiktas Generalinis susitarimas dėl kreditavimo multivaliutinės atnaujinamos kredito linijos forma Nr. 2016-35 ir papildomi susitarimai prie Generalinio susitarimo patvirtina, kad šis susitarimas buvo sudarytas Baltarusijos Respublikoje, Minske, ir yra patvirtintas suinteresuoto asmens parašu. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, suinteresuotas asmuo nepateikė. Kita vertus, teismas neturi įgaliojimų tikrinti, ar užsienio valstybės teismas (teisingumo įstaigos) teisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl šį suinteresuoto asmens argumentą atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 4 dalis).
11. Teismas nurodė, kad kredito sutarties įvykdymo užtikrinimo klausimas nepatenka į užsienio teisingumo įstaigos priimto sprendimo, šiuo atveju vykdomojo įrašo, pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūros metu vykdomos kontrolės ribas. Tai neturi jokios įtakos pareiškėjos teisei kreiptis dėl vykdomojo įrašo atlikimo visų solidariųjų skolininkų – kredito gavėjo ir visų laiduotojų – atžvilgiu. Ši teisė kyla iš Baltarusijos Respublikos civilinio kodekso 304 straipsnio 1 punkto normos, pagal kurią, esant solidariajam skolininkų įsipareigojimui, kreditorius turi teisę reikalauti vykdymo tiek iš visų skolininkų kartu, tiek iš bet kurio jų atskirai, tiek visos skolos, tiek ir jos dalies.
12. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, rėmėsi Dvišalės sutarties 19 straipsniu, kuriame įtvirtinti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Teismas atsižvelgė į tai, kad pateiktas prašymas ne dėl teismo sprendimo, bet dėl notaro vykdomojo įrašo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, todėl sprendė, kad bylos aplinkybės patvirtina Dvišalės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nebuvimą, taip pat Dvišalės sutarties 59 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės vykdomąjį įrašą nebuvimą. Notaro vykdomajam įrašui įsiteisėjimo procedūra nenustatyta. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų apie tai, kad dėl tapataus ginčo Lietuvos Respublikoje yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas ar pradėtas procesas, ginčai dėl prievolių pagal kredito sutartį vykdymo nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784–786 straipsniai), Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės 2018 m. balandžio 14 d. atlikto vykdomojo įrašo vykdymo senaties terminas nėra pasibaigęs.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo N. M. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje vykdomąjį įrašą netenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK, Dvišalės sutarties ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas bei teisės principus (lygiateisiškumo, rungimosi, sąžiningumo, teisingumo, teisės būti išklausytam, teisės į procesinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą principus). Galima išskirti būtinas pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą taisykles ir sąlygas – pripažįstami tik teismų sprendimai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas teismo sprendimas (teismo patvirtintas sprendimo nuorašas); sprendimas turi būti vykdomas (t. y. turi būti teisėtas ir pagrįstas) ir turi būti įsiteisėjęs. Kartu su prašymu turi būti pateiktas sprendimo įsiteisėjimą pagrindžiantis dokumentas. Suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie teisminį procesą, t. y. nebuvo tinkamai ir laiku įteiktas šaukimas į teismą. Pagal statutinę ir tarptautinę teisę akivaizdu, kad yra siekiama užtikrinti būtent teismų (arbitražų) sprendimų vykdymą, nes tik tokiu atveju gali būti pasiektas procesinis lygiateisiškumas, įgyvendinti rungimosi, sąžiningumo, teisingumo principai, teisė būti išklausytam, teisė į procesinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą ir kt.
13.2. Nagrinėjamu atveju teisinės pagalbos teikimas kenkia Lietuvos Respublikos piliečio teisėms ir teisėtiems interesams. Suinteresuotas asmuo gyvenamosios vietos, buveinės ar buvimo vietos Baltarusijos Respublikos teritorijoje neturi, o gyvenamosios vietos Baltarusijos Respublikoje adresas, nurodytas vykdomajame įraše, yra klaidingas ir nurodytas galbūt turint tikslą įgyvendinti pareiškėjos reikalavimą, taip išvengiant Baltarusijos Respublikos teismo. Suinteresuotas asmuo pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktų reikalavimus pateikė Minsko miesto centrinio rajono teismui skundą dėl notarinio veiksmo atlikimo, prašydamas panaikinti vykdomąjį įrašą, be to, jis pateikė Minsko miesto centrinės RVRV viršininkui pareiškimą dėl notaro patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl duomenų vykdomajame įraše klastojimo. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo patvirtinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, neatskleidė teismui informacijos apie Baltarusijos Respublikoje inicijuotą ir vykdomą išieškojimo procesą iš įkeisto turto bei prekių. Jeigu pareiškėja savo reikalavimą įgyvendintų teismine tvarka Baltarusijos Respublikoje, kur būtų užtikrinta suinteresuoto asmens teisė pareikšti savo poziciją (atsikirtimus), teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, šią aplinkybę teisiškai įvertintų. Pareiškėja nesiėmė teisminės savo teisių ir interesų gynybos, o tai privalėjo padaryti, todėl yra pagrindas teigti, kad kreipimasis dėl vykdomojo įrašo išdavimo bei dėl jo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje prasilenkia su teisingumo ir sąžiningumo principais.
13.3. Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad vykdomojo įrašo išdavimo procedūra atliekama rašytine tvarka ir šiuo atveju nėra pareigos informuoti ir (ar) kviesti skolininką į vykdomojo įrašo atlikimo procedūrą. Toks ginčo išsprendimas akivaizdžiai neatitinka ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo, tiesiogiai įtvirtinto Konvencijos 6 straipsnyje, ir šiurkščiai pažeidžia visuotinai pripažintus lygiateisiškumo, rungimosi ir teisės būti išklausytam principus bei suinteresuoto asmens teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, teisinę pagalbą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjai yra suteikiamas akivaizdžiai neproporcingas teisinis pranašumas ir galimybė piktnaudžiauti jai suteikta teise vykdomojo įrašo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procese. Suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie bet kokį jam inicijuotą procesą Baltarusijos Respublikoje. Atsižvelgiant į ribotą Lietuvos apeliacinio teismo kompetenciją pripažįstant ir leidžiant vykdyti vykdomąjį įrašą Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo taip pat neteko galimybės veiksmingai apginti savo teises ir teisėtus interesus Lietuvos Respublikoje. Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04, par. 25).
13.4. Kiekvienai ginčo šaliai turi būti garantuota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Suinteresuotam asmeniui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti sąžiningame procese ir nebuvo suteiktos procesinės gynybos galimybės, todėl pareiškėjos prašymas neturėjo būti tenkinamas. Apeliacinis teismas turėjo įvertinti suinteresuoto asmens pateiktų argumentų visumą, įvertinti jo faktinę ir teisinę padėtį bei atsižvelgti į tai, kad jam objektyviai nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl pareiškėjos reikalavimo esmės ir turėti įtakos teisminiam procesui Lietuvoje. Lietuvos apeliacinio teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2012">3K-3-304/2012</a>, praplėtė CPK 773, 809–817 straipsniuose įtvirtintų Lietuvos Respublikoje pripažintinų dokumentų sąrašą, t. y. kad notaro išduotas vykdomasis įrašas patenka į sprendimų, pripažintinų pagal CPK ir tarptautinę sutartį, sąrašą. Tačiau nurodytos civilinės bylos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2012">3K-3-304/2012</a> yra nustatyta, kad atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai dėl skolos išieškojimo pagal vykdomąjį įrašą, todėl apie priverstinius išieškojimo veiksmus skolininkas buvo informuotas ir turėjo galimybę imtis teisinių priemonių savo teisėtiems interesams ginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje būtų nagrinėjamas notaro vykdomojo įrašo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas ir jo santykis su skolininko teise būti informuotam apie prieš jį inicijuotus teisinius veiksmus, nėra.
14. Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio notaro išduotą vykdomąjį įrašą
15. Nagrinėjamoje byloje spręstina dėl teisės normų, reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos notaro vykdomojo įrašo pripažinimą ir leidimą vykdyti Lietuvos Respublikoje, aiškinimo ir taikymo.
16. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). CPK 809 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio kodekso nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis).
17. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitai tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-375/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-375/2009">3K-3-375/2009</a>).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS02OTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-695/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-695/2016">3K-3-95-695/2016</a>, 20 punktas).
19. Pažymėtina, kad prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės sprendimą nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismai taikė materialiuosius ir proceso įstatymus, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų nepripažinti ir neleisti vykdyti sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2012">3K-3-304/2012</a>).
20. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose Nr. 43-779 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos susitariančiosios šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos susitariančiosios šalies teismus, prokuratūrą, vidaus reikalų įstaigas, Baltarusijos Respublikos ūkinius teismus, notarines kontoras bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės (įskaitant ūkines), šeimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai.
21. Tarptautinės sutarties 2 straipsnio („Teisinė pagalba“) 1 dalyje reglamentuota, kad abiejų susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse (įskaitant ir ūkines), šeimos ir baudžiamosiose bylose, vadovaudamosi šios sutarties nuostatais.
22. Tarptautinės sutarties 3 straipsnis („Teisinės pagalbos apimtis“) nurodo, kad teisinė pagalba apima susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymuose nustatytų procesinių veiksmų atlikimą, kaip antai teismo sprendimų civilinėse bylose, nuosprendžių civilinio ieškinio dalyje, vykdomųjų užrašų pripažinimą ir vykdymą. Notaro vykdomųjų įrašų pripažinimas ir leidimas vykdyti patenka į Tarptautinės sutarties taikymo sritį, nes tokios rūšies dokumentai eksplicitiškai paminėti tarp dokumentų, kurie tarp susitariančiųjų valstybių cirkuliuoja pagal minėtą sutartį.
23. Sutarties dėl teisinės pagalbos 52 straipsnyje įtvirtinta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Abi susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo, be kita ko, įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse (ūkinėse) ir šeimos bylose <...>.
24. Pagal Tarptautinės sutarties 59 straipsnį pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu pagal susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje priimtas sprendimas, įstatymus šis sprendimas nėra įsiteisėjęs arba neturi būti vykdomas, išskyrus atvejus, kada sprendimas turi būti vykdomas iki jo įsiteisėjimo; 2) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų.
25. Tarptautinės sutarties 55 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pareiškėjo pareigą pateikti oficialius dokumentus dėl sprendimo įsiteisėjimo ir šaukimo įteikimo atsakovui, ir jos 59 straipsnyje nustatyti atitinkami nepripažinimo pagrindai yra suformuluoti atsižvelgiant į įprastinę teismo proceso eigą, kai ieškovas inicijuoja bylos iškėlimą, atitinkamas subjektas įvykdo atsakovo informavimo pareigą, atsakovas naudojasi ar nesinaudoja teise atsiliepti, teismas priima procesinį sprendimą, šis įsiteisėja ir įgyja vykdytinumo savybę.
26. Teisės normos, pripažįstančiajam teismui nustatančios pareigą įsitikinti, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą, ar jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, yra skirtos užtikrinti deramą pagarbą atsakovo teisei į tinkamą procesą, o normos, nustatančios pareigą įsitikinti dėl sprendimo įsiteisėjimo, užtikrina, kad sprendimas neįgytų kitokios teisinės galios ir nesukeltų kitokių teisinių padarinių pripažįstančioje valstybėje, nei jis turi kilmės valstybėje. Tai reiškia, kad teisė į tinkamą procesą sudaro neatskiriamą Tarptautinės sutarties ir iš jos išplaukiančių susitariančiųjų valstybių subjektams suteikiamų teisių garantijų dalį.
27. Tais atvejais, kai klausimas susijęs ne su teismo sprendimo, o kitos rūšies dokumento pripažinimu ir leidimu vykdyti, teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į proceso, kuriame priimtas prašomas pripažinti sprendimas, esmę ir specifiką. Tai lemia, kad konkretūs būdai ir priemonės, kuriais byloje dalyvaujantiems asmenims užtikrinamos teisių garantijos, gali skirtis priklausomai nuo konkretaus proceso rūšies.
28. Taigi teismui, sprendžiančiam kitos valstybės teisingumo įstaigos sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, priimant pareiškimą būtina atsižvelgti į tai, kokie dokumentai ir procedūros yra būdingi atitinkamam procesui, kuriame priimtas prašomas pripažinti sprendimas (lot. lex non cogit ad impossib?lia), o nepripažinimo pagrindai patikrinami atsižvelgiant į proceso, kuriame priimtas prašomas pripažinti sprendimas, ypatybes, įvertinant, ar atsakovui konkrečiame procese, atsižvelgiant į jo specifiką, buvo užtikrintos procesinės teisių garantijos, kurioms apsaugoti skirtas atitinkamas nepripažinimo pagrindas.
29. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas sprendžia, ar Lietuvos apeliacinis teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjos UAB „Alfa-Bank“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės 2018 m. balandžio 14 d. vykdomąjį įrašą.
30. Byloje nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės: pirma, pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą, skolų apskaičiavimą su jame atliktu notarės vykdomuoju įrašu bei Minsko Zavodsko rajono priverstinio vykdymo skyriaus raštus. Antra, teismui pateiktoje medžiagoje, taip pat pareiškėjos pateiktuose dokumentuose bei kituose įrodymuose suinteresuoto asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, Žirgo g. 2-65. Pareiškėja teismui leistinomis priemonėmis neįrodė, kad suinteresuotas asmuo buvo nurodęs ar deklaravęs laikiną ar nuolatinę gyvenamąją vietą Baltarusijos Respublikoje. Trečia, teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog nei pareiškėja, nei atsakinga Baltarusijos Respublikos institucija ar pareigūnas nesiekė suinteresuotam asmeniui dokumentus dėl vykdomojo įrašo įteikti jo adresu Lietuvoje, nors šis, minėta, buvo nurodytas paskolos dokumentuose, taigi iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir kitų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atliktas notarės vykdomasis įrašas būtų įteiktas suinteresuotam asmeniui, taip sudarant galimybę jį skųsti. Ketvirta, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo neginčija, kad N. M. apie notarės vykdomąjį įrašą ir prašymą jį pripažinti bei leisti vykdyti sužinojo gavęs 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo pranešimą apie prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
31. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo reikalavimas ir atitinkamas nepripažinimo pagrindas saugo teisę į tinkamą procesą, toliau reikia vertinti, ar vykdomojo įrašo neįteikimas po jo atlikimo nagrinėjamoje byloje lemia suinteresuoto asmens teisės į tinkamą procesą pažeidimą ir sudaro pagrindą atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Baltarusijos Respublikos notarės vykdomąjį įrašą.
32. Tarptautinės sutarties 57 straipsnyje nustatyta, kad sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos teismas, priimdamas sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo procesinį sprendimą ar vykdomąjį įrašą, turi pareigą įsitikinti, kad nėra sąlygų, nustatytų Tarptautinės sutarties 59 straipsnyje, kurios lemtų atsisakymą pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų.
33. Šia nuostata Tarptautinės sutarties šalys sutarė, kad pripažindamos ir leisdamos vykdyti viena kitos teismo ar teisingumo įstaigos sprendimus jos įsitikins, jog padavusiam prašymą asmeniui arba atsakovui buvo tinkamai pranešta apie vykusį procesą, taip užtikrinant jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 16 punktas).
35. Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją bei Aždajić prieš Slovėniją, nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos kaip atsisakiusios savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas kaip atsisakęs teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. jau cituotas Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58). EŽTT pabrėžė, kad aptariamu atveju pirmiausia bus analizuojama, ar valdžios institucijos ėmėsi būtinų priemonių pareiškėjui apie inicijuotą civilinį procesą informuoti ir ar pareiškėjas atsisakė savo teisės. Jei šios teisės nebuvo atsisakyta, bus sprendžiama, ar nacionalinė teisė suteikė pareiškėjui tinkamų priemonių naujam bylos nagrinėjimui, kuris atitiktų rungimosi principą, užsitikrinti.
36. Rungimosi principas ir procesinio lygiateisiškumo principas, kurie yra glaudžiai susiję, yra pagrindiniai sąžiningo proceso sąvokos, kaip ji apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, komponentai. Jie reikalauja teisingos pusiausvyros tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nesukuria jai esminės nelygybės oponento atžvilgiu. Šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi specifinėje teisminių dokumentų įteikimo šalims srityje, nors 6 straipsnio 1 dalis ir negali būti aiškinama kaip nustatanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (žr. Didžiosios Kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 119 punktą ir nurodomą EŽTT jurisprudenciją).
37. Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
38. Kalbant konkrečiai apie bylas dėl teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, EŽTT yra išaiškinęs, kad ginčuose, kurių baigtis turi lemiamą reikšmę civilinėms teisėms, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis taikoma vykdant užsienio šalių galutinius sprendimus (žr. EŽTT 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje Saccoccia prieš Austrija, peticijos Nr. 69917/01, 2012 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Sholokhov prieš Armėniją bei Moldovą, peticijos Nr. 40358/05).
39. Sprendimas leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą negali būti laikomas suderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jis buvo priimtas nesuteikus pralaimėjusiai šaliai jokios galimybės veiksmingai pareikšti skundą dėl proceso nesąžiningumo teismo sprendimo kilmės valstybėje arba valstybėje, į kurią kreipiamasi (Didžiosios kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 98 punktas).
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija nagrinėjo faktinėmis aplinkybėmis panašią bylą. Sprendime byloje Avotinš prieš Latviją teismas vertino teisės į tinkamą procesą užtikrinimą, kai pareiškėjas apie Kipre prieš jį priimtą teismo sprendimą sužinojo iš Latvijos teismo, kuriame buvo paduotas prašymas pripažinti ir leisti vykdyti jį Latvijoje. Kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, toje byloje procesiniai dokumentai, nepaisant aplinkybės, kad realus pareiškėjo adresas buvo žinomas, buvo siunčiami kitu adresu, neužtikrinant jam galimybės realiai priimti siunčiamus dokumentus.
41. Minėtoje byloje Didžioji kolegija nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, iš esmės konstatavusi, kad:
41.1. Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnyje įtvirtinta galimybė nepripažinti teismo sprendimo tik tuomet, jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti;
41.2. pagal Kipro teisę atsakovas, kurio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, gali kreiptis dėl teismo sprendimo panaikinimo. Tokiam prašymui pateikti netaikomi jokie terminai, tačiau atsakovas turi pateikti pagrįstą paaiškinimą dėl savo neatvykimo į teismą (žr. minėto sprendimo Avotinš 68 punktą);
41.3. kai atsakovas nebuvo tinkamai pakviestas atvykti į teismą, kuris priėmė sprendimą, teismas privalo panaikinti už akių priimtą teismo sprendimą, jis neturi diskrecijos nuspręsti kitaip (žr. ten pat, 68 punktas);
41.4. pareiškėjas apskritai nebandė skųsti teismo sprendimo jo kilmės valstybėje (ten pat, 122 punktas).
42. Nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia situacija – Tarptautinėje sutartyje tiesiogiai nenustatyta galimybė ištaisyti procesinių dokumentų įteikimo trūkumus asmeniui apskundžiant sprendimą kilmės valstybėje (t. y. suinteresuotam asmeniui (atsakovui) užtikrinamos apsaugos lygis yra didesnis), o Baltarusijos teisėje nustatytas 10 dienų notarinio veiksmo apskundimo terminas nuo sužinojimo apie atliktą notarinį veiksmą (Baltarusijos CPK 351 straipsnio 3 dalis).
43. Tokiomis aplinkybėmis net ir rūpestingam asmeniui, gavusiam iš Lietuvos apeliacinio teismo procesinių dokumentų siuntą, kurioje yra pranešimas apie bylos Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo laiką ir vietą bei informacija apie galimybę teikti atsiliepimą dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti bei atitinkami terminai, nėra akivaizdi tiek pati atitinkamo dokumento apskundimo galimybė, tiek tai, kad Lietuvoje vykstančio teismo proceso metu gali būti tikrinama ir tai, ar jis apskųs ta pačia dokumentų siunta jam įteiktus užsienio valstybėje išduotus dokumentus jų kilmės valstybėje. Nevertinant suinteresuoto asmens procesinio elgesio Baltarusijos teismuose ir juose teiktų argumentų esmės, faktinė situacija, kai asmuo apie užsienio valstybėje prieš jį atliktą notarinį veiksmą sužino iš pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą nagrinėjančio teismo ir turi 10 dienų jam apskųsti, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šiame nutarties punkte, neužtikrina realios galimybės gintis.
44. Apibendrinant pažymėtina, kad aptarta EŽTT praktika mutatis mutandis aktuali ir nagrinėjamoje byloje – nors Baltarusijos Respublikoje vykstančios notaro vykdomojo įrašo procedūros metu, kaip tai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, skolininkas nėra informuojamas apie prašymą tokį įrašą atlikti, toks įrašas riboja skolininko civilines teises, kaip jos suprantamos pagal Konvenciją, todėl jam turi būti užtikrinama ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Iš Konvencijos kylančių teisių apsaugai nepakanka teorinės galimybės apsaugoti savo teises – reikalingos veiksmingos ir praktinės priemonės. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Tam reikalingas vykdomojo įrašo įteikimas.
45. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo, būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, nebuvo informuotas apie pareiškėjos kreipimąsi į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo, taip pat nebuvo informuotas apie išieškojimo veiksmus, galimai vykdytus Baltarusijos Respublikoje. Atitinkamai pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes N. M. galimybė kreiptis dėl vykdomojo įrašo ginčijimo per 10 dienų nuo jo išdavimo buvo labai ribota. Taigi nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste suinteresuoto asmens teisę į tinkamą procesą ir realią galimybę kreiptis į teismą bei jame gintis apsunkino dviejų aplinkybių: 1) aplinkybės, kad bylos duomenimis suinteresuotas asmuo apie prieš jį atliktą notaro vykdomąjį įrašą sužinojo tik iš Lietuvos apeliacinio teismo; ir 2) fakto, kad Baltarusijos teisėje nustatytas ypač trumpas apskundimo terminas, sinergija. Nors šios aplinkybės, kiekviena atskirai, savaime nebūtinai lemia teisės į tinkamą procesą pažeidimą, tačiau nurodytų aplinkybių sutaptis šioje byloje sudaro pagrindą konstatuoti suinteresuoto asmens teisių pažeidimą.
46. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie notaro vykdomojo įrašo išdavimą (nors nėra ginčo, kad kreditorė – pareiškėja žinojo, jog suinteresuotas asmuo faktiškai gyvena ir deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), jam nebuvo suteikta galimybė šio įrašo skųsti, o patį tokio vykdomojo dokumento egzistavimo faktą suinteresuotas asmuo sužinojo iš Lietuvos apeliacinio teismo, šiam nagrinėjant UAB „Alfa-Bank“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti notarės vykdomąjį įrašą, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos notarės vykdomojo įrašo.
47. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas tenkinamas, o Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės Veronikos Litvinenko 2018 m. balandžio 14 d. atliktą ir išduotą vykdomąjį įrašą, naikintina ir priimamas naujas sprendimas atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės Veronikos Litvinenko 2018 m. balandžio 14 d. atlikto ir išduoto vykdomojo įrašo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
49. Kasacinis teismas turėjo 14,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens N. M. kasacinis skundas tenkintinas, šių pašto išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos UAB „Alfa-Bank“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti.
Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto notarės Veronikos Litvinenko 2018 m. balandžio 14 d. atlikto ir išduoto vykdomojo įrašo.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alfa-Bank“ (j. a. k. 101541947) 14,20 Eur (keturiolika Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
