Civilinė byla Nr. e3K-3-41-1075/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11269-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nutraukus bylą dėl to, kad ieškovė atsisakė ieškinio, aiškinimo ir taikymo.
2. 2019 m. sausio 15 d. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1648,05 Eur skolą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir prašė ieškinį atmesti, motyvuodama tuo, kad nors automobilis ir registruotas jos vardu, tačiau ji nėra faktinė automobilio savininkė, kad automobilį pirko ir juo naudojosi jos brolis. Ji ne tik nesinaudoja automobiliu, bet ir neturi teisės vairuoti, pažymėjo ir tai, kad pažeidimo, dėl kurio automobilis buvo perduotas saugoti ieškovei, vietoje nebuvo ir neturi jokių duomenų apie tai.
4. 2019 m. vasario 13 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir jame nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. gavo iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) raštą, kuriame nurodyta, jog automobilis, kurį saugojo ieškovė, grąžintinas A. K., o už jo transportavimą bei saugojimą sumokės Telšių AVPK.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą, bylą nutraukė, grąžino ieškovei 21 Eur žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
6. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl išlaidų advokato pagalbai atlyginimo priteisimo, 2019 m. birželio 6 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir priteisė atsakovei iš ieškovės 800 Eur išlaidoms advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.
7. Teismas nurodė, kad skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, bylai esant nutrauktai ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, teismas turi įvertinti, be kita ko, atsisakymo priežastis, t. y. ar atsisakymo nelėmė aplinkybė, jog pareiškus ieškinį ieškovės reikalavimas (jo dalis) buvo patenkintas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nelaukdama ikiteisminio tyrimo pabaigos, nuo kurio priklausė, kas atlygins jos turėtas automobilio saugojimo išlaidas, kreipėsi į teismą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo iš formalaus automobilio savininko, t. y. iš atsakovės. Ieškovės kreipimosi į teismą metu ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas, automobilio dar nebuvo nuspręsta grąžinti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir nurodyta, kad nutarimui įsiteisėjus UAB „Tomadas“ saugomas automobilis grąžintinas A. K. Taigi ieškinio pateikimo teismui metu buvo duomenų apie tai, kad automobilis grąžintinas A. K., o ne atsakovei, kaip formaliai automobilio savininkei. Atsakovė 2019 m. vasario 1 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Telšių AVPK 2019 m. vasario 12 d. raštu informavo ieškovę, kad už automobilio saugojimo paslaugas nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. vasario 12 d. sumokės Telšių AVPK.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė, nesulaukusi ikiteisminio tyrimo pabaigos bei neturėdama duomenų apie už automobilio saugojimą atsakingą asmenį, nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos nedėjo pastangų tam, kad gautų informaciją apie ikiteisminį tyrimą, kurio metu nuspręsta automobilį grąžinti ne atsakovei, o būtent atsakovės įvardytam faktiniam automobilio valdytojui, vėliau atsakovei pateikus atsiliepimą ir gavus informaciją, kad išlaidas atlygins Telšių AVPK, ieškinio atsisakė. Atsakovė pasinaudojo savo teise į teisinę pagalbą ir dėl to turėjo 800 Eur išlaidų, šios ir turi būti atlygintos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu, atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Atsakovė dar ikiteisminėje ginčo stadijoje nereagavo į ieškovės pretenzijas dėl piniginio reikalavimo. Pati ieškovė ikiteisminiame tyrime nedalyvavo jokiu procesiniu statusu, apie ikiteisminį tyrimą kreipimosi į teismą metu apskritai neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų, o pats ikiteisminis tyrimas (nepriklausomai nuo jo baigties) nepanaikina solidariosios transporto priemonės savininko (atsakovės) prievolės ieškovei. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas pažeidėjas, savaime nereiškia, kad ieškovė neturėjo pagrindo ieškinio pareikšti kitam solidariajam skolininkui – atsakovei.
9.2. Ieškovė ieškinio atsisakė gavusi Telšių AVPK patvirtinimą, kad už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta. Toks ieškovės veiksmas negali būti vertinamas kaip tariamo nepagrįsto ieškinio atsakovei pareiškimo pripažinimas. Pati atsakovė pripažino, kad neapdairus Telšių AVPK elgesys atitinka civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau, nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė iš ieškovės.
9.3. Nutraukus civilinę bylą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi procesinis šalių elgesys, apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju atsakovė viešame registre buvo įvardyta kaip automobilio savininkė, nesant jokių duomenų apie automobilio valdymo ir disponavimo teisės suteikimą trečiajam asmeniui, pati ji nereagavo į nė vieną ieškovės pretenziją, todėl jos pačios veiksmai lėmė ginčo civilinės bylos užvedimą atsakovei.
10. Atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo pateiktas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui nutraukus bylą
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla nutraukiama ieškovui atsisakius ieškinio. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė, o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, elgėsi nesąžiningai, priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės procesinį elgesį vertino kaip nesąžiningą remdamasis tuo, jog ieškovė, nesulaukusi ikiteisminio tyrimo pabaigos bei neturėdama duomenų apie už nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimą atsakingą asmenį, nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Ieškovė su tokiu apeliacinės instancijos vertinimu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kasacine tvarka nagrinėjant bylą, turi būti atsakyta į klausimą, ar ieškovės procesinis elgesys – kreipimasis į teismą nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos bei neturint duomenų apie už transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimą atsakingą asmenį – vertintinas kaip nesąžiningas elgesys CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais. Teisėjų kolegija, neperžengdama kasacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis), pasisako šiuo klausimu, kuriam išspręsti aktualus ir SEAKĮ 33 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.
12. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra viena iš sudėtinių civilinio proceso dalių, kai siekiant užtikrinti tinkamą procesą yra atlyginamos teismo ir šalių turėtos išlaidos. Valstybė, įtvirtindama bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų atlyginimo tvarką, siekia išlaikyti tinkamą šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti viešąjį interesą, užkertant kelią piktnaudžiavimui procesu ir sudarant sąlygas silpnesnėms šalims įgyvendinti teisę į teisingą teismą.
13. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDctMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-647-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-647-248/2015">3K-3-647-248/2015</a>).
15. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, gavusi Telšių AVPK pareigūnų iškvietimą, atvyko į įvykio vietą ir priverstinai nuvežė atsakovei priklausančią transporto priemonę. Ieškovė į teismą kreipėsi paaiškėjus, kad nepavyko nustatyti asmens, transporto priemonės nuvežimo metu vairavusio šį automobilį. Vėliau, gavusi Telšių AVPK patvirtinimą, kad už automobilio transportavimą ir saugojimą sumokės Telšių AVPK, ieškovė ieškinio atsisakė ir byla buvo nutraukta.
17. SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.
18. Vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalimi, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas. SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi pagal šią įstatymo normą KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
20. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytą SEAKĮ 33 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą ir jo taikymo ir aiškinimo praktiką, sprendžia, kad įstatymas nustato solidariąją transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybę už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą. Toks teisinis reguliavimas suponuoja ieškovės teisę nuspręsti, kuriam iš šių asmenų (ar abiem) pareikšti ieškinį dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo. Teisinis reguliavimas nenustato šios ieškovės teisės įgyvendinimo papildomų sąlygų ar tuo labiau sąlygos, jog ieškovė turi teisę reikšti ieškinį transporto priemonės savininkui tik sulaukusi ikiteisminio tyrimo pabaigos ar turėdama duomenų apie kitą transporto priemonės valdytoją ar už jo saugojimo išlaidų atlyginimą atsakingą asmenį. Taigi, ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei, naudojosi jai įstatymo suteikta teise. Naudojimasis įstatymo suteikta teise nesudaro pagrindo šalies elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
21. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės procesinį elgesį lėmė ir atitinkamas atsakovės elgesys, kuris turi reikšmės taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas, tačiau tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Taigi registro duomenys tik leidžia identifikuoti galimą atsakovą, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-421/2018, 30 punktas). Todėl nors automobilio registracija atsakovės vardu nėra vienintelis ir neginčijamas atsakovės nuosavybės įrodymas, nes savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu, ir atsakovė turėjo teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius faktą, kad ji nėra transporto priemonės savininkė, vis dėlto teikdama duomenis transporto priemonių registrui apie transporto priemonės priklausymą jai nuosavybės teise, atsakovė galėjo ir turėjo numatyti riziką, kad tretieji asmenys turės pagrindą ją laikyti transporto priemonės savininke ir jai kaip savininkei reikšti ieškinį pagal SEAKĮ 33 straipsnį. Ši aplinkybė turi reikšmės ieškovės procesinio elgesio vertinimui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu.
22. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, taigi jos pagrindinis interesas buvo gauti patirtų išlaidų atlyginimą. Iki kreipimosi į teismą dienos ieškovei nebuvo žinoma, kad išlaidas ketina padengti Telšių AVPK, tokios galimybės nenustatė ir SEAKĮ, todėl, gavusi Telšių AVPK patvirtinimą, o ne atsakovės atsiliepimą, ieškovė nedelsiant pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
23. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAwLTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-100-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-100-690/2018">e3K-3-100-690/2018</a> 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį – ieškinio pateikimą nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos transporto priemonių registre nurodytam transporto priemonės savininkui, nesant kitų duomenų apie transporto priemonės valdytoją, – vertinti kaip nesąžiningą CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais; ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepiktnaudžiavo procesu, atsakovė, gindama savo interesus, teikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad bylos eiga keitėsi dėl atsakovės veiksmų. Atitinkamai konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir, ieškovei atsisakius ieškinio, nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kasacinis teismas patyrė 5,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovės R. Š. (a. k. duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,14 Eur (penkis Eur 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
