Dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą ir įrodymų vertinimą

Civilinė byla Nr. 3K-3-545-916/2015

Proceso Nr. 2-57-3-01329-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės,,Gedimex“ ir uždarosios akcinės bendrovės,,Hidrostatyba“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės,,Gedimex“ ir uždarosios akcinės bendrovės,,Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Betono mozaika“ dėl netinkamos kokybės prekių pakeitimo tinkamos kokybės prekėmis; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos konteinerių terminalas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė,,Kelių remonto grupė“, uždaroji akcinė bendrovė,,Klaistvita“, uždaroji akcinė bendrovė,,Klaipėdos projektas“ ir A. Eidino gamybinė-komercinė firma.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą ir įrodymų vertinimą.

Ginčas byloje kilo ieškovėms teigiant, kad, iš atsakovės įsigijus grindinio trinkelių, paaiškėjo, jog jos buvo netinkamos kokybės, atsakovei teigiant, kad trinkelės buvo perduotos tinkamos kokybės, jų trūkumai atsirado dėl netinkamo grindinio, į kurį suklotos šios trinkelės, projekto ir netinkamo grindinio trinkelių eksploatavimo.

Ieškovės UAB,,Gedimex“ ir UAB,,Hidrostatyba“ teismo prašė atsakovę UAB,,Betono mozaika“ įpareigoti savo rizika ir sąskaita pateikti 8904 kv. m naujų ir kokybės reikalavimus atitinkančių betoninių grindinio trinkelių GT 2-15 ir per 4 mėnesius jomis pakeisti netinkamos kokybės trinkeles.

Ieškovės ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad atsakovė 2008 m. balandžio 29 d. ir 2009 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu joms pardavė netinkamos kokybės grindinio trinkeles GT 2-15. Sutarčių 3.1 punkte atsakovė garantavo, kad parduodamos trinkelės atitinka Europos standartus LST EN 1338:2006. Jos buvo suklotos trečiojo asmens UAB Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijoje. 2008 m. rangos darbus atliko UAB,,Klaistvita“, 2009 m. – UAB,,Kelių remonto grupė“. Dėl 2008 m. išklotų trinkelių kokybės pretenzijų nėra. 2010 m. pavasarį išryškėjo bloga trinkelių, suklotų 2009 m., kokybė. 2010 m. kovo 23 d. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas ieškovėms pateikė po pretenziją dėl grindinio trinkelių defektų ištaisymo, pretenzijose nurodė, kad didelė dalis trinkelių sutrūkinėjo, nutrupėjo trinkelių paviršiai, trinkelės lūžinėja po sandėliuojamais konteineriais ir dyla po vilkikų ratais. Ieškovė UAB „Gedimex“ kreipėsi į UAB Laboratorinių bandymų centrą dėl trinkelių ekspertizės; ekspertas nustatė, kad betoninės trinkelės GT 2-15 neatitinka LST EN 1338:2003/AC:2006 5.3.3.2 punkto reikalavimų, t. y. mažesnė, nei standarte nurodyta, trinkelių charakteristinė stiprio tempiant skėlimu riba. Atsakovė 2010 m. kovo 29 d. ir 2010 m. balandžio 12 d. informaciniuose pranešimuose nurodė, kad pakeis suklotas grindinio trinkeles, 2010 m. balandžio 19 d. ji sudarė rangos sutartį su rangove UAB,,Kelių remonto grupė“ dėl betono trinkelių pakeitimo, tačiau kai buvo jos užsakymu atliktos dvi trinkelių ekspertizės UAB Laboratorinių bandymų centre ir jų išvadose buvo nustatyta, kad trinkelės atitinka kokybės standartus, atsakovė informavo ieškovę apie abiejų bandymų rezultatus ir pareiškė, kad trinkelės sudėtos netinkamai, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas eksploatuoja grindinį nepripažinus jo tinkamu naudoti, ir atsisakė pakeisti trinkeles. Ieškovės UAB „Gedimex“ užsakymu VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011 m. lapkričio 4 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad statybos darbai, įrengiant grindinį UAB Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijoje, buvo tinkamai atlikti ir atitinka statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 reikalavimus, o atsakovės pagamintos trinkelės po 28 parų betono kietėjimo neatitiko stiprio tempiant skėlimo ribos ir gniuždymo stiprio ribos, be to, atsakovė, gamindama trinkeles, neleistinai naudojo žemų klasių betoną.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Atmesdamas ieškinį teismas sprendė, kad ieškovė UAB,,Hidrostatyba“ neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį, ieškovės neįrodė, kad grindinio trinkelės jų perdavimo ieškovėms metu buvo netinkamos kokybės, ir neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismas sprendė, kad ieškovė UAB,,Hidrostatyba“ neįrodė, jog į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą 2009 m. suklotos betono trinkelės yra tos pačios, kurias ši ieškovė 2009 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės UAB,,Betono mozaika“. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Hidrostatyba“ iš atsakovės 2009 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 10 195,68 kv. m grindinio trinkelių GT 2-15, jas perleido trečiajam asmeniui UAB „Kelių remonto grupė“, ši įmonė trinkeles nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. perleido ieškovei UAB,,Gedimex“, o pastaroji – trečiajam asmeniui UAB Klaipėdos konteinerių terminalui. 2009 m. UAB Klaipėdos konteinerių terminale grindinio trinkeles pagal 2009 m. gegužės 19 d. rangos sutartį klojo UAB „Kelių remonto grupė“; šioje sutartyje buvo nustatyta, kad rangovė suklos 13 830 kv. m trinkelių, pavadinimu „Prizma H-150“. Nors UAB „Kelių remonto grupė“ į bylą pateikė paaiškinimą dėl trinkelių pavadinimo neatitikties, teismas, įvertinęs aplinkybę, kad toks paaiškinimas pateiktas jau po bylos iškėlimo teisme, kad UAB „Gedimex“, UAB „Kelių remonto grupė“ ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas yra tarpusavyje susiję asmenys, tokius paaiškinimus atmetė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad 2009 m. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas iš UAB „Gedimex“ trinkeles įsigijo tik po 2009 m. lapkričio 4 d., o darbai perduoti 2009 m. spalio 30 d., teismas sprendė, kad bendraieškės neįrodė, jog 2009 m. į grindinį buvo sudėtos trinkelės, kurias UAB „Hidrostatyba“ 2009 m. pirko iš atsakovės, išskyrus 2008 m. įsigytų trinkelių likutį (1031,02 kv. m). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Hidrostatyba“ neįrodė, jog 2008 ar 2009 m. turėjo kokius nors sutartinius santykius su trečiuoju asmeniu UAB Klaipėdos konteinerių terminalu dėl grindinio trinkelių GT 2-15 pirkimo ir pardavimo, dėl kurių ji būtų patyrusi kokią nors žalą. Dėl šios priežasties, pasak teismo, UAB,,Hidrostatyba“ negali būti nei atsakove UAB Klaipėdos konteinerių terminalo atžvilgiu, nei ieškove šioje byloje.

Atmesdamas ieškinį teismas taip pat sprendė, kad bendraieškės neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nurodė, kad bendraieškės, reikalaudamos pakeisti 8904 kv. m trinkelių GT 2-15, šį reikalavimą grindžia VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2011 m. lapkričio 4 d. statinio dalinės ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad netinkamos yra visos 2009 m. į grindinį paklotos trinkelės, t. y. 13 310 kv. m, o tai yra daugiau, negu bendraieškės iš atsakovės buvo nupirkusios 2009 m., įskaitant ir 2008 m. nesuklotą likutį. Teismas nustatė, kad derybose dėl grindinio trinkelių nebuvo keliami didesni kokybės reikalavimai perkamoms trinkelėms, sutartimi šalys susitarė, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamos grindinio trinkelės atitinka Europos standartus LST EN 1338:2006. Todėl teismas atmetė ieškovių argumentus, kad atsakovė žinojo, jog trinkelės bus klojamos terminalo teritorijoje, kurioje bus sandėliuojami konteineriai, važinės sunkiasvoris transportas. Teismo nuomone, atsakovė neturėjo pareigos domėtis, ar parduodamos grindinio trinkelės atitinka bendraieškių, kaip verslininkių, poreikius.

Teismas nurodė, kad grindinio trinkelių perdavimo bendraieškėms metu atsakovė deklaravo, jog jos atitinka standarto LST EN 1338:2003/AC:2006 reikalavimus (atsparumo šalčiui, vandens įgėrio, tempimo stiprio skeliant, dylamojo atsparumo atitinkamus rodiklius). Atitikties deklaracijose buvo nurodyta, kur ir kaip trinkelės GT 2-15 naudojamos, ir vartotojas įspėtas, kad, pažeidus eksploatavimo taisykles, gamintojas produkto atitikties deklaruojamiems rodikliams negarantuoja. Teismas atmetė bendraieškių argumentus, kad atsakovės pagamintos grindinio trinkelės neatitiko kokybės reikalavimų, nes gamybos metu buvo pažeistos medžiagų sunaudojimo normos (receptūra), pažymėjęs, kad standartas LST EN 1338:2006, kurio atitiktį deklaruoja atsakovė, parduodama trinkeles, nereikalauja deklaruoti, iš kokių konkrečių medžiagų gaminti ir kiek šių medžiagų sudėti į gaminį. Standartas kelia reikalavimus pagal jį pagamintai grindinio trinkelei. Teismas taip pat nesutiko su bendraieškių argumentais, kad atsakovės parduota grindinio trinkelė turi atitikti standarto LST 1551:1991 bei STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimus, nes atsakovė gaminius gamino ir jų atitiktį vertino pagal standarto LST EN 1338:2006 reikalavimus, tai įvardyta tiek pirkimo–pardavimo sutartyse, tiek išduotose atsakovės atitikties deklaracijose. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktos įvairių specialistų išvados, ekspertizės aktai, raštai, protokolai, teismo posėdžio metu išvadas davę specialistai buvo apklausti, tačiau šie įrodymai, teismo vertinimu, nepaneigia atliktos teismo ekspertizės išvadų, kad atsakovės UAB „Betono mozaika“ pagamintos betoninės grindinio trinkelės GT 2-15 jų pardavimo (perdavimo) ieškovėms momentu atitiko sutartyje ir jų atitikties deklaracijose nurodytame standarte LST EN 1338:2003/AC:2006 nustatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu teismo ekspertas L. Ustinovičius patvirtino, kad šią išvadą jis padarė įvertinęs atsakovės atliktas visas normatyvinio dokumento nurodytas privalomas ir papildomas procedūras (gaminio tipo bandymą, vidinę gamybos kontrolę, įskaitant gaminio bandymą, tai, kad papildomai gaminio atitiktis šiam standartui ir gamybos sąlygos buvo vertinamos Statybos produkcijos sertifikavimo centro), kurių rezultatai pagal visus rodiklius yra teigiami, įrodė gaminių, t. y. grindinio trinkelių GT 2-15, atitiktį standarto LST EN 1338:2003/AC:2006 reikalavimams deklaruojamu metu, t. y. pardavimo ir perdavimo momentu. Vadovaudamasis suformuota teismų praktika, kad teismo ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą yra patikimesni už kituose šaltiniuose esančius duomenis, teismas konstatavo, kad bendraieškių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė pardavė netinkamos kokybės grindinio trinkeles GT 2-15. Be to, teismas pažymėjo, kad ginčo šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių 3.3–3.5 punktų nuostatos, taip pat standarto LST EN 1338:2003/AC:2006 6.1.2 punkto nuostatos įtvirtino galimybę bendraieškėms atlikti papildomą prekių kokybės patikrą siuntos priėmimo metu, tačiau jos šia teise nepasinaudojo.

Teismas nurodė, kad prekės pardavėjas už jos kokybės neatitiktį atsako, jei neatitiktis buvo prekės perleidimo pirkėjui momentu, įskaitant ir vėliau išaiškėjusius trūkumus (CK 6.327 straipsnio 3 dalis, 6.333 straipsnio 3 dalis); vėlesnė pardavėjo atsakomybė galima tik tada, kai yra įrodytas pardavėjo įsipareigojimo pažeidimas, nulėmęs kokybės pablogėjimą. Pirkimo–pardavimo sutartyse ir betoninių grindinio trinkelių GT 2-15 atitikties deklaracijose buvo nustatyta, kad atsakovės garantija dėl parduodamų prekių kokybės pasibaigs, jei prekės bus naudojamos ne pagal paskirtį ar kitaip netinkamai. Teismas nustatė, kad betono trinkelių danga UAB Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijoje suprojektuota ir parinkta vadovaujantis STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ reglamentu, tačiau teismo ekspertas konstatavo, kad šis reglamentas negali būti taikomas projektuojant konteinerių sandėliavimo aikšteles; šią teismo eksperto išvadą patvirtina ir specialistų V. Syčo (V. Syč) ir M. Samofalovo (M. Samofalov) išvados. Teismo vertinimu, STR 2.05.05:2005,,Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ negali būti taikomas atsakovei, kaip gamintojai, betoninė grindinio trinkelė GT 2-15 nėra nei statinys, nei konstrukcija; tai – surenkamasis betono elementas, naudojamas kaip paviršiaus apdailos medžiaga (LST EN 1338:2003 3.2 punktas). Kadangi statinį projektavo ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos projektas“, todėl, pasak teismo, būtent šis asmuo ir turėjo apskaičiuoti visas grindinį veiksiančias statines ir dinamines apkrovas, sukimo momentus ir suprojektuoti tokį grindinį, kuris gebėtų atlaikyti reikalaujamas apkrovas (sunkiagabaričių jūrinių konteinerių transportavimą, sandėliavimą ir kt.). Teismas pažymėjo, kad byloje dalyvavę asmenys neginčijo, kad 2009 m. grindinys UAB Klaipėdos konteinerių terminalo buvo eksploatuojamas jo dar nebaigus įrengti, pažeidžiant Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, kad statinį galima naudoti tik pripažinus jį tinkamu naudoti. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens UAB Klaipėdos konteinerių terminalo atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė, kad grindinio trinkelės buvo apgadintos žiemą jas valant mechaninėmis priemonėmis ir atliekant metalo krovimo darbus. Pasak teismo, tai, kad grindinys nebuvo tinkamai įrengtas, patvirtino ir teismo ekspertas, nurodydamas, kad klojant grindinio trinkeles buvo pažeisti darbo projekto technologiniai reikalavimai. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendė, kad betoninės grindinio trinkelės GT 2-15 buvo netinkamai naudojamos, o tai reiškia, kad atsakovės garantija dėl betoninių trinkelių kokybės pasibaigė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi ieškovių apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje savo reikalavimus atsakovei kildino iš šalių sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse ir įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą nevykdymo. Dėl to teisėjų kolegija nevertino apeliacinio skundo argumentų, kuriais atsakovės pareiga pakeisti grindinio trinkeles kildinama iš UAB,,Betono mozaika“ ir UAB,,Kelių remonto grupė“ 2010 m. balandžio 19 d. rangos sutarties, atsakovės 2010 m. kovo 12 d. ir 2010 m. balandžio 19 d. pranešimų nevykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė UAB,,Hidrostatyba“, neįrodžiusi, kad UAB Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijoje buvo suklotos jos iš atsakovės UAB,,Betono mozaika“ įsigytos grindinio trinkelės, neturi reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi trečiojo asmens UAB,,Kelių remonto grupė“ statybos žurnalo F-54 formos,,Statybos produktų ir įrenginių pasų, kokybės pažymėjimų bei sertifikatų registravimas“ duomenimis, paaiškinimu dėl trinkelių pavadinimo neatitikties 2009 m. balandžio 12 d. rangos sutartyje, krovinių važtaraščiais, patvirtinančiais, kad ieškovės UAB,,Hidrostatyba“ beveik visos įsigytos grindinio trinkelės buvo vežamos į UAB Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas pateiktame ekspertizės akte nurodė, jog LST EN 1338:2003/AC:2006 standartas nustato reikalavimą, kad gaminys atitiktų standartą deklaruojamu momentu, ir nenustato jau naudojamų trinkelių bandymo metodikos ir rodiklių, kuriuos tie gaminiai turi atitikti. Teismo ekspertas ekspertizės akte nurodė, kokiu būdu turi būti vertinama betono trinkelių atitiktis standarto LST EN 1338:2003/AC:2006 reikalavimams jų perdavimo metu, ir šį vertinimą atliko. Teismo ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas atliko grindinio trinkelės GT 2-15 apžiūrą, paėmęs trinkelių pavyzdžius, atliko tempimo stiprio skeliant bandymą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos mokslo instituto Statybinių medžiagų laboratorijoje, jo metu gauti rezultatai taip pat patvirtina, kad trinkelių trūkinėjimo priežastis nėra per mažas jų stipris. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laikė ieškovių argumentą, kad teismo ekspertas faktiškai neatliko specialiųjų žinių reikalaujančios teismo ekspertizės, o analizavo tik teisės aktų nuostatas. Teismo nuomone, teismo ekspertizės klausimo ribų peržengimas nesudaro pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės aktu, juolab kad tokią teismo eksperto teisę (teikti išvadą ir dėl tų aplinkybių, kurios, eksperto nuomone, yra reikšmingos bylai, dėl kurių jam pateikta klausimų nebuvo), nustatyta įstatyme (CPK 216 straipsnio 2 dalis). Šios papildomos teismo eksperto nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie betoninių trinkelių grindinio pažeidimų priežastis, kurios nėra susijusios su betoninių trinkelių kokybės neatitiktimi jų perdavimo metu.

Įvertinusi tai, kad šalių pateikti trinkelių tyrimo aktai nėra laikomi įrodymais, nustatytais CPK 216 straipsnyje, išvados juose skirtingos ir naudingos tai šaliai, kurios užsakymu jos buvo atliktos, nesant pagrindo abejoti teismo eksperto atliktos ekspertizės tinkamumu ar objektyvumu, teisėjų kolegija sprendė, kad šalių pateikti duomenys nepaneigia teismo ekspertizės akte padarytos išvados ir nesudaro pagrindo ja nesivadovauti. Nustačius, kad trinkelių kokybė atitiko sutartyje nustatytus reikalavimus, ieškovės neturi teisės reikalauti atsakovės pakeisti minėtas trinkeles. Ginčo betono trinkelės buvo užsakytos pagal ieškovių užsakymą, jos žinojo, kokias trinkeles užsako, todėl nepagrįstas jų teiginys, kad pardavėjas atsako už tai, jog ieškovių įsigytos trinkelės nėra tinkamos naudoti UAB Klaipėdos konteinerių terminale.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovės UAB,,Gedimex“ ir UAB,,Hidrostatyba“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o ieškovei UAB „Gedimex“ iš atsakovės UAB „Betono mozaika“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.333 straipsnį, kuriame reglamentuojami reikalavimai parduodamų daiktų kokybei. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė turi atitikti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje tiesiogiai numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino parduotų grindinio trinkelių kokybės reikalavimus iki nustatytų standarte LST EN 1338:2003/AC:2006, nurodyto pirkimo–pardavimo sutarčių 3.1 punkte bei atsakovės išduotose atitikties deklaracijose, todėl neįvertino, ar grindinio trinkelės po jų pagaminimo ir garantiniu laikotarpiu atitiko standarto LST 1551:1999+1K:2001, nurodyto Statybos produktų sertifikavimo centro (toliau – SPSC) 2005 m. spalio 11 d. išduotame atitikties sertifikate Nr. SPSC-5616A, reikalavimus, įskaitant 5.3.2 punkto nuostatą, kad trinkelių vidutinis stipris gniuždant turi būti ne mažesnis kaip 50 MPa, o atskiros trinkelės – ne mažesnis kaip 40 MPa.

Standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad techniniame reglamente nurodytų reikalavimų būtina laikytis parduodant ar gaminant gaminį, o 10 straipsnio 6 dalyje – kad tuo atveju, jeigu standarte nustatyti kitokie reikalavimai negu tie, kurie nustatyti techniniame reglamente, taikomas techninis reglamentas. Statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ nustatyta, kad reglamentas privalomas visiems statybos proceso dalyviams, įskaitant statybos produktų tiekėjus, gamintojus (5 punktas); betono gaminio svarbios savybės yra betono gaminio tankis, stipris gniuždant ir stipris tempiant (1 priedas). Statybos techniniame reglamente STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ nustatyta: žemiausia naudotino betono klasė yra C35/45 (1 lentelė); betonas turi atitikti standarto LST EN 206-1:2002 „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis“ reikalavimus, įskaitant betono gniuždomojo stiprio klasės C rodiklį (9, 34 punktai); tiekėjai turi užtikrinti, kad statybos produktai, numatyti naudoti statiniuose, bus tiekiami į rinką tik su sąlyga, kad jų charakteristikos bus tokios, jog statiniai, į kuriuos jie bus įmontuoti, tenkins esminius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose (4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, netaikęs nurodytų imperatyviųjų teisės normų, neįvertino byloje esančių duomenų, patvirtinančių, jog parduotos trinkelės buvo netinkamos kokybės (pvz., trinkelės buvo gaminamos iš žemesnės klasės nei C35/45 betono ir dėl to pasižymėjo mažesniu tankiu, jų tempimo stipris skėlimu yra mažesnis kaip 3,6 MPa, o vidutinė gniuždymo stiprio reikšmė daug mažesnė nei 50 MPa).

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nustačius, jog trinkelių kokybė atitiko sutartyje nustatytus reikalavimus, atsakovė neatsako už tai, kad trinkelės nėra tinkamos naudoti Klaipėdos konteinerių terminale, prieštarauja CK 6.333 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių normoms. Tuo atveju, kai sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jis neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Teismui netinkamai taikant CK 6.333 straipsnio 4 dalį, buvo neatsižvelgta į ieškovių apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovės informavo atsakovę ir atsakovė žinojo, kokiam tikslui grindinio trinkelės bus naudojamos. Atsakovės atitikties deklaracijose teigiama, jog trinkelės naudojamos pramonės zonoms, o pramonės zona apima dokų ir uostų teritorijas, įskaitant uosto žemę, skirtą laivams aptarnauti ir kroviniams perkrauti (žr. LST EN 1338:2003/AC:2006 1 punktas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovė savo internetiniame puslapyje www.betonomozaika.lt yra nurodžiusi, kad grindinio trinkelė, kurią ieškovės įsigijo, yra padidinto atsparumo ir ją galima naudoti transporto stovėjimo aikštelių, terminalų, uostų krantinių dangoms. Dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo (pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų aprašymų ir pan.).

2. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė proceso teisės normas – jis rėmėsi tik vienu iš visų byloje esančių įrodymų – teismo ekspertizės išvada – ir nepagrįstai jai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas nevertino kitų įrodymų bei šių apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, keliančių abejonių dėl teismo ekspertizės išvados pagrįstumo arba patvirtinančių kitas byloje reikšmingas aplinkybes, nenurodęs, kodėl jie buvo atmesti:

tyrimams buvo atrinkta iš viso 112 trinkelių, tačiau tyrimai neakredituotoje laboratorijoje buvo atlikti tik su 2 trinkelėmis ir tik dėl vienos charakteristikos – tempimo stiprio skeliant, neatliekant jokių tyrimų dėl kitų LST EN 1338:2003+AC:2006 nurodytų charakteristikų (atsparumo šalčiui, vandens įgėrio, dylamojo atsparumo ir kt.), t. y. tyrimas buvo neatliktas arba atliktas neišsamiai;

ieškovės pateikė teismui specialistų išvadas, patvirtinančias, kad trinkelės neatitiko tempimo stiprio skeliant reikalavimų, buvo pagamintos iš netinkamos kokybės betono (pažeidžiant atsakovės deklaruotą medžiagų sunaudojimo normą), šie įrodymai nemotyvuotai nebuvo vertinami priimant sprendimą;

nors tai nebuvo teismo nutartimi pavesto atlikti ekspertinio tyrimo objektas, ekspertas vertino atsakovės gamybos vidinę kontrolę, trinkelių grindinio įrengimo darbus ir atliko techninio projekto, pagal kurį buvo įrengtas grindinys, ekspertizę;

ekspertas nurodė, kad trinkelių bandymai, siekiant nustatyti jų atitiktį perdavimo metu standarto LST EN 1338:2003+AC:2006 reikalavimams, yra netikslingi, nes tokie bandymai negali paneigti byloje esančiais dokumentais nustatytos grindinio trinkelių atitikties nurodyto standarto reikalavimams; taigi eksperto išvadoje iš esmės buvo atliktas įrodymų vertinimas, dėl kurio kompetencija išimtinai priklauso bylą nagrinėjančiam teismui;

peržengiant eksperto srities specialiųjų žinių ribas, ekspertizės akte, siekiant atsakyti į teismo užduotą klausimą dėl trinkelių atitikties, analizuojamos ir aiškinamos teisės aktų nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad teismo ekspertizė buvo paskirta tik dėl parduotų prekių atitikties sutartyje nurodyto standarto LST EN 1338:2003/AC:2006 reikalavimams, o ieškinys pareikštas siekiant įrodyti, kad parduotos trinkelės neatitiko ne tik sutarties reikalavimų, bet ir trinkelių kokybę nustatančių dokumentų (statybos techninių reglamentų ir kitų standartų) reikalavimų. Vadinasi, sprendimas turėjo būti grindžiamas ne vien tik eksperto išvada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, susijusiais su parduotų prekių atitiktimi statybinių reglamentų ir kitų joms taikomų standartų reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, nors pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį privalo pasisakyti, o jei juos atsisakoma analizuoti, argumentuoti tokį atsisakymą.

Ieškovės bylos nagrinėjimo metu atsakovės pareigą pakeisti grindinio trinkeles kildindamos ne tik iš pirkimo–pardavimo sutarčių, kaip nurodyta ieškinyje, bet taip pat iš atsakovės iš 2010 m. kovo 12 d. ir 2010 m. balandžio 19 d. pranešimų bei 2010 m. balandžio 19 d. rangos sutarties, sudarytos atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kelių remonto grupė“, ieškinio pagrindo nepakeitė (CPK 141 straipsnio 1 dalis), o jį tik papildė kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina ieškinio dalyko pagrįstumą. Naujų argumentų ir įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška procesinė teisė. Tokiu atveju ieškinio pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-34/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-257/2011). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė analizuoti aplinkybes, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme ir sudarė apeliacinio skundo faktinį pagrindą. Taip buvo nepagrįstai susiaurintas faktinis ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindas ir dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.

Trečiasis asmuo UAB Klaipėdos konteinerių terminalas pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Betono mozaika“ prašo skundą atmesti, šį prašymą motyvuodama tokiais argumentais:

1. UAB „Betono mozaika“ nėra nei bendraieškėms, nei tretiesiems asmenims deklaravusi ginčo prekių atitikties standarto LST 1551:1999+1K:2001, statybos techninio reglamento STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ bei kitų kasatorių nurodytų dokumentų reikalavimams. Atsakovė ginčo gaminius gamino ir jų atitiktį vertino pagal vienintelio trinkelėms taikomo standarto LST EN 1338:2003 (D), LST EN 1338:2003+AC:2006 reikalavimus, tai įvardyta pirkimo–pardavimo sutartyse ir bendraieškėms išduotose atsakovės atitikties deklaracijose.

Jokio techninio reglamento, kuris nustatytų techninius reikalavimus grindinio trinkelėms, nėra. Net jei toks techninis reglamentas egzistuotų, jis viršenybės prieš standartą LST EN 1338:2003 (D), LST EN 1338:2003+AC:2006 (D) neturėtų. Standartizacijos įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio standartų ir techninių reglamentų ryšį, 2 dalyje įtvirtinta: „Jeigu produkto <...> techniniai reikalavimai pateikti Lietuvos standarte (standartuose), techniniame reglamente gali būti pateikiama tik nuoroda į Lietuvos standartą (standartus)“. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punktą laikoma, kad tiekiami į rinką produktai saugūs, nekenksmingi žmonių bei gyvūnų sveikatai ir gyvybei, vartotojams, aplinkai ir materialinėms gėrybėms, kai: „<...> nesant reikiamo techninio reglamento, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojama, kad produktas <...> atitinka Lietuvos standartą“.

Atsakovės garantija dėl ginčo prekių kokybės iki ieškinio pateikimo jau buvo pasibaigusi. Pasibaigus garantijos terminui asmuo netenka teisės į ieškinį dėl daiktų arba paslaugų kokybės trūkumų, paaiškėjusių pasibaigus garantijos terminui, t. y. išnyksta ne tik teisė į priverstinį ieškinio patenkinimą, bet ir pati subjektinė teisė. Byloje pakanka duomenų, kad, atsakovei perdavus bendraieškėms ginčo prekių valdymą, joms buvo darytas neigiamas poveikis ir klaidos jas naudojant, kurios nurodytos kaip garantijos išlyga atsakovės prekių atitikties deklaracijose, t. y. garantija pasibaigs, jei prekės bus naudojamos ne pagal paskirtį ar kitaip netinkamai.

Kasaciniame skunde neįvardijama, kokiu teisiniu pagrindu ginčo trinkelės, kurios buvo pagamintos po 2008 m. spalio 10 d., turėjo būti gaminamos pagal standarto LST 1551:199+1K:2001 reikalavimus, pagamintą produkciją UAB „Betono mozaika“ ženklinant vadovaujantis tuo laiku jau nebegaliojusiu atitikties sertifikatu Nr. SPSC-5616A.

Trinkelės GT2-15 neturėjo būti projektuojamos ir gaminamos pagal STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bei STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimus. STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ negali būti taikomas atsakovei, kaip gamintojai, nes nustato privalomuosius techninius statinių iš betono, gelžbetonio ir iš anksto įtemptojo gelžbetonio konstrukcijų, pagamintų iš sunkiojo, lengvojo ir smulkiagrūdžio betono, kurio tankis ne mažesnis kaip 2000 ir ne didesnis kaip 2800 kg/kub. m, ir naudojamų esant ne aukštesnei kaip +50 °C ir ne žemesnei kaip -40 °C temperatūrai, projektavimo reikalavimus (STR 2.05.05:2005 1 punktas). Betoninė grindinio trinkelė GT2-15 nėra nei statinys, nei konstrukcija. Pagal standartą LST EN 1338:2003 (D), LST EN 1338:2003+AC:2006 (D), betoninė grindinio trinkelė yra „surenkamasis betono elementas, naudojamas kaip paviršiaus apdailos medžiaga“ (standarto 3.2 punktas). STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ atsakovei, kaip gamintojai, taip pat netaikytinas, nes jokių reikalavimų grindinio trinkelėms neįtvirtina. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, gaminančios statybines medžiagas ir statybos gaminius bei dirbinius, atsako už jų laikančios galios atitiktį ir kitus techninius rodiklius, kurie nurodyti kokybės sertifikatuose.

UAB „Klaipėdos projektas“ turėjo nustatyti grindinio apkrovas, tačiau faktiškai grindinio neprojektavo, bet pagal STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ parinko patį pigiausią grindinio dangos variantą, neįvertinusi funkcinės projektuotos aikštelės paskirties.

STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ 4 punkte nurodyta: „Tiekėjai visomis priemonėmis turi užtikrinti, kad statybos produktai, numatyti naudoti statiniuose, bus tiekiami į rinką tik su sąlyga, kad jie bus tinkami panaudoti pagal paskirtį, o jų charakteristikos bus tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus stacionariai įmontuoti, sumontuoti, įdėti ar instaliuoti, tenkins esminius reikalavimus, jei šiuos reikalavimus nustato galiojantys teisės aktai“. Pagal nurodyto statybos techninio reglamento 31 punktą, jeigu statybos produktas atitinka darniojo standarto ar Europos techninio liudijimo reikalavimus, jis laikomas tinkamu naudoti. Atsakovė šioje byloje įrodymais pagrindė, kad trinkelės GT2-15 jų perdavimo bendraieškėms momentu atitiko vienintelio joms taikytino darniojo standarto LST EN 1338:2003 (D), LST EN 1338:2003+AC:2006 (D) reikalavimus.

Kasatorės nepagrįstai nurodo, kad jos informavo atsakovę, kokiam tikslui grindinio trinkelės bus naudojamos, ir, atsižvelgiant į CK 6.333 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas, galėjo protingai tikėtis, kad parduodamos trinkelės bus tinkamos naudoti įrengiant konteinerių sandėliavimo aikštelę. Atsakovė ieškovių nebuvo informuota ir neturėjo pareigos domėtis, ar pageidaujamos įsigyti trinkelės atitinka bendraieškių, kaip verslininkių, poreikius. Trinkelių GT2-15 paskirtis nurodoma jų atitikties deklaracijose – „Naudojamos pėsčiųjų takams ir transporto priemonių teritorijoms įrengti“.

2. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus ir, remdamasis jų visuma, padarė išvadą, kad ginčo trinkelės jų perdavimo ieškovėms metu atitiko sutartyje nustatytus kokybės reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytą faktinį reikalavimo pagrindą (šalių sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse ir įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą nevykdymas), pagrįstai nevertino apeliacinio skundo argumentų, kuriais atsakovės pareiga pakeisti grindinio trinkeles kildinama iš atsakovės panešimų ir rangos sutarties. Ieškovė turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo paskirtis – ne šalių reikalavimų aiškinimasis ir įrodymų rinkimas, o jau suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo bei jau surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, siekiant išspręsti šalių ginčą, svarbu, kad jau bylos parengiamojoje stadijoje teismui būtų žinoma ginčo esmė ir pagrindiniai bylos įrodymai. Dėl to CPK 226 straipsnyje šalims ir tretiesiems asmenims įtvirtintos teisės bei pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tarp jų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010).

Kasatorių prašymas panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir tenkinti ieškinį negali būti tenkinamas, nes įstatymas garantuoja teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybą tik tuo atveju, jei pažeista ar ginčijama besikreipiančio į teismą, o ne trečiojo asmens teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Bendraieškės, byloje nepagrindusios reikalavimo teisės į atsakovę, akivaizdžiai siekia apginti ne savo, o trečiojo asmens – UAB Klaipėdos konteinerių terminalo – teisę. Bendraieškės negali remtis CK 6.333, 6.334 ir kitomis CK nuostatomis, ginančiomis prekių pirkėją, nes jos nėra ginčo prekių naudotojos, iš jų naudojimo nepatyrė jokių nuostolių. Perparduodamos trinkeles GT2-15 tretiesiems asmenims, pagal įstatymą bendraieškės suteikė tiems pirkėjams savo, kaip pardavėjų, garantiją dėl prekių kokybės (CK 6.333 straipsnio 2 ir 10 dalys).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę

Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė rašytinės formos ginčo trinkelių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose apibrėžė nurodytų trinkelių kokybę: pardavėja garantavo, kad grindinio trinkelės atitinka standartą LST EN 1338:2006 (3.1 punktas), ir įsipareigojo pateikti atitikties deklaraciją, patvirtinančią prekių kokybę (3.2 punktas). Pateiktose atitikties deklaracijose nurodyta, kad UAB „Betono mozaika“, prisiimdama atsakomybę, deklaruoja, jog betoninės grindinio trinkelės GT 2-15 atitinka standarto LST EN 1338:2003, LST EN 1338:2003/AC:2006 „Betoninės grindinio trinkelės. Reikalavimai ir bandymo metodai“ reikalavimus: tempimo stipris skėlimu – ne mažesnis kaip 3,6 MPa; ardanti apkrova skėlimo ilgiui – ne mažesnė nei 250N/mm; atsparumas atmosferiniam poveikiui – šalčio 3 klasė (D) 28 ciklai (vienpusio šaldymo būdas); vandens įgėris – 2 klasė (B) (vidurkis – ne daugiau nei 6 proc. pagal masę); atsparumas dilumui – 3 klasė (H); trinkelių matmenų nuokrypis atitinka pirmiau nurodytą standartą. Deklaracijoje kaip informacija vartotojui nurodyta, kad betoninės grindinio trinkelės naudojamos pėsčiųjų takams, transporto priemonių teritorijoms, teritorijoms apie pastatus, automobilių aikštelėms, keliams, autostradoms, pramonės zonoms, uostų grindiniams, autobusų stotims, degalinėms. Taip pat pažymėta, kad, nesilaikant statybos projekte nustatytų statybos ir eksploatavimo taisyklių (užtikrinti pagrindo sutankinimo minimalią ribą 75 MPa, nepažeisti gaminių paviršiaus, valant teršalus ir ledą, nebarstyti druska ir kt.), produkto atitiktis deklaruojamiems rodikliams negarantuojama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trinkelių pardavėjai UAB „Betono mozaika“ sutartimi užtikrinus, kad trinkelės atitinka pirmiau nurodytiems kokybės rodikliams, kilus šalių ginčui dėl parduotų prekių kokybės, vadovaujamasi būtent šiais rodikliais.

Kasatorės teigia, kad informavo atsakovę, kokiam konkrečiam tikslui grindinio trinkelės bus naudojamos, todėl ši, vadovaudamasi CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, privalėjo parduoti trinkeles, kurių kokybė tinka tam konkrečiam tikslui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylos aplinkybių iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje, įvertinus elektroniniu paštu vykusį šalių susirašinėjimą dėl trinkelių pardavimo, nustatyta aplinkybė, kad derybos vyko tik dėl atsiskaitymo už prekes ir transportavimo sąlygų, pirkėja pardavėjos neinformavo apie trinkelių būsimą panaudojimą – krovinių terminalo, kuriame bus sandėliuojami jūriniai konteineriai, išgrindimą, neprašė parduoti būtent šiam tikslui tinkamas trinkeles. Kasatorės atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktose atitikties deklaracijose ir standarto LST EN 1338:2003/AC:2006 1 punkte teigiama, jog trinkelės naudojamos pėsčiųjų takams, transporto priemonių teritorijoms, teritorijoms apie pastatus, stogo dangoms, automobilių aikštelėms, keliams, autostradoms, pramonės zonoms (įskaitant dokus ir uostus), oro uostų grindiniams, autobusų stotims, degalinėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas objektų, kuriuose gali būti naudojamos trinkelės, apibūdinimas yra gana abstraktus, jį formuluojant neatsižvelgta į tai, kad trinkelėmis išgrįstų paviršių nurodytuose objektuose eksploatavimo sąlygos gali labai skirtis, o garantijos, kad trinkelės yra tinkamos bet kokiam naudojimui išvardytuose objektuose, nepateikta. Dėl to kasatorės, nepateikusios pardavėjai tikslios informacijos apie būsimą trinkelių naudojimą, būdamos verslininkės, turėjo pačios įvertinti, ar ginčo trinkelės atitinka jų poreikius.

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino parduotų grindinio trinkelių kokybės reikalavimus iki nustatytų standarte LST EN 1338:2003/AC:2006 ir neįvertino, ar grindinio trinkelės po jų pagaminimo bei garantiniu laikotarpiu atitiko statybos techninių reglamentų STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“, standarto LST 1551:1999+1K:2001, nurodyto Statybos produktų sertifikavimo centro 2005 m. spalio 11 d. išduotame atitikties sertifikate Nr. SPSC-5616A, reikalavimus. Byloje nustatyta, kad atsakovė negarantavo pirkėjoms ginčo trinkelių atitikties išvardytų standartų ir techninių reglamentų nuostatoms. Bylą nagrinėję teismai nurodė išsamius šių nuostatų netaikymo motyvus, su kuriais kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka. Teismai pažymėjo, kad pagal standartą LST EN 1338:2003/AC:2006 nereikalaujama užtikrinti konkrečių medžiagų panaudojimo gaminant trinkeles. Nurodyti techniniai reglamentai netaikytini, nes nustato statinių iš betono ir iš anksto įtemptojo gelžbetonio konstrukcijų, projektavimo ir mechaninio atsparumo bei pastovumo reikalavimus, o betoninė grindinio trinkelė GT 2-15 nėra nei statinys, nei konstrukcija; tai – surenkamasis betono elementas, naudojamas kaip paviršiaus apdailos medžiaga (LST EN 1338:2003 3.2 punktas).

Standartų ir techninių reglamentų nuostatų santykis nurodytas Standartizacijos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 6 dalyse: jeigu gaminio ar paslaugos techniniai reikalavimai pateikti Lietuvos standarte ar kitame leidinyje (standartuose ar kituose leidiniuose), techniniame reglamente gali būti pateikiama tik nuoroda į Lietuvos standartą ar kitą leidinį (standartus ar kitus leidinius) (Standartizacijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis); jeigu Lietuvos standarte ar kitame leidinyje yra nustatyti kitokie reikalavimai negu tie, kurie nustatyti techniniame reglamente, taikomas techninis reglamentas (Standartizacijos įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Kasatorės nenurodė techninio reglamento, kuris nustatytų techninius reikalavimus grindinio trinkelėms, juolab tokio, kuriame būtų pateikta nuoroda į standartą LST EN 1338:2003+AC:2006. Jei reikalavimus betono trinkelėms nustatantis techninis reglamentas būtų priimtas, jame pagal Standartizacijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį turėtų būti nuoroda į standartą. Tik esant skirtingam to paties gaminio reglamentavimui standarte ir reglamente, pagal Standartizacijos įstatymo 10 straipsnio 6 dalį pirmenybė būtų teikiama reglamento nuostatoms.

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Atsakovė 2010 m. kovo 29 raštu SR-66 nurodė, kad „pagamintai produkcijai taikomas 5 metų garantinis laikotarpis ir, jei garantinio laikotarpio metu produkcija pakeičia savo techninius parametrus, vadovaudamiesi bendrovėje nustatyta tvarka, pakeičiame produkciją“. Ieškovės savo ieškinio reikalavimą grindžia iš atsakovės garantijos išplaukiančia nuostata, kad prekė turi atitikti jos pardavėjo nurodytus kokybinius parametrus ne tik jos pardavimo momentu, bet ir eksploatavimo metu visą garantinį laikotarpį.

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Refosa“ v. UAB,,Veho“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mercbusas“ v. UAB „Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį.

Nors atsakovė pagamintai ginčo produkcijai suteikė 5 metų garantiją, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į nuostatas pirkimo–pardavimo sutartyse ir atitikties deklaracijose, ji pasibaigė dėl netinkamo trinkelių naudojimo: betono trinkelių dangą UAB Klaipėdos konteinerių terminalo teritorijoje suprojektavus vadovaujantis netinkamu statybos techniniu reglamentu; grindinį eksploatuojant jo dar nepripažinus tinkamu naudoti; grindinio trinkeles apgadinus žiemos metu jas valant mechaninėmis priemonėmis ir atliekant metalo krovimo darbus. Teismas, padaręs šią išvadą, pažeisdamas CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevertino, ar tarp nurodytų netinkamo eksploatavimo veiksmų ir trinkelių kokybės pasikeitimo yra priežastinis ryšys.

Dėl proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino faktinį ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindą, pažeisdamas dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Ieškinio dalyku ieškovės nurodė reikalavimą netinkamos kokybės trinkeles pakeisti naujomis, tinkamos kokybės, o ieškinio pagrindu įvardijo trinkelių neatitiktį atsakovės garantuotiems standartams ir dėl šios neatitikties kilusius padarinius – didelė dalis trinkelių sutrūkinėjo, nutrupėjo trinkelių paviršiai, trinkelės lūžinėja po sandėliuojamais konteineriais ir dyla po vilkikų ratais.

Pirmosios instancijos teisme nustatytos aplinkybės, kad atsakovė 2010 m. kovo 29 d. ir 2010 m. balandžio 12 d. informaciniuose pranešimuose nurodė, jog ji pakeis suklotas grindinio trinkeles, o 2010 m. balandžio 19 d. sudarė rangos sutartį su rangovu UAB,,Kelių remonto grupė“ dėl betono trinkelių pakeitimo. Ieškovėms apeliaciniame skunde pareiškus, kad jos turi teisę reikalauti iš atsakovės vykdyti išvardytais pranešimais ir sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nesirėmė tokiu ieškinio pagrindu, todėl nevertino nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

Kasaciniame skunde ieškovės teigia, kad argumentais apie tokią atsakovės pareigą jos ieškinio pagrindo nepakeitė, o jį tik papildė kitomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina ieškinio dalyko pagrįstumą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovių reiškiami reikalavimai atsakovei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus suformuluoti kaip kylantys iš savarankiško pagrindo – informacinių pranešimų ir rangos sutarties, o ne kaip papildantys pirminį ieškinyje suformuluotą ieškinio pagrindą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai taip suformuluotą reikalavimo pagrindą vertino kaip naują, kuriuo nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme, ir jo nenagrinėjo. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neatsisakė visų bylos aplinkybių kontekste analizuoti informacinių pranešimų ir rangos sutarties sudarymo aplinkybių, kuriomis, kaip patvirtinančiomis ieškinio dalyko pagrįstumą, ieškovės rėmėsi pirmosios instancijos teisme.

Ieškovių pasirinktas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pirkėjo teisių gynimo būdas – kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės. Nurodytoje teisės normoje sudarytos galimybės ginčą nagrinėjančiam teismui, įvertinus šio pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, jog pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį ir į tai, kad ieškovių nurodytas ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas – ne tik trinkelių kokybės neatitiktis pardavėjos garantuotiems reikalavimams, bet ir dėl to prasidėjęs trinkelių trupėjimas bei dilimas, nagrinėjančiam bylą teismui svarbu nustatyti ne tik galimą atsakovės parduotų trinkelių neatitiktį reikalavimams, bet ir šios neatitikties mastą, jos įtaką ieškovių nurodytų nepageidaujamų padarinių atsiradimui – trinkelių trupėjimui ir dilimui.

Nagrinėjamu atveju pardavėjo užtikrinti ginčo prekių kokybiniai parametrai apibrėžti standarte: tempimo stipris skėlimu, ardanti apkrova skėlimo ilgiui, atsparumas atmosferiniam poveikiui, vandens įgėris, atsparumas dilumui. Ieškinio tenkinimas priklauso nuo įrodymo, ar tokie prekių kokybės parametrai išliko pardavėjo garantuotą laikotarpį. Pardavėjas, siekdamas paneigti ieškovių pretenzijas dėl trinkelių kokybės, gali įrodinėti, kad pirkėjo įsigytų prekių kokybiniai parametrai pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ne trinkelių sutrupėjimo ar kitokio jų išorinio pažeidimo faktas (netinkamai projektavus aikštelę, ją naudojant) gali patvirtinti netinkamą jų kokybę, bet tik prekės neatitiktis pardavėjo deklaruotiems kokybiniams parametrams, nesant dėl to pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos poveikio. Trinkelių eksploatavimo sąlygos, jų poveikis ir kiti veiksniai gali būti reikšmingi tik nustačius trinkelių neatitiktį kokybės reikalavimams, sprendžiant, ar nesant šių veiksnių trinkelių pažeidimai vis tiek būtų atsiradę, jei ne – kokią faktinę reikšmę ši neatitiktis turi trinkelių naudojimo galimybėms, t. y. nustatinėjant, ar trinkelių kokybės trūkumai gali būti vertinami kaip nedideli (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pirmiau nurodytus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus daikto kokybei, jos garantijos terminą, pirkėjo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymą, aiškinimo ir taikymo pažeidimus, netinkamai identifikavo byloje nustatinėtinas aplinkybes. Teismai, peržengę ieškinio turiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, tyrė ne trinkelių kokybę pagal pardavėjos deklaruotus rodiklius, bet trinkelių eksploatavimą ir grindinio kokybę. Dėl to teismai, darydami išvadą, kad ieškinys atmestinas, nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto išvadomis apie aikštės projekto, jos išgrindimo darbų ydingumą, konteinerių krovimo poveikiu trinkelėms, nesiedami šių galbūt reikšmingų veiksnių priežastiniu ryšiu su jų poveikiu pardavėjos garantuotiems trinkelių techniniams parametrams. Neatsižvelgdamas į trinkelių kokybės garantijos terminą, pirmosios instancijos teismas formulavo klausimus teismo ekspertui, pavesdamas nustatyti trinkelių kokybę jų pardavimo metu, taip netiesiogiai paneigdamas pardavėjos pareigą užtikrinti, kad trinkelės atitiktų kokybės reikalavimus ne tik pardavimo metu, bet per visą garantinį laikotarpį. Netinkamai nustatęs bylos nagrinėjimo ribas ir nustatinėtinas aplinkybes, teismas nepateikė ekspertui dalies šalių suformuluotų reikšmingų klausimų. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas), teismo ekspertizės išvadai suteikęs didesnę įrodomąją reikšmę nei kitiems byloje esantiems įrodymams, iš esmės rėmėsi tik ja, nevertindamas kitų įrodymų bei aplinkybių, keliančių abejones dėl teismo ekspertizės išvados pagrįstumo arba patvirtinančių kitas byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su trinkelių kokybe. Ekspertas iš esmės neatliko trinkelių kokybę apibūdinančių parametrų tyrimo. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad intensyviai eksploatuotų betono trinkelių vertinimo metodikos retrospektyviai nustatyti jų atitiktį standartui LST EN 1338:2003+AC:2006 nėra, trinkelių bandymai, siekiant nustatyti jų atitiktį perdavimo metu standarto reikalavimams, yra netikslingi, nes tokie bandymai negali atmesti byloje esančiais dokumentais nustatytos grindinio trinkelių atitikties nurodyto standarto reikalavimams. Dėl to, nors tyrimams buvo atrinkta iš viso 120 trinkelių, tyrimai neakredituotoje laboratorijoje buvo atlikti tik su 3 trinkelėmis ir tik dėl vienos charakteristikos – tempimo stiprio skeliant, neatliekant jokių tyrimų dėl kitų LST EN 1338:2003+AC:2006 nurodytų charakteristikų. Teismai nevertino pirmiau nurodyto eksperto argumento pagrįstumo, atsižvelgiant į jo paaiškinimą 2014 m. sausio 20 d. teismo posėdyje, kuriame jis pripažino, kad galima atlikti betono savybių tyrimą, pašalinus agresyvios aplinkos poveikio pažeistas trinkelės vietas. Byloje nebuvo nustatinėta trinkelių pažeidimo vietų ir pažeidimo priežasčių ištyrimo galimybė, kuri būtų reikšminga tiek sprendžiant dėl galimybės tirti naudotas trinkeles, tiek kokybės garantinio termino netaikymo klausimą. Neatlikęs trinkelių techninių parametrų tyrimo, ekspertas išvadą apie atsakovės pagamintų trinkelių atitiktį kokybės reikalavimams padarė, ją pagrindęs dokumentuose užfiksuota trinkelių gamintojo gamybos sąlygų, vidinės gamybos kontrolės procedūrų įvertinimu. Pažymėtina, kad atsakovės vidinės gamybos kontrolės buvimas nesusijęs su ginču dėl konkrečių ginčo trinkelių kokybės, nes gaminių kokybės kontrolė faktiškai neeliminuoja tikimybės, kad į rinką gali patekti gaminiai, neatitinkantis kokybės reikalavimų. Dėl to nepašalintos abejonės, ar konkrečios ginčo trinkelės atitinka pardavėjo deklaruotiems kokybės standartams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvardyti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai, padaryti arba nepašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, lėmė neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą, todėl ji naikintina ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus dėl materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo bei taikymo, vertintina teismo ekspertizės akto medžiaga ir kiti įrodymai, patvirtinantys materialiosios teisės normų taikymui reikšmingas aplinkybes, spręstina dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo poreikio (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Dalia Vasarienė