Dėl skolos ir sutarties įvykdymo užtikrinimo priteisimo

Nr. DOK-668

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00128-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 1 d. paduotu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanraktas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB „Sanraktas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Sanraktas“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir sutarties įvykdymo užtikrinimo priteisimo. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

BUAB „Sanraktas“ kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, visą sutartyje nenumatytų darbų ar sutartyje numatytų darbų kiekių padidėjimo riziką perkeldamas vien ieškovei, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.685 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuotas sutarties aiškinimo taisykles, be to, vėliau atsakovo sudarytas sutartis pripažindamas pakeičiančiomis sutartimis, netinkamai taikė CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.130, 6.131 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis įskaitymo teisinius santykius, nepagrįstai nevertino, ar egzistavo sąlygos įskaitymui atlikti, taip pat netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovė raštu buvo nurodžiusi, jog ieškovės sumokėtą užstatą sudengė su 33 900 Eur netesybomis, o bylos nagrinėjimo metu pakeitė poziciją ir ėmė įrodinėti savo nuostolius, kurie suteikia teisę negrąžinti pinginio užstato. Ieškovės nuomone, atsakovė, norėdama savo teisę negrąžinti užstato grįsti tariamai patirtais nuostoliais, turėjo reikšti priešieškinį ir prašyti priteisti nuostolių atlyginimą ar sumažinti sutarties kainą dėl patirtų nuostolių. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog piniginis užstatas, kaip užtikrinimo priemonė, yra artimiausia įkeitimui, savaime nereiškia, kad piniginis užstatas turi būti prilygintas įkeitimui ir jam turi būti taikomos CK bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos, reglamentuojančios išieškojimą iš bankrutavusios įmonės įkeisto turto. Be to, net jei piniginis užstatas būtų prilyginamas įkeitimui, tai nereiškia, kad atsakovė turėjo teisę pasilikti piniginį užstatą, nes tuo pažeidžiama ĮBĮ nustatyta bankrutavusių įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BUAB „Sanraktas“ kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė