Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-660

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31189-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 31 d. paduotu ieškovės R. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, o ieškinio netenkinus, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio dalį dėl išlaikymo skolos priteisimo, nepagrįstai nesprendė dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)buvimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. dėl pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismai išnagrinėjo bylą ne dėl visų ieškinio reikalavimų, t. y. teismai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo tik dėl tos dalies, kurioje ieškovė prašė priteisti išlaikymą, susidariusį po 2017-09-12 teismo nutarties, kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį iki kol bus priimtas teismo sprendimas, priėmimo. Tačiau ieškiniu buvo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. 10 mėn. Todėl pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl išlaikymo skolos priteisimo, nepagrįstai nesprendė dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Aplinkybę, kad teismai neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, patvirtina abstrakčios sprendimo ir nutarties formuluotės „kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti“. Esant keliems reikalavimams, teismas sprendime turi nuspręsti dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo, nes CPK 260 straipsnyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jokių išlaikymo išmokų neteikia nuo 2016 m. spalio mėn. (padarė vos porą pavedimų). Iš teismų sprendimo ir nutarties argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas neskolingas ieškovei neteikto išlaikymo skolos, nes mokėjo būsto paskolą ir komunalinius mokesčius už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokie teismų argumentai nepagrįsti, nes šalys dėl tokios išlaikymo formos nebuvo susitarusios.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas