Civilinė byla Nr. 3K-3-575/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
45.6; 24.2
„S“
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui S. M. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui S. Š. (S. Š.) dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. rugsėjo 20 d. ieškiniu teismo prašė nutraukti 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Vilniaus rajono valdyba pardavė atsakovui S. M. 1455 kv. m žemės sklypą Nr. 135 Vilniaus rajone, Avižienių apylinkėje, Riešės gyvenvietėje.
1992 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus rajono valdyba ir S. M. sudarė 1500 kv. m žemės sklypo Vilniaus rajone, Avižienių apylinkėje, Riešės gyvenvietėje, naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį su naikinamąja sąlyga: statytojas privalėjo pradėti individualią statybą per vienerius metus ir ją baigti per trejus metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos; jei statytojas nevykdys sutarties sąlygų, ji bus nutraukta. 1993 m. balandžio 26 d. šalys sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Joje taip pat numatyta naikinamoji sąlyga, nustatanti, kad statytojas įsipareigoja per 18 mėnesių nuo sutarties teisinio įregistravimo atlikti numatomo statyti objekto nulinio ciklo darbus, šio įsipareigojimo neįvykdžius, sutartis bus nutraukta. Pagal Vyriausybės įgaliotinio 1992 m. kovo 9 d. potvarkį Nr. 291 atsakovui turėjo būti parduotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau buvo parduotas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono valdybos 1995 m. kovo 10 d. potvarkiu Nr. 134 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bendorių kaime, paskirtas S. Š., kuriam jis parduotas 1997 m. lapkričio 17 d. sutartimi. Tvarkant kadastro skaitmeninį žemėlapį paaiškėjo, kad S. M. ir S. Š. žemės sklypų ribos idealiai sutampa. 2006 m. birželio 7 d. atliktu žemės sklypo apžiūros aktu nustatyta, kad žemės sklype, parduotame S. M., nepradėti statyti statiniai, neatlikti numatomo statyti pagrindinio objekto nulinio ciklo darbai. Ieškovas 2006 m. birželio 29 d. raštu „Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo neteismine tvarka“ kreipėsi į atsakovą prašydamas išreikšti sutikimą nutraukti šalių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jo negavo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 30 d. sprendimu Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atmetė.
Nustatyta, kad šalys pasirašė 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įgijo 1455 kv. m žemės sklypą Vilniaus rajone, Avižienių apylinkėje, Riešės gyvenvietėje. Sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo per 18 mėnesių nuo teisinės registracijos atlikti numatyto statyti objekto nulinio ciklo darbus; neįvykdžius šios prievolės, sutartis nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
Spręsta, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Per sutartyje nurodytą terminą neatlikus nulinio ciklo darbų, ieškovui žala neatsirado.
Nustatyta, kad trečiajam asmeniui S. Š. žemės sklypas perduotas 1994 m. liepos 8 d. Avižienių apylinkės tarybos sprendimu ne tik neįsitikinus, kad jis parduotas kitam asmeniui, bet ir nepasibaigus aktualiam 18 mėnesių terminui. Padaryta išvada, kad tai, jog ieškovas padarė nuostolių trečiajam asmeniui S. Š., negali būti pagrindu pažeisti atsakovo S. M. teises. Tik paaiškėjus, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neteisėtai pardavė tą patį sklypą kitam asmeniui, ieškovas inicijavo teisminį procesą. Tuo tarpu iš ginčijamos sutarties sąlygų ieškovui turėjo būti aišku, kad pasibaigus 18 mėnesių terminui ir atsakovui neatlikus nulinio ciklo statybos darbų jo teisės bus pažeistos. Ieškovas nekontroliavo, kaip laikomasi sutarties sąlygų, taigi terminą pažeistai teisei ginti praleido dėl savo aplaidumo. Pažymėta, kad trečiojo asmens ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme gautas 2004 m. spalio 26 d., tačiau ieškovas tik po trijų metų pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį su atsakovu. Spręsta, kad ieškovas praleido 1964 m. CK 83 straipsnyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nepateikė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą tenkino: panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino – nutraukė 1993 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Vilniaus rajono savivaldybės ir S. M. dėl 1455 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, Avižienių apylinkėje, Žemojoje Riešėje, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); taikė dvišalę restituciją, priteisiant S. M. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 22,36 Lt.
Nustatyta, kad S. M. valstybei priklausantį žemės sklypą įgijo lengvatine tvarka tam, kad galėtų pasistatyti gyvenamąjį namą, t. y. ginčijamos sutarties esmė buvo ta, kad atsakovas statys gyvenamąjį namą jam išnuomotame ir po to parduotame žemės sklype, todėl sutarties sąlygos dėl gyvenamojo namo statybos nevykdymas yra esminis, o ne formalus sutarties pažeidimas. Atsakovui nuosavybės teisė į žemės sklypą neterminuotam laikui būtų atsiradusi tik tada, jei būtų įvykdytos sutarties sąlygos, todėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas, kai atsakovas nenaudojo žemės sklypo ir nesiruošė jo naudoti pagal tikslinę paskirtį, nepripažintinas pažeidžiančiu atsakovo teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2002, išaiškinta, kad sutarties sąlyga, jog nepaklojus namo pamatų sutartyje numatytu terminu sutartis nutraukiama, yra naikinamoji sąlyga.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai senaties termino pradžią siejo su valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytu 18 mėnesių terminu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties pradžia teismas laikė 2002 m. rugsėjo 12 d., kada ieškovas sužinojo apie išaiškėjusį faktą dėl žemės sklypo, turimo S. M. ir S. Š., ribų sutapimo. Neatlikdamas sutartyje numatytų statybos darbų atsakovas padarė tęstinį sutarties pažeidimą, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutraukus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos, ginančios žemės savininkų teises. Ginčo žemės sklypo perleidimo iš valstybinės į privačią nuosavybę metu galiojusio Žemės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų perdavimas į privačią nuosavybę vyksta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovui laiku nepasirūpinus jo neva pažeistų teisių apsauga, nėra teisinių prielaidų pavėluotam kreipimuisi į teismą ir neteisingam atsakovo nuosavybės teisių panaikinimui.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2006 S. Š. v. Lietuvos Respublika ir kt., dėl 1993 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties konstatuota, kad sutarties 3 punkte esanti sąlyga, kad pirkėjas S. M. įsipareigoja per 18 mėnesių atlikti žemės sklype numatyto statybos objekto nulinio ciklo darbus, o šios prievolės neįvykdžius pirkimo-pardavimo sutartis bus nutraukiama, dar nereiškia, kad dėl tokios pirkėjo prievolės neatlikimo galima pripažinti sutartį niekine ab initio, t. y. nuo jos sudarymo momento. Kasacinio teismo vertinimu, sutartis galėjo būti nutraukiama tik kitos sutarties šalies reikalavimu įrodžius aplinkybes, dėl kurių buvo neįvykdyta tokia sutartyje numatyta prievolė, be to, toks prievolės neįvykdymas yra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį tik tada, kai iš esmės pažeidžiami kitos šalies interesai. Teismai nenustatė, kad šia sutartimi būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, taip pat nenustatytas kitoks akivaizdus šios sutarties negaliojimo pagrindas, dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo sutarties pripažinti niekine, tokia sutartis gali būti nuginčijama tik jos sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytais pagrindais (2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnis).
3. Vadovaujantis 1964 m. CK 84 straipsniu ieškinys dėl 1993 m. balandžio 26 d. sutarties nutraukimo turėjo būti pareikštas per trejus metus, t. y. iki 1996 m. balandžio 27 d., arba, pridėjus 18 mėnesių sutartyje numatytą terminą, iki 1997 m. spalio 27 d. Dėl to, ieškiniui pareikšti, ieškovas praleido senatį.
Prisidėjimu prie atsakovo S. M. kasacinio skundo atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į atsakovo S. M. kasacinį skundą trečiasis asmuo S. Š. prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei įstatymuose savininko teisės nėra absoliutinamos. Nuosavybės teisė atsiranda ir pasibaigia įstatymų nustatytais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į sutarties esmę ir pagrįstai sprendė, kad įvykus naikinamajai sąlygai sutartis pasibaigia.
Kiekvienas asmuo savo teises gina nuo tada, kai jam tampa žinoma apie teisių pažeidimą. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik nuo 2002 m. rugsėjo 12 d., kai buvo pranešta, kad sutampa atsakovo ir trečiojo asmens turimų nuosavybės teise žemės sklypų ribos.
Atsiliepimu į atsakovo S. M. kasacinį skundą ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįvykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kurių neįvykdymo pasekmė aiškiai nurodyta sutartyje – sutarties nutraukimas. Ieškovo teigimu, šis sprendimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
1992 m. rugsėjo 28 d. šalys sudarė žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, pagal kurią, S. M. buvo suteiktas 1500 kv. m žemės sklypas, esantis Vilniaus rajone, Avižienių apylinkėje, Riešės gyvenvietėje (b. l. 8, 9). Atsakovas įsipareigojo pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per trejus metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos, užbaigus statybą, pateikti užsakymą techninei inventorizacijai ir per dvi savaites apie baigtą statybą pranešti miesto (rajono) vyriausiajam architektui. Šią sutartį patvirtinus notarinėje kontoroje, sutartis turėjo įsigalioti po metų, jei per tą laiką paklojami namo pamatai. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad jei statytojas nevykdo jos sąlygų, ši laikoma nutraukta. S. M. individualios statybos nepradėjo, t. y. nepaklojo namo pamatų. 1993 m. balandžio 26 d. Vilniaus rajono savivaldybė ir S. M. sudarė 1455 kv. m žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, Avižienių apylinkėje, Žemojoje Riešėje (sklypo Nr. duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 10, 11). Joje buvo nustatytos tokios pačios sąlygos – pirkėjas įsipareigojo per 18 mėnesių nuo nuomos sutarties teisinio registravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus, neįvykdžius šios prievolės, sutartis nutraukiama. Abejose sutartyse numatyta naikinamoji sąlyga, kuriai įvykus, sutartis pasibaigia.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, remdamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, apskųstus sprendimus ir nutartis patikrina teisės taikymo (interpretavimo) aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas kasacinio skundo ribų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuluota teisės taikymo (interpretavimo) taisyklė (pvz., kasaciniame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-927/2001, bylų kategorija 31.4; 37.6; 37.7 ir kt.), jog įrodymų vertinimo ir kitų įrodinėjimo taisyklių taikymas yra teisės klausimas, todėl yra nagrinėjimo dalykas kasacinės instancijos teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje kilęs ginčas dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kurio pagrindas, kaip mano ieškovas, yra pirkėjo įsipareigojimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiame sklype pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus neįvykdymas per 18 mėnesių nuo nuomos sutarties (sudaryta 1992 m. rugsėjo 28 d.) teisinio įregistravimo. Ieškovas mano, kad dėl tokio sutarties nutraukimo pagrindo sutarties šalys susitarė (pirkimo-pardavimo sutarties 3 punktas).
Vertindamas, ar valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto pirkėjo įsipareigojimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiame sklype pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus per 18 mėnesių nuo nuomos sutarties (sudaryta 1992 m. rugsėjo 28 d.) teisinio įregistravimo neįvykdymas yra pagrindas prikimo-pardavimo sutarčiai nutraukti, kasacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 45 straipsniu (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) ir CK 6.193 straipsniu, taip pat 1964 m. CK 253 ir 255 straipsniais, prieina prie išvados, kad sutartiniai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo santykiai tarp šalių yra pasibaigę - sutartis įvykdyta – turtas perduotas pirkėjui, už jį pardavėjui sumokėta, sutartis atitinka formos reikalavimus, pirkėjo nuosavybės teisė į turtą įregistruota turto registravimo įstaigoje, todėl sutarties nutraukimas vienos iš šalių reikalavimu yra negalimas. Ši išvada darytina analizuojant sutarties sąlygas. Vilniaus rajono savivaldybės valdyba, atstovaudama valstybei, remiantis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 2.1 punktu, valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutartimi pardavė, S. M. nupirko 1455 kv. m žemės sklypą. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja per 18 mėnesių nuo nuomos sutarties (sudaryta 1992 m. rugsėjo 28 d.) teisinio įregistravimo atlikti pagal projektą numatomo statyti šiame sklype pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus. Šalys susitarė, kad neįvykdžius šių prievolių sutartis nutraukiama. Byloje nėra ginčo, kad pirkėjas sutartyje sulygtu laiku įsipareigojimų neįvykdė, tačiau tai nesukelia teisinių pasekmių, dėl kurių šalys susitarė – sutarties nutraukimo, nes kai turtas yra perduotas pirkėjui, pirkėjas už jį sumokėjęs ir pirkėjo nuosavybės teisė įregistruota turto registravimo įstaigoje, ši sutarties sąlyga yra niekinė, prieštaraujanti pirkimo-pardavimo sutarties esmei, ir negalioja (1964 m. CK 47 straipsnis, 60 straipsnis). Toks susitarimas pirkimo-pardavimo sutartiniuose santykiuose būtų teisėtas tuo atveju, jei nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo momentas būtų siejamas su įsipareigojimo per sutartą terminą atlikti pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus įvykdymu, o jo neįvykdymas sukeltų teisines pasekmes, dėl kurių susitarta – sutarties nutraukimą. Tačiau turtui tapus pirkėjo nuosavybe, kaip yra šiuo atveju, sutartis įvykdyta ir sutartiniai prievoliniai santykiai tarp šalių pasibaigę (nuosavybės teisė pagal 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalį, 255 straipsnio 1 dalį atsirasdavo nuo įregistravimo momento), todėl šioje teisinėje situacijoje būtina aiškintis tikruosius šalių ketinimus ir kiek jie sutampa su valios verbaline išraiška, išdėstyta sutartyje. Šiuo aspektu vertinant šalių tikrųjų ketinimų turinį, svarbu atsižvelgti į faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis sutartis buvo sudaroma. Kaip matyti iš Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992 m. kovo 9 d. potvarkio Nr. 291 p (b. l. 4-7), S. M. individualiai statybai skirtas žemės sklypas. Pagal Individualios statybos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278, priede nustatytą formą su juo 1992 m. rugsėjo 28 d. sudaryta žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo metu individualios statybos nuostatai, taigi ir jų sudėtinė dalis – tipinė sutarties forma, nebegaliojo (neteko galios Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 384 nuo 1992 m. gegužės 25 d.). Tačiau vien Nuostatų negaliojimo faktas nesuponuoja sutarties 3 punkto negaliojimo – šalys turėjo teisę susitarti dėl tokių nuomos sąlygų, kurios neprieštarauja įstatymui. Šiuo atveju tokių prieštaravimų nėra. Kai sudaroma nuomos sutartis, kurioje numatytas nuomininko įsipareigojimas pradėti statybą per vienerius metus ir baigti per trejus, o jei statytojas nevykdo šios sutarties sąlygų, sutartis laikoma nutraukta (b. l. 8, 9), toks sutarties nutraukimas atitinka 1964 m. CK 312 straipsnio 1 punkte įtvirtintą nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Kitaip yra nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo atveju, kai turtą pirkėjas įgyja nuosavybėn nuo sutarties įregistravimo turto registravimo įstaigoje momento, o ne po įsipareigojimo per nustatytą terminą atlikti pagrindinio objekto nulinio ciklo darbus įvykdymo. Jau minėta, kad ginčijama sutartimi pirkėjas nuosavybę į žemę įgijo nuo sutarties įregistravimo turto registravimo įstaigoje momento. Preziumuojant, kad sudarant sutartį veikė normaliai atidūs ir protingi asmenys, žinodami tikrąją reikalų padėtį, kad valstybinės žemės sklypas įsigyjamas lengvatine tvarka (ne aukcione), įtvirtinta Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintoje Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkoje, tiksliniam naudojimui – individualiai statybai, sutartyje numatytą sąlygą, kad statybų nepradėjimas per numatytą terminą nutraukia sutartį, toks asmuo turėjo suvokti kaip nuosavybės teisinių santykių nutraukimo pagrindą, o tai suponuoja, jog tikroji šalių valia reiškė susitarimą, kad pagal projektą žemės sklype numatyto pagrindinio objekto statybų nepradėjimas per numatytą terminą yra pagrindas nuosavybei į žemės sklypą nutraukti.
Šie kasacinio teismo argumentai, atrodytų, paneigia Vilniaus apskrities viršininko administracijos nurodomus ieškinio pagrindus ir dalyką. Tačiau taip nėra, nes šiuo atveju tos pačios faktinės aplinkybės taikant teisę kvalifikuojamos kitaip atsižvelgiant į vertinimus, nurodytus anksčiau, o ginčo dalykas nekinta – panaikinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nutrūktų nuosavybės teisė į žemės sklypą, taigi pažeistoji materialinė teisė būtų apginta kitais pažeistos teisės gynimo būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864, CK 1.138 straipsnis). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai netinkamai vykdė pareigą aiškinti sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui toks materialinės teisės normų pažeidimas neturi įtakos, nes ieškinys teisėtai atmestas konstatavus, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2002 m. rugsėjo 9 d., kai ieškovas sužinojo apie teisės pažeidimą – kad tas pats žemės sklypas parduotas dviem asmenims. Iš sutarties 3 punkto matyti, kad buvo nustatytas 18 mėnesių terminas pagrindinio objekto nulinio ciklo darbams atlikti. Šiam terminui pasibaigus, valstybei atstovaujanti institucija – iki Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 įsigaliojimo savivaldybės valdyba, kaip sutarties šalies įgaliotas atstovas, turėjo pareigą, kylančią iš sutarties, kontroliuoti, ar yra vykdoma sutartis, ir imtis priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimams; po šio nutarimo įsigaliojimo – apskrities valdytojas, vėliau apskrities viršininko administracija, kaip institucija, Vyriausybės nutarimu įgijusi valstybės atstovo tokiuose santykiuose teisinį statusą, turėjo pareigą, kylančią iš sutarties ir įstatymo - vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę (Apskrities valdymo įstatymo (1994 m. gruodžio 15 d. įstatymas Nr. I-707), 9 straipsnio 4 punktas, 12 straipsnio 10 punktas). Institucijos neveikimas arba netinkamas veikimas pagal 1964 m. CK 86 straipsnyje įtvirtintas ieškinio senaties termino eigos pradžią reglamentuojančias taisykles nėra tos aplinkybės, kurios paneigtų faktą, kad ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie pažeistą teisę iš karto pasibaigus sutartyje nustatytam terminui. Todėl kasacinis teismas prieina prie išvados, kad pažeista teisė neginama dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo (1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalis). Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimą.
Priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos S. M. 67, 07 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Gintaras Kryževičius
Algirdas Taminskas
