Dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-564/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 93.2.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. A. ir T. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo; trečiasis asmuo D. B.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai nurodė, kad atsakovas teikė jiems teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki jų pilnametystės, bet jiems sulaukus 18 metų šiuo metu atsisako tą daryti. Jie mano, kad tėvas turėtų teikti išlaikymą, nes jiems reikia paramos, o atsakovas gali ją teikti – gauna pastovias 3000 Lt pajamas. Ieškovė nurodė, kad ji mokosi Kauno medicinos universiteto dieniniame skyriuje, moka 1000 L per metus už mokslą, jai pragyventi kas mėnesį reikia 1102 Lt. Ieškovas nurodė, kad mokėsi Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos 11–oje klasėje, jam pragyventi kas mėnesį reikia 796 Lt.

Ieškovai, remdamiesi CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, prašė teismo priteisti jiems iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvienam, kol jie mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresni negu 24 metų amžiaus, taip pat priteisti išlaikymo skolą nuo 2004 m. lapkričio 26 d.: ieškovei – 1500 Lt, ieškovui – 900 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 8 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: 1) priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau negu ji sulauks 24 metų; 2) priteisė ieškovui iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt iki jis mokysis vidurinėje mokykloje; 3) nurodė išlaikymą išieškoti iš atsakovo darbo užmokesčio ir kitų gaunamų pajamų; 4) nurodė išlaikymą pagal šį sprendimą pradėti teikti nuo 2005 m. balandžio 29 d.; 5) atmetė ieškinį dėl išlaikymo skolos; 6) priteisė ieškovams iš atsakovo 200 Lt atstovavimo išlaidų, 144 Lt žyminio mokesčio; 7) priteisė valstybei iš atsakovo 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas privalo prisidėti prie pilnamečių vaikų išlaikymo mažiau negu motina, nes jo pajamos mažesnės. Teismas pripažino pagrįstomis 412 Lt ieškovo prašomų priteisti išlaidų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė studijuoja mediciną, todėl neturi galimybės papildomai dirbti. Ieškovė mokosi labai gerai ir stengiasi įgyti specialybę. Dėl to teismas ieškovei priteisė didesnį išlaikymą negu ieškovui. Teismas netenkino ieškovų reikalavimų priteisti išlaikymo skolas, nes pripažino, kad jie į teismą nesikreipė laiku. Teismas nurodė, kad kas mėnesį iš atsakovo darbo užmokesčio išskaitoma daugiau negu 500 Lt dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Teismas konstatavo, kad visų vaikų išlaikymo dydis gali nežymiai skirtis.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė valstybei iš atsakovo 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovams reikia paramos, o atsakovas pajėgus teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovui išlaikymas teisingai priteistas iki jis baigs vidurinę mokyklą. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovams nagrinėjamu laikotarpiu neteikė išlaikymo, jis tik sutiko teikti pilnamečiams vaikams paramą po 100 Lt kiekvienam. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovų tėvų turtinę padėtį. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas surinko ir įvertino visus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, jog jo turtinė padėtis yra blogesnė už trečiojo asmens, todėl pagrįstai nustatė mažesnę jo teiktinos paramos dalį. Tai, kad byloje nebuvo pateikti duomenys apie ieškovų motinos dabartinio sutuoktinio pajamas, nedaro teismo išvadų nepagrįstomis ir nelemia teismo sprendimo neteisėtumo, nes teismas teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir nustatė mažesnę jo teiktinos paramos dalį pilnamečiams vaikams. Teismas manė, kad, dirbdamas užsienyje, atsakovas uždirba daugiau negu būdamas Lietuvoje, todėl padarė išvadą, jog jis gali ieškovei teikti pirmosios instancijos priteisto dydžio išlaikymą. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens ieškovų motinos teisių ir pareigų nes nepriklausomai nuo teismo pasisakymo įstatyme yra nustatytos tėvų pareigos nepilnamečiams vaikams ir jie neturi teisės atsisakyti vykdyti tokių pareigų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Teismas akcentavo tai, kad atsakovas nepagrįstai kėlė teismo šališkumo klausimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 8 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Panevėžio apygardos teismas netinkamai pritaikė 3.194 straipsnio 3 dalį, nes netinkamai išaiškino Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog pilnamečio vaiko galimybė gauti tėvų išlaikymą yra nepagrįsta. Taigi teismai negalėjo iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikams, remdamiesi nurodyta materialiosios teisės norma.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė D. B. ir nustatė privalomą jos dalyvavimą, bet ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo teismo posėdyje. Kasatorius mano, kad, išnagrinėjęs bylą be privalomai dalyvauti turėjusio trečiojo asmens, teismas atsakovui buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat šio klausimo neišsprendė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs vienodos praktikos dėl pilnamečių vaikų iki 24 metų amžiaus teisės gauti tėvų išlaikymą.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad, nusprendęs, jog ieškovams reikia išlaikymo, o atsakovas pajėgus jį teikti, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos duomenis, šalių turtinę padėtį, todėl priėmė teisingą nutartį. Atsiliepime teigiama, kad kasatoriaus argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti bylos, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, yra nepagrįstas, nes teismas įvertino D. B. nedalyvavimo priežastį, kurią raštu pateikė jos advokatas. Be to, teismo posėdyje atsakovas pats sutiko su tuo, kad byla būtų nagrinėjama be trečiojo asmens. Ieškovų manymu, kasatorius vilkina bylą, nes nepateikė dokumentų apie darbą ir turtinę padėtį. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl nesvarbių priežasčių, todėl teismas, atsižvelgęs į ribotas ieškovų galimybes atvykti į Panevėžį, pagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant. Ieškovai pabrėžė, kad atsakovas neatsižvelgė į tokius Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo išaiškinimus. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų išlaikymą pilnamečiams vaikams, kuriems jis reikalingas ir kurie dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo. Taip pat Konstitucinis Teismas nurodė, kad paramos besimokančiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje pilnamečiam vaikui apimtis gali būti aiški tik teismui sprendžiant bylą dėl išlaikymo priteisimo. Dėl to ieškovai mano, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai priteisė jiems iš atsakovo išlaikymą.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovai yra atsakovo pilnamečiai vaikai. Atsakovas ir trečiasis asmuo yra išsituokę ir sudarę naujas santuokas. Atsakovas su nauja sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus. Ieškovų motina augina juos ir nepilnametę dukterį, taip pat juos visiškai išlaiko. Ieškovas mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, baigė 11 klasių, o ieškovė – universiteto dieniniame skyriuje. Abu ieškovai nedirba, neturi savų pajamų. Motina gauna apie 2700 Lt atlyginimo ir turi nuo 2003 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d. sumokėti 80 tūkst. Lt banko paskolą. Atsakovas gauna apie 900 Lt pajamų, atskaičius išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams iš antrosios santuokos. Jis nuo 2003 m. sausio 16 d. iki 2027 m. sausio 16 d. turi sumokėti 45 500 Lt banko paskolą. Atsakovo sutuoktinė taip pat gavo pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios vidutiniškai buvo apie 758 Lt. Atsakovas šiuo metu dirba užsienyje ir vengia pateikti tikslius duomenis apie turtinę padėtį. Ieškovė už bendrabutį moka 85–95 Lt, nuo 2006 m. rudens pradėjo dirbti, bet gauna minimalų darbo užmokestį, jai neužtenka pajamų pragyventi ir studijoms. Dėl to nukenčia ieškovės studijų kokybė. Ateityje ji gali nebegyventi bendrabutyje, todėl patirs daugiau išlaidų būstui.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje kilo CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo priėmimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, kasacinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Dėl to teisėjų kolegija atmeta pirmąjį ir trečiąjį kasacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.19 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.).

Iš nagrinėjamoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai tinkamai įvertino susidariusią faktinę situaciją, išanalizavo visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, nustatė būtinybę vaikams gauti ir tėvo galimybę jiems teikti išlaikymą, todėl pagrįstai ieškovams iš atsakovo priteisė išlaikymą. Pažymėtina, kad teismai vertino tiek atsakovo, tiek motinos, tiek kiekvieno vaiko turtinę padėtį, išlaidas gyvenimui, mokslams, papildomiems užsiėmimams, taip pat vaikų ateities perspektyvas, ateityje tikėtinus pokyčius ir su jais susijusias pasekmes. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismų procesiniai sprendimai šioje byloje priimti nesivadovaujant pirmiau nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu.

Kasatorius tvirtina, kad nustatęs vaikų motinos privalomą dalyvavimą byloje ir išnagrinėjęs bylą jai nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir buvo kasatoriui šališkas (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į nešališką teismą yra analizuojama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys negali būti tendencingas, turėti išankstinį nusistatymą byloje. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąją prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 10486/83, judgment of 24 May 1989, § 48, Fey v. Austria, no. 14396/88, judgment of 24 February 1997, § 27, 28 ir 30 ir kt.).

Analizuodamas nešališkumo problemą Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. Coemme and Others v. Belgium, no. 32492/96, judgment of 22 June 2000, § 121, Bochan v. Ukraine, no. 7577/02, judgment of 3 May 2007, § 66 ir kt.). Sprendžiant, ar yra pagrįsta priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet nelemiama (žr. pvz., cituotą Hauschildt v. Denmark, § 48). Jeigu asmuo, kurio atžvilgiu yra nagrinėjama byla, iškelia teisėjo nešališkumo klausimą, jis turi būti nuodugniai tiriamas, nebent yra pareikštas akivaizdžiai be pagrindo (žr. Remli v. France, no. 16839/90, judgment of 30 March 1996, § 46).

Spręsdamas šį klausimą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovų motina), raštu nurodė priežastis, dėl kurių jis nedalyvaus pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas jas apsvarstė ir, atsižvelgęs į atsakovo bei jo atstovo neprieštaravimą nagrinėti bylą be trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, išnagrinėjo bylą iš esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, nes nepriklausomai nuo teismo pasisakymo tėvai negali atsisakyti vykdyti įstatyme nustatytų pareigų vaikams (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasatorius nenurodė, kokį konkretų proceso teisės normų pažeidimą padarė pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ir kaip tai pažeidė jo teises. Iš tokių aplinkybių matyti, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta realių faktų, kurie keltų abejonių teisėjo nešališkumu, o kasatorius bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo klausimą iškėlė akivaizdžiai be pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje aktualesni yra šalių procesinės lygybės principas ir asmens teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kurie taip pat užtikrina asmens teisę į tinkamą procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad šalių lygybės principas civiliniame procese reiškia, jog kiekvienai šaliai turi būti suteikta prieinama galimybė pristatyti bylą, taip pat pateikti įrodymus, tokiomis sąlygomis, kurios nebūtų žymiai nepalankesnės negu varžovo (žr., pvz., Grozdanski v. former Yugoslav Republic of Macedonia, no. 21510/03, judgment of 31 May 2007, § 36). Be to, Konvencijos 6 straipsnio pažeidimu nelaikomas toks nukrypimas nuo šalių procesinio lygiateisiškumo, kai teismo sprendimui priimti užtenka kitų byloje surinktų faktinių aplinkybių (žr. Ankerl v. Switzerland, no. 17748/91, judgment of 23 October 1996). Nacionaliniai teismai privalo procesui vadovauti taip, kad jis būtų greitas ir veiksmingas, o elgdamiesi priešingai ir atidėdami bylos nagrinėjimą, esant galimybei spręsti bylą nedalyvaujant asmeniui, pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (žr. Golovko v. Ukraine, no. 39161/02, judgment of 01 February 2007, § 59, 63).

Iš bylos duomenų matyti, kad kasatoriui buvo sudarytos visos galimybės pateikti pageidaujamus įrodymus ir savo nuomonę kiekvienu šalių ginčo aspektu. Pabrėžtina, kad šioje byloje ieškovų motina į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtent jų, bet ne atsakovo pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi išnagrinėjus bylą jai nedalyvaujant susidarė tokios sąlygos, kurios negalėjo būti nepalankios atsakovui: priešingai, tokios bylos nagrinėjimo sąlygos, kai teismo posėdyje nedalyvauja vaikų kaip ieškovų pusėje įtraukta motina kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, vertintinos kaip nepalankesnės vaikams, bet ne tėvui kaip atsakovui. Be to, byloje surinkta pakankamai duomenų teismo procesiniam sprendimui dėl išlaikymo vaikams priteisimo priimti ir šios bylos šalių teisei į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką užtikrinti (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Dėl to nėra pagrindo konstatuoti proceso pirmosios instancijos teisme neteisėtumo. Taigi antrasis kasacinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 342 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Aloyzas Marčiulionis

Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas