Civilinė byla Nr. e3K-3-347-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19531-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Griana“ atstovo advokato Giedriaus Baziulio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Griana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spektro“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo baudos skyrimą asmenims, nevykdantiems teismo įpareigojimo pateikti rašytinį įrodymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, įpareigojo ieškovę UAB,,Griana“ per 5 darbo dienas nuo šios nutarties gavimo pateikti teismui visas jos vardu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. kovo 25 d. visų degalinių operatorių išrašytas sąskaitas faktūras už ieškinio pareiškime nurodytoms ieškovės transporto priemonėms (ekskavatoriui ir savivarčiui) galimai pirktus degalus.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi už teismo įpareigojimų pateikti rašytinius įrodymus nevykdymą ieškovės UAB „Griana“ atstovui advokatui Giedriui Baziuliui paskyrė 100 Eur baudą ir įpareigojo jį iki 2019 m. gruodžio 2 d. pateikti teismui pirmiau nurodytus dokumentus.
4. Nutartyje teismas nurodė, jog per teismo nustatytą terminą reikalaujami dokumentai teismui nepateikti ir nėra pranešta teismui apie aplinkybes, trukdančias įvykdyti teismo įpareigojimą.
5. Ieškovės atstovas advokatas G. Baziulis pateikė teismui prašymą panaikinti teismo paskirtą baudą, nurodęs, kad ieškovė neturi nei iš įstatymo, nei iš sutarties kylančios pareigos pateikti teismo nurodytus įrodymus, t. y. teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė advokato G. Baziulio prašymo dėl baudos panaikinimo netenkinti.
7. Teismas nurodė, kad, pagal bylos duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis, kuria ieškovė UAB „Griana“ įpareigota pateikti teismui visas jos vardu visų degalinių operatorių išrašytas sąskaitas faktūras, per EPP sistemą buvo išsiųsta ieškovės UAB „Griana“ atstovui advokatui G. Baziuliui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, laikytina, jog nutartis ieškovei įteikta kitą dieną – 2019 m. spalio 23 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apie įpareigojimus ieškovės atstovui buvo žinoma. Per 2019 m. spalio 22 d. nutartyje nustatytą terminą joje nurodyti dokumentai teismui nebuvo pateikti.
8. Pasisakydamas dėl ieškovės atstovo argumentų, kad ieškovei iš įstatymo ar sutarties nekyla pareiga įrodinėti degalų tiekimą, teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo, be kita ko, kildina ir iš transporto priemonių aprūpinimo degalais aplinkybės, todėl šią aplinkybę privalo pagrįsti rašytiniais įrodymais, kurių pateikimo teismas reikalavo. Ieškovės atstovas nepakluso teismo reikalavimui, nustatytu terminu įrodymų nepateikė ir nenurodė jokių priežasčių ir aplinkybių, trukdžiusių jam tai padaryti.
9. Teismas nesutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad atsakovė taip pat turi pateikti degalų tiekimą ieškovės nuomotiems ekskavatoriui ir savivarčiui patvirtinančius įrodymus, pažymėjęs, kad, išskyrus deklaratyvius teiginius, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad teismo prašomais pateikti dokumentais disponuoja atsakovė. Pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, todėl baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-333-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-333-248/2017">3K-3-333-248/2017</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTg1MS0zNzAvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1851-370/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1851-370/2017">e2-1851-370/2017</a>).
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės atstovas paaiškinimą dėl nepateiktų įrodymų pateikė tik po to, kai teismas jam paskyrė baudą, t. y., būdamas kvalifikuotas teisininkas, elgėsi nerūpestingai ir pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą.
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Griana“ atstovo advokato G. Baziulio atskirąjį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai pažymėjo, kad ieškovė (jos atstovas) turėtų rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o ieškovės atstovo elgesys pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Paaiškinimai dėl negalėjimo pateikti įrodymus galėjo būti pateikti iki 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties priėmimo, kai praėjo nemažas laikotarpis nuo termino, nustatyto teismo įpareigojimui įvykdyti, pabaigos, tačiau ieškovės atstovas nebuvo aktyvus, elgėsi pasyviai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu advokatas G. Baziulis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi jam paskirtą 100 Eur baudą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad pateikti rašytinį įrodymą, taip pat ir jo originalą, gali tik asmuo, realiai jį turintis savo žinioje. Pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį bauda gali būti skiriama kaltiems dėl teismo reikalavimų pateikti rašytinį įrodymą neįvykdymo asmenims, taigi teismas, skirdamas baudą, turi nustatyti reikalavimo neįvykdžiusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2005">3K-3-508/2005</a>). Asmuo negali būti laikomas kaltu, jei jis neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo įpareigojimą ir pateikti rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-333-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-333-248/2017">3K-3-333-248/2017</a>). Ieškovės atstovas įvykdė savo pareigą – atstovaujamąją supažindino su pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, kuria atstovui advokatui skirtas įpareigojimas pateikti rašytinius įrodymus. Atstovaujamoji nurodė, kad ji rašytinio įrodymo – PVM sąskaitų faktūrų – neturi ir dėl to jo pateikti teismui negali. Advokatas nekaltas dėl neteisėtai paskirto įpareigojimo neįvykdymo, todėl CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda negalėjo būti taikoma. Aplinkybė, kad atstovas advokatas teismo nustatytu terminu nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali įvykdyti teismo įpareigojimo, niekaip nepatvirtina atstovo kaltės – būtinos sąlygos skirti procesinę nuobaudą.
13.2. Aiškindamas ir taikydamas CPK 199 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo prasmę, kuriuo remiantis, pirma, advokatas, atliekantis savo profesines pareigas, negali būti tapatinamas su savo klientu ir jo bylomis (Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnis) ir, antra, įstatyme nustatyta advokato teisė, bet ne pareiga savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis (Advokatūros įstatymo 44 straipsnis). Byloje dalyvaujančio asmens atstovas (advokatas) nepagrįstai sutapatintas su pačiu byloje dalyvaujančiu asmeniu (klientu), atsakomybę pritaikant byloje dalyvaujančių asmenų atstovams (advokatams) tiesiogiai, šiuos subjektus sutapatinant.
14. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš advokato G. Baziulio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės atstovas per teismo nustatytą terminą nepateikė rašytinių įrodymų ir nenurodė priežasčių, dėl kurių negali pateikti rašytinių įrodymų. Vadovaujantis CPK 199 straipsnio 6 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas skirti ieškovės atstovui baudą. Aplinkybė, ar ieškovės atstovas turėjo ir galėjo pateikti teismo reikalaujamus rašytinius įrodymus, būtų reikšminga tik tuo atveju, jei ieškovės atstovas būtų sureagavęs į teismo įpareigojimą, nurodęs priežastis, dėl kurių negali pateikti rašytinių įrodymų, tačiau teismas šias priežastis būtų laikęs nesvarbiomis ir vis vien skyręs baudą už rašytinių įrodymų nepateikimą. Ieškovės atstovas ne tik ignoravo teismo įpareigojimą, bet ir vėliau teiktuose procesiniuose dokumentuose (prašyme panaikinti paskirtą baudą, atskirajame ir kasaciniame skunduose) nepaaiškino tokio savo elgesio, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, sukliudžiusių per teismo nustatytą terminą sureaguoti į teismo įpareigojimą ir paaiškinti, kodėl negali pateikti rašytinių įrodymų. Be to, kasaciniame skunde keliami klausimai dėl teismo teisės skirti baudą ne proceso šaliai, o šalies atstovui nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nes ieškovės atstovas šių klausimų nekėlė. CPK 347 straipsnio 2 dalyje draudžiama kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl asmenų, kuriems gali būti skiriama bauda už teismo įpareigojimo pateikti rašytinį įrodymą nevykdymą
15. Civilinio proceso dalyviu, galinčiu įgyvendinti savo teises teisme, gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Jų procesines teises, įskaitant ieškinio pateikimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ir pareigas reglamentuoja CPK normos. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis).
16. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose, steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis).
17. Atstovavimu pagal įstatymą pripažįstamas atstovavimas, kurio pagrindas nustatytas įstatyme, t. y. tokio atstovavimo įgaliojimų apimtį lemia ne juridinio asmens pagal pavedimą išduotas įgaliojimas, o įstatymas. Atstovas pagal įstatymą veikia be atskiro įgaliojimo ar pavedimo sutarties ir turi visas atstovaujamojo juridinio asmens procesines teises bei pareigas.
18. Juridinio asmens atstovo pagal įstatymą dalyvavimas byloje neatima iš juridinio asmens teisės turėti byloje atstovą pagal pavedimą (įgaliojimą). Toks atstovas turi atitikti civilinio proceso normų reikalavimus (CPK 56 straipsnio 2 dalis), o jo visos procesinės teisės ir pareigos nurodytos juridinio asmens išduotame pavedime (įgaliojime).
19. Taigi juridinis asmuo gali būti atstovaujamas asmens pagal įstatymą su visomis juridinio asmens turimomis teisėmis bei pareigomis ir asmens pagal pavedimą su teisėmis bei pareigomis, aiškiai apibrėžtomis pavedime (įgaliojime). Juridiniam asmeniui byloje gali atstovauti tiek kiekvienas iš jų atskirai pagal kompetenciją įstatyme arba pavedime, tiek abu kartu.
20. Juridinio asmens atstovu pagal pavedimą gali būti ir advokatas (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju juridinis asmuo su advokatu sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurią ar jos išrašą, kur, be kita ko, nurodyta, kokie įgaliojimai veikiant byloje advokatui suteikti, advokatas pateikia teismui (Advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai).
21. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2008">3K-3-582/2008</a>).
22. CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2006">3K-3-406/2006</a>).
23. Byloje nustatyta, kad UAB „Griana“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Spektro“ skolą. Ieškovei pagal įstatymą atstovavo vadovas, o pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį – advokatas G. Baziulis.
24. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą pasirengimo stadijoje, įpareigojo ieškovę UAB „Griana“ pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos nutartyje konkrečiai įvardijo, ir, šia nutartimi užbaigęs pasirengimo stadiją, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tas pats teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi už tai, kad advokatas, atstovaujantis UAB „Griana“, per teismo nustatytą terminą nepateikė reikalautų dokumentų ir nenurodė nepateikimo priežasčių, CPK 199 straipsnio 6 dalies pagrindu paskyrė advokatui G. Baziuliui 100 Eur baudą.
25. CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimą, nustatyta teismo teisė pareikalauti iš fizinių ar juridinių asmenų ginčo sprendimui reikalingus įrodymus, šių asmenų pareiga, negalint įvykdyti reikalavimo, informuoti teismą ir nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis) ir teismo teisė už įpareigojimo nevykdymą be svarbių priežasčių kaltiems asmenims skirti iki 300 Eur baudą (CPK 199 straipsnio 6 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą svarstyti klausimą dėl baudos skyrimo už teismo reikalautų įrodymų nepateikimą, ieškovei nenurodžius nepateikimo priežasčių.
26. CPK normose, nustatančiose baudų skyrimą už procesinius pažeidimus, konkretizuojama, kuriam asmeniui bauda gali būti skiriama. Kai kuriose normose toks asmuo įvardijamas labai konkrečiai, pvz., pagal CPK 51 straipsnio 6 dalį – atstovui ir (arba) atstovaujamajam, pagal CPK 246 straipsnio 3 dalį – juridinio asmens vadovui; pagal kitų normų nuostatas bauda gali būti skiriama asmeniui iš įstatyme plačiau apibrėžto subjektų rato, pvz., pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį – dalyvaujančiam byloje asmeniui.
27. Pagal CPK 199 straipsnio 5 dalį teismo nurodymą vykdyti ar pranešti apie negalėjimą jo įvykdyti privalo teismo įpareigotas fizinis ar juridinis asmuo. CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, neįvykdžius teismo įpareigojimo ir nepranešus teismui tai pateisinančių svarbių priežasčių, bauda gali būti skiriama kaltiems asmenims. Taigi bauda turėtų būti skiriama teismo įpareigojimo neįvykdžiusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
28. Pirmosios instancijos teismo nuomone, rašytiniai įrodymai galėjo būti pas ieškovę UAB „Griana“, todėl teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi įpareigojo šį asmenį įrodymus pateikti. Taigi šis juridinis asmuo pagal CPK 199 straipsnio 5 dalį yra atsakingas už teismo įpareigojimo vykdymą ir informavimą apie negalėjimą jo įvykdyti, todėl, konstatavus įstatymo ir teismo įpareigojimo nevykdymą, galėtų būti svarstomas klausimas dėl jo atsakomybės pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį. Advokatas G. Baziulis ieškovei atstovavo pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį ir byloje nėra duomenų, kad reikalauti rašytiniai įrodymai būtų pas šį atstovą, todėl teismas ne jį, o ieškovę įpareigojo pateikti įrodymus. Taigi teismas bausti šio atstovo CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda neturėjo teisinio pagrindo.
29. Skirdamas baudą ieškovės atstovui, teismas rėmėsi kasacinio teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-333-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-333-248/2017">3K-3-333-248/2017</a> 19 punkte nurodytomis tokios baudos skyrimo sąlygomis: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jo cituotose kasacinio teismo apibrėžtose baudos skyrimo sąlygose, kaip ir įstatyme, atsakingu už teismo įpareigojimo vykdymą įvardytas įpareigotasis asmuo. Taigi teismas nesivadovavo kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų visuma ir nepagrįstai skyrė baudą ieškovo atstovui pagal pavedimą (teisinių paslaugų teikimo sutartį).
30. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovę ir jos atstovą pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį sieja šioje sutartyje aptartos jų tarpusavio teisės ir pareigos, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę spręsti, ar atstovas po teismo įpareigojimo ieškovei paskyrimo tinkamai vykdė tarpusavio sutartimi prisiimtas pareigas, ir reikalauti atsakomybės, jei jos buvo atliktos netinkamai.
31. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo paskyrė ieškovės atstovui pagal pavedimą CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, šios klaidos neištaisė, todėl abiejų instancijų teismų nutartys naikintinos ir priimamas naujas sprendimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi advokatui G. Baziuliui paskirtą 100 Eur baudą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi advokatui Giedriui Baziuliui paskirtą 100 (vieno šimto) Eur baudą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas
