Dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą - palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo įpėdinio, priėmusio palikimą faktiniu valdymu, reikalavimui

Civilinė byla Nr. e3K-3-340-378/2020

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01936-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2; 2.5.5; 3.1.4.2; 3.2.4.8.2; 3.2.4.9.1; 3.4.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei I. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P., A. P., Ž. P., L. P., R. P., Z. J., I. P. ir Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisykles, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo įpėdinio, priėmusio palikimą faktiniu valdymu, reikalavimui.

2. Ieškovas 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą ir prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po A. P. (senelio) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Albinos Radavičienės 2017 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovė paveldėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė liudijime nurodytą turtą po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo lygiomis dalimis.

3. Ieškovas nurodė, kad jo tėvas Z. P., motina – I. P. Tėvas Z. P. yra A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. A. P. (ieškovo senelis), be sūnaus Z. P., turėjo ir kitus vaikus (atsakovę, S. P., R. P. ir Z. J.). Tretieji asmenys A. P., A. P., Ž. P. ir L. P. yra ieškovo broliai ir seserys bei Z. P. vaikai. Tėvas Z. P. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno močiutės Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o po tėvo mirties šiame name liko gyventi ieškovas kartu su broliais ir seserimis bei motina.

4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> patenkino I. P. pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad, (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus A. P., šiam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir valdo I. P.. Nors teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą (dėl palikimo priėmimo), tačiau nebuvo nustatytos priimto palikimo dalys. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> I. P. patvirtino, kad po tėvo A. P. mirties ji liko gyventi gyvenamojo namo dalyje, o kitoje namo dalyje liko gyventi mirusio Z. P. vaikai, tarp kurių – ir ieškovas.

5. Ieškovas po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) per trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau senelio palikimą priėmė aktyviais veiksmais pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti: liko gyventi savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, rūpinosi ja kaip savo turtu, šią namo dalį išlaikė, mokėjo už ją komunalinius mokesčius, taip patvirtindamas savo kaip įpėdinio interesą įgyvendinti teisę į palikimą. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovė priėmė palikimą po A. P. mirties lygiomis dalimis (po 1/2 dalį).

6. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei buvo išduotas 2017 m. rugpjūčio 16 d., tačiau ieškovas apie tai sužinojo tik 2018 m. balandžio mėnesį, kai po namo gaisro nusprendė atlikti namo remonto darbus. Atsakovė ieškovui pranešė, kad šis gali nieko neberemontuoti, nes visas namas atiteko jai. Nustačius faktą, kad ieškovas palikimą priėmė, ginčas tarp šalių kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas priėmė palikimą po savo senelio A. P. mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismas pripažino negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 6072, išduoto mirusio A. P. dukteriai I. P., dalį dėl 1/2 dalies nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre įregistruoto registro įrašo Nr. 44/1416304, (duomenys neskelbtini).

8. Teismas nurodė, kad ieškovas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo A. P. vaikaitis. Ieškovo senelis A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovo tėvas Z. P. – (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra A. P. duktė bei Z. P. sesuo. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad visa P. šeima gyveno ginčo name.

9. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad, (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus – A. P., šiam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo I. P.. Nurodytoje byloje kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo ir ieškovas, kuris tuomet neginčijo fakto, kad atsakovė priėmė palikimą, tačiau nesutiko, kad ji priimtų kaip palikimą visą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio (jo dalių), o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Atsakovė Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą kartu su palikimo priėmimo pareiškimu pateikė Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarei, ši 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą Nr. 6072, pagal kurį visą A. P. turtą paveldėjo atsakovė. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu atsakovė 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistravo savo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (ūkinį pastatą bei daržinę), esančius (duomenys neskelbtini).

10. A. P. mirties momentu ieškovas buvo nepilnametis, todėl jis negalėjo žinoti (suvokti) jokių palikimo, atsiradusio po senelio mirties, priėmimo aplinkybių, taip pat negalėjo šios teisės savarankiškai įgyvendinti dėl savo amžiaus. Vadinasi, pareiga pasirūpinti jo teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, teko jo atstovei pagal įstatymą motinai I. P. (CK 2.8, 3.185 straipsniai). Pastaroji teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinodama, jog ji pati asmeniškai į uošvio palikimą nepretenduoja, apie savo sūnaus teisių įgyvendinimą tuomet nepagalvojo, kadangi jai vienai teko rūpintis buitimi bei auginti vaikus, tačiau ji patvirtino, kad su savo vaikais nepertraukiamai visą laiką gyveno vienoje namo dalyje ir liko gyventi tiek mirus jos sutuoktiniui Z. P., tiek mirus uošviui A. P., ji mokėjo mokesčius už elektrą, taip pat savo gyvenamojo namo dalį šildydavo kietuoju kuru. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų, apklaustų teismo posėdyje, parodymai. Atsakovė teismo posėdžio metu šių aplinkybių neginčijo, priešingai, paaiškino teismui, kad ginčo name gyveno ir jos brolio sutuoktinė I. P. su vaikais ir savo motina, visi ten gyveno be patogumų, vanduo buvo iš šulinio, kiekviena namo pusė šildėsi savo namo dalis malkomis, o už elektrą už ieškovo šeimos naudojamą namo dalį pagal atskiro skaitiklio rodmenis ieškovas sumokėdavo grynaisiais pinigais atsakovei ar jos dukteriai.

11. Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-547/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-547/2011">3K-3-547/2011</a>). Dėl aplinkybės apie ieškovo gyvenamąją vietą būtent ginčo name leidžia spręsti ir teismui pateikta Gyventojų registro 2019 m. vasario 27 d. pažyma Nr. GR. 4A-401. Taigi įpėdinis M. P., palikimo atsiradimo metu atstovaujamas savo motinos, su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, todėl laikytina, kad po A. P. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė ir jo anūkas M. P..

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami.

13. Nors tuo metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a>, pats ieškovas savo paveldėjimo teisės neįgyvendino (tai padaryta šioje byloje konstatavus palikimo priėmimą faktiniu valdymu), tačiau, tikėtina, nesuvokė, kad tokiu būdu jo paveldėjimo teisė bus pažeista (visiškai eliminuota). Byloje nustatyta, kad pačiai atsakovei teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo pagrindu paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas kur kas vėliau, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d., o jos nuosavybės teisė į visą gyvenamąjį namą buvo įregistruota (išviešinta) 2017 m. rugpjūčio 28 d. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu jokios informacijos apie galimas teises iš notaro negavo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes. Aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 20 d. gyvenamajame name kilo gaisras, po jo teko investuoti į šio nekilnojamojo turto atstatymą, patvirtina byloje pateikta 2018 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. 1-21-34. Teismas nusprendė, kad ieškovas apie savo galimai pažeistą teisę sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį, todėl 2018 m. spalio 25 d. teisme inicijavęs civilinį procesą nepraleido CK 5.8 straipsnyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

14. Konstatavęs, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą per savo tuometinę atstovę pagal įstatymą pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), teismas nusprendė, kad nepagrįstai visas palikėjo turtas perėjo vienintelei įpėdinei atsakovei, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl 1/2 dalies nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.12 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2020 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

16. Kolegija nurodė, kad ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Apie savo teisių pažeidimą ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti 2005 m., kai mirusio A. P. palikimą priėmė jo duktė I. P. (konstatuota Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu), todėl bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams pareikšti praleistas.

17. A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo laikas). Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties pradžią. Iš civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> matyti, kad, (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus A. P., šiam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo I. P.. Nustatyta, jog nors civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> nagrinėjimo metu ieškovas ir neginčijo paties palikimo priėmimo fakto, tačiau nesutiko, kad I. P. paveldėtų visą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendime pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio (jo dalių), o suinteresuoti asmenys turi teisę taip pat pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nė vienas iš suinteresuotų asmenų tuo nepasinaudojo. Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimą Nr. 6072, pagal kurį visą turtą paveldėjo atsakovė ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistravo savo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą bei jo priklausinius.

18. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jis ar, jam esant nepilnamečiui, jo atstovė pagal įstatymą (motina) būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad po A. P. mirties priimtų palikimą; galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. P. mirties nebuvo suvaržyta. Įvertinusi byloje esančius duomenis bei išklausiusi teismo posėdžio įrašus kolegija nusprendė, kad ieškovo veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip nepriklausiusius nuo jo valios. Konstatuotina, jog ieškovo delsimas ir neoperatyvus elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir nesant svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo, atsakovei prašant kolegija taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė šiuo pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

19. Kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog visa P. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name, kuriam vėliau suteiktas konkretus adresas – (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a>) konstatuota, jog po A. P. mirties I. P. pradėjo kartu su broliu S. P. rūpintis namo dalimi, kurioje gyveno tėvas, atliko remontą, mokėjo mokesčius ir vėliau pradėjo gyventi bei gyvena joje iki šiol, t. y. po A. P. mirties ji palikimą priėmė ir pradėjo valdyti, iki šiol faktiškai naudojasi ir rūpinasi po mirties likusiu turtu. Sprendime nurodyta, kad Šilutės rajono notarės patvirtino, jog duomenų apie palikimo priėmimą po Z. P. ir A. P. mirties nėra, niekas iš įpėdinių nesikreipė. Šilutės seniūnas 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. V2-592 nurodė, kad I. P. iki tėvo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kartu jo namų valdoje ir dabar tebegyvena, priėmė ir valdo tėvo palikimą.

20. Pagal 2019 m. sausio 1 d. ir 2019 balandžio 23 d. Šilutės r., Šilutės sen. pažymas (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo: V. Š., I. P., E. P., J. Š., R. B.. Pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. Gyventojų turto draudimo liudijimą draudėja – I. P., draudimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 24 d. pažymoje dėl kilusio gaisro nurodyta, jog 2018 m. balandžio 20 d. kilo gaisras (duomenys neskelbtini), I. P. priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovo atstovas pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos 2019 m. kovo 21 d. atsakymą į prašymą, kuriame nurodytos aplinkybės nėra susijusios su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovas teigia, jog su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau ir šioms aplinkybėms pagrįsti rašytinių įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Priešingai, apeliacinės instancijos teisme jis paaiškino, kad po 2012 m. Šilutės apylinkės teismo sprendimo šeima buvo sutarusi, jog paveldėjimo dokumentus tvarkys kitas brolis A. P.. Ieškovas bylos metu jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai), paaiškino, jog nuo 2018 m. pradžios gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu ieškovo motina ginčijamoje namo dalyje taip pat nebegyvena, ten gyvena atsakovo brolis A. P., namo dalyje nebetiekiama elektra.

22. Ieškovas turėjo realias galimybes savo teises į A. P. palikimą įgyvendinti asmeniškai ar per atstovę, juolab kad iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo matyti, jog ieškovas su atsakovės pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sutiko iš dalies, paaiškino žinantis, kad patalpose gyveno A. P., jam mirus, jomis rūpinosi I. P. ir S. P.. Taigi jokių objektyvių kliūčių laiku įgyvendinti ieškovui paveldėjimo teisę į A. P. turtą nebuvo. Ieškovo pasyvus elgesys rodo, kad jis valios priimti savo senelio palikimą niekada nebuvo išreiškęs. Ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 25 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovas neįrodė, jog aktyviais veiksmais perėmė ir valdė turtą kaip savo, laikė save jo savininku.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas socialiai jautrus klausimas, kai, atstovui pagal įstatymą laiku neįgyvendinus įpėdinių (vaikų) teisės į palikimą, pavėluotas paties įpėdinio tokios teisės įgyvendinimas vertinamas tik per ieškinio senaties termino prizmę, neatsižvelgiant į teisingumo principą, reikalaujantį ginti teisę į nuosavybę, teisę turėti gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino nuo tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą) sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie vaikų teises ir jų pažeidimą skaičiavimas neatitiktų nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų vaikų teisių apsaugos ir visokeriopos gynybos principų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis; kt.). Tais atvejais, kai konkrečios bylos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą neužtikrino ir neįgyvendino vaikų teisių bei teisėtų interesų, momentas, nuo kurio galima svarstyti apie vaikų sužinojimą (turėjimą sužinoti) apie jų teises ir šių pažeidimą, yra jų pilnametystė bei kitos su tuo susijusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352/2013">3K-3-352/2013</a>). Taigi, apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2005 m., t. y. nuo palikėjos mirties, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352/2013">3K-3-352/2013</a>). Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. (duomenys neskelbtini) mirus A. P., ieškovas tuo metu dar buvo nepilnametis. Tai, kad ieškovas žinojo, jog po A. P. mirties gyvenamajame name liko gyventi ir atsakovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas tuo metu suvokė, jog jo teisė paveldėti dalį seneliams priklausiusio turto yra pažeista. Pažymėtina, kad šiame name buvo pasilikusi gyventi visa didelė P. šeima. Be to, ieškovas nebuvo pašauktas paveldėti, nes atsakovė, žinodama apie kitą paveldėtoją – ieškovą, savo pareiškime notarei dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo apie ieškovą nenurodė. Ieškovas nėra išreiškęs valios atsisakyti palikimo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> turinys patvirtina, kad pareiškėja (atsakovė) teismui patvirtino, jog ji kartu su tėvu gyveno savo šeimos gyvenamojo namo dalyje, o tėvui mirus liko gyventi tik tose patalpose, kur gyveno tėvas, jas suremontavo, mokėjo mokesčius ir rūpinosi šia turto dalimi. I. P., jos atstovas, suinteresuoti asmenys teismui patvirtino, kad kitoje gyvenamojo namo dalyje gyveno mirusio brolio Z. P. vaikai (taigi ir ieškovas). Taigi, atsakovė savo veiksmais pripažino, kad ieškovas priėmė mirusio A. P. palikimo dalį, t. y. jį laikė įpėdiniu, o ji pati į šią palikimo dalį nepretendavo ir jos nepriėmė. Tarp šalių egzistavo susitarimas, kad atsakovė priėmė vieną A. P. palikimo dalį, o ieškovas – kitą, todėl pastarasis neturėjo jokio pagrindo suprasti, kad jo subjektinės teisės į senelio palikimą gali būti pažeidžiamos. Atsakovė Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą kartu su palikimo priėmimo pareiškimu tik po penkerių metų pateikė notarei, o ši 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6072.

23.2. Ieškovo reikalavimus patenkinus, t. y. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y. dešimties metų, ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimo vienam iš įpėdinių išdavimas ir (ar) nuosavybės teisės į palikimą sudarantį turtą įregistravimas, apie kuriuos ieškovui nebuvo žinoma, taip pat savaime nėra tie juridiniai faktai, su kuriais CK 1.127 straipsnio 1 dalies prasme turi būti besąlygiškai siejamas ieškovo, kaip protingo, rūpestingo ir atidaus asmens, teisių į palikimą pažeidimas. Ieškovas (įvertinus jo elgesį taikant protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standartą) neturėjo pareigos savo iniciatyva periodiškai tikrinti duomenis (ir viešo registro įrašus), siekdamas išsiaiškinti, ar nėra registruotų juridinių faktų, galimai pažeidžiančių jo subjektines teises. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2008">3K-3-240/2008</a>). Apie paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimą ir atsakovės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą bei jo priklausinius įregistravimą ieškovas sužinojo tik 2018 m. balandžio mėnesį, kai po 2018 m. balandžio 20 d. gyvenamojo namo gaisro jis nusprendė atlikti namo remonto darbus, tačiau atsakovė jam pareiškė, kad gali neberemontuoti, nes visas namas atiteko jai ir ji yra vienintelė viso šio turto savininkė. Visą laiką iki pastarosios datos ieškovas netrukdomai įgyvendino savo, kaip įpėdinio, subjektines teises į palikimą, faktiškai jį valdydamas. Iki tol atsakovė ieškovui apie paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų išdavimą nepranešė. Nei palikėjo mirtis, nei paveldėjimo teisės liudijimo vienam iš įpėdinių išdavimas ir nuosavybės teisės į palikimą sudarantį turtą įregistravimas patys savaime nėra tie juridiniai faktai, su kuriais CK 1.127 straipsnio 1 dalies, 5.8 straipsnio prasme teismas turėjo besąlygiškai sieti ieškovo, kaip protingo, rūpestingo ir atidaus asmens, sužinojimą (turėjimą sužinoti) apie savo subjektinių teisių į palikimą pažeidimą. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ginčo name gyveno ir jos brolio sutuoktinė su vaikais bei savo motina. Atsakovė ieškovo galimybės įgyvendinti savo teises į palikimą nevaržė.

23.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, tačiau nieko nepasisakė, ar buvo praleistas vienerių metų terminas palikimo priėmimo teisėtumui bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti (CK 5.8 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino ieškovo reikalavimams pareikšti praleidimo padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.127 straipsnio 1 dalies, 5.8 straipsnio nuostatas ir nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352/2013">3K-3-352/2013</a>).

23.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12, 177 ir 178 straipsnių nuostatas, nes procesinių sprendimų išvados nepagrįstos, be pakankamų motyvų, neatsižvelgta į pareiškėjo duotus paaiškinimus, neatsakyta į visus pareiškėjo tiek pareiškime, tiek apeliaciniame skunde pateiktus teisinius argumentus. Teismas neatsižvelgė į įrodinėjimo ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – jose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2006">3K-3-422/2006</a>; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-208/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-208/2007">3K-3-208/2007</a>; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2008">3K-3-324/2008</a>). Apeliacinės instancijos teismas šia praktika nesivadovavo, taip pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad teismai turi imtis visų būtinų priemonių bylos aplinkybėms išaiškinti. Jokioje teisės normoje nėra įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, turi būti įrodinėjamas vien rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju byloje turėjo būti sprendžiama tiek dėl įrodymų patikimumo, tiek dėl pateiktų įrodymų pakankamumo juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Aplinkybė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, neturi įtakos jo paaiškinimų patikimumui, bet gali turėti įtakos bendrai išvadai, ar iš viso pakako pareiškėjo pateiktų įrodymų. Ieškovo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2013">3K-3-107/2013</a>). Teismas detalius, logiškus ir nuoseklius ieškovo paaiškinimus apie palikimo priėmimą, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, turėjo vertinti kaip patikimus ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais kaip pakankamus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti, tai atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2007">3K-3-150/2007</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>). Ieškovas teigia, kad jis tiek po tėvo, tiek po senelio mirties su savo motina visada gyveno savo namo dalyje, šiuo turtu visada rūpinosi, jį prižiūrėjo, kartu su atsakove, kuri gyveno kitoje to paties namo dalyje, mokėjo už savo būsto dalyje suvartotą elektrą. Apie ieškovo gyvenimą šiame name patvirtina Gyventojų registro 2019 m. vasario 27 d. pažyma. Atsakovė šių aplinkybių teisme nepaneigė ir patvirtino, kad ginčo name gyveno ir jos brolio žmona – I. P. su vaikais bei savo motina. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> atsakovė patvirtino, kad ji kartu su tėvu gyveno savo šeimos namo dalyje, o tėvui mirus liko gyventi tik tose patalpose, kur gyveno tėvas, jas suremontavo, mokėjo mokesčius ir rūpinosi šia turto dalimi. Tiek atsakovė, tiek ir suinteresuoti asmenys patvirtino, kad kitoje namo dalyje gyveno mirusio brolio Z. P. vaikai (tarp jų ir ieškovas). Ieškovas neneigia, kad dėl asmeninių priežasčių išsikėlė iš ginčo namo, tačiau tai nepaneigia, kad jis prieš tai jau faktiškai priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Ieškovas į bylą pateikė Šilutės seniūnijos 2019 m. kovo 21 d. raštą apie tai, kad name apsilankę seniūnijos darbuotojai nustatė, jog jame gyvena kelios šeimos: J. Š. su sugyventiniu ir globojama seserimi (E. P.) bei ieškovo motina. Pastaroji patvirtino, kad jos visi vaikai, įskaitant ir ieškovą, anksčiau gyveno kartu su ja šiuo adresu. Tai, kad ieškovas, atstovaujamas motinos, priėmė senelio palikimą ir trylika metų pragyveno savo šeimos namo dalyje bei ja rūpinosi, o tik po to išsikėlė gyventi kitur, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nepriėmė palikimo, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimas negali būti siejamas su būsto poreikiu. Aplinkybė, kad po 2018 m. balandžio 20 d. gaisro ieškovas rengėsi atstatyti namą, patvirtina, jog jis suvokė save kaip paveldėto turto savininką.

23.5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-600/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-600/2009">3K-3-600/2009</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“; 2015 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40-421/2016">3K-3-40-421/2016</a>; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDctNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147-687/2016">3K-3-147-687/2016</a>; kt.).

23.6. Galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-693-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-693-378/2015">3K-3-693-378/2015</a>). A. P. palikimo atsiradimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovas buvo nepilnametis (trylikos metų), todėl neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, taigi negalėjo suprasti apie senelio palikimo priėmimo aplinkybes ir galimybes bei negalėjo jų pats įgyvendinti. Ieškovo palikimą jo vardu galėjo priimti tik jo atstovė pagal įstatymą, jo motina, gavusi išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovo motinai neatlikus reikiamų veiksmų palikimui priimti, jo teisės turi būti apgintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-600/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-600/2009">3K-3-600/2009</a>). Ieškovas, palikimo atsiradimo metu atstovaujamas motinos, aktyviais veiksmais priėmė A. P. palikimą ir su turtu elgėsi kaip su savo, liko gyventi savo šeimos gyvenamojo namo dalyje, ją toliau prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, t. y. ieškovas lygiai taip pat, kaip ir atsakovė, faktiniu valdymu senelio palikimą priėmė. Nors nepilnamečio įpėdinio motina neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodama ieškovo vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau, įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis). Tai patvirtina ieškovo, kaip pretendento į palikimą, faktiniai veiksmai ir jų pobūdis, elgesio nuoseklumas, aktyvumas. Priešingą sprendimą priėmęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį dėl visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo.

23.7. Nepilnamečio vaiko teisių įgyvendinimas yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga įpareigoti rūpintis tiek nepilnamečio tėvai (globėjai, rūpintojai), tiek valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 4 dalis, CPK 49 straipsnio 3 dalis). Būtinybė traktuoti vaiką kaip lygiavertį turtinių santykių dalyvį bei užtikrinti jo materialiųjų ir procesinių teisių apsaugą pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo sprendime ieškovo, kuris palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis, turtinių teisių apsaugos aspektas nebuvo visapusiškai aptartas ir įvertintas, konstatuojant vien tai, kad pareiga pasirūpinti nepilnamečio ieškovo teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, teko jo atstovei pagal įstatymą motinai (CK 2.8, 3.185 straipsniai).

23.8. Paveldėjimo teisės į palikėjo turtą liudijimas buvo išduotas tik vienai įpėdinei (atsakovei), t. y. įforminta atsakovės nuosavybės teisė ne tik į jai priklausančią paveldėto turto dalį, bet ir į ieškovo paveldėto turto dalį, taip pažeidžiant CK 5.66 straipsnį. Ieškovas teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės į jam tenkančią palikimo dalį liudijimo išdavimo nėra įgyvendinęs. Tam, kad šia teise ieškovas galėtų nekliudomai pasinaudoti, būtina pripažinti negaliojančia atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria patvirtinta jos nuosavybės teisė į ieškovui priklausančią paveldėto turto dalį. Taigi, pripažinus, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą per savo atstovę pagal įstatymą pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalį dėl 1/2 dalies nekilnojamojo turto (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.12 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

24. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti valstybei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą visų instancijų teismuose. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. Ieškovas, pripažindamas, kad jo motina kaip atstovė pagal įstatymą laiku neįgyvendino jo (vaiko) teisės į palikimą, kartu pripažįsta ir kad jis pats pavėlavo įgyvendinti tokias savo teises, tačiau bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo atnaujinti terminą palikimui priimti.

24.2. Ieškovas neprarado gyvenamosios vietos, nes jis ir kiti suinteresuoti asmenys negyvena kasaciniame skunde nurodytu adresu. Tuo adresu gyvena tik atsakovė ir suinteresuotas asmuo A. P.. Ieškovo atstovas pateikė 2019 m. kovo 21 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos atsakymą į prašymą, kuriame, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nurodytos aplinkybės nėra susijusios su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijos 2019 m. kovo 21 d. pažymoje Nr. V2-213 nurodyta, kad „I. P. - M. P. mama. Pasak I. P., šiuo metu jos sūnus gyvena Šilutės mieste, nuomojamame būste. Kaip teigė I. P., jos visi vaikai, įskaitant ir M. P., anksčiau gyveno kartu su ja minėtu adresu“. O tas „minėtas“ I. P. adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne ieškovo nurodomas (duomenys neskelbtini).

24.3. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352/2013">3K-3-352/2013</a> nurodytu išaiškinimu dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo tais atvejais, kai nepilnamečio interesai buvo netinkamai atstovaujami atstovo pagal įstatymą. Pagal šį išaiškinimą nėra privaloma terminą skaičiuoti nuo įpėdinio pilnametystės. Jeigu ieškovo motina elgėsi nerūpestingai, tai ji ir turi atsakyti dėl kilusių savo neveikimo padarinių (CK 2.7 straipsnio 4 dalis). Tačiau ir pats ieškovas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas priimti palikimą po senelio mirties, nors žinojo, kada šis mirė. Ieškovas apie tai, kad jis turi teisę paveldėti, žinojo nuo palikimo atsiradimo momento, vėliau – nuo 2012 m. priimto teismo sprendimo, t. y. visą laikotarpį nuo 2005 m. iki kreipimosi į teismą 2018 m. Ieškovo teiginys, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo po gaisro, yra nesąžiningas, tokį faktą pripažinus būtų pažeista atsakovės nuosavybės teisė, ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

24.4. Pats ieškovas procesiniuose dokumentuose ir savo paaiškinimuose teisme (taip pat ir jo motina I. P.) nurodė, kad pagal atskirto skaitiklio rodmenis sumokėdavo grynaisiais pinigais atsakovei arba jos dukteriai. Taip įrodoma, kad ieškovas ir visi kiti asmenys atsakovę laikė gyvenamojo namo savininke ir būtent jai sumokėdavo už suvartotą elektros energiją, o ne atvirkščiai. Taigi, atsakovė, laikydama save gyvenamojo namo ir viso kito turto savininke, leido gyventi jame ir kitiems asmenims žodinės panaudos sutarties pagrindu. Ieškovas nurodė, kad, mirus jo tėvui (pirmosios eilės įpėdiniui), jis, palikimo atsiradimo metu atstovaujamas savo motinos, su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, taip patvirtindamas savo kaip įpėdinio interesus įgyvendinti teises į palikimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2010">3K-3-187/2010</a>). Būtent atsakovė savo veiksmais priėmė palikimą ir elgėsi su tuo turtu kaip su savo.

24.5. Tai, kad atsakovė priėmė visą tėvo paliktą turtą bei jį valdė ir valdo kaip savo asmeninį, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad mokėjo įvairius su gyvenamojo namo išlaikymu susijusius mokesčius, tačiau jokių įrodymų nepateikė, t. y. savo paaiškinimų nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Ieškovas prieštarauja pats sau įrodinėdamas palikimo priėmimo (valdymo) faktą, nes teigia, kad gyveno, mokėjo mokesčius, taip pat teigia, kad nuo trylikos metų išsikėlė gyventi kitur. Be to, ieškovas nurodo, kad nėra jokių įrodymų, jog jis kaip nors būtų atsisakęs palikimo ar neketinęs palikimu naudotis kaip savo turtu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, teisme nagrinėjant atsakovės prašymą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, pasisakė, jog jis perleidžia savo gyvenamojo namo dalį broliui.

24.6. Pagal nuo 2015 m. liepos 8 d. galiojančią CK redakciją CK 5.50 straipsnio 4 dalis neteko galios, todėl visų eilių įpėdiniai, jeigu jie pageidauja paveldėti, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą per 3 mėnesius nuo palikimo dienos. Tačiau priėmusiais palikimą bus laikomi tik pirmesnės eilės įpėdiniai arba įpėdiniai pagal testamentą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodinėjimo taisyklių, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, taikymo

25. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

26. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.

27. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.

28. Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas.

29. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODctNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-687-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-687-690/2015">3K-3-687-690/2015</a>). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-693-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-693-378/2015">3K-3-693-378/2015</a>).

30. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog jis ar, jam esant nepilnamečiui, jo atstovė pagal įstatymą (motina) būtų atlikę kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad po A. P. mirties priimtų palikimą; galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po A. P. mirties nebuvo suvaržyta, tačiau ieškovo elgesys buvo pasyvus. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į įrodinėjimo ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nes būtent šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Teisėjų kolegija pasisako dėl įrodymų vertinimo ypatumų šios kategorijos bylose.

31. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

32. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2013">3K-3-107/2013</a>). Į šias nuostatas turi būti atsižvelgiama ir vertinant pareiškėjo paaiškinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

33. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl ieškovo, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų vertinimo, taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-35-695/2018, 26 punktas).

34. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-150/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-150/2007">3K-3-150/2007</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

35. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2006">3K-3-422/2006</a>; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-208/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-208/2007">3K-3-208/2007</a>; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2008">3K-3-324/2008</a>). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo A. P. vaikaitis. Ieškovo senelis A. P. mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovo tėvas Z. P. – (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra A. P. duktė bei Z. P. sesuo. Byloje faktiškai nėra ginčo dėl aplinkybės, kad visa P. šeima gyveno ginčo name. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNzktMjA0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-279-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-279-204/2012">2-279-204/2012</a> paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatė, kad, (duomenys neskelbtini) mirus Z. P., jos palikimą priėmė ir valdė jos sūnus – A. P., šiam (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė ir jį valdo I. P.. Nurodytoje byloje kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo ir ieškovas, jis tuomet neginčijo fakto, kad atsakovė priėmė palikimą, tačiau nesutiko, kad ji priimtų kaip palikimą visą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime nustatyta, kad I. P. (nagrinėjamos bylos atsakovė) rūpinosi namo dalimi, kurioje gyveno tėvas, atliko remontą, vėliau šioje dalyje apsigyveno.

37. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc3LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-377-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-377-695/2017">e3K-3-377-695/2017</a>, 31 punktas).

39. Įrodinėjimo procese tinkamas rėmimasis ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis galimas tik tinkamai apibrėžus nagrinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Ši išvada išplaukia iš teismų praktikos dėl prejudicinių aplinkybių sąlygų viseto, be kita ko, kad aplinkybė turi būti įrodinėjimo dalyko dalimi abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQwLTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-140-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-140-469/2019">e3K-3-140-469/2019</a> 18 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2012">3K-3-582/2012</a>). Prejudiciniai faktai, kaip ir res judicata galią turintys sprendimai, negali būti ginčijami, peržiūrimi, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi teismo sudėtis.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, jog po A. P. mirties vienoje ginčo namo dalyje gyveno atsakovė I. P., o kitoje namo dalyje liko gyventi mirusio Z. P. vaikai, tarp kurių ir ieškovas, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir iš naujo nenustatytinos, o tik vertintinas šių veiksmų (gyvenimo kitoje namo dalyje) pobūdis – ar jie reiškia palikėjui priklausiusio turto valdymą savininko teisėmis.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes, jog ieškovas, būdamas nepilnametis, tiek iki palikėjo mirties, tiek pastarajam mirus, nepertraukiamai gyveno palikėjui priklausiusio namo dalyje, ją prižiūrėjo ir tvarkė atstovaujamas motinos, todėl pagrįstai nusprendė, jog šios aplinkybės atitinka palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu kriterijus. Toks vertinimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-210/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-210/2008">3K-3-210/2008</a>).

42. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad palikimo atsiradimo metu ieškovas buvo nepilnametis. Tais atvejais, kai įpėdinis yra nepilnametis, jis pats negali savarankiškai atlikti daugelio veiksmų, reikalingų faktiniam palikimo valdymui įrodyti (pvz., mokesčių mokėjimas, turto priežiūra ir išlaikymas ir pan.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-693-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-693-378/2015">3K-3-693-378/2015</a>). Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Teisinis reguliavimas suponuoja tėvams bei globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad būtų užtikrinta ne tik jo turimo turto apsauga ir šio turto gausinimas, bet ir dar nesančio, tačiau galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo atstovai pagal įstatymą, tačiau, pastariesiems šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių. Konkrečios bylos aplinkybių kontekste gali būti pripažįstama, kad nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau, nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-600/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-600/2009">3K-3-600/2009</a>). Taigi, nors nagrinėjamu atveju ieškovo motina įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisės į paveldimą turtą, paduodama įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tai savaime nereiškia, kad ieškovas negalėjo paveldėti palikėjo turto, jeigu byloje yra konstatuotos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie faktinį palikimo valdymą.

43. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo žodinius paaiškinimus dėl jo gyvenimo palikimą sudarančiame name, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kurios turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (nutarties 40 punktas). Ieškovo paaiškinimai dėl įrodinėjamų aplinkybių buvo nuoseklūs ir vienodi, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus, motyvavo tuo, kad jis nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo įrodinėjamą faktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinės instancijos teismo teiginys nėra pagrįstas jokia teisės norma, kadangi CPK nenustato, jog juridinę reikšmę turintys faktai gali būti įrodinėjami tik rašytiniais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai įrodymai gali būti patikimesni dėl jų didesnio objektyvumo, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiama ne tik dėl įrodymų patikimumo, bet ir dėl jų pakankamumo.

44. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią laikomasi nuostatos, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl tokio pobūdžio bylose asmens veiksmus ir jų pobūdį būtina vertinti konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo reikalavimus atmetė.

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo įpėdinio, priėmusio palikimą faktiniu valdymu, reikalavimui

45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas palikimo priėmimo teisėtumas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas.

46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

47. CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

49. Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-18/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-18/2014">3K-7-18/2014</a>).

50. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo atitinkamos turto dalies savininku nuo palikimo atsiradimo momento. Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties taikymo klausimą sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimams nepagrįstai taikė CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nors pripažino, kad ieškovas yra priėmęs palikimą faktiniu valdymu, dėl to turėjo ginčo santykius kvalifikuoti kaip bendraturčių. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nurodė, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti 2005 m., kai po A. P. mirties jo palikimą priėmė atsakovė.

51. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDItNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342-686/2016">3K-3-342-686/2016</a> 35 punktą).

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas apie galimai pažeistą savo teisę sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį, kai name kilo gaisras, todėl nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, tačiau padarė teisingą išvadą, jog ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, susiejanti ieškinio senaties termino pradžią su palikėjo mirties momentu, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir neatitinka nurodytos kasacinio teismo praktikos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų ginčijusi ieškovo teisę gyventi paveldėtame name ar tam prieštaravusi. Pažymėtina, kad pati atsakovė tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. įregistravo savo nuosavybės teisę, nors palikimo priėmimo faktas buvo nustatytas 2012 metais, todėl toks nevienodas ieškovo ir atsakovės elgesio rūpestingumo aspektu vertinimas neatitinka ir bendrųjų teisingumo bei sąžiningumo principų.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso bei materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).

55. Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl šios priežasties tokių išlaidų atlyginimas ieškovui iš atsakovės nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškovo kasacinį skundą, jam priteistinas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą, ir 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo. Ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.12 punktuose nustatyto dydžio. Taigi ieškovo prašymas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinas 75 Eur žyminio mokesčio ir 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 28,85 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo kasacinį skundą tenkinant šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1275 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,85 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 85 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas