Dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-323/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

50.8; 42.8

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Artapolas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Artapolas“, trečiasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija, dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apskrities viršininkas, atstovaudamas Lietuvos Respublikai, ir UAB „Artapolas“ 2007 m. gegužės 4 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N29/07-0037, pagal kurią UAB „Artapolas“ 99 metų laikotarpiui išnuomotas 1,3724 ha ploto valstybei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaryta remiantis 2007 m. vasario 26 d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais, o žemė buvo išnuomota pramonės ir sandėliavimo objektų statybai. Nuomininkas UAB „Artapolas“ nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Artapolas“ dėl 260 420,50 Lt nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2007 metus ir 15 625,23 Lt delspinigių priteisimo. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad nėra sumokėjęs nuomos mokesčio, tačiau nurodė, jog išsinuomoto sklypo nebuvo galima naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, nes į ginčo žemės sklypą nebuvo nutiestas kelias. Atsakovo nuomone, pareiga nutiesti šalia sklypo eisiančią Sodo gatvę bei kelią į sklypą tenka ieškovui, o kol ši pareiga neįvykdyta, tol atsakovas neprivalo mokėti nuomos mokesčio (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Atsakovo prašymu 2008 m. spalio 22 d. nuomos sutartis buvo nutraukta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui 260 420,50 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio, o reikalavimą dėl delspinigių atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nemoka nuomos mokesčio, nes nuomos sutartyje nebuvo numatyti jokie ieškovo įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo, o žemės sklypo detalusis planas patvirtina, kad sklypas buvo nuomojamas esant tik suprojektuotoms, o ne nutiestoms gatvėms. Teismo teigimu, atsakovas, būdamas verslininkas, užsiimantis pastatų statymo ir jų nuomos veikla, dalyvavęs daugelyje aukcionų, neišsiaiškindamas nuomojamo daikto būklės ir naudojimosi sąlygų, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Taip pat teismas nurodė, kad vykdyti statybos darbus išsinuomotame sklype atsakovas galėjo įsirengęs laikiną kelią į jį, ką patvirtina aplinkybė, jog į greta esantį analogiškomis sąlygomis kitam asmeniui išnuomotą žemės sklypą toks yra padarytas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas be kelio į jį, nurodydamas, jog įstatymai tokio draudimo nenumato. Teismas pažymėjo, kad atsakovas iki ieškinio padavimo nekėlė klausimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo ir mokesčio mokėjimo laikotarpiu nesikreipė dėl nuomos mokesčio sumažinimo ar jo mokėjimo atidėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas privalėjo vykdyti sutartį ir mokėti nuomos mokestį, nes išnuomotas žemės sklypas atitiko įstatymų reikalavimus ir sutarties nuostatas, t. y. buvo suformuotas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-24 „Dėl teritorijos tarp Tilžės ir projektuojamų Sodo ir Vinkšnos gatvių Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o detaliajame plane suprojektuota ir numatyta nutiesti Sodo gatvė, iš kurios būtų galima įvažiuoti į atsakovui išnuomotą sklypą (CK 6.546 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad sklypo naudojimo sąlygos ir būklė nepasikeitė visą nuomos laikotarpį, atsakovas negalėjo nežinoti, kad į sklypą negalima įvažiuoti, todėl visa su tuo susijusi rizika tenka atsakovui. Grįsdama šį teiginį teisėjų kolegija nurodė, jog atsakovas ne kartą yra dalyvavęs aukcionuose, buvo susipažinęs su nuomojamo sklypo detaliuoju planu, kurio net pavadinime nurodoma, kad Sodo ir Vinkšnos gatvės yra projektuojamos. Be to, atsakovas turėjo visas galimybes tiek prieš apsispręsdamas dalyvauti aukcione, tiek iki sutarties sudarymo nuvykti ir pats apžiūrėti ketinamą nuomoti žemės sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo tikėjimas, kad iki tam tikro laiko gatvė šalia išsinuomoto sklypo bus nutiesta, nepagrįstas jokiais susitarimais su priešinga šalimi ar kitų asmenų atitinkamais įsipareigojimais, laikytinas verslo rizika, kurios neigiami padariniai tenka pačiam atsakovui ir kurios šiuo atveju nesudaro pagrindo atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovas galėjo įsirengti laikiną kelią, todėl galėjo naudoti žemės sklypą pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį – statyti pramonės ir sandėliavimo objektus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 260 420,50 Lt nuomos mokesčio, bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatorius negalėjo naudotis išnuomotu žemės sklypu pagal jo paskirtį, t. y. negavo to, ko tikėjosi gauti pagal nuomos sutartį. Kasatoriui negalint naudoti daikto pagal paskirtį dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių bei nutraukus sutartį dėl ieškovo kaltės, kasatorius neprivalo mokėti nuomos mokesčio (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.222 straipsnio 1 dalis).

2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra ne kartą dalyvavęs aukcionuose ir privalo prisiimti verslo riziką, susijusią su išnuomotu daiktu, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo ir teisingumo principams. Sąlyga dėl žemės sklypo privažiavimo yra nestandartinė, todėl nuomotojas privalėjo ją įrašyti į nuomos sutartį. Šiuo atveju atsakomybė tenka ne atsakovui, bet ieškovui, nes pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis).

3. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad išnuomotas daiktas buvo be trūkumų, nes patekimas į žemės sklypą buvo numatytas detaliajame plane. Ieškovas iki šios dienos neįgyvendino detaliojo plano sprendinių, t. y. neįrengė kelio prie ginčo žemės sklypo, todėl išnuomotas daiktas turi trūkumų.

4. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis), o ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Ieškovas nesiekė kooperuotis bei bendradarbiauti, neskyrė lėšų kelio įrengimui, neatidėjo nuomos mokesčio mokėjimo už laikotarpį, skirtą keliui įrengti, nebandė spręsti problemų abiem šalims ekonomiškiausiu būdu.

5. Teismai subjektyviai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas galėjo vykdyti statybas įsirengęs laikiną kelią. Santykiai tarp šalių buvo grindžiami valstybinės žemės nuomos sutartimi, kurioje kasatorius nėra įpareigotas vykdyti savivaldybei deleguotą funkciją – savo lėšomis įrengti kelią į numojamą žemės sklypą. Dėl to teismai neteisingai taikė CK 6.189 straipsnį. Kasatorius objektyviai negalėjo įrengti kelio, nes tam yra reikalingas projektas, laikas bei didelės lėšos, be to, nėra garantijos, kad, pastačius pramonės bei sandėliavimo objektą, darbų priėmimo komisija duotų leidimą pastatą eksploatuoti iki nenutiesta gatvė, sutvarkyta infrastruktūra bei komunikaciniai tinklai.

6. Teismai vienašališkai aiškino sutarties šalių pareigas, t. y. iš kasatoriaus reikalavo apdairumo, rūpestingumo, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas yra valstybės institucija, turinti pareigą elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Ieškovas yra sutarties šalis, pasiūliusi sutarties sąlygas ir parengusi sutarties tekstą, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, ieškovas privalėjo sutartyje nurodyti atsakovui sąlygą įsirengti kelią prie išnuomoto žemės sklypo, o tokios sąlygos nesant, ieškovas negalėjo turėti lūkesčių, kad nuomininkas jį savo lėšomis įrengs, mokės nuomos mokestį ir įvykdys kitas nuomos sutarties sąlygas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai teisingai taikė CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalis bei 6.485 straipsnio 1, 5 dalis ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Kasatorius neįrodė, jog sklypas buvo išnuomotas su trūkumais, o ieškovas įvykdė savo pareigą perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Teismai pagrįstai pripažino, kad jei kasatorius nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina nagrinėjamu atveju, jis veikė savo rizika.

2. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę pradėti statybos darbus įsirengdamas trumpesnį, nei suplanuotas detaliajame plane, laikiną kelią į sklypą. Kasatorius neįrodė, kad tokio įsirengimas būtų pareikalavęs nepagrįstai daug sąnaudų.

3. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovas elgėsi sąžiningai, laiku ir tinkamai perdavė pagal teisės aktų reikalavimus suformuotą bei įregistruotą žemės sklypą, netrukdė kasatoriui naudotis išsinuomotu sklypu, nepablogino jo būklės, pasiūlė kasatoriui įsirengti laikiną kelią į sklypą ir nurodė, kaip tai galima padaryti.

4. Kasatoriaus nurodoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įvirtinta taisyklė taikoma tik tada, kai abejojama dėl sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju sutarties sąlygos dėl statybos pradžios ir nuomos mokesčio mokėjimo yra aiškios, o kasatorius bando pernelyg vienpusiškai ir savanaudiškai aiškinti sutarties sąlygas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų aiškinimo ir šalims sutartimi nustatytų pareigų turinio, t. y. kasatoriaus nuomone, ieškovas jo tinkamai neinformavo apie tai, kad į ginčo sklypą nėra nutiesto kelio, todėl buvo perduotas trūkumų turintis daiktas, be to, ieškovas nevykdė savo pareigos tokį įrengti, todėl kasatorius negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį ir neprivalo mokėti nuomos mokesčio. Teismai atmetė šiuos kasatoriaus teiginius, tačiau jis su tokiais teismų procesiniais sprendimais nesutinka.

Kilus tokio pobūdžio šalių ginčui, pažymėtina, kad sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „ Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Taigi pirmiausia yra įtvirtinamas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl nuomos sutarties turinio ginčijamu klausimu, įvertino nustatytas reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Teismai rėmėsi ir lingvistiniu ginčo sutarties sąlygų aiškinimu, nustatydami, kad ginčo sutarties 7.2 punkte tiesiogiai nurodyta, jog detaliajame plane ginčo žemės sklypas apibrėžiamas kaip teritorija tarp Tilžės ir projektuojamų (o ne esančių, ar nutiestų, ar pan.) Sodo ir Vinkšnos gatvių, kad ginčo sutartyje nenumatyti jokie ieškovo įsipareigojimai nutiesti gatvę prie išnuomoto žemės sklypo. Taip pat teismai nenukrypo nuo pareigos sutartį aiškinti sąžiningai ir atsižvelgiant į šalių ketinimus, nes įvertino kasatoriaus elgesį tiek sudarant sutartį, tiek vėliau, ir patirtį šioje verslo srityje ir realias galimybes įvertinti nuomojamą daiktą, t. y. kad žemės sklypas buvo išnuomotas aukciono būdu, kad aukciono procedūros vyko daugiau kaip du mėnesius, kad kasatorius, būdamas šioje srityje patyręs verslininkas ir susipažinęs su sklypo detaliuoju planu (kuriame tiesiogiai įvardyta, jog Sodo ir Vinkšnos gatvės yra tik projektuojamos), inicijavo derybas dėl tam tikrų ginčo sutarties sąlygų, tačiau nekėlė klausimų nei dėl kelio į sklypą nutiesimo terminų, nei dėl ieškovo planų šiuo klausimu, nei dėl sklypo naudojimo sąlygų, tokio kelio nesant. Teismai atsižvelgė ir į tai, jog išnuomoto žemės sklypo naudojimo sąlygos bei jo būklė nepakito per visą nuomos laikotarpį, o kasatorius nekėlė klausimo dėl nuomojamo žemės sklypo netinkamumo naudotis ar trūkumų bei dėl ieškovo pareigos tiesti kelią iki tol, kol ieškovas pareikalavo sumokėti nuomos mokestį.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai nenukrypo nuo įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtinamų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti teismų išvadomis, kad kasatorius galėjo ir turėjo žinoti išnuomojamo žemės sklypo būklę, turėjo visas galimybės nuvykti apžiūrėti ginčo sklypą, išsiaiškinti visas jam rūpimas detales, o to nepadaręs, nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus ir veikė savo rizika. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai, atmesdami kasatoriaus teiginius, jog jis negavo to, ko tikėjosi gauti pagal sutartį, ir dėl ieškovo kaltės negalėjo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Nustačius, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog kasatoriui sudarant ginčo sutartį turėjo ir galėjo būti žinoma ginčo žemės sklypo būklė, jog jis dalyvavo derinant sutarties sąlygas, tačiau klausimo dėl kelio į sklypą nekėlė, kiti kasatoriaus skunde nurodyti argumentai (kad žemės sklypas buvo su trūkumais ir jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį; kad sklypas negalėjo būti išnuomotas be kelio; kad sąlyga dėl kelio į sklypą turėjo būti įtraukta į sutartį; kad laikino kelio įrengimas daug kainuotų ir pan.) netenka teisinės reikšmės. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojas neatsako už išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu. Kasatorius turėjo visas galimybės įvertinti išnuomoto žemės sklypo naudojimosi sąlygas, todėl nelaikytina, kad žemės sklypas išnuomotas su trūkumais, dėl kurių kasatorius negalėjo jo naudoti pagal paskirtį. Teismai įvertino šiuos kasatoriaus argumentus ir juos atmetė. Tuo tarpu kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, nenurodo teisinių argumentų, patvirtinančių teismų taikytų teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusių turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neiškelta teisiškai reikšmingos problemos, todėl pripažintina, jog kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti šią nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 41,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo UAB,,Artapolas“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“ (įmonės kodas 151454792) 41,13 Lt (keturiasdešimt vieną litą 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius