Dėl ko galimai buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas

Prašymo Nr. DOK-3339/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00557-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto N. T. (toliau – ir pareiškėjas) prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarimu N. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį nubaustas 1500 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB,,R“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė) direktorius, pažeidė Bendrovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises – žinodamas, kad Bendrovė turi 20 860,45 Eur mokestinę nepriemoką, susidariusią 2021 m. gruodžio 3 d. pateikus VMI pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą už 2021 m. spalio mėn., ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės penktos eilės kreditoriais (UAB „D“ UAB „E“, UAB „W“), taip pažeidė trečios eilės kreditorės VMI interesus.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto N. T. apeliacinis skundas netenkintas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. T. prašymu prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą – pažeidė tiek bendrosios, tiek specialiosios dalies ANK normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei principus (nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą), tai lėmė neteisėtų nutarimo ir nutarties priėmimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ne pareiškėjas, o Bendrovės darbuotoja J. T. atliko mokėjimų pavedimus, dėl ko galimai buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas žinojo specialią PVM apmokestinimo schemą, kai bendrovė nėra įregistruota PVM mokėtoja. Todėl byloje nepaneigta aplinkybė, jog J. T. atliekant pavedimus kitiems kreditoriams, ši Bendrovės darbuotoja ir pareiškėjas net nežinojo, kad Bendrovė turi įsiskolinimą VMI ir kad VMI yra Bendrovės pirmesnės eilės kreditorė. Byloje nėra jokių įrodymų, įrodančių, kad pareiškėjas ar J. T. žinojo ir/ar suprato, kad jie pažeidžia imperatyvią CK 6.9301 straipsnio nuostatą, t. y., kad jie veikė tyčia. Tokių įrodymų nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismo konstatuotas pareiškėjo nesielgimas apdairiai ir rūpestingai reiškia, kad jis veikė neatsargia, o ne tyčine kaltės forma, būtent kuri ir būdinga ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytam administraciniam nusižengimui. Todėl pareiškėjo veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patraukto N. T. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Iš prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą matyti, kad pareiškėjas, dėstydamas iš esmės analogiškus žemesniųjų instancijų teismams nurodytiems argumentus, nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu ir kartu ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu. Siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylos įrodymus vertintų kitaip bei padarytų kitokias išvadas dėl paminėto ANK straipsnio, nustatančio administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą, taikymo, nei padarytos skundžiamuose nutarime ir nutartyje.

Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai, neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021 ir kt.).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno)) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui)) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).

Taigi, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nesutikimas su teismų išvadomis savaime nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.).

Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad tiek apylinkės teismas, tiek ir šio teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinęs apygardos teismas, remdamiesi byloje reikšmingų teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visetu, pateikė aiškias ir motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo, motyvuotai atsakė ir į pareiškėjo prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atkartojamus argumentus dėl pareigos mokėti PVM, kai Bendrovės metų pardavimo sandorių vertė viršija 45 000 Eur, žinojimo; CK įtvirtintų nuostatų, susijusių su kreditorių reikalavimų, kai Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, mokėjimo eiliškumu ir tvarka, žinojimo; aplinkybės, kad byloje aktualius mokėjimų pavedimus atliko ne pats N. T., o Bendrovėje dirbanti J. T., vertinimo ir N. T. pripažinimo tinkamu ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo subjektu; N. T. kaltės formos, atliekant jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prašyme nurodomi teiginiai dėl esminio materialiosios, o kartu ir proceso teisės normų, nagrinėjant šią bylą iš esmės, pažeidimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, be to, prieštarauja byloje teismų priimtų procesinių sprendimų turiniui. Tuo tarpu pagal ANK 662 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų bylos atnaujinimo pagrindų buvimą. Todėl pareiškėjo prašyme išdėstyti bendro pobūdžio, deklaratyvūs teiginiai dėl materialiosios teisės pažeidimo, pateikiamas bylos įrodymų ir aplinkybių subjektyvus vertinimas bei interpretavimas vertintini kaip nesudarantys pagrindo atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą. Tai, kad teismų sprendimai yra ne tokie, kokių tikėjosi administracine nuobauda nubaustas asmuo, nereiškia, kad jie yra neteisėti, nepagrįsti ar nemotyvuoti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto N. T. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė