Kasacinio skundo Nr. 2P-708/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50389-2016-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato Tomo Leščinsko kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir nukentėjusiojo ieškinį tenkinti visiškai bei jam priteisti iš civilinio atsakovo Š. G. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio nuostatų pažeidimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, išsamiai nepasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai individualizavo žalos dydį nukentėjusiajam, todėl priteisė aiškiai per mažą kompensaciją nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. 2P-708/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50389-2016-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato Tomo Leščinsko kasaciniu skundu dėl Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarties dalį dėl nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžio ir nukentėjusiojo ieškinį tenkinti visiškai bei jam priteisti iš civilinio atsakovo Š. G. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio nuostatų pažeidimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, išsamiai nepasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, netinkamai individualizavo žalos dydį nukentėjusiajam, todėl priteisė aiškiai per mažą kompensaciją nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato T. Leščinsko kasacinis skundas yra paduodamas antrą kartą. Pirmą kartą paduotą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti, išdėstydama tokio savo sprendimo motyvus ir nurodydama kasacinio skundo trūkumus. Minėtoje nutartyje teisėjų atrankos kolegija konstatavo, kad kasaciniame skunde keliamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės taikymo, bet bylos aplinkybių vertinimo, kuris buvo galutinai išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad antrą kartą paduotas kasacinis skundas savo turiniu iš esmės yra identiškas pirmajam, naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka, nepateikta, minėtoje nutartyje nurodyti trūkumai neištaisyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi.
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato Tomo Leščinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Artūras Pažarskis
