Pareiškimo Nr. DOK-353/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54943-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu šešiolikai metų ir pagal BK 148 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešiolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo 2018 m. vasario 21 d. Į bausmės laiką V. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2018 m. vasario 21 d.
2. V. K. kartu su kitais nuteistaisiais A. B. (A. B.) ir A. C. (A. C.) nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, itin žiauriai nužudė L. M., t. y. 2016 m. lapkričio 20 d. apie 21 val., V. K. išdaužus lango stiklą, o A. B. išdaužus durų stiklą ir pro išdaužtą stiklą atrakinus duris, įsibrovė į L. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame V. K., A. B. ir A. C. sudavė daugybinius smūgius, bet ne mažiau kaip 25 smūgius, rankomis, kojomis ir žarstekliu į įvairias kūno vietas L. M., tuo pačiu metu A. B. sudaužė ne mažiau kaip tris lėkštes smūgiuodamas jas nukentėjusiajam į galvą. Po to, apipylus nukentėjusįjį šaltu šulinio vandeniu, V. K. kartu su A. B. ir A. C. nusivedė jį į V. K. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ten V. K., A. B. ir A. C. laikant nukentėjusiojo rankas, replėmis suspaudė ir įkirpo L. M. dešinės rankos pirštą. Tada nuvedus nukentėjusįjį prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio prie (duomenys neskelbtini), A. C. ir A. B. sudavė L. M. rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam parkritus ant žemės, kojomis suspaudė ir laikė nukentėjusiojo kaklą. V. K., A. B. ir A. C., veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą, padarė L. M. daugines poodines kraujosruvas abipus galvos smilkininėse srityse, veide, abipus pečių srityse, kairėje rankoje, krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaros krūtinės ir juosmens dalyse bei sėdmenyse, kairėje blauzdoje ir kairėje pėdoje, poodines kraujosruvas su muštinėmis žaizdomis pakaušio srityje, abipus momens srityse, kairėje užausinėje srityje ir kairės ausies kaušelyje, dešinio skruosto srityje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos odos dešinėje, kraujosruvą kairiojo lūpų kampo gleivinėje, daugines minkštųjų audinių kraujosruvas galvoje ir veide, nugaros krūtinės ir juosmens dalyse, kaukolės skliauto lūžį kairėje, nusitęsiantį į kaukolės pamato kairę vidurinę daubą, nosies kaulų lūžį, dešinės pusės IX–XII šonkaulių lūžius, o kojomis spaudžiant nukentėjusiojo kaklą, nukentėjusiajam padarė kaklo suspaudimą, pasireiškusį hiperemiškomis su taškinėmis kraujosruvėlėmis akių junginės, poodinėmis kraujosruvomis su muštinėmis žaizdelėmis abipus apatinio žandikaulio lanko projekcijose, poodine kraujosruva kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, minkštųjų audinių kraujosruvomis kaklo šoniniuose paviršiuje ir liežuvio raumenyse, abipusiais poliežuvinio kaulo didžiųjų ragų ir skydinės kremzlės viršutinių ragų lūžiais, L. M. dėl daugybinių smūgių ir kūno žalojimo įvairiais įrankiais, patyręs dideles fizines kančias, mirė, o jam mirus, V. K. kartu su A. B., A. C. L. M. kūną įmetė į šalia esantį vandens kanalą.
3. V. K. nuteistas taip pat ir pagal BK 148 straipsnio 1 dalį už tai, kad panaudodamas psichinę prievartą reikalavo atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. apie 22 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), suprasdamas, jog dėl prieš tai atliktų veiksmų L. M. yra miręs – nužudytas, pareikalavo iš nepilnamečių J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atlikti neteisėtus veiksmus – slėpti nusikaltimą: ištempti iš kanalo, esančio prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, L. M. lavoną, o A. B. pasakius, kad jis to nedarys, V. K., girdint ir matant nepilnamečiui J. J., pagrasino su A. B. pasielgti taip pat, kaip ir su L. M., tai A. B. suprato kaip grasinimą sumušti ir nužudyti, tokiu būdu privertė minėtus nepilnamečius asmenis elgtis prieš jų valią – kartu su V. K. ir A. B. ištempti L. M. lavoną iš vandens ir, nunešus apie 300 m į miško masyvą, jį užkasti.
4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis iš jo aprašomosios dalies „Teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės“ pašalinant aplinkybę, kad prie tvenkinio V. K. sudavė keletą smūgių rankomis ir kojomis L. M.. Nuteistųjų A. B. ir A. C. apeliaciniai skundai atmesti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
5. Kasacine tvarka ši byla nenagrinėta.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
6. Pareiškimu nuteistasis V. K. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio dalį, kuria pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką. Pareiškėjas nurodo:
6.1. Įvertinus visas nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismo medicinos eksperto išvadas, liudytojų parodymus, pažymėtina, kad V. K. padaryti smurtiniai veiksmai, kuriuos jis atliko prieš L. M., nėra susieti priežastiniu ryšiu su L. M. mirtimi, kuri įvyko dėl uždusimo, t. y. kitų nuteistųjų A. B. ir A. C. veiksmų. Teisėjų kolegija, priimdama 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį, taip pat pasisako, kad nėra duomenų, kurie rodytų, jog mirtiną sužalojimą, t. y. kaklo sužalojimą, dėl kurio auka užduso ir įvyko mirtis, padarė būtent V. K.. Pažymi, kad teismo medicinos specialistas savo išvadoje nurodė, jog visi kiti byloje paminėti sužalojimai, prie kurių padarymo V. K. galėjo prisidėti savo smurtiniais veiksmais, remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Atkreipė dėmesį, kad specialistas teisme konstatavo, jog L. M. mirtis įvyko dėl uždusimo suspaudus kaklo minkštuosius audinius.
6.2. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas), kai smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, konstatuota, kad tuo atveju, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, jog ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo V. K. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Taigi baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra išimtinė procedūra, kuri galima tik BPK 451 straipsnyje tiksliai nurodytais pagrindais ir sąlygomis.
9. Nuteistasis V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes V. K. padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, o ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
10. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis L. M. mirė nuo uždusimo, kurį sukėlė nuteistųjų A. B. ir A. C. veiksmai, susiję su kaklo spaudimu kojomis. Tačiau žemesnės instancijos teismai, įvertinę bylos įrodymų visumą, nustatė, kad įsibrovę į nukentėjusiojo namus V. K. su nuteistaisiais A. B. ir A. C. nukentėjusiajam bendrai sudavė daugybę smūgių rankomis, kojomis, lėkštėmis, žarstekliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad visi trys nuteistieji smurtavo prieš nukentėjusįjį ir pritarė vieni kitų veiksmams, o po to neįsitikinę, jog nuo kaklo suspaudimo kojomis nukentėjusysis mirė, nukentėjusįjį įmetė į vandens telkinį. V. K. buvo visų šių veiksmų iniciatorius. Jis vadovavo veiksmų eigai tiek įvykio metu, tiek ir vėliau ištraukiant nukentėjusiojo kūną iš tvenkinio, tiek užkasant nužudytojo kūną miško masyve.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką?? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkyLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-292-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-292-693/2017">2K-292-693/2017</a>).
12. Dėl aptariamos nusikalstamos veikos, minėtos nustatytos faktinės aplinkybės byloje žemesnės instancijos teismams leido pagrįstai spręsti apie V. K. kaltės bendrai su A. C. ir A. B. turinį, t. y. nustatyti, kad nuteistojo V. K. tyčia buvo tikslingai nukreipta į nusikalstama veika sukeltus padarinius (suprato, kad atliekamais veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo L. M. mirtį, ir to siekė). Įvertinant tai, kad pareiškėjo tyčia apėmė bendrininkų veiksmus ir buvo tikslingai bei tiesiogiai nukreipta į L. M. nužudymą, V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Perkvalifikuoti šią veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą nėra teisinio pagrindo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo V. K. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnyje nurodytus sprendimus, todėl pareiškimas atmetamas ir baudžiamoji byla neatnaujinama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. K. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
Eligijus Gladutis
