Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2631

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00228-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2021 m. gegužės 4 d. paduotu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Šilų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovės uždaroji akcinė bendrovė „Šilų ūkis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio grūdai“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Šilų ūkis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio grūdai“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilų ūkis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ dėl netesybų ir palūkanų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai klaidingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.652 straipsnio 2 dalies bei CK 6.663 straipsnio nuostatas, kartu nukrypdami ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirma, procesiniuose sprendimuose teismai nepagrįstai nagrinėjo rangovo kaltės klausimą, spręsdami dėl atsakomybės jam taikymo, nors, remiantis kasacinio teismo praktika, rangovas, kaip profesionalus verslininkas, atsako be kaltės. Antra, nors už darbų kokybę ir jų atlikimą laiku atsako išimtinai darbus savo rizika atliekantis rangovas, kuris, remiantis kasacinio teismo praktika, yra atsakingas ir už bet kokių kliūčių tam padaryti pašalinimą, teismai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju už netinkamai sutartį vykdžiusio rangovo veiksmų pasekmes yra atsakingas užsakovas, nepateikęs pastarajam darbo projekto. Taip pat teismai netinkamai taikė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas taisykles dėl įrodinėjimo naštos procese paskirstymo. Teismai atmetė atsakovių reikalavimus dėl to, kad atsakovės neįrodė, jog rangovui darbo projektas buvo nereikalingas. Visgi ši teismų pozicija iš esmės reiškia reikalavimą įrodyti neigimą, t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes. Tai, remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, yra draudžiama. Teismų procesiniuose sprendimuose taip pat padaryti ir įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 185 straipsnio 1 dalyje, pažeidimai. Teismai sutiko su rangovo pozicija, kad rangovas darbus atliko nekokybiškai, nes neturėjo darbo projekto. Remdamiesi tuo, teismai sprendė, kad už tai atsakingas užsakovas, nepateikęs darbo projekto. Visgi teismai absoliučiai neįvertino faktų, kad 1) rangovas yra profesionalus verslininkas, saistomas pareigos atlikti darbus tinkamai, 2) rangovas turėjo techninį projektą; 3) rangovas patvirtino, kad vien techninio projekto pakanka darbams atlikti tinkamai (sutarties 10.5. p.); 4) pats rangovas savarankiškai ėmėsi užsakinėti medžiagas bei vykdyti darbus neturėdamas darbo projekto; ir 5) darbo projekto pateikti prieš pradėdamas vykdyti darbus rangovas užsakovo neprašė. Visa tai patvirtina, kad rangovas, sudarydamas tokio turinio sutartį, o vėliau – ir faktiškai atlikdamas darbus neturėdamas darbo projekto, prisiėmė visą iš to kylančią riziką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Šilų ūkis“ (į. k. 304828127) 3218 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniolikos eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 30 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 52.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė