Civilinė byla Nr. e3K-3-4-916/2019
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00024-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atvejus, kai, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai (vienas jų) siekia pareikšti reikalavimą pakeisti sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aptariamais atvejais, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1131-299/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą ir papildomai jame nurodyti, kad pareiškėjui atitenka buto priklausiniai: 1/12 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo patvirtinta jo ir K. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 7 punkte buvo nustatyta, kad nutraukiant santuoką pareiškėjui, be kita ko, atitenka butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Nors nutraukiant santuoką minėtas butas turėjo du priklausinius, įregistruotus viešame registre: 1/12 ir 1/6 dalį pastatų – tvartų, tačiau šie priklausiniai nebuvo nurodyti nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei teismo sprendime, nors pagal sutuoktinių susitarimą šie priklausiniai turėjo atitekti pareiškėjui kartu su butu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1131-299/2013, sąlygos pakeitimo.
5. Teismas nustatė, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo nutraukta K. V. ir pareiškėjo santuoka ir išspręsti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai, be kita ko, padalytas santuokoje įgytas turtas. Minėtas sprendimas apeliaciniu skundu apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis) ir, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Teismas akcentavo, jog bylose dėl santuokos nutraukimo patiems sutuoktiniams yra nustatyta procesinė pareiga pateikti teismui visą informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą, tokią pareigą turėjo ir pareiškėjas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.
6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių, o vienintelė procesinė galimybė, kuria gali pasinaudoti buvęs sutuoktinis, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, yra proceso atnaujinimo institutas. Be to, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 3.100 straipsnio 4 punktas, 4.72, 4.73 straipsniai), todėl pareiškėjas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantis nekilnojamąjį turtą bendraturtis, turi teisę siekti atidalijimo savo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, o esant nesutarimų, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl daikto padalijimo (CK 4.80 straipsnis).
7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Minėta sutartimi sutuoktiniai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galią (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje.
9. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog šioje situacijoje yra suprantama pareiškėjo pozicija ir noras ištaisyti klaidas ir netikslumus santuokos pasekmių sutartyje bei pripažintina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pareiškėjas, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 365–374 straipsniai).
10. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismai pažeidė CK 3.53 straipsnio 3 dalies, CPK 366 straipsnio nuostatas ir tai lėmė, kad pareiškėjas neteko galimybės asmeninės nuosavybės teise įregistruoti santuokos metu įgytus buto priklausinius.
11.2. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tokia teise ir pasinaudojo pareiškėjas, pamatęs, kad teismui pateiktoje jo ir K. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje dėl neapdairumo į dalytiną turtą nebuvo įtrauktos buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinių dalys, t. y. pareiškėjas kreipėsi dėl sutarties sąlygos pakeitimo, sužinojęs, kad dokumentus rengę šalių atstovai ir sprendimą priėmęs teismas padarė klaidą, į sutarties sąlygą dėl turto padalijimo neįtraukę (o teismas – ir nepareikalavęs pašalinti sutarties trūkumų) buto priklausinių, kurie buvo nurodyti teismui pateiktuose registro išrašuose.
11.3. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad egzistavo buvusių sutuoktinių sutarimas dėl buto priklausinių padalijimo, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių padarytą klaidą būtų teisinga ir protinga išspręsti CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, t. y. pakeičiant sutarties sąlygą, o ne atnaujinant procesą byloje (CPK 366 straipsnis). Procesas byloje atnaujinamas tik esant įstatyme nurodytiems pagrindams, kurių nagrinėjamu atveju nėra, taip pat yra suėję ir prašymo atnaujinti procesą terminai. Palikus teismų sprendimus galioti, pareiškėjas praras galimybę jam atitekusį turtą (buto priklausinius) įregistruoti kaip savo asmeninę nuosavybę.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvusiems sutuoktiniams (vienam jų) vėliau pareikšti reikalavimą pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas bei teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo šiais atvejais
12. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, kai, nutraukus santuoką ir teismui procesiniu sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvęs sutuoktinis argumentuoja, kad nebuvo padalytas visas santuokos metu įgytas turtas, ir atitinkamai siekia pakeisti teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
13. Nurodytus teisinius santykius reguliuojančio CK 3.53 straipsnio, įtvirtinančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką ir galiojusio santuokos nutraukimo metu, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
14. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
15. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
16. Pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tuo atveju, kai sutuoktiniai siekia nutraukti santuoką bendru sutarimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslas, inter alia (be kita ko), yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2008">3K-3-576/2008</a>).
17. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTUtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-695-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-695-219/2015">3K-3-695-219/2015</a>; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS00MDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-403/2018">3K-3-95-403/2018</a> 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIzLTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-223-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-223-915/2018">e3K-3-223-915/2018</a> 36 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-489-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-489-687/2018">e3K-3-489-687/2018</a> 17–18 punktus, kt.).
18. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, jog šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1131-299/2013. Šiuo sprendimu taip pat patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, remiantis pirmiau minėtu reguliavimu, turėjo būti padalytas visas šalių bendras turtas.
19. Byloje pareiškėjas prašo pakeisti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažymėdamas, jog nepagrįstai dalis turto nebuvo nurodyta šalių sudarytoje ir teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo sutartyje. Pareiškėjas argumentuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1131-299/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkte, nustatančiame, jog santuokos metu įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), tampa pareiškėjo asmenine nuosavybe sutartyje nurodytomis sąlygomis, taip pat turėtų būti nurodoma, kad pareiškėjui atitenka ir nurodyto buto priklausiniai: 1/12 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės su tokiu turto paskirstymu sutinka ir buvusi pareiškėjo sutuoktinė K. K..
20. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nurodęs, jog, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis) ir, įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus jau minėtą šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje. Teismas taip pat pažymėjo, jog, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o vienintelė procesinė galimybė, kuria gali pasinaudoti buvęs sutuoktinis, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, yra proceso atnaujinimo institutas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
21. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus teismų išaiškinimus, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS00MDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-403/2018">3K-3-95-403/2018</a> 22, 26 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-489-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-489-687/2018">e3K-3-489-687/2018</a> 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS00MDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-403/2018">3K-3-95-403/2018</a>, 23 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, jog bendrasis principas yra tai, kad toks teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIzLTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-223-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-223-915/2018">e3K-3-223-915/2018</a>, 37 punktas). Šios nurodytos taisyklės išimtys yra siejamos su CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Ši CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma yra išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti plečiamai aiškinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2008">3K-3-243/2008</a>).
23. Nepaisant nurodytų reikalavimų kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas ir vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIzLTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-223-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-223-915/2018">e3K-3-223-915/2018</a>, 37 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS00MDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95-403/2018">3K-3-95-403/2018</a> 27, 28 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-489-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-489-687/2018">e3K-3-489-687/2018</a> 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio praktiką).
24. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2011">3K-3-369/2011</a>).
25. Minėta, kad šalių santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu, šis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. sausio 18 d. Atsižvelgdami į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pagrįstai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pareiškėjui nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju negali iš naujo kelti klausimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo, nurodydamas papildomai dalytiną turtą, nes tokios aplinkybės neatitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimties, kai galėtų būti keičiamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, bei nurodė, kad jeigu santuokos nutraukimo byloje galimai buvo išspręstas ne viso sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.
26. Vertindama byloje susiklosčiusią situaciją teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į vykstant teisminiams procesams pasikeitusias aplinkybes. Nors pareiškėjo pareiškimo pateikimo metu, pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nutarčių priėmimo metu formaliai nebuvo pasibaigęs nurodytas naikinamasis penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalimi), tačiau bylą nagrinėjant kasaciniame teisme faktinės aplinkybės pasikeitė, pirmiau minėtas naikinamasis terminas suėjo ir pareiškėjas šiuo metu nebeturi objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu bei taip įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teisės į teisminę gynybą kontekste, siekiant ne formaliai, o realiai užtikrinti pareiškėjui teisę kreiptis į teismą, atsižvelgtina į šią aplinkybę (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis).
27. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-489-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-489-687/2018">e3K-3-489-687/2018</a>, 26, 27, 30 punktai).
28. Sprendžiant nurodytus atvejus turi būti atsižvelgiama į proceso šalių pareigas, teismams priskirtus įgaliojimus. Juk sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2013">3K-3-46/2013</a>). Ir kad būtų išvengta minėtų situacijų, teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNC0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-34-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-34-378/2018">3K-3-34-378/2018</a> 29 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-489-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-489-687/2018">e3K-3-489-687/2018</a> 27 punktą).
29. Atsižvelgdama į šiuos pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmiau minėtą susiklosčiusią situaciją, siekdama užtikrinti pareiškėjui teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija šiuo metu neturi pagrindo bei duomenų spręsti, ar iš tiesų nurodytas turtas, atsižvelgiant į jo pobūdį, t. y. kad pareiškėjo nurodyti objektai yra įregistruoti kaip priklausiniai, o santuokos nutraukimo byloje buvo pasisakyta dėl pagrindinio daikto – buto, nebuvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, bei ar šis turtas nebuvo tarp šalių padalytas dėl išskirtinės situacijos, kurią vertinant atsižvelgtina į šios nutarties 27–28 punktuose minėtas proceso šalių bei teismo pareigas nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas. Tuo tarpu šis klausimas svarbus sprendžiant ar taikytinas teismo sprendimo trūkumų šalinimas, ar iš esmės yra neišspręstas ginčas dėl priklausinių nuosavybės. Minėtų aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, kuris negali būti nustatytas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškimo priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismui nėra objektyvių galimybių šias aplinkybes nustatyti, pareiškimą pareiškusiam asmeniui – jas pagrįsti, o atsakovui – paneigti. Tai tinkamai gali būti nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės. Bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad tokia išskirtinė situacija nesusiklostė, tai sudarytų savarankišką pagrindą pareiškimą atmesti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDg5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-489-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-489-687/2018">e3K-3-489-687/2018</a>, 34 punktas).
30. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, tinkamai atsižvelgdami į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo suformuotą praktiką, įvertino su pareiškėju susijusią individualią situaciją bei sprendė, jog jis, siekdamas pažeistų teisių gynimo, turi teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Vis dėlto teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu tokia procesine galimybe neįmanoma pasinaudoti, nes yra suėjęs teisės aktų nustatytas pirmiau minėtas naikinamasis terminas tokiam prašymui pateikti, siekdama užtikrinti realų galimai pažeistų teisių gynimą, nurodytų motyvų pagrindu sprendžia panaikinti priimtus teismų procesinius sprendimus ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis). Teismai, spręsdami šį klausimą, turėtų įvertinti šio procesinio dokumento atitiktį CPK keliamiems reikalavimams, be kita ko, įvertinti poreikį pasiūlyti J. V., atsižvelgiant į jo siekiamus interesus, suformuoti tinkamą ieškinio dalyką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Kasacinis teismas patyrė 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo turės pasisakyti šis teismas (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 361, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį, Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. V. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
Dalia Vasarienė
