Dėl Marijampolės apskrities viršininko įsakymų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-361/2011

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-06226-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija 50.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Adisa“ kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Adisa“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Marijampolės apskrities viršininko administracijos teisių byloje perėmėjui), tretieji asmenys UAB „Migva“, V. P. ir R. M., dėl Marijampolės apskrities viršininko įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl administracinių aktų teisėtumo, kuriais pakeistos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, sumažinant nuomininkui (ieškovui) išnuomotą žemės sklypo plotą.

Ieškovas prašė panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. ŽM-521, 2007 m. liepos 17 d. įsakymus Nr. ŽM-1038 ir ŽM-1041, 2007 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. ŽM-1625.

UAB „Adisa‘‘ 1999 m. birželio 8 d. su Marijampolės apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 0,2480 ha, esančių 3,9265 ha plote, žemės sklypo, esančio Marijampolėje, Sasnavos g. 74, nuomos 99 metams. Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. ŽM-513 ši nuomos sutartis buvo pakeista ir išsinuomotos žemės plotas padidintas iki 0,3141 ha, esančių 3,9265 ha plote.

Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ŽM-521 ieškovui išnuomota sklypo dalis sumažinta iki 0,0979 ha, esančių 3,9265 ha plote, šiuo įsakymu D. P. firmai „Migva“ išnuomota žemės sklypo dalis nuo 0,4495 ha padidinta iki 0,6657 ha, esančių 3,9265 ha plote. Nuo 1999 m. gruodžio 15 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. UAB „Adisa‘‘ direktoriumi dirbo V. P., kuris, ieškovo teigimu, peržengdamas savo įgaliojimus, 2007 m. gegužes 2 d. pateikė Marijampolės žemėtvarkos skyriaus vedėjui prašymą patikslinti 1999 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagal šį prašymą buvo priimtas Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. ŽM-1041, kuriuo ieškovui išnuomotas žemės sklypas buvo sumažintas iki 0,1083 ha, esančių 3.9265 ha plote. Ieškovo tvirtinimu, pagal UAB „Adisa“ įstatus vienas V. P., kaip įmonės direktorius, tokio prašymo pateikti neturėjo teisės. Ieškovo teigimu, V. P., atsisakydamas UAB „Adisa“ išnuomotos žemės dalies, pasirūpino, kad ta žemė būtų išnuomota jo sutuoktinės D. P. individualiai įmonei „Migva“, kuri yra reorganizuota į UAB „Migva“, o V. P. yra tapęs UAB „Migva“ direktoriumi, kuris taip pat pasirūpino, kad žemės dalis būtų sukeista su R. M. išnuomota žeme.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas įvertino tai, kad pagal UAB „Adisa“ įstatus bendrovės ūkinę veiklą organizuoja ir vykdo bendrovės vadovas – direktorius, kuris bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikia vienvaldiškai ir tik sudarant sandorius, kai perleidžiamas bendrovės turtas, jeigu sandorių suma per metus viršija 1/10 dalį bendrovės įstatinio kapitalo, reikia visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu išreikšto pritarimo. Dėl to teismas sprendė, kad UAB „Adisa“ vadovas pagal įstatus turėjo teisę ir nesant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo veikti santykiuose su Marijampolės apskrities viršininko administracija dėl žemės sklypo nuomos, nes bendrovė nebuvo žemės sklypo savininkė, o tik nuomojosi ją iš valstybės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nereikalavo taikyti prašomų panaikinti įsakymų pripažinimo negaliojančiais teisinių padarinių, nes nepareikšta kitų ieškinio reikalavimų, t. y. dėl žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, sklypų ribų pakeitimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas neįrodė, kad priimant ginčijamus įsakymus nebuvo pateikti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 28-30 punktuose išvardyti dokumentai, taip pat neįrodyta, kad žemės sklypai UAB „Adisa“, UAB „Migva“ ar R. M. išnuomoti nesilaikant šio nutarimo reikalavimų arba pažeidžiant procedūrų tvarką, ar neatsižvelgiant į teisėtą turimų pastatų valdymą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo UAB Adisa“ 3630 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Migva“ ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. M.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovo apeliacinis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo netenkintas, apeliacinis skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. papildomo sprendimo tenkintas iš dalies ir nutarta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad byloje neginčijamas nuomininkų sudarytas susitarimas, kuriuo ginčo žemės sklypo nuomininkai nusistatė dalis, reikalingas jiems priklausančių statinių eksploatacijai, todėl atsakovas, gavęs ieškovo atstovo prašymą pakeisti žemės nuomą, neprivalėjo iš ieškovo reikalauti jokių papildomų duomenų, kurie nenumatyti Vyriausybės nutarimo Nr. 260 31 punkte, taip pat tikrinti, ar toks prašymas atitinka jį pateikusio juridinio asmens tikslus. Marijampolės apskrities viršininko administracija ginčo įsakymų priėmimo metu būdama atsakinga už teritorijų planavimą ir atsižvelgdama į gautus žemės sklypo nuomininkų argumentuotus prašymus, pateiktą susitarimą, turėjo teisę pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis. Dėl apskųsto papildomo sprendimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesant rašytinio proceso nustatymo tvarkos sąlygų, nustatytų CPK 235 straipsnio 4 dalyje, taip pat nesant duomenų apie tai, jog ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką būtų tinkamai pranešta. Kadangi byla, nesant šalių sutikimo dėl rašytinio proceso tvarkos, privalėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir pripažinus, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovui buvo tinkamai nepranešta, šiam šia aplinkybe grindžiant apeliacinį skundą, teismas darė išvadą, kad egzistuoja absoliutūs pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. CK 6.547 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Pagal CK 6.223 straipsnį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Ieškovo ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos sudarytos 1999 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 19 punktu nustatyta, kad ši sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik bendru sutarties šalių raštišku susitarimu. Dėl to byloje ginčijamais administraciniais aktais negalėjo būti vienašališkai pakeistos žemės nuomos sutarties sąlygos ir sumažintas ieškovo nuomojamos valstybinės žemės sklypo plotas. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CK normas, reglamentuojančias sutarčių pakeitimą.

2. 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1442 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kuriomis pakeistos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Taisyklės. Dėl to byloje Marijampolės rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas nepagrįstai taikė Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260, nes turėjo būti taikomas 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1442, kurio 2 punkte nustatyta, kad parduodamų ir išnuomojamų valstybinės žemės sklypų dydžiai nustatomi pagal gyvenamojo namo, kito statinio ar įrenginio bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių dydžių, jeigu šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą buvo pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo. Žemės sklypų naudotojų susitarimas dėl žemės sklypo dalių naudojimo buvo sudarytas 2007 m., t. y. vėliau, nei įsigaliojo nurodytas 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1442. Šiuo nutarimu patvirtintų Taisyklių 30.9 punkte nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio ar įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma išnuomojančios žemės sklypą institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio, ar kito statinio dalį. Byloje ginčijami administraciniai aktai, kuriais pažeista proporcija tarp dalyvaujančių byloje asmenų turimo nekilnojamojo turto ploto ir nuomojamo valstybinės žemės sklypo ploto. Be to, priimant skundžiamus administracinius aktus, nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas ir jo pagrindu nesudarytas žemės sklypo planas – taip nesilaikyta 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 Taisyklių 31.3 punkto 2 pastraipos reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartyje E. G. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2010, aiškinant ir taikant 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 1442 konstatuota, kad nuomos sutarties sudarymas be nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano prieštarautų imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms; teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė ją nuomoti yra įstatyminė, tačiau turi būti įgyvendinama teisės aktų, taip pat viešosios teisės (teritorijų planavimo) nustatyta tvarka.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB,,Migva“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Byloje teismai pagrįstai atmetė ieškinį pagal jo faktinį pagrindą, t. y. ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovo direktorius peržengė bendrovės įstatuose apibrėžtus įgaliojimus, o Marijampolės apskrities viršininko administracija, sudarydama nuomos sutartį, nepatikrino ieškovo direktoriaus įgaliojimų apimties. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, veikiantis bendrovės vardu ir turintis teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nurodytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Ieškovo įstatuose kiekybinio atstovavimo nenumatyta, dėl to vadovas turėjo teisę kreiptis į apskrities viršininko administraciją ir bendrovės vardu sudaryti sandorius. Ieškinys nebuvo grindžiamas 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1442, taip pat faktine aplinkybe, kad nebuvo parengtas žemės sklypo detalusis planas, dėl to šios kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas ir dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis V. J. v. P. J., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybė, UAB,,Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-230/2009). Kadangi kasacinis teismas yra saistomas byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių, tai nurodytos nenagrinėtos teismuose aplinkybės, kuriomis remiamasi kasaciniame skunde, neturėtų būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartyje E. G. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-93/2010, taikytas 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1442 sprendžiant savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį klausimus, t. y. iš esmės kitokio pobūdžio bylą. Dėl to nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai yra aktualūs analogiškoms byloms dėl savavališkos statybos teisinių padarinių ir neaktualūs esamoje byloje.

2. Kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 1998 m. birželio 8 d., t. y. iki 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 įsigaliojimo, tai šalių civilinės teisės ir pareigos buvo įgytos šios sutarties ir teisės aktų, galiojusių sutarties sudarymo metu, pagrindu ir šios teisės ir pareigos negalėjo atsirasti pagal nurodytą vėliau įsigaliojusį teisės aktą. Pažymėtina tai, kad ieškovas trečiajam asmeniui pardavė 2001 m. gruodžio 28 d. sutartimi žemės sklype, dėl kurio nuomos kilo ginčas, esančius sandėlius ir todėl trečiasis asmuo įgijo teisę naudotis atitinkama šiems statiniams priskirtina žemės sklypo dalimi ir šia dalimi keisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Naujai parengtą žemės sklypo planą su nustatytomis savininkų ir naudotojų žemės sklypo dalių ribomis 2007 m. sausio – kovo mėnesiais pasirašė visi šio sklypo naudotojai, tarp jų ir ieškovas bei trečiasis asmuo, šio sklypo plano pagrindu pakeista nuomos sutartis. Tokiu susitarimu buvo pakeisti teisiniai santykiai, kylantys iš valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių, nes tam pritarė ir valstybinės žemės valdytoja patikėjimo teisėmis – Marijampolės apskrities viršininko administracija. Tai atitiko CK 6.223 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

Byloje nebuvo ginčijamas nuomininkų susitarimas, pagal kurį nuomininkai susitarė ir sutiko dėl žemės sklypo dalių, reikiamų jiems priklausantiems statiniams eksploatuoti. Marijampolės apskrities viršininko administracija, būdama atsakinga už teritorijų planavimą ir atsižvelgusi į žemės sklypo nuomininkų prašymus, pateiktą susitarimą dėl naudojamų žemės sklypo dalių ribų bei vadovaudamasi CK 1.63 straipsniu, 6.223 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 27, 28 punktais turėjo teisę priimti sprendimą ir pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis pagal esamą situaciją. Ginčo administraciniai aktai priimti po to, kai ieškovas buvo išreiškęs valią dėl sutarties pakeitimo, nes jis pasirašė žemės sklypo naudotojų susitarimą. Rengti detaliojo plano nereikėjo, nes ginčo žemės sklypo ribos ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimas nebuvo nustatomi iš naujo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo R. M. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

Byloje teismai išnagrinėjo ginčą ir priėmė kasatoriaus skundžiamus sprendimą ir nutartį neperžengdami bylos nagrinėjimo ribų, t. y. ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra šalių, ne teismo pareiga – tai pripažįstama teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Ginčo žemės sklypo naudotojams susitarus, visi jie pasirašė 2007 m. gegužės 3 d. žemės sklypo planą kaip susitarimą dėl naudojamų žemės sklypo ribų nustatymo ir tai vertintina kaip daugiašalis sandoris, pakeitęs teisinius santykius, kylančius iš valstybinės žemės nuomos sutarčių ir tapęs privalomu visiems žemės naudotojams. Esant galiojančiam susitarimui kaip sandoriui ir nenuginčijus jo įstatymų nustatyta tvarka, teismas pagrįstai jį įvertino kaip juridinį faktą, nulėmusį nuomos teisinių santykių pasikeitimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kitos (ne žemės ūkio) paskirties valstybinės žemės sklypų išnuomojimo asmenims jų turimiems sklypuose esantiems statiniams eksploatuoti

Nagrinėjamoje byloje ginčijamais administraciniais aktais buvo spręsta dėl ieškovui priklausančių pastatų naudojimui reikiamo valstybinės žemės sklypo išnuomojimo ir tokio sklypo dydžio pakeitimo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu visų instancijų teismuose tvirtino, kad ginčijami administraciniai aktai, sumažinę žemės sklypo dydį jo turimų pastatų eksploatavimui buvo priimti pažeidžiant šių aktų priėmimo metu galiojusius teisės aktus, t. y. jų nustatytą kitos paskirties valstybinės žemės sklypų išnuomojimo asmenims turimiems pastatams eksploatuoti teisinį reglamentavimą. Su tuo susiję ir išdėstyti bylos šalių kasaciniame skunde bei atsiliepimuose į kasacinį skundą argumentai. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija nagrinėja nurodytus teisės klausimus.

1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 (išdėstytas nauja redakcija 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1442),,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28.1 papunktyje nustatyta, kad išnuomojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Šio nutarimo 30.11 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Nurodytas 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 260 galiojo ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu ir tebegalioja bei jo turinys išdėstytas nauja redakcija priimto 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 tekste. Šis naujos redakcijos Vyriausybės nutarimas buvo taikytas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje. Aptariamo Vyriausybės nutarimo tekstas atitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuose išdėstytus teiginius, dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas taikė ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu netekusį galios teisės aktą. Iš taikytų teisės normų turinio aiškiai matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje taikė būtent ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos teisės aktą, nepaisant to, kad teismas ir nenurodė, kurios redakcijos teisės aktas taikytas.

Byloje nustatyta, kad ginčijamais Marijampolės apskrities viršininko 2003 m. balandžio 7 d. ir vėliau priimtais įsakymais ieškovui išnuomotas sumažintas žemės sklypo plotas, palyginus su sklypo plotu, ieškovui išnuomotu jo ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos sudarytos 1999 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje šalys neįrodinėjo ir ieškinio faktiniu pagrindu nenurodytos aplinkybės apie tai, kokio dydžio sklypo pagrįstai reikėjo ieškovui jo turimam pastatui eksploatuoti priimant ginčijamus administracinius aktus. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 30.11 papunktyje (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) nustatyta tvarka išnuomojamas valstybinės žemės sklypo dydis siejamas su jo būtinumu esantiems tokio sklypo nuomininko pastatams eksploatuoti, t. y. išnuomojamas žemės sklypas tokio ploto, kurio reikia pastatui tinkamai naudoti pagal jo paskirtį. Taigi byloje ginčijant suteikto nuomotis valstybinės žemės sklypo dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra būtinas ir pakankamas tam tikram pastatui eksploatuoti, nes, tik nustačius sklypo dydžio reikalingumą, galima įvertinti, ar nuomininkui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti pakankamo ploto valstybinės žemės sklypas. Asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. birželio 8 d. nutartis S. V. J. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2009; kt.). Šioje byloje ieškovas pareikšto reikalavimo negrindė aplinkybėmis ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas jo turimiems pastatams eksploatuoti bei, kad jam realiai yra išnuomotas mažesnis žemės sklypas, nei būtinas pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Tokios aplinkybės dėl sklypo dydžio nepakankamumo, atsižvelgiant į ieškovo pastatų eksploatavimą, bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtuose sprendime ir nutartyje nenustatytos. Dėl to bylą kasacine tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padarytomis išvadomis, kad nenuginčytas žemės sklypo skyrimo teisinis pagrįstumas, t. y. nenuginčyta, jog ieškovui ginčijamais administraciniais aktais būtų išnuomotas per mažo dydžio valstybinės žemės sklypas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčijamais administraciniais aktais pažeista dalyvaujančių byloje asmenų turimo nekilnojamojo turto ploto ir nuomojamo valstybinės žemės sklypo ploto proporcija, nes 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 30.9 punkte nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio ar įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma išnuomojančios žemės sklypą institucijos sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, statinio ar įrenginio, ar kito statinio dalį. Atsakydama į nurodytą kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji dalinė nuosavybė yra dviejų arba kelių savininkų teisė į jiems priklausantį tą patį nuosavybės teisių objektą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje pagal surinktų įrodymų duomenis nustatyta, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB,,Migva“ nuosavybės teise priklauso pastatai kaip atskiri nuosavybės teisės objektai, tai bendrosios dalinės nuosavybės į juos neatsirado ir šie asmenys nėra bendraturčiai. Dėl šios priežasties byloje netaikytinas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 30.9 punktas, reglamentuojantis valstybinės žemės sklypo skyrimą pastatui eksploatuoti jo bendraturčiams, atsižvelgiant į kiekvieno jų nuosavybės teise turimą pastato dalį.

Dėl valstybinės žemės sklypo nuomininkų tarpusavio santykius nustatančio susitarimo ir nuomojamo sklypo plano teisinės reikšmės priimant ginčijamus administracinius aktus dėl sklypo nuomos

Pagal ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusių Vyriausybės nutarimų nuostatas valstybinės žemės nuomotojas buvo apskrities viršininkas, jeigu išnuomojama valstybinė žemė neperduota patikėjimo teise valdyti savivaldybei. Būdami įgalioti valstybinės žemės nuomotojai apskričių viršininkai turėjo veikti sudarydami nuomos sutartis neišeinant už savo kompetencijos nustatytų ribų pagal teisės aktuose nustatytą tokio pobūdžio sutarčių sudarymo tvarką. Pirmiau nurodyta, kad savininkams priklausančių atskirų nuosavybės teisės objektų (pastatų) eksploatavimui reikiamų valstybinės žemės sklypų skyrimą reglamentavo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (išdėstyto nauja redakcija 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1442) 30.11 papunktis, pagal kurį žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB,,Migva“ nuosavybės teise priklausantys pastatai yra atskiri nuosavybės teisės objektai, šie asmenys tarpusavyje nėra pastatų bendraturčiai. Dėl to spręsdamas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos nurodytiems asmenims ir laikydamasis aptariamo Vyriausybės nutarimo nustatytos nuomos tvarkos Marijampolės apskrities viršininkas nebuvo teisiškai saistomas nuomininkų susitarimo (dėl išsinuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos), nurodomo kasaciniame skunde. Nepaisant to, būtų tokio pobūdžio susitarimą šalys (nuomininkai) sudariusios ar ne, toks susitarimas teisiškai negalėjo nulemti ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su valstybinės žemės nuomininkų tarpusavio susitarimu, nedaro įtakos ginčijamų Marijampolės apskrities viršininko įsakymų priėmimo teisėtumui.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad keičiant ieškovo išsinuomoto valstybinės žemės sklypo dydį ginčijamais administraciniais aktais nebuvo pridėta nuomojamo žemės sklypo atskiro plano. Teisėjų kolegija dėl šio skundo argumento nurodo tai, kad ieškovui ir Marijampolės apskrities viršininko administracijai sudarant 1999 m. birželio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį prie jos pridėtas 1999 m. balandžio 16 d. patvirtintas žemės sklypo Marijampolėje, Sasnavos g. 74, planas, kuriame visas žemės sklypo plotas (39 265 kv. m) yra skirtas dalimis nuomininkams – privatiems asmenims – tarp jų ir ieškovui bei trečiajam asmeniui, plane pažymint sklypo koordinates, gretimybes, nuomininkams priskirtų sklypų plotą ir ribas. Byloje taip pat pateiktas to paties valstybinės žemės sklypo vėlesnis planas, nuomininkų parašais patvirtintas 2007 m. sausio mėnesį, pagal kurį buvo priimti ginčijami 2007 m. liepos 17 d. administraciniai aktai. Pažymėtina tai, kad byloje nebuvo atskirų nuomininkų ginčo dėl išsinuomotų žemės sklypų ribų, ieškinyje taip pat neprašoma nustatyti sklypų ribų bei jų naudojimosi tvarkos. Nuomininkams pagal pateiktą žemės planą aiškiai pažymėtos jų naudojamos sklypo dalys. Dėl to parengti detaliojo plano iš naujo nereikėjo, nes ginčo žemės sklypo ribos ir teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimas nebuvo nustatomi iš naujo (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 30.8, 30.10 papunkčiai).

Dėl kasacinio skundo argumentų apie netinkamą CK normų, reglamentuojančių sutarčių pakeitimą, taikymą ir nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos

Kasaciniame skunde, teigiant, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias sutarčių pakeitimą, nurodoma, jog žemės nuomos sutartis negalėjo būti pakeista vienasmeniu administraciniu aktu, ji galėjo būti pakeista tik bendru sutarties šalių raštišku susitarimu.

Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas. CK 6.223 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinės formos, taigi ir jos pakeitimas turi būti rašytinės formos (CK 6.547 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 4 dalis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad valstybinio žemės sklypo nuomininkai pateikė nuomotojui rašytinius prašymus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartis, o nuomotojas išleido atitinkamus rašytinius įsakymus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nuomos sutartis buvo pakeista vienasmeniu administraciniu aktu ir (arba) kad jos pakeitimas neatitinka rašytinės formos reikalavimo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į netinkamą CK normų, reglamentuojančių sutarčių pakeitimą, taikymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-9/2006); jei kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu kasacijos pagrindu, kasaciniame skunde turi būti išsamūs teisiniai argumentai, kad teismas be teisinio pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasatoriaus keliamu teisės klausimu. Kasatorius turi nurodyti ne tik konkrečias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, jose pateiktus išaiškinimus aktualiais bylai teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, bet ir argumentuotai pagrįsti galėjimą jomis remtis nagrinėjamoje byloje, jo nurodomų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylų konkrečių faktinių aplinkybių esminį panašumą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrocelas“ v. BUAB „Butrema“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje kasatorius, teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2010 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. G. v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-93/2010, bei 2011 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ Reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2011, suformuotos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, nepateikia tai pagrindžiančių teisinių argumentų. Be to, ši byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtinga nuo bylų, kuriose priimtos kasatoriaus nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir advokato atstovavimo išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Trečiojo asmens UAB,,Migva“ atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašoma priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, trečiojo asmens turėtas kasaciniame teisme. Prie prašymo pridėtas mokėjimo dokumentas, pagal kurį UAB,,Migva“ sumokėjo advokatui 1512,50 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Konstatuotina, kad šis prašymas pagrįstas pirmiau nurodytomis teisės normų nuostatomis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina pridėtas mokėjimo dokumentas. Dėl to trečiajam asmeniui UAB,,Migva“ priteistina iš ieškovo UAB,,Adisa“ 1512,50 Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.

Iš ieškovo priteistina 93,78 Lt kasacinio teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Adisa“ (įmonės kodas 165809036) 1512,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB,,Migva“ (įmonės kodas 265767410) ir 93,78 Lt (devyniasdešimt tris litus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas