Dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese

Civilinė byla Nr. 3K-3-359/2011

Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 95.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigitos Rudėnaitės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. K. (K.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Albinui Stankevičiui dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas, ar, mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas, pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.

Antstolio J. K. kontoros Kėdainių skyriuje pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2008 m. vasario 20 d., užvesta vykdomoji byla dėl 30 090,75 Lt skolos, 350 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų išieškotojui Albinui Stankevičiui ir 2528 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui J. K. iš I. P. (P.). 2009 m. kovo 3 d. skolininkas I. P. mirė. Antstolis 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – Kauno apskrities VMI), kad, mirus skolininkui, liko nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apskrities VMI 2010 m. spalio 8 d. informavo antstolį, jog antstolio pateikto pranešimo pagrindu pradėjo rinkti informaciją apie skolininko turtą bei galimus įpėdinius. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, jog skolininko turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. 2010 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities VMI kreipėsi į antstolį ir nurodė, jog Kauno apskrities VMI, atstovaujanti valstybei, paveldėjo I. P. butą bei prašė antstolio panaikinti šio buto areštą, kad galėtų vykdyti paveldėjimo procedūras, ir nurodė, jog paveldėtas skolas apmokės įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu skolininką I. P., mirusį 2009 m. kovo 3 d., pakeisti į turto paveldėtoją – valstybei atstovaujančią Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, teigdamas, kad, skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjus iki skolininko mirties, skolą ir vykdymo išlaidas turi sumokėti įpėdinis – valstybė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Vykdymo procese skolininką pakeitė į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismo nuomone, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad mirusio skolininko I. P. turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI, kuriai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Valstybė tapo skolininko I. P. turtinių teisių ir prievolių perėmėja ir, neviršijant tikrosios paveldėto turto vertės, atsako už mirusio palikėjo skolas ir skolinius įsipareigojimus (CK 5.62 straipsnis). Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas vykdymo procese, pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo A. S. naudai, skolininką I. P., mirusį 2009 m. kovo 3 d., pakeisti į jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą 2011 m. kovo 15 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos manymu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininko teisių ir pareigų perėmimas materialiojoje teisėje realiai įvyko – jo turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo valstybė. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybė, atstovaujama Kauno apskrities VMI, tapo skolininko turtinių teisių ir prievolių perėmėja, todėl, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), atsako už mirusio palikėjo skolas ir skolinius įsipareigojimus, t. y. galimas procesinių teisių perėmimas vykdymo procese CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, skolininkui mirus sprendimo vykdymo proceso metu, taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, o ne Civilinio kodekso nuostatos, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Išieškotojo A. S. reikalavimo teisę patvirtina įsiteisėjęs Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje bei jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, o išieškojimo teisė įgyvendinama per antstolį vykdymo proceso metu, todėl skolininko procesinių teisių perėmimas pagrįstai išsprendžiamas CPK 596 straipsnio nustatyta tvarka.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai pakeisdami skolininką neatkreipė dėmesio į tai, kad buvusiam skolininko I. P. turtui – butui – pritaikytas areštas ir VMI praktiškai negali jo parduoti, nes, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buto pirkėjas, be sumokėtos kainos aukcione, papildomai liks skolingas išieškotojui pagal skolininko I. P. prievoles, o išieškotojas nepasirašo atsisakymo nuo reikalavimų ir pretenzijų galimam pirkėjui.

2. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ši norma nenustato išimčių vykdymo procese. Jei šio straipsnio nustatyta tvarka reikalavimai nebuvo pareikšti, materialinis teisių ir pareigų perėmimas neįvyko. Be to, pagal įstatymą valstybė visais atvejais privalo priimti palikimą (t.y. neturi atsisakymo teisės) ir atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Keičiant skolininką vykdymo procese, kai kreditorius nėra pareiškęs reikalavimų CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, ši nuostata pažeidžiama, o teisiniai santykiai tampa itin neapibrėžti. Palikėjo turtas, sprendžiant pagal registro duomenis, vertas 18 100 Lt, o pakeitus skolininką vykdomojoje byloje valstybės prievolės sudarytų 32 968,75 Lt, taigi valstybė patirtų žalos.

3. Tenkinant palikėjo kreditorių reikalavimus, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas. Vykdymo procese terminų nenustatyta. Tokia situacija sukuria nepagrįstą pranašumą vykdymo proceso kreditoriams prieš CK pagrindu esančius kreditorius. Tai lemia, kad antstolis, sužinojęs apie skolininko mirtį, turi stabdyti vykdymo procesą, grąžinti išieškotojams vykdomuosius raštus ir nukreipti išieškotojus pas paveldėtoją.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas antstolis J. K. prašo kasacinio skundo netenkinti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimu iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl skolininko teisių perėmimo vykdymo procese

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis, kuria vykdymo procese pakeičiama viena iš šalių (ar jos abi), gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje, nagrinėtoje pagal antstolės L. U. D. prašymą, bylos Nr. 3K-3-243/2011, nurodė, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Minima kasacinio teismo pozicija grįsta ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje išdėstytu argumentu, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Vertinant šio kasacinio teismo išaiškinimo reikšmę šios bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į šios bylos faktines aplinkybes ir į tai, kaip jos dera su pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties argumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje, remiantis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įpėdinis nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Įpėdinis buvo gerai informuotas apie kreditoriaus reikalavimą pirmiausia dėl to, kad pats antstolis 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo Kauno apskrities VMI, jog mirus skolininkui, liko nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka. Konstatuojant įpėdinio informuotumą, svarbu ir tai, kad išieškotojo reikalavimo teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, bei pritaikytas ir išviešintas buto areštas. Atkreiptinas dėmesys ir į įpėdinio elgesį: 2010 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities VMI kreipėsi į antstolį ir nurodė, jog ji, atstovaujanti valstybei, paveldėjo I. P. butą ir nurodė, jog paveldėtas skolas apmokės įstatymo nustatyta tvarka. Šių faktinių aplinkybių kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kai skola priteista (taigi materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis).

Kasatoriaus pozicija šioje byloje daugiausia pagrįsta argumentu, kad, pakeitus skolininką vykdymo procese, papildomai neįgyvendinus CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos, valstybė gali patirti žalos, nes jai pereis didesnė skola nei paveldėtas turtas. Kasacinis teismas šį argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai paveldėtas turtas yra mažesnės vertės už paveldėtas prievoles, valstybės institucijos, tiesiogiai vadovaudamosi CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti vykdyti prievoles viršijančias jai perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai pakeisdami skolininką priėmė tinkamus procesinius sprendimus.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio skundo argumentas, kad parduodant areštuotą butą jo pirkėjas, be sumokėtos kainos aukcione, papildomai liks skolingas išieškotojui pagal skolininko I. P. prievoles. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykstant vykdymo procesui ir nepanaikinus buto arešto CPK nustatyta tvarka, butas negali būti parduotas įprastinio aukciono tvarka. Šiuo atveju butą galima parduoti tik specialia CPK nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka (CPK 691 straipsnis), ir tai panaikins visus turto areštus (CPK 693 straipsnis). Kasatoriaus manymu, skola, net ir pardavus daiktą, seks paskui daiktą naujajam pirkėjui. Sekimas paskui nekilnojamąjį daiktą dėl neįvykdytos prievolės yra hipotekos požymis (CK 4.170 straipsnis). Šioje byloje ginčijamo buto hipotekos sukūrimo fakto nenustatyta, todėl šis kasacinio skundo argumentas pripažįstamas nepagrįstu.

Kasatorius taip pat teigia, kad kadangi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis terminas, o vykdymo procese terminų nenustatyta, tai tokia situacija sukuria nepagrįstą pranašumą vykdymo proceso kreditoriams prieš CK pagrindu esančius kreditorius. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo procese, skirtingai nei teigia kasatorius, senaties terminai yra nustatyti (CPK 606 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kreditorių lygiateisiškumo principas (pari passu) čia nėra pažeidžiamas, nes pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą nėra tokios situacijos vykdymo procese kaip tiesioginės materialiųjų kreditorių ir vykdymo proceso kreditorių (išieškotojų) konkurencijos nulemtas vienų kreditorių reikalavimų tenkinimo prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu. Šiuo atveju yra tik kreditoriai materialiosios teisės prasme, kurie siekdami prisiteisti skolą dar nepasiekė jos priverstinio vykdymo stadijos ir tie kreditoriai kurie pasiekė ją įgydami išieškotojo statusą. Atsižvelgiant į išdėstytą šis kasacinio skundo argumentas pripažįstamas nepagrįstu.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Dangutė Ambrasienė

Sigita Rudėnaitė

Juozas Šerkšnas