Dėl teisės normų, reglamentuojančių laikino tėvų valdžios apribojimo instituto taikymo sąlygas bei asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-190-1120/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11647-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.1; 2.3.2.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, laikino tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo J. B. priešieškinį A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. B., A. S., akcinei bendrovei SEB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių laikino tėvų valdžios apribojimo instituto taikymo sąlygas bei asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką, įregistruotą 2008 m. rugpjūčio 9 d., tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; apriboti atsakovo tėvo valdžią vieneriems metams sūnaus atžvilgiu, panaikinant teisę matytis su vaiku. Praėjus šiam terminui, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja dalyvaujant ieškovės parinktam psichologui pagal šio specialisto paskirtą laiką, sudarytą planą ir grafiką; priteisti iš atsakovo kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 355 Eur periodinių išmokų, kiekvieną mėnesį mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos iki vaikų pilnametystės, ir skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę, sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka; vaikų išlaikymui skirtų lėšų mokėjimui užtikrinti nustatyti priverstinę hipoteką 0,78 ha žemės sklypui; nustatyti atsakovui bendravimo su dukterimi tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti jų pavardes; pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 1,680 ha, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1); pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 1,2349 ha, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2); pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 0,78 ha, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 3); iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 24 389 Eur kompensaciją už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1859 ha, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 4); padalyti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1) butą su rūsiu, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 85,17 kv. m, ir žemės sklypą su statiniais – 1/8 dalį, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0674 ha; bendra buto ir žemės vertė – 179 000 Eur; 2) žemės sklypą Nr. 2, vertė – 12 600 Eur; 3) garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m, vertė – 7680 Eur; 4) garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 17,71 kv. m, vertė – 5190 Eur; 5) žemės sklypą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha, vertė – 23 500 Eur, o atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise: 1) žemės sklypą Nr. 1, vertė – 17 400 Eur; 2) žemės sklypą Nr. 3, vertė – 70 600 Eur; 3) žemės sklypą Nr. 4, vertė – 52 200 Eur; 4) garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 17,34 kv. m, vertė – 8550 Eur; 5) garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m, vertė – 6050 Eur; 6) butą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 27,62 kv. m, vertė – 24 600 Eur; 7) transporto priemonę „Volkswagen Passat“; iš ieškovės atsakovui priteisti 50 385 Eur sumą kaip kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 8950 Eur sumą; įskaičius priešpriešinius vienarūšius šalių reikalavimus, iš ieškovės atsakovui priteisti 14 044 Eur, kuriuos ieškovė įsipareigoja sumokėti atsakovui per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieškovės ir atsakovo prievoles AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 0360718072428-38 palikti solidariąja prievole; teismo posėdžio metu prašė teismo viršyti pareikštus reikalavimus ir laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters atžvilgiu.

3. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad santuoka su atsakovu sudaryta 2008 m. rugpjūčio 9 d., santuokoje gimė du vaikai. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Sūnus jau nuo 2022 m. atsisako bendrauti su tėvu, šiuo metu ir duktė nenori susitikti su tėvu, jo bijo. Atsakovas neįsiklauso į vaikų nuomonę, verčia lankyti būrelius, kurių jie nenori, kaltina juos dėl šeimos iširimo. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, priteistinas išlaikymas po 355 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovo ryšys su vaikais nutrūkęs, įvertinus vaikų išsakytą nuomonę, psichologės įžvalgas, turi būti laikinai ribojama tėvo valdžia abiejų vaikų atžvilgiu, bendravimas su vaikais negali vykti kitaip, nei dalyvaujant psichologui. Atsakovas iki santuokos sudarymo buvo įgijęs nekilnojamojo turto, tačiau turtas įgytas panaudojant kreditą, ieškovė taip pat tapo bendraskole pagal kredito sutartis, kredito įmokos buvo mokamos santuokos metu, iš ieškovės banko sąskaitos, todėl atsakovo vardu iki santuokos įgytas turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukiant santuoką padalytinas tarp šalių.

4. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 2008 m. rugpjūčio 9 d., dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 225 Eur išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ir skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters išlaikymui po 225 Eur išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės ir skirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise atsakovą; nustatyti ieškovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą: 1) žemės sklypą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 0,13 ha, vertė – 23 500 Eur; 2) negyvenamąją patalpą – garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 17,88 kv. m, vertė – 6050 Eur; 3) negyvenamąją patalpą – garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 16,29 kv. m, vertė – 7680 Eur; 4) negyvenamąją patalpą – garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 17,34 kv. m, vertė – 8550 Eur; padalyti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: atsakovui priteisti tokį turtą natūra: 1) butą su rūsiu, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 85,17 kv. m, ir 1/8 dalis žemės sklypo su statiniais, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0674 ha, vertė –179 000 Eur; 2) butą su bendrojo naudojimo patalpa C, adresas: (duomenys neskelbtini), vertė – 24 600 Eur; 3) negyvenamąją patalpą – garažą, adresas: (duomenys neskelbtini), plotas – 17,71 kv. m, vertė – 5190 Eur, o ieškovei priteisti natūra automobilį „Volkswagen Passat“, vertė – 2860 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 76 985 Eur piniginę kompensaciją už jam priteistą natūra didesnės vertės santuokinio turto dalį; nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. gegužės 25 d. kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 0360718072428-38 lieka solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, nustatant pareigą atsakovui prievolę įvykdyti visa apimtimi; nustatyti asmeninėmis atsakovo prievolėmis: prievolę kreditorei A. B. dėl 1448,10 Eur paskolos grąžinimo pagal 2013 m. paskolos sutartį ir prievolę kreditoriui A. S. dėl 2316,96 Eur paskolos grąžinimo pagal 2013 m. paskolos sutartį.

5. Atsakovas, be kita ko, nurodė, jog jis, ieškovei gyvenant su vaikais, deda visas pastangas, kad nenutrūktų jo ryšys su vaikais. Sūnus su juo nebendrauja. Ryšys su dukterimi labai artimas. Atsakovas turi geras sąlygas, kad užtikrintų visus dukters poreikius. Gyvendamas santuokoje, vykdydamas individualią veiklą, atsakovas daugiausia vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu ir tarpininkavimu, iki santuokos sudarymo su ieškove buvo įgijęs ir santuokos pabaigoje tebeturi nekilnojamojo turto, kuris priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir yra nedalytinas – tai žemės sklypai Nr. 1–4.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu

7. Teismas, spręsdamas dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

8. Teismas nustatė, kad, tėvams pradėjus gyventi skyrium, kurį laiką abu vaikai bendravo su tėvu, tačiau nuo 2022 m. sūnus atsisako bendrauti su tėvu, nurodo, kad tėvas negražiai, nepagarbiai su juo kalba, kaltina jį dėl šeimos problemų. Pastaruoju metu nebevyksta atsakovo bendravimas su dukterimi, mergaitė nenori bendrauti su tėvu, nurodo, kad jo bijo, atsisako su juo susitikti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovo ryšys su vaikais yra nutrūkęs, tą nurodė ir atsakovo atstovė baigiamosiose kalbose, tą teigė ir pats atsakovas, byloje teikdamas pranešimus apie tai, kad bendravimas su dukterimi nevyksta.

9. 2022 m. liepos 30 d. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei aptariant situaciją su šalių sūnumi, nurodyta, kad „vaikas su tėvu susitikti nebenori, nenori su juo kalbėti telefonu ir atrašyti į žinutes“, motyvavo atsisakymo priežastis: „tėtis susitikus nuolat ant jo šaukia <...> vadina storu <...> atsisukęs į vaiką tėtis pasakė, gal turi invalido pažymėjimą <...> Berniukas labiausiai pyksta, kad tėtis visur meluoja <...> nuolat negražiai kalba apie mamą, pasakoja, kad jos greitai neliks.“ Taip pat vaikas nurodė, kad „mama skatina jį susitikti su tėčiu, tačiau jis to tikrai nedarys, nes tėtis tikrai nepasikeis ir toliau elgsis su visais blogai ir meluos. Po kiekvieno susitikimo su tėvu berniukas būdavo kaip nesavas, puldavo į isterijas, nes tėvas toliau kaltino sūnų dėl yrančios šeimos, teigia mažamečiui sūnui, kad jis turi padėti tėvui, jei nori, kad mama su tėčiu neišsiskirtų. Klausinėjo vaiko apie mamą, jei vaikas pasako kas netenkina tėvo, tai pastarasis šaukia ant sūnaus, kad šis yra melagis.“

10. Teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei buvo išklausyta šalių sūnaus nuomonė. Vaikas nurodė, kad jo santykiai su motina yra geri, su tėvu santykiai blogi, vaikas nenori su juo bendrauti, nes tėvas blogai elgiasi, visus jį pravardžiuoja, labai įžeidė jį, kai, norėdamas pastatyti automobilį, paklausė sūnaus, ar šis turi invalido pažymėjimą. Jis neturi invalidumo. Tėvas jį persekioja, palaukia prie mokyklos ir sako – „sveikas, sūnau, aš tavo tėvas“. Nori, kad tėvas jo nesekiotų. Kai dar visi gyveno kartu, tėvas mušdavo motiną, sūnus daug kartų matė smurtą prieš motiną. Ir jį su diržu mušė. Matė, kaip daužė motiną, buvo iškviesta policija. Motina prašydavo duoti tėvui šansą, gal jis pasitaisys, ir vaikas daug tų šansų tėvui davė, bet niekas nepasikeis. Tėvas sakė, kad jie miške gyvens, o tėvas – bute. Vaikas jautriai išgyveno tai, ką pasakojo, verkė.

11. Teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei buvo išklausyta šalių dukters nuomonė. Mergaitė nurodė, kad jos santykiai su tėčiu negeri, jis blogas, piktas, negeras, liepia daryti, ko ji nenori, negražiai kalba apie motiną, kad ši geria vaistus, jis trenkė motinos galvą į spintelę, ji tai matė. Duktė dabar su tėčiu nesusitinka, nenori. Tėvas visad viską aiškina. Ji lanko karatė ir medicinos būrelį, dar lankė baidares, baseiną – tą tėvas privertė lankyti. Ji nebenorėjo lankyti, bet bijojo tėvui pasakyti, nes jis rėks, jautėsi blogai. Pasakė trenerei, kad nebenori lankyti, ir prašė nesakyti tėvui, kad ji sakiusi. Seniau ji norėjo susitikti su tėvu, dabar nenori susitikti, jo bijo. Motina skatina ją bendrauti su tėvu, jeigu ji nori. Ji nedrįsta tėvui pasakyti. Ji bijotų tėvui pasakyti savo norą, savo nuomonę. Jeigu brolis susitaikytų su tėvu ir bendrautų, ji vis tiek nenorėtų su tėvu bendrauti.

12. Vaikų nuomonę išklausiusi psichologė nurodė, kad vaikai kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu, didžiausia to problema – praeities patirtys, matyti vaizdai, smurtas prieš motiną, vaikai tai labai išgyvena, tai ir suformavo tėvo atskyrimą. Taip pat pabrėžė atsakovo negebėjimą išklausyti vaikų nuomonės, vaikai tai išsakė kaip baimės faktorių, vaikai bijo pasakyti tėvui, nes šis rėks, pyks, o tai taip pat formavo neigiamą nuostatą tėvo atžvilgiu. Tėvo pagąsdinimas, kad jie gyvens miške, o jis – bute, taip pat vertinamas itin kritiškai, kadangi vaikai tai išgyvena čia ir dabar ir tą būseną išgyvena kaip tikrą – kad jie tikrai turės taip gyventi. Dėl atsakovo klausimo apie lankomus būrelius nurodė, kad berniukas patiria didelį stresą ir jam kaupiasi kortizolis, o padidėjęs svoris yra aukšto kortizolio kiekio organizme pasekmė, todėl tėtis turėtų pirmiausia domėtis emocinio ryšio atkūrimu. Pabrėžė, kad vaikams įskiepytas didžiulis nesaugumas, ir tai susiję su tėvo vaidmeniu. Nurodė, kad išklausydama nuomonę ji gilinosi į vaikų išsakomas detales, kad išsiaiškintų galimą poveikį vaikams (motinos ar kitų artimųjų) prieš tėvą, tačiau šiuo atveju to nėra, byloje gausu informacijos apie smurtą prieš ieškovę ir vaikai tai išsako, neišsigalvoja, todėl pabrėžė, jog neigiamas vaikų požiūris į tėvą suformuotas paties atsakovo elgesio su vaikų motina. Nurodė, kad atsakovo emocinis ryšys su abiem vaikais visiškai nutrūkęs. Mergaitė per sukąstus dantis įvardija, kad su tėvu bendrautų valandą, jeigu reikia, bet tikrai to nenori. Šiuo metu vaikai jaučia skriaudą dėl to, kad reikia bendrauti su tėvu. Psichologė nė kiek neabejoja vaikų išsakyta nuomone ir jos tikrumu, vaikai sako tiesą, su išgyvenimais, berniukas verkia ir tai vaiko natūralios emocijos. Kai kalba apie tai, ką matė ir ką išgyveno, vaikas pradeda verkti, tai reiškia, kad jo neverbalinis elgesys buvo pastiprintas sakomais žodžiais. Neigė, kad vaikai yra primokyti, ką reikia pasakyti, nurodė, kad tam patikrinti ji uždavė daug konfrontuojančių klausimų tėvo naudai, ką gero prisimena, vaikai šiaip pasimiršta ir pradeda pasakoti, jeigu būna primokyti. Šiuo atveju ji neišgirdo nė vieno teigiamo žodžio, atsiminimai tik neigiami. Tokios įtakos vaikams padaryti neįmanoma. Mergaitė jaučia baimę tėvui, todėl keliamas klausimas, dėl kokio tėvo elgesio susiformavo ta baimė. Atsakovas jau po 2022 metais vykusios vaikų apklausos, klausdamas dukters, kodėl ji taip apie jį sakiusi, darė dukteriai įtaką, perkeldamas kaltę ir atsakomybę. Vaikai tokiu elgesiu yra plėšomi, šalių aukšto lygio konfliktas skaldo vaikus ir daro juos ligonius. Teismo posėdžio metu atsakovo ieškovei išsakomos frazės yra visiškas psichologinis smurtas prieš vaikų motiną, o tai atsakovui ir trukdo palaikyti gerus santykius su vaikais. Tai visiškai neatitinka vaikų interesų ir šiuo atveju, atsižvelgdama į tai, ką dabar išgyvena vaikai, psichologė nerekomenduoja atsakovui susitikti su vaikais ir vykdyti bet kokią teismo nutartį dėl bendravimo. Bet kokia prievarta bendravimo klausimu visiškai prieštarauja vaikų interesams. Atsakovas, persekiodamas sūnų, kai atvažiavęs prie mokyklos laukia vaiko, sukelia jam didžiulį stresą, o tai visiškai neatitinka vaiko interesų. Toks atsakovo elgesys yra vien tik savo paties norų tenkinimas, visiškai neatitinkantis vaiko interesų ir jį žalojantis. Abu vaikai yra traumuoti, matyti psichologinis smurtas prieš ieškovę ir, tikėtina, vaikus, vaikams perkelta kaltė, atsakovui tenkinant tik savo poreikius, neatsižvelgiant į vaikų nuomonę. Pažymėjo, kad, atsakovui namuose smurtaujant prieš savo sutuoktinę, neišvengiamai tokį netinkamą tėvo elgesį, nukreiptą prieš motiną, matydavo ir vaikai (tai jie patvirtino, kai buvo išklausoma jų nuomonė teisme), o tai yra pagrindinė priežastis, kuri padarė įtaką tam, kad vaikai atsisako susitikti ir bendrauti su tėvu.

13. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, vaikų išsakytą nuomonę, šalių susirašinėjimo medžiagą, nustatė, kad, šalių sūnui atsisakant bendrauti su tėvu, motina skatino sūnų susitikti su tėvu, tačiau vaikas to daryti nenori. Duktė nurodo, jog motina skatina ją bendrauti su tėvu, jeigu ji to nori. Teismas sutiko, kad, priverstinai liepdama susitikti ir bendrauti su tėvu, ieškovė pažeistų vaikų interesus bei teises, juolab kad sūnus aiškiai nurodo atsisakymo bendrauti priežastis ir, tiek vaiko teisių skyriaus specialistų, tiek psichologės nuomone, tos priežastys yra svarbios bei pagrįstos, į vaiko nuomonę šiuo atveju privalo būti atsižvelgta. Teismas nustatė, kad duktė taip pat atsisako bendrauti su tėvu ir aiškiai tai pasako. Nors jai sunku suformuoti savo nuomonę, dėl ko ji nenori bendrauti, bet mergaitė suvokia, kad jai bendravimas su tėvu – diskomfortas, mergaitė jaučia įtampą, vaiko teisių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo bendravimą su dukterimi turi nustatyti tik psichologas.

14. Teismas vertino ir tas aplinkybes, kad kai sūnus atsisakė susitikti ir bendrauti su tėvu, šis, užuot dėjęs intensyvias pastangas keisti bendravimo būdą (tokių duomenų nepateikta), kreipėsi į antstolio kontorą dėl įpareigojimo ieškovę priverstinai vykdyti Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka. Tai rodo, kad atsakovas nėra savikritiškas, yra linkęs kaltinti kitus. Tuo metu sūnus surašė laišką, pateisindamas savo poziciją, nurodė atsisakymo bendrauti priežastis – tėvas rėkia ant jo dėl aprangos, rėkia parduotuvėje ir kai sutinka draugus; tėvas jį apkirpo, nors jis jau buvo apkirptas, verčia jį šypsotis, uždėti ranką ir fotografuotis; vadina negražiais vardais, gąsdina, kad motina greitai dings iš šio pasaulio, draudžia susitikti su seneliais, sako, kad jie turės gyventi miške; dėl to vaikas nurodė ir nenorintis susitikinėti su tėvu. Taigi, atsakovas, esant tokiai sudėtingai bendravimo su sūnumi situacijai, bylos duomenimis, nedėjo intensyvių pastangų keisti bendravimo būdą, neieškojo savo atsakomybės dėl esamos situacijos ir nesiekė atkurti ryšio su vaiku, pakeisti bendravimo su sūnumi, kad sūnus vėl norėtų bendrauti su tėvu, tačiau nuolat rašė įvairius skundus vaiko teisių apsaugos tarnybai. Bylos duomenimis, buvo net 37 pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus, buvo atliekami vaikų situacijos vertinimai. Vaiko teisių specialistai pagal gautus skundus atvykdavo ir pas senelius (ieškovės tėvus) ten esant vaikams, tačiau, bylos duomenimis, skundai nepasitvirtino.

15. Teismas nurodė, kad kai buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka tam, kad sūnus atkurtų ryšį su tėvu, naudodamasis psichologo pagalba, ir psichologas sudarė planą, jog pradžioje atsakovas turi lankytis reguliariai pas psichologą ir tik kai jis bus pasiruošęs susitikti su sūnumi, bus galima bandyti tą padaryti pas psichologą, atsakovas nuėjo kelis kartus pas nurodytą psichologą, bet toliau atsisakė tęsti susitikimus, nurodęs, kad jam to nereikia.

16. Teismas pažymėjo, kad už santykius su vaiku yra atsakingi suaugusieji ir vaiko noras ar nenoras bendrauti paprastai ir formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, jų elgesio su vaiku. Atsakovo bendravimas su sūnumi nutrūko galimai dėl jo paties netinkamo elgesio, tą patvirtino ir Kauno apygardos prokuratūros 4-ojo skyriaus medžiaga. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ajame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal pranešimą apie tai, kad atsakovas, būdamas mažamečio sūnaus tėvas, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis, sistemingai psichiškai gniuždydamas savo sūnų. Šalių sūnus, kuriam tuo metu buvo 9 metai, atsisakė duoti parodymus, jeigu tėvas neišeis ir viską girdės. Atsakovas atsisakė išeiti, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

17. Abiejų vaikų nuomonė, vertinant visą bylos medžiagą, yra nuosekli, ja nesivadovauti nėra pagrindo. Tą patvirtino ir vaikų nuomonę teismo posėdžio metu išklausiusi psichologė, kurios įžvalgos leidžia daryti išvadą, jog vaikų nenorą bendrauti su tėvu nulėmė paties tėvo elgesys. Vaiko teisių skyriaus atstovė taip pat nurodė, jog didžiausia problema – tėvo elgesys. Siekiant pagerinti situaciją, reikia gauti ilgalaikę psichologo konsultaciją tėvui, suprasti vaikų poreikius, jausmus, ribas bendraujant su vaikais. Tėvas turi susirūpinti savo asmenine psichologine pozicija kitų žmonių atžvilgiu. Atsakovas turi suprasti, kad pagrindinė problema yra ne vaikai, o jo paties elgesys, jo gebėjimas bendrauti, supratimas, kaip tai daryti, asmenins charakteris. Vertinant bylos medžiagos visumą, sutiktina su vaiko teisių skyriaus atstovės išsakyta pozicija, kad būtent atsakovo asmeninės savybės, kitų nuomonės nepaisymas atsakovui trukdo bendrauti ir su vaikais. Vaikai patvirtino, kad tėvas turi tik savo nuomonę ir niekas jai negali prieštarauti, nes būna paneigta. Tai sudaro pagrindą teismui spręsti, jog būtent atsakovas turi imtis aktyvių veiksmų ir pokyčių, kad pakeistų susidariusią situaciją, turi pats spręsti vaiko teisių institucijos įvardintas problemas, siekdamas atkurti ryšį su abiem vaikais ir susigrąžinti vaikų nuoširdų norą bendrauti su tėvu, kad šis bendravimas nebūtų pagrįstas baime ir noru įtikti tėvui. Šiuo metu visi bylos duomenys, susiję su tėvo ir vaikų bendravimu, liudija, jog vaikų santykiai su tėvu yra grįsti baime, ir tą nurodo abu vaikai. Tiek psichologės, tiek Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – vaiko teisių tarnyba) atstovės proceso metu buvo ne kartą pažymėta, jog vaikai patiria lojalumo konfliktą ir, kad tai pakeistų, pirmiausia priemonių turi imtis tėvas. Tiek psichologė, tiek vaiko teisių tarnybos atstovė nurodė ir teismui nekyla abejonių, jog abiejų vaikų nuomonė yra tikra, ja negalima abejoti.

18. Teismas, siekdamas išsiaiškinti sūnaus atsisakymo bendrauti su tėvu tikrąją priežastį, 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė nepilnamečio šalių sūnaus ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę. 2023 m. spalio 11 d. gautas ekspertizės aktas. Teismas, vertindamas minėtą aktą, nurodė, kad akto išvados visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, prieštarauja vaikų tiesiogiai teisme išsakytai nuomonei, rašytiniams įrodymams (kad būtent atsakovas vaikams neigiamai atsiliepia apie motiną, o ne motina apie tėvą), vaikus išklausiusios psichologės nurodytoms išvadoms, taip pat su šeima aktyviai dirbančios vaiko teisių tarnybos išvadoms. Be to, kaip matyti iš 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvados, ekspertizės akte yra pastebėti dideli trūkumai, dėl kurių šis ekspertizės aktas iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas dėl šių argumentų ir akte nurodytų išvadų prieštaravimo byloje surinktai medžiagai nesivadovavo ekspertizės akte nurodytomis išvadomis.

19. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su nuomone, kad vaikas yra paveiktas motinos ar kitų asmenų. Atstovė nurodė, kad buvo daug kartų bendrauta su berniuku, vaikas išgyvena labai gilius jausmus ir tai yra jo asmeninis sprendimas dėl ilgai besitęsiančios situacijos šeimoje, noras išvengti buvimo aplinkoje, kurioje nuolat konfliktuojama.

20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tiesiogiai išklausęs vaikų nuomones teisme, Vaiko teisių skyriaus išvadą ir vaikus išklausiusios psichologės įžvalgas, nusprendė, kad atsakovo santykiai su nepilnamečiais vaikais yra sudėtingi, abu vaikai atsisako bendrauti su tėvu ir tokia situacija susidarė dėl paties atsakovo kaltės, kai tėvas sistemingai su vaikais bendravo netinkamai, santykius grindė baime ir būtinybe įtikti, ir visa tai suformavo vaikų neigiamą požiūrį į tėvą. Sūnus patyrė didelę žalą, o nesiėmus priemonių dėl dukters, gali susidaryti analogiška situacija.

21. Teismas konstatavo, kad, tęsiant tokius žalojančius santykius, atsakovui nesiėmus aktyvių veiksmų sprendžiant bendravimo su vaikais problemas, prioritetu laikant ne mažamečių vaikų, o savo interesus, gali būti padaryta dar didesnė žala ir atsakovo santykiams su dukterimi. Teismo vertinimu, atsakovas nuosekliai turi siekti atkurti ryšį su abiem vaikais, naudotis vaiko teisių tarnybos, socialines paslaugas teikiančių institucijų teikiama pagalba, aktyviai bendradarbiauti siekdamas atkurti ryšį su vaikais.

22. Be to, bylos duomenimis, atsakovo atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate vyksta ikiteisminis tyrimas dėl šalių dukters galimai patirto seksualinio smurto, mergaitei buvo teikiama pagalba. Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad mergaitė glaustai nupasakojo įtarimus sukėlusią situaciją, tuo metu išgyveno stiprias įtampos, liūdesio reakcijas, siekia atsitraukti nuo šios temos. Pateikiamos ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos, jog mergaitė turi būti apsaugota nuo konfliktų šeimoje, mergaitei girdint neaptarinėtini tarpusavio santykiai.

23. Išvadą teikianti institucija išreiškė poziciją, jog vaikų ryšys su tėvu turėtų būti atkuriamas dalyvaujant kartu abiem vaikams per psichologą. Teismas pažymi, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas yra laikinoji ir prevencinė priemonė, siekiant pakeisti susidariusią situaciją, savo elgesį, pirmiausia siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, kai atsakovas turi imtis aktyvių veiksmų, kad atkurtų ryšį su vaikais, turi naudotis aktyvia psichologo pagalba sprendžiant emocinės brandos, gebėjimų ir motyvacijos, susijusios su vaikų auginimu, bendravimu su jais, problemas, tenkinant ne savo, bet geriausius vaikų interesus.

24. Remdamasis nurodytos faktinėmis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad tokiu savo elgesiu atsakovas žiauriai elgiasi su vaiku ir savo amoraliu elgesiu daro jiems žalingą įtaką, sūnų žemina, vaikai yra įbauginti tėvo. Atsakovo patyčios dėl sūnaus svorio, išvaizdos, paprašymas duoti invalido pažymėjimą, nors sūnus nėra neįgalus ir pažymėjimo neturi, smurtas (tiek fizinis, tiek psichologinis) prieš vaikų motiną laikytina žiauriu elgesiu su vaiku. Teismas nustatė, kad dėl netinkamo tėvo elgesio vaikai gyvena patirdami nuolatinę baimę. Atsakovas savo netinkamu elgesiu pažeidė vaikų teisę į tinkamas sąlygas gyventi ir augti, sveiką ir saugią aplinką, tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos protiniam ir dvasiniam vaiko gyvenimui, todėl vaikai atsisako bendrauti su tėvu. Kadangi vaiko visavertiška vaikystė ir interesai turėtų būti gerbiami ir saugomi, todėl atsakovo, kaip tėvo, valdžia, siekiant apsaugoti vaikų interesus ir siekiant atsakovo požiūrio ir elgesio pokyčių, laikinai apribotina (CK 3.180 straipsnis).

25. Teismo vertinimu, laikinas tėvo valdžios apribojimas šiuo atveju labiausiai atitinka vaikų interesus – tikėtina, jog, pasibaigus teismo procesams, atsakovas labiau susitelks į pozityvių santykių su vaikais atkūrimą, priims institucijų teikiamą pagalbą ir patarimus. Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus pats, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

26. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iki santuokos įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nurodė, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju kaip atsakovo asmeninė nuosavybė 2006 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgytas 1,2349 ha žemės sklypas Nr. 2 (12 600 Eur vertės) ir 1,68 ha žemės sklypas Nr. 1 (17 400 Eur vertės). Nors šis turtas buvo įgytas atsakovo nuosavybėn dar iki santuokos su ieškove sudarymo, tačiau šis turtas buvo perkamas panaudojant paskolą. 2007 m. gegužės 25 d. atsakovas ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį žemės sklypui pirkti. Paskolos grąžinimo terminas – 2032 m. gegužės 24 d., kredito suma – 31 647,40 Eur. 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimu pakeisti kredito sutarties sąlygas Nr. 2 ieškovė tapo kredito gavėja ir bendraskole pagal kredito sutartį, įmokos dengiant kreditą buvo mokamos iš bendrų lėšų, išskaitomos ir iš ieškovės banko sąskaitos. Pats atsakovas nurodo, kad neįvykdytų įsipareigojimų dydis yra 4324,62 Eur, tą patvirtina ir paskolos mokėjimo grafikas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad didžioji dalis kredito grąžinta būtent santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, šį turtą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovė visą santuokos laikotarpį buvo bendraskole, kartu mokėjo kredito įmokas, didžioji skolos dalis padengta būtent santuokos laikotarpiu ir ieškovė po santuokos nutraukimo lieka solidariąja bendraskole, leidžia konstatuoti, jog ieškovės veiksmai laikytini žymiais ir sudarančiais pagrindą nekilnojamąjį turtą pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog aptariam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

28. 2005 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įgijo 0,78 ha žemės sklypą Nr. 3 (70 600 Eur vertės). Nors atsakovas sutartį dėl turto pirkimo sudarė iki santuokos sudarymo, turtą pirko už 100 000 Lt (28 963,00 Eur), panaudodamas banko paskolą. 2006 m. kovo 8 d. atsakovas ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį žemės sklypui pirkti. 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimo pakeisti kredito sutarties sąlygas Nr. 3 pagrindu ieškovė tapo kredito gavėja (bendraskole). Visa kredito suma bankui yra baigta grąžinti 2017 m. birželio 1 d. Teismas padarė išvadą, kad turtas buvo įgytas iš bendrų kaip paskola gautų sutuoktinių lėšų ir šis turtas visu santuokos metu buvo prižiūrimas taip pat iš bendrų šeimos lėšų, paskola grąžinta santuokos metu, taigi, buvo dengiama iš bendrų sutuoktinių lėšų, ieškovės veiksmai šiuo atveju laikytini „žymiais“ ir sudarančiais pagrindą nekilnojamąjį turtą pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, minėtas turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

29. Iki santuokos sudarymo atsakovo vardu buvo įgytas kitas nekilnojamasis turtas – 2006 m. vasario 23 d. atsakovas įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą. 2009 m. birželio 17 d., t. y. santuokos metu, apskrities viršininko įsakymu buvo pakeista sklypo tikslinė naudojimo paskirtis į gyvenamąsias teritorijas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) ir sklypas buvo padalytas į keturis atskirus nekilnojamuosius daiktus – sklypus. Vienas sklypas buvo padovanotas atsakovo motinai, kitas – atsakovo seseriai, dar vienas sklypas buvo parduotas, o vienas sklypas vis dar yra įregistruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė (žemės sklypas Nr. 4). Kai sklypas atidalijimo būdu buvo padalytas į atskirus sklypus ir buvo pakeista sklypų tikslinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio į gyvenamąsias teritorijas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdį, iš esmės pasikeitė sklypo vertė. Pirminio viso sklypo 0,4928 ha vidutinė vertė 2006 m. sausio 23 d. buvo 9000 Eur (184 Eur už arą), padalijus sklypą ir pakeitus jų paskirtį, 0,1859 ha žemės sklypo Nr. 4 vidutinė rinkos vertė 2009 m. gruodžio 4 d. buvo 44 601 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tai, kas laikytina esminiu pagerinimu, yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2013">3K-3-187/2013</a>). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą ir sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTktMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259-378/2015">3K-3-259-378/2015</a>). Nagrinėjamu atveju, santuokos metu aptariamą turtą – žemės sklypą Nr. 4 pertvarkius padalijimo būdu ir pakeitus tikslinę žemės naudojimo paskirtį, buvo investuotos bendros šeimos lėšos ir šie atlikti darbai lėmė reikšmingą turto vertės pokytį, o tai sudaro pagrindą šį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas dėl žemės sklypo Nr. 4 vertės nusprendė, kad tikrąja šio ginčo turto verte laikytinas abiejų šalių pateiktų turto verčių vidurkis, t. y. 43 500 Eur ((52 200 + 34 800) / 2).

30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: teismo sprendimo dalį, kuria laikinai apribota atsakovui tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, panaikino, priėmė naują sprendimą ir šį ieškovės reikalavimą atmetė; teismo sprendimo dalis, kuriomis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintas 1,680 ha žemės sklypas Nr. 1, 1,2349 ha žemės sklypas Nr. 2, 0,78 ha žemės sklypas Nr. 3, panaikino ir šiuos ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė; bylos dalį dėl reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir dėl žemės sklypo Nr. 4 pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

31. Kolegija nurodė, kad, siekdamas išsiaiškinti sūnaus atsisakymo bendrauti su atsakovu priežastį, bylą nagrinėjęs teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė šalių sūnaus ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugsėjo 8 d. – spalio 6 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu atsakė į teismo nutartyje užduotus klausimus, būtent: 1) berniukas, atsižvelgiant į jo išsivystymo lygį, turimas žinias, protinius gebėjimus, taip pat psichologinį brandumą, gali išreikšti savo pažiūras, nuomonę, priimti sprendimus, išsakyti savarankišką savo nuomonę dėl kasdienių, jam įprastų situacijų, tačiau išreikšti savarankiškos nuomonės dėl civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų (bendravimo tvarka su tėvu) jis negali dėl motinos ir senelių daromo tiesioginio ir (ar) netiesioginio poveikio (formuojant neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu); 2) ekspertizės metu buvo nustatyta, kad motinos (bei senelių) neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu vaiko akivaizdoje, tėvo nuvertinimas ir pan. turi reikšmingos įtakos berniuko neigiamo požiūrio (nuostatų) į tėvą formavimui (berniuko kalboje vyrauja nuoskaudos tėvui dėl jo elgesio su motina) bei tarpusavio bendravimui (jų emocinis ryšys yra nutrūkęs); 3) ekspertizės metu matomas berniuką su motina siejantis šaltas emocinis ryšys, kai motina neatsiliepia vaiko emocinių poreikių, santykiuose su motina sūnus išlieka neramus, įsitempęs ir gynybiškas. Su tėvu berniuko emociniai santykiai yra nutrūkę, tačiau kartu ambivalentiški (berniukas žodiniu būdu tėtį atstūmė, tačiau nesąmoningas elgesys rodo, kad tai emociškai reikšmingas jam asmuo); 4) nutrūkus bendravimui su tėvu, sudaromos sąlygos berniuko neigiamoms nuostatoms tėvo atžvilgiu stiprėti; 5) berniukui būdingi individualūs psichologiniai ypatumai: jautrus, frustruojančiose situacijose jis linkęs atsiriboti, tėvų konfliktai jį veikia negatyviai, emociškai priklausomas nuo motinos; 6) kai buvo vertinamas santykis su tėvu ir motina (ekspertizės įstaigoje) buvo pastebėtas berniuko fiksavimasis ties jam aktualiomis frazėmis (vyravo kaltinimai tėvui), jis negebėjo lanksčiai reaguoti į tėvo ar motinos mėginimus keisti pokalbio temą, mėgino juos ignoruoti, nuneigdamas savo poreikius. Tokį sūnaus elgesį daugiausia lemia jo neigiamos nuostatos ir įsitikinimai tėvo atžvilgiu, atsiradę dėl daromo poveikio; 7) turimais duomenimis, tėvas yra jam daręs poveikį tiesiogiai ir netiesiogiai (išsakomos neigiamos nuostatos motinos atžvilgiu sūnui girdint, barimas dėl duotų parodymų jo nenaudai ir kt.), tačiau šiuo metu daroma išvada, kad sūnaus nenoras bendrauti su tėvu daugiausia yra nulemtas motinos daromo poveikio; 8) turimais duomenimis, šiuo metu nustatyta, kad sūnaus psichiką žaloja jam daromas poveikis (formuojant jo neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu), o objektyvių duomenų apie iš tėvo patiriamą smurtą negauta; 9) vaikų poreikius atitinka artimo, mylinčio, unikalaus ryšio su savo tėvais turėjimas, šiuo atveju berniukui su tėvu ir jo tėvams rekomenduojama lankyti psichologo / psichoterapeuto konsultacijas (tėvams reikia ieškoti atsakymų, kaip bendradarbiauti, kaip atpažinti vaiko poreikius, ypač susijusius su tėvo dalyvavimu jo gyvenime, ir juos įgyvendinti ir pan.).

32. Kolegija, įvertinusi teismo psichologinės ekspertizės turinį, konstatavo, kad šalių sūnaus psichologinis įvertinimas buvo atliktas analizuojant platų spektrą aplinkybių ir dokumentų. Kaip matyti iš ekspertizės nustatomosios dalies ir padarytų išvadų, ekspertė stebėjo sūnaus bendravimą atskirai ir su ieškove, ir su atsakovu. Vaikas buvo susitikęs su eksperte ir individualiai, atliko psichodiagnostinio vertinimo užduotis. Ekspertizės akte yra pateikta informacija apie šalių sūnaus apklausą, dalyvaujant psichologei, jos metu vaikas nurodė, kad tėvai susipyko ir kartu negyvena. „Aš nematydavau, kaip tėtis mušdavo mamą, apie tai mama sakydavo <...>. Mama sakė sakyti tiesą, jog tėtis ją mušdavo, taip galėsime išsigelbėti. <...> Su manimi tėtis elgiasi gerai. <...>“ Ekspertizės akte yra pažymėta, kad berniukas negali suformuoti ir išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo dėl jam daromo motinos ir senelių poveikio. Akte taip pat pažymima, kad iki skyrybų berniukas teigiamai atsiliepdavo apie savo santykius su tėvu, tačiau vėliau, pradėjus gyventi atskirai su motina, sūnus neigiamai atsiliepia apie tėvą. Vertinant ir kitus ekspertizės akte užfiksuotus sūnaus pareiškimus ir paaiškinimus galima daryti išvadą, kad vaikas vis dėlto išreiškė nepasitenkinimą tėvo elgesiu ir darė jam priekaištus paveiktas ieškovės. Kolegijos nuomone, analizuojamame psichologinės ekspertizės akte atsispindi išsamus tyrimas ir vaiko platus psichologinis įvertinimas. Byloje nėra duomenų, kad eksperto išvada buvo gauta nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, todėl kolegija nesiremti aptartu ekspertizės aktu, spręsdama iškeltą klausimą, kuris kaip rašytinis įrodymas galėtų turėti didesnę įrodomąją galią, neturi teisinio pagrindo (CPK 218 straipsnis).

33. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės nagrinėjamą reikalavimą ir apribodamas laikinai tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, faktiškai rėmėsi tik vaikų duotais paaiškinimais teisme. Tačiau vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, bet ne visada lemianti. Į vaiko norus galima ir neatsižvelgti, jeigu jie prieštarauja jo interesams.

34. Kolegija konstatavo, kad bylos medžiaga, taip pat ir minėtos psichologinės ekspertizės išvados patvirtina, kad, ieškovei gyvenant skyrium su atsakovu, sūnus pradėjo neigiamai atsiliepti apie atsakovą. Tikėtina, kad jis nepasitenkinimą tėvu reiškia veikiamas ieškovės. Byloje nustatyta, kad atsakovas niekada prieš vaikus nenaudojo jokio fizinio ar psichologinio smurto. Kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog vaikų kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę vaikams. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigų ir yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo. Kolegijos vertinimu, nekonstatavus atsakovo kaltės dėl tėvo pareigų nevykdymo, vaikų atskyrimo nuo tėvo institutas, kad ir laikinas, atsakovui negali būti taikomas (CK 3.180 straipsnis).

35. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo, kaip tėvo, valdžios laikino apribojimo, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – tokį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti, o šalių reikalavimai dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo perduotini nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

36. Kolegija nurodė, kad ieškovė prašė bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti atsakovo vardu iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą: 1,680 ha žemės sklypą Nr. 1, 1,2349 ha žemės sklypą Nr. 2, 0,78 ha žemės sklypą Nr. 3, iš atsakovo priteisti 24 389 Eur kompensaciją už 0,1859 ha žemės sklypą Nr. 4.

37. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: a) įstatymas reikalauja nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas ir paliekamas teismo nuožiūrai; b) turi būti įrodyta, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas susituokus. Jeigu ši aplinkybė atsirado dar iki santuokos, lėšų davęs sutuoktinis tiktai galės reikalauti pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja daline nuosavybe nustatant dalis proporcingai jų įnašų vertei; c) sutuoktinis, reikalaujantis pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja jungtine nuosavybe, turės įrodyti, kad iš esmės turtas pagerėjo jo arba bendromis lėšomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovei tenka pareiga įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovas dar iki santuokos su ieškove įsigijo 0,78 ha žemės sklypą Nr. 3, 0,18 ha žemės sklypą Nr. 4, 1,2349 ha žemės sklypą Nr. 2, 1,68 ha žemės sklypą Nr. 1. Perkant nekilnojamąjį turtą pagal 2005 m. spalio 19 d. sutartį atsakovo asmeninėn nuosavybėn buvo gautas kreditas iš AB SEB banko, o visa kredito suma yra baigta grąžinti 2017 m. birželio 1 d. 2006 m. birželio 6 d. atsakovas, pirkdamas asmeninėn nuosavybėn kitą nekilnojamąjį turtą (du žemės sklypus) pagal pirkimo–pardavimo sutartį, panaudojo skolintas lėšas iš AB SEB banko. Paskolos grąžinimo terminas – 2032 m. gegužės 24 d. 2009 m. gruodžio 1 d. susitarimu buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos ir ieškovė tapo kredito gavėja bei bendraskole pagal atsakovo vardu sudarytą kredito sutartį.

39. Kolegija nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) nebuvo pagerintas, juolab iš esmės. Kolegija nurodė, kad ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, savo lėšas panaudojo kreditui grąžinti pagal paskolas, atsakovo gautas ginčo turtui įsigyti. Tai reiškia, kad ieškovė davė lėšų sutuoktiniui turtui įsigyti. Tokiu atveju sutuoktinė, davusi lėšų ginčo turtui įsigyti, gali tik reikalauti pripažinti asmeninį atsakovo turtą bendrąja daline nuosavybe, nustatant dalis proporcingai įnašų vertei, arba kelti klausimus dėl lėšų susigrąžinimo, bet ne reikšti reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu. Kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad nagrinėjami ieškovės reikalavimai neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, reikšdama tokius reikalavimus, teisėjų kolegijos nuomone, pasirinko ir netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas pareikštu faktiniu ieškinio pagrindu (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas) negalėjo minėtų ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl aptartų ieškinio reikalavimų patenkinimo naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypų Nr. 1–3 pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmesti.

40. Kolegija nurodė, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė argumentus, kodėl žemės sklypą Nr. 4 pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šio ieškinio reikalavimo neišsprendė, todėl byla dėl šio reikalavimo turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

41. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgyLTc4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-182-781/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-182-781/2022">e3K-3-182-781/2022</a>). Apeliacinės instancijos teismas ne vadovavosi prioritetiniais vaikų interesais, o prioritetą suteikė tėvo teisei bendrauti su vaikais, nors ne kartą su vaikais bendravę specialistai pasakė, kad tėvo bendravimas su vaikais vaikams daro žalą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad byloje nebuvo pakankamo pagrindo išvadai, jog būtų galima atsakovui taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą, iš esmės remdamasis tik vienu įrodymu (2023 m. spalio 11 d. ekspertizės aktu), kuris prieštarauja visiems kitiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į vaikų nuomonę, psichologų ir vaiko teisių specialistų parodymus, taip pat nesirėmė 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvada, išskirtinai didesnę įrodomąją galią suteikė vienam įrodymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>; 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>). 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvadose nustatyta, kad ekspertizės akte pastebėti dideli trūkumai, dėl kurių šis ekspertizės aktas iš dalies neatitinka Teismo ekspertizės įstatyme 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų, maža to, psichologė, vertinusi situaciją, galimai turėjo kognityvinį šališkumą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tarnyba nesutinka su nuomone, kad vaikas yra paveiktas motinos ar kitų asmenų. Atstovė nurodė, kad su berniuku buvo bendrauta daug kartų, vaikas išgyvena labai gilius jausmus ir tai yra jo asmeninis sprendimas dėl ilgai besitęsiančios situacijos šeimoje, vaiko noras išvengti buvimo aplinkoje, kurioje nuolat konfliktuojama. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis, visapusiškai nevertino įrodymų visumos, nepasisakė dėl kitų byloje surinktų įrodymų, kurie prieštarauja 2023 m. spalio 11 d. ekspertizės aktui, kaip minėta, didesnę įrodomąją galią suteikė vienam įrodymui, kuris neatitinka visos kitos bylos medžiagos.

41.2. Ieškovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad sutuoktinė, davusi lėšų ginčo turtui įsigyti, gali reikalauti tik pripažinti asmeninį atsakovo turtą bendrąja daline nuosavybe, nustatant dalis proporcingai įnašų vertei, arba kelti klausimus dėl lėšų susigrąžinimo, bet ne reikšti reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu. Ieškovė nurodo, kad turtas buvo įgytas visą įgijimą finansuojant banko paskolomis, nors turto registracija ir įvyko atsakovo vardu po sandorių sudarymo, tačiau turtas hipoteka buvo įkeistas banko naudai, nes už turtą nebuvo atsiskaityta. Kadangi 2008 m. ištikus finansinei krizei atsakovas nebegalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų bankui, tarp banko ir ieškovės bei atsakovo buvo pasirašyti kredito sutarčių pakeitimai, kurių pagrindu kredito gavėja tapo ir ieškovė, ji tapo kredito sutarties šalimi ir kredito gavėja, kartu ir solidariąja bendraskole, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad ieškovė davė lėšų atsakovo turtui įgyti, yra nepagrįsti, nes turtas buvo įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, buvusių sutuoktinių prievolė bankui yra solidarioji, jų dalys nėra nustatytos, didžioji dalis paskolos buvo grąžinama iš sutuoktinių bendrų lėšų, todėl turtas yra įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir pripažintinas bendrąja jungtine, o ne daline sutuoktinių nuosavybe. CK 3.90 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas. Šiuo atveju sklypai buvo perkami visą pirkimą finansuojant banko paskola, po santuokos sudarymo ieškovė tapo kredito sutarčių šalimi ir kredito gavėja, sutuoktiniai iš bendrų lėšų padidino grynąją turto vertę, nuo 2021 m. lapkričio mėn. ieškovė viena didina grynąją turto vertę, nes viena vykdo įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį Nr. 0360718072428-38, o pagal kredito sutartį Nr.0350618072874-38 sutuoktiniai bendrai sumokėjo visą kredito sumą ir visiškai atsiskaitė už turtą. Kadangi turtas buvo apmokėtas bendromis šeimos lėšomis, tai sudaro prielaidą konstatuoti, kad tai buvo didelis indėlis į turto įgijimą ir jo išmokėjimą bei turto išlaikymą. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu sutuoktiniai buvo kredito sutarties šalys ir kreditas buvo suteiktas jiems abiem, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenimo sąlygoms, o kreditas buvo grąžinamas bendromis šalių lėšomis, nusprendė, kad šalių pagal kredito sutartį gauta paskola yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQ5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-449-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-449-687/2018">e3K-3-449-687/2018</a>).

41.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQ5LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-449-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-449-687/2018">e3K-3-449-687/2018</a>). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-176/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-176/2010">3K-3-176/2010</a>). Jei faktinis ieškinio pagrindas leidžia taikyti kitą teisių gynimo būdą, tokiais atvejais teismas turėtų šalims išaiškinti jų teisę patikslinti reikalavimus ar pasirūpinti, kad byloje būtų aptartos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nemanydamas, kad yra pakankamas pagrindas turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, turėjo šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, todėl kompensacijos klausimas nebuvo spręstas pirmosios instancijos teisme.

42. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

42.1. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, jog vaikų atskyrimo nuo tėvo institutas, kad ir laikinas, atsakovui negali būti taikomas, tinkamai taikė CK 3.180 straipsnį ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą laikinai apriboti tėvo valdžią abiejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, rėmėsi išimtinai nepilnamečių vaikų nuomone. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad vaikų nenoras bendrauti su atsakovu yra pakankamas pagrindas apriboti tėvo valdžią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir tai, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-444/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-444/2014">3K-3-444/2014</a>). Siekdamas išsiaiškinti sūnaus atsisakymo bendrauti su atsakovu priežastį teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė sūnaus ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog sūnaus psichologinis įvertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į platų spektrą aplinkybių ir dokumentų (medicininių, civilinėje byloje esančių ir kt.). Ekspertė taip pat stebėjo sūnaus bendravimą atskirai tiek su jo tėvu (atsakovu), tiek su motina (ieškove). Sūnus susitiko su eksperte ir dėl individualių pokalbių, atliko psichodiagnostinio vertinimo užduotis. Ekspertizės akte nustatyta, kad sūnaus atsisakymo bendrauti su atsakovu priežastys – ieškovės ir jos tėvų daromas poveikis sūnui. Iš ekspertizės akto matyti, kad sūnus nepatyrė iš atsakovo jokio fizinio smurto, nematė, kad ieškovė būtų patyrusi fizinį smurtą. Sūnus ne kartą girdėjo, kaip atsakovas su ieškove pykosi žodinių konfliktų metu, tačiau jeigu tai būtų pakankama priežastis apriboti tėvo valdžią, tuomet turėtų būti laikinai apribojama ir motinos valdžia. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis ekspertizės aktu, nes jis neatitinka kitų byloje esančių įrodymų (vaikų išsakytos nuomonės ir kt.). Būtent ekspertizės akto išvados ir paaiškina, kodėl šios išvados negali sutapti su sūnaus nuomone – dėl ieškovės ir jos tėvų poveikio šalių sūnui formuojant neigiamas nuostatas atsakovo atžvilgiu. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvada. Šią išvadą ieškovė užsakė savo iniciatyva, siekdama sumenkinti teismo ekspertizės išvadas. Ieškovės pasirinktų specialistų aiškinimai yra subjektyvūs, šališki ir nereikšmingi: jie nedalyvavo atliekant teismo ekspertizę, niekaip negali paneigti visos reikšmingos informacijos, kurią ekspertė surinko, ištyrė ir kurią sūnus ekspertei nurodė ekspertizės atlikimo metu. Ieškovė neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Teismo ekspertizę šioje byloje atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė, kurios kvalifikacija ir kompetencija bei pateiktos ekspertizės objektyvumu ir išsamumu nėra jokio pagrindo abejoti. Be to, priešingai nei tuomet, kai teisės psichologijos specialistai rengė išvadą, atliekant teismo ekspertizę, joje dalyvavo tiek sūnus, tiek motina, tiek tėvas, todėl ekspertizė buvo atlikta itin išsamiai ir visapusiškai. Tai, kad prasidėjus skyrybų procesui būtent ieškovė nori izoliuoti vaikus nuo atsakovo ir neleisti jiems su atsakovu bendrauti, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas niekada prieš vaikus nenaudojo jokio fizinio ar psichologinio smurto ir kad nėra pagrindo išvadai, jog vaikų kontaktas su tėvu gali kelti grėsmę vaikams. Atsakovas visada rūpinosi vaikais, palaikė su jais glaudų tarpusavio ryšį, tą patvirtina ir bylos medžiaga. Atsakovas niekada nepiktnaudžiavo savo, kaip tėvo, valdžia, atsižvelgė į vaikų poreikius, skatino fiziškai ir dvasiškai tobulėti, parinkdamas tam atitinkamas vaikams prieinamas priemones ir organizuodamas jų užsiėmimus taip, kad jie augtų sveikai ir formuotųsi kaip visavertės asmenybės. Abiem vaikams buvo sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti, aplinka buvo saugi ir sveika. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nei su sūnumi, nei su dukterimi atsakovas niekada nesielgė žiauriai. Kasaciniame skunde nepagrįsta teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgyLTc4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-182-781/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-182-781/2022">e3K-3-182-781/2022</a> ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Kasacinis teismas sprendė bylą, kurioje apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota tėvo ir motinos valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu dėl tėvų (ypač motinos) piktnaudžiavimo alkoholiu ir nesirūpinimo savo vaiku. Kasacinis teismas minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria neterminuotai apribota tėvo valdžia, panaikino ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Kasacinis teismas minėtoje byloje, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog tėvas palaiko ryšį su sūnumi ir siekia juo rūpintis, reiškia norą, kad sūnus apsigyventų jo bute ir pan., taip pat pažymėjo, jog byloje nebuvo išsiaiškinta, kokie tėvo veiksmai buvo ar turėjo būti (bet nebuvo) atlikti, ar tai buvo pavieniai ar nuolat pasikartojantys veiksmai, kaip buvo pažeisti vaiko interesai, ar yra tėvo kaltė dėl neatliktų (nepakankamai atliktų) pareigų. Kasacinis teismas nurodė, jog tam, kad išsiaiškintų nurodytas aplinkybes, teismas turi įvertinti visus byloje esančius įrodymus (jei būtina, pareikalauti įrodymų papildomai) ir individualiai nustatyti, kas vaikui artimiausiu metu yra naudingiausia. Taigi, minėtos bylos aplinkybės esmingai skiriasi nuo šios civilinės bylos aplinkybių, nes atsakovas visada rūpinosi savo vaikais ir toliau siekia jais rūpintis, su jais bendrauti, alkoholiu nepiktnaudžiauja, ieškovė siekia apriboti atsakovo tėvo valdžią laikinai.

42.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl atsakovo iki santuokos įgytų trijų žemės sklypų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo turtas (žemės sklypai) nebuvo pagerintas iš esmės, vadinasi, ieškovė neįrodė, kad turtui pagerinti buvo panaudotos sutuoktinių lėšos. Taigi, neegzistuojant CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl trijų žemės sklypų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šių ieškovės reikalavimų atmetimas neužkerta kelio ieškovei pareikšti naujų reikalavimų, pvz., dėl kompensacijos priteisimo. Prie atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įgijimo ieškovė niekaip neprisidėjo. 0,78 ha žemės sklypas Nr. 3 buvo įgytas 2005 m. spalio 19 d., o kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta tik 2006 m. kovo 8 d., t. y. jau praėjus beveik pusei metų nuo minėto žemės sklypo įgijimo. 1,2349 ha žemės sklypą Nr. 2 ir 1,68 ha žemės sklypą Nr. 1 atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2006 m. birželio 6 d., o kredito sutartis su AB SEB banku sudaryta tik 2007 m. gegužės 25 d. Be to, teigdama, kad kreditai buvo mokami santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, ieškovė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, nors tokią pareigą turėjo. Pažymėtina, kad kasaciniu skundu neskundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria bylos dalį dėl žemės sklypo Nr. 4 pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe apeliacinės instancijos teismas nutarė perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

42.3. Atsakovo nuomone, egzistuoja pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, nes šią civilinę bylą nagrinėję teismai ignoravo dalį byloje esančių reikšmingų įrodymų, o tai lėmė iš dalies neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą ir dėl kasacine tvarka neapskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių. Neperžengus kasacinio skundo ribų būtų šiurkščiai pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Teismai iš esmės nenagrinėjo atsakovo reikalavimų, argumentų ir pateiktų įrodymų dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, reikalavimo kompensuoti atsakovui asmenines lėšas, panaudotas bendram turtui įsigyti, argumentų dėl ieškovės nepagrįsto reikalavimo priteisti iš atsakovo lėšas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra aiški: jos rezoliucinėje dalyje nėra aiškiai nurodyta, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo yra panaikinama, taip pat nenurodyta apie pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinimą. Dėl to ateityje neišvengiamai kils kausimų dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo dalyje pirmosios instancijos teisme apimties ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galiojimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

43. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Kasacijos objektas yra ta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo (sprendimo ar nutarties) dalis, dėl kurios kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktNzAxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-701/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-701/2025">e3K-3-39-701/2025</a>, 21 punktas).

44. Nors ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau kasaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą Nr. 4, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis nėra kasacijos objektas ir teisėjų kolegija jos teisėtumo netikrina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kasacijos objektas yra tos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir dėl šio reikalavimo priimtas naujas sprendimas – šį ieškovės reikalavimą atmesti, panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti žemės sklypai Nr.1–3, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), plotas – 1,680 ha, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), plotas – 1,2349 ha, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), plotas – 0,78 ha, (duomenys neskelbtini), ir dėl šių reikalavimų priimtas naujas sprendimas – šie ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti.

45. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas peržengti kasacinio skundo ribas ir patikrinti kasacine tvarka neapskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, dėl kompensacijos už atsakovo asmenines lėšas, panaudotas bendram turtui įsigyti, priteisimo bei dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo lėšas, yra iš esmės prašymas kasacine tvarka patikrinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, bet ne paduodant kasacinį skundą ir sumokant nustatyto dydžio žyminį mokestį, o paduodant atsiliepimą į kasacinį skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinimas. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka paduoti kasacinį skundą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija pagrindų savo iniciatyva peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovo prašymas peržengti kasacinio skundo ribas yra atmestinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo instituto taikymo, teismo ekspertizės įrodomosios reikšmės

47. Ieškovė kasaciniu skundu nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atsakovui taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą sūnaus atžvilgiu, remdamasis tik vienu įrodymu (2023 m. spalio 11 d. ekspertizės aktu), kurį paneigė 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvada ir kuris prieštarauja visiems kitiems įrodymams (vaiko nuomonei, psichologų ir vaiko teisių specialistų parodymams). Ieškovė taip pat teigia, kad, spręsdamas dėl abiejų vaikų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo vaikų nuomone ir interesais, o prioritetą suteikė tėvo teisei bendrauti su vaikais, nors su vaikais ne kartą bendravę specialistai pasakė, kad tėvo bendravimas jiems daro žalą.

48. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas arba jas vykdant aiškiai netinkamai, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

49. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2009">3K-3-95/2009</a>; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.180 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

50. Tėvų valdžios įgyvendinimas yra sudėtinė teisės į šeimos gyvenimo gerbimą dalis, kurios apsauga yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje, todėl šios teisės ribojimas galimas tik Konvencijoje nustatytais pagrindais ir sąlygomis (žr. plg. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90; par. 52; 2002 m. vasario 26 d. sprendimo Kutzner prieš Vokietiją, peticijos Nr. 46544/99, par. 58; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 74).

51. Pagal EŽTT formuojamą praktiką, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90). Be to, tėvų valdžios ribojimas galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje.

52. Pagal EŽTT praktiką, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241-687/2018">3K-3-241-687/2018</a>, 32 punktas).

53. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys Lietuvos teisėje yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI3LTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-327-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-327-378/2020">e3K-3-327-378/2020</a>, 32 punktas).

54. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų valdžios ribojimo bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2013).

55. Taigi nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2013).

56. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas laikinai riboti atsakovo valdžią vaikų atžvilgiu, vadovaudamasis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi (kai tėvai (tėvas ar motina) piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais).

57. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo teigti, kad byloje nustatyti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, rėmėsi teismo ekspertizės aktu, kuriame teismo ekspertas, atsakydamas į 10 ir 11 ekspertizės klausimus, nurodė, jog objektyvių duomenų apie iš tėvo vaikų patiriamą fizinį ar psichologinį smurtą nėra, be to, vertino kitus įrodymus kartu su ekspertizės aktu.

58. Išvadą, kad nėra pagrindo riboti tėvo valdžios, apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis teismo paskirtos ekspertizės aktu, o pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiuo aktu kaip prieštaraujančiu byloje surinktai medžiagai. Vertindamas ekspertizės aktą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akto išvados visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, prieštarauja vaikų tiesiogiai teisme išsakytai nuomonei, rašytiniams įrodymams (kad būtent atsakovas vaikams neigiamai atsiliepia apie motiną, o ne motina apie tėvą), taip pat prieštarauja vaikus išklausiusios psichologės nurodytoms išvadoms, su šeima aktyviai dirbančios Vaiko teisių tarnybos išvadoms bei 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvadai, kurioje nurodyta, kad ekspertizės akte Nr.103MS-168/2023 yra pastebėti dideli trūkumai, dėl kurių šis ekspertizės aktas iš dalies neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje pateikiamų nurodymų.

59. Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos teismo eksperto pareigos. Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kurias pareigas iš dalies pažeidė teismo ekspertė, iš jo argumentų darytina išvada, jog buvo pažeistos pareigos ekspertinius tyrimus atlikti moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais bei garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą (Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

60. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada pagal jos objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesnė už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, jei ji atlikta nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, yra prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, nepatikimais tyrimo metodais, tyrimas neišsamus, šališkas, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Tačiau ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAtNDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-40-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-40-403/2020">e3K-3-40-403/2020</a> 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

61. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nesirėmė ekspertizės aktu dėl to, kad, teismo nuomone, ekspertizės akto išvados prieštarauja rašytiniams įrodymams ir išreikštai vaikų nuomonei. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo konkrečiai ekspertizės aktas prieštarauja vaikus išklausiusios psichologės nurodytoms išvadoms, taip pat su šeima aktyviai dirbančios vaiko teisių tarnybos išvadoms.

62. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ekspertizės akto turinys ir išvados atitinka tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus ir neprieštarauja kitiems bylos įrodymams dėl šių argumentų.

63. Pirma, ekspertizės akto turinys ir santykis su kitomis teismų nustatytomis aplinkybėmis nepagrindžia ieškovės teiginio, kad teismo ekspertizė atlikta pažeidžiant eksperto pareigą garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą (Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ar kad ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto išvados prieitos visapusiškai ir nešališkai ištyrus įrodymus, objektyviai įvertinus visų šeimos narių daromą įtaką vaikui. Ekspertizės akte, atsakant į 9-ą klausimą, ar vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu yra nulemtas tėvo veiksmų, elgesio, nurodyta, kad, turimais duomenimis, tėvas yra vaikui daręs poveikį tiesiogiai ir netiesiogiai (išsakomos neigiamos nuostatos motinos atžvilgiu sūnui girdint, barimas dėl duotų parodymų jo nenaudai ir kt.), tačiau daroma išvada, kad šiuo metu sūnaus nenoras bendrauti su tėvu daugiausia yra nulemtas motinos daromo poveikio. Atsakant į 3-ią ekspertizės klausimą, ar vaikui daroma kartu gyvenančios motinos ar kitų asmenų įtaka dėl jo bendravimo su tėvu, ekspertizės metu buvo nustatyta, kad motinos (bei senelių) neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu (vaikui girdint), tėvo nuvertinimas ir pan. turi reikšmingos įtakos berniuko neigiamo požiūrio (nuostatų) į tėvą formavimui (berniuko kalboje vyrauja nuoskaudos tėvui dėl jo elgesio su motina) ir tarpusavio bendravimui (jų emocinis ryšys yra nutrūkęs). Taigi, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertizės aktas neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes patvirtina, kad sūnaus nenorui bendrauti su tėvu įtaką padarė tėvo elgesys, tačiau jame nurodyta ir tai, kad vaiko nenorą bendrauti lėmė ir motinos bei senelių neigiamų nuostatų išsakymas apie tėvą vaikui girdint.

64. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad berniukas išgyvena stiprų lojalumo konfliktą dėl tėvų konflikto ir kad kaip šių pernelyg intensyvių ir prieštaringų jausmų įveikos strategiją berniukas renkasi (nesąmoningai) susivienyti su vienu iš jų (šiuo atveju su motina). Vaiko teisių tarnybos atstovė patvirtino ir šią ekspertizės išvadą, nes taip pat nurodė, kad vaikas patiria lojalumo konfliktą, jog nenori bendrauti su tėvu dėl ilgai besitęsiančios konfliktinės situacijos šeimoje.

65. Antra, ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad ekspertizės išvados, tikėtina, prieitos moksliškai nepatvirtintais tyrimo metodais, dar ir dėl to ja vadovautasi nepagrįstai. Kaip minėta, atmesdamas ekspertizės aktą kaip įrodymą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir tuo, kad ieškovės pateiktoje 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvadoje nurodyta, jog, išanalizavus pateiktą teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-168/2023, jame yra pastebėti dideli trūkumai, dėl kurių šis ekspertizės aktas iš dalies neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, nustatančių teismo eksperto pareigą ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais.

66. Pažymėtina, kad išvadoje, kuria remiasi ieškovė, iš esmės tik keliamos abejonės, jog nepakanka duomenų įvertinti, ar šie metodai naudoti tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2023 m. gruodžio 7 d. teisės psichologijos specialistų išvados teiginiai yra nekonkretūs ir niekaip nepagrindžia, kad ekspertė tyrimus atliko ne pagal kompetenciją ar kad jos naudoti metodai – stebėjimas, pusiau struktūruotas pokalbis, psichologinio įvertinimo metodikos, gautos bylos ir dokumentų analizė – yra netinkami tyrimo metodai. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tokių teiginių nepakanka išvadai, kad ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatyme 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir dėl to yra pagrindas juo nesivadovauti.

67. Trečia, ieškovė kasaciniu skundu teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepagrįstai neatsižvelgė į vaikų nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

68. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTExLTM3OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-511-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-511-378/2016">e3K-3-511-378/2016</a>, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTItOTE2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412-916/2020">3K-3-412-916/2020</a>, 28 punktas).

69. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-444/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-444/2014">3K-3-444/2014</a>). Tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2014">3K-3-202/2014</a>).

70. Šiuo atveju aptartos ekspertizės akto išvados pagrindžia, kad sūnaus nenorą bendrauti su tėvu iš esmės lemia ieškovės ir atsakovo konfliktas bei sūnaus lojalumas motinos reiškiamai pozicijai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė neatsižvelgti į berniuko nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Pažymėtina, kad dėl dukters nenoro bendrauti su tėvu priežasčių nustatymo ekspertizė atlikta nebuvo, tačiau dėl berniuko atliktoje ekspertizėje buvo aptartos ypač konfliktinių tėvų santykių ir trečiųjų asmenų įtakos vaikų požiūriui į tėvą aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dukters bendravimo su tėvu, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir į tai, kad vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje pateikiamos ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos, jog mergaitė turi būti apsaugota nuo konfliktų šeimoje, mergaitei girdint neaptarinėti tarpusavio santykių, tačiau nenurodyta, kad rekomenduojama apriboti mergaitės bendravimą su tėvu.

71. Papildomai pažymėtina, kad nors ieškovė teigia, jog apeliacinės instancijos teismas neteikė prioriteto vaikų interesams, su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes, kaip minėta, geriausių vaiko interesų prioriteto principas suponuoja teismo pareigą ginti visus vaiko interesus nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant ne tik į vaiko nuomonę, bet ir į šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių su abiem tėvais palaikymą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

72. Kaip minėta, tėvų valdžios ribojimas yra kraštutinė priemonė ir taikytina tik tais atvejais, kai tėvų elgesys yra ypatingai netinkamas, nesuderinamas su vaiko teise augti saugioje aplinkoje. Šiuo atveju, nors bylos aplinkybės patvirtina, kad tėvas stokoja tėvystės įgūdžių, jo elgesys apeliacinės instancijos teismo pagrįstai nebuvo įvertintas kaip ypatingai netinkamas.

73. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog šiuo atveju egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai riboti tėvo valdžią, nes nėra objektyvių duomenų apie vaikų iš tėvo patiriamą smurtą, taip pat nenustatytos aplinkybės, jog tėvo valdžios ribojimas yra būtina ir proporcinga priemonė, derinanti vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai nusprendė, kad šiuo atveju vaikų teisė augti saugioje aplinkoje gali būti užtikrinta taikant mažiau teisę į šeimos gyvenimo gerbimą pažeidžiančią priemonę nei tėvo valdžios laikinas ribojimas, t. y. nustatant vaikų interesus užtikrinančią bendravimo tvarką su tėvu.

74. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tėvų valdžios ribojimą reglamentuojančias teisės normas ir proceso teisės normas, reglamentuojančias eksperto išvados vertinimą, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ieškovės reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios ribojimo atmesti.

75. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir priimtas naujas sprendimas – šį ieškovės reikalavimą atmesti, o bylos dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl ši nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

76. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

77. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506-969/2018">3K-3-506-969/2018</a>, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

78. Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi aplinkybe, kad sklypų pagerinimas pasireiškė tuo, jog ji iš esmės prisidėjo prie ginčo sklypų kainos sumokėjimo, nes atsakovas šią kainą mokėjo iš santuokoje gautų pajamų, kurios buvo sutuoktinių jungtinė nuosavybė, todėl ginčui aktuali CK 3.90 straipsnio 2 dalis. Ši norma nustato, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe turimas turtas, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, valdomos kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju įrodinėtinos aplinkybės yra tai, ar asmeninės nuosavybės teise valdomo turto dalis apmokėta iš lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir tai, ar panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

79. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė visą santuokos laikotarpį buvo bendraskole, kartu mokėjo kredito įmokas, didžioji dalis įsiskolinimo padengta būtent santuokos laikotarpiu ir ieškovė po santuokos nutraukimo lieka solidariąja bendraskole, todėl tai leidžia konstatuoti, jog ieškovės veiksmai laikytini „žymiais“ ir sudaro pagrindą nekilnojamąjį turtą pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nes aptariamam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

80. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis teismo padarytomis išvadomis nesutiko. Teisėjų kolegija vertino, kad nors yra patvirtinta bylos medžiaga, jog ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu savo lėšas panaudojo kreditui grąžinti pagal atsakovo gautas paskolas ginčo turtui įsigyti, bet vertino tai kaip aplinkybę, jog ieškovė davė lėšų sutuoktiniui turtui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju, kai sutuoktinė yra davusi lėšų ginčo turtui įsigyti, ji gali reikalauti tik pripažinti asmeninį atsakovo turtą bendrąja daline nuosavybe, nustatant dalis proporcingai įnašų vertei, arba kelti klausimus dėl lėšų susigrąžinimo, bet ne reikšti reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu.

81. Kasacinis teismas su šia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka, nes toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja CK 3.90 straipsnio 2 daliai, įtvirtinančiai sutuoktinio teisę reikalauti pripažinti kito sutuoktinio asmenine nuosavybe valdomą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, jei didesnė šio turto kainos dalis apmokėta iš lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

82. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTctOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417-969/2016">3K-3-417-969/2016</a>, 18 punktas). Tačiau gynimo būdas, kai kitam sutuoktiniui priteisiama kompensacija už daikto pagerinimus, taikomas tik tada, jei nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neviršija panaudotų lėšų, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

83. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi teisę tik į jos sumokėtų lėšų grąžinimą, būtų aktuali tik tuo atveju, jei teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prieitų prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sklypus bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi už didesnę ginčo sklypų dalį sumokėta ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomų lėšų. Tik tuo atveju teismas, dalindamas sutuoktinių turtą, turėtų spręsti dėl kompensacijos ieškovei priteisimo, tokiu būdu užtikrindamas sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą.

84. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas dėl asmeninio vieno sutuoktinio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir todėl nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog už ginčo sklypus sumokėta iš lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ar šios lėšos viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Kaip minėta, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 2 dalis) ir faktinių aplinkybių nenustato.

85. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypų Nr. 1–3 pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria bylos dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, dėl žemės sklypo Nr. 4 pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paliktina nepakeista, tai ir bylos dalis dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinti žemės sklypus Nr. 1–3 bendrąja jungtine nuosavybe perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi priimant ieškovės kasacinį skundą atidėtas 1674 Eur žyminio mokesčio mokėjimas (1874 Eur – 200 Eur) iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kadangi kasacinis skundas tenkintas iš dalies ir bylos dalis perduota nagrinėti pirmosios instancijos iš naujo, tai 1674 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą priteisimo valstybei klausimas ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui pagal galutinį bylos rezultatą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalis pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių A. B. ir J. B. nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 1,680 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 1,2349 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 0,78 ha, (duomenys neskelbtini), ir šie ieškinio reikalavimai atmesti, ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių A. B. ir J. B. nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 1,680 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 1,2349 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 0,78 ha, (duomenys neskelbtini), perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė