Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir pakeitimo tvarką, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-200-781/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02523-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 2.6.16.12

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės (pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Neringos savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys D. P., R. P., D. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir pakeitimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo panaikinti Neringos savivaldybės mero 2024 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo jis atsisakė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovės prašomu būdu; įpareigoti Neringos savivaldybę pakeisti (patikslinti) 2020 m. spalio 21 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2022 m. rugsėjo 1 d. susitarimą pakeisti sutartį, nustatant 0,1467 ha ploto valstybinės žemės sklypo individualizuotas dalis naudotis kiekvienam žemės sklype esančio pastato savininkui pagal UAB „Geosmart“ matininko parengtą žemės sklypo planą.

3. Ieškovė nurodė, kad Neringos savivaldybei pateikė žemės sklypo planą ir prašė jo pagrindu pakeisti 2020 m. spalio 21 d. sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir 2022 m. rugsėjo 1 d. pakeistą valstybinės žemės nuomos sutartį, išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 1/2 dalis ir likusioje dalyje esantis butas, pažymėta plane indeksu „G“, dalis dviejų sandėlių, pažymėtų plane indeksu „MN“, ir pastatas – virtuvė.

4. Neringos savivaldybės meras nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra nurodytos konkrečios nuomojamos žemės sklypo dalys, todėl nėra teisinio pagrindo keisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsnio 1 dalį, naudojimosi žemės sklypu tvarką gali nustatyti tik sklypo savininkai – bendraturčiai, o ne nuomininkai. Todėl nuomininkų tarpusavio susitarimai dėl žemės sklypo naudojimo negali sukelti teisinių pasekmių. Nei Civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nesuteikia nuomininkams teisės nustatyti naudojimosi valstybine žeme tvarkos. Be to, CK 4.75 straipsnis, reglamentuojantis bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, negali būti taikomas pagal analogiją valstybinės žemės nuomos santykiams, nes tai neatitiktų viešosios nuosavybės įgyvendinimo principų. Todėl keliems nuomininkams išnuomoto sklypo naudojimo tvarka negali būti nustatoma nei jų susitarimu, nei teismo tvarka.

5. Ieškovės vertinimu, atsakovė yra atsakinga už tai, kad sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka nustatytų išnuomojamo žemės sklypo dydį, reikalingą konkrečiam statiniui eksploatuoti. Šis dydis turi būti pagrįstas nustatyta tvarka parengtu žemės sklypo planu, kuriame pažymėti ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Plane turi būti aiškiai išskirtos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais, ir nurodyti šių dalių plotai. Jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems to paties statinio bendraturčiams, kiekvieno jų nuomojama dalis turi būti individualizuota. Ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai atsisakė vertinti ieškovės parengtą žemės sklypo planą ir pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, išskirdama valstybinės žemės sklype esančių pastatų bendraturčiams naudoti konkrečias žemės sklypo dalis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas priklauso valstybei. Nekilnojamasis turtas (gyvenamasis namas ir statiniai), esantis ant valstybinės žemės, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims. Teismas nusprendė, kad savivaldybė, kaip turto patikėtinė, valdanti valstybinės žemės sklypą, neturi įstatyme įtvirtintos pareigos (teisės) individualizuoti kiekvienam nekilnojamojo turto bendraturčiui tenkančios valstybinės žemės sklypo dalies būtent dėl tokių santykių specifikos. Priešingu atveju būtų pažeisti viešieji interesai ir valstybinės žemės nuomos specifikos principai. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir įpareigojus atsakovę pakeisti tik su ieškove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, toks sprendimas nesukeltų reikiamų teisinių pasekmių ir neišspręstų ginčo iš esmės.

8. Teismas nurodė, jog tam, kad būtų įgyvendintas sklypo dalies valdymas, ieškovė turėtų svarstyti galimybę išpirkti valstybinės žemės sklypą. Atsižvelgdamas į ginčo žemės sklypo specifiką bei ypatingą Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą, teismas padarė išvadą, kad Neringos savivaldybės mero sprendimas buvo priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10. Kolegija nurodė, kad valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti valstybinės žemės patikėtiniui. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Žemės sklypui priklausant vienam savininkui, naudojimosi juo tvarka pagal CK nuostatas nėra nustatoma. CK taip pat nereglamentuota, kad žemės sklypo nuomininkai turi teisę nusistatyti išsinuomoto žemės sklypo naudojimo tvarką.

11. Taisyklių 7 ir 32 punktai nustato, kad kai gyvenamasis namas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Išnuomojamos žemės sklypo dalys nėra individualizuojamos, t. y. nėra nustatoma, kuriomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis naudosis kiekvienas iš statinio bendraturčių.

12. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimo planas nėra suderintas su trečiaisiais asmenimis – nekilnojamojo turto, kuris yra žemės sklype, bendraturčiais. Ieškovė, prašydama pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal matininko parengtą žemės sklypo planą, su trečiaisiais asmenimis sudarytų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeisti neprašo. Kolegija sutiko su atsakovės argumentu, kad, tenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovės sutartis būtų pakeista, o trečiųjų asmenų valstybinės žemės nuomos sutartys liktų nepakeistos ir jose nebūtų nustatytos jokios individualizuotos naudojimosi žemės sklypu dalys.

13. Kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo pagal analogiją taikyti Taisyklių 8 ir 33 punktų nuostatų, nes Taisyklių 7 ir 32 punktuose yra aiškiai reglamentuoti atvejai dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo, kai žemės sklypas išnuomojamas jame esančio vieno pagrindinio daikto bendraturčiams, konkrečiai nurodant, jog tokiu atveju išnuomojamos žemės sklypo dalys nėra individualizuojamos. Taisyklių 8 ir 33 punktuose yra reglamentuoti atvejai, kai žemės sklype yra keli atskiri pagrindiniai daiktai ir būtent tuomet nustatyta, jog išnuomojant žemės sklypą yra išskiriama atskirai naudojama žemės sklypo dalis. Nagrinėjamam atvejui pritaikius Taisyklių 8 ir 33 punktų nuostatas, būtų pažeisti Taisyklių 7 ir 32 punktų reikalavimai. Įstatymo leidėjas yra imperatyviai reglamentavęs atvejus, kai nuomojamas valstybinės žemės sklypas, kuriame yra vienas pagrindinis statinys, ir atvejus, kai sklype yra keli pagrindiniai statiniai. Situacijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, kai tokiame sklype esantis nekilnojamojo turto objektas priklauso keliems bendraturčiams, yra sureguliuotos pagal Taisyklių 7 ir 32 punktus.

14. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, įvertino teisės aktų nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog ginčo žemės sklypas priklauso vienam savininkui – valstybei. Nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, priklauso keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu savivaldybė, kaip turto patikėtinė, neturi įstatyme įtvirtintos pareigos ar teisės individualizuoti kiekvienam nekilnojamojo turto bendraturčiui tenkančios valstybinės žemės sklypo dalies būtent dėl tokių santykių specifikos. Priešingu atveju būtų pažeisti viešieji interesai ir valstybinės žemės nuomos principai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 ir 260 straipsnių nuostatas. Sisteminis CPK 2 ir 260 straipsnių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas šalių ginčą turi išspręsti taip, kad tarp jų ateityje kiltų kuo mažiau ginčų dėl to paties objekto. Teismai pripažino, kad tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų yra kilęs ginčas dėl išnuomotos valstybinės žemės naudojimo. Sutarimo, kaip naudoti valstybinės žemės sklypą, šalys negali pasiekti. Spręsdami, kad valstybinės žemės sklypo nuomininkai neturi teisės reikalauti nustatyti konkrečiai jiems skirtas naudoti nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalis, teismai nepateikė ginčo santykiams aktualaus teisės aiškinimo, kaip turėtų būti sprendžiamas tokio pobūdžio ginčas pagal galiojančią teisę, kad tarp ginčo šalių būtų pasiekta taika. Ginčas dėl valstybinės žemės naudojimo ir atskirų dalių individualizavimo (nustatymo) tarp jame esančių statinių bendraturčių liko iš esmės neišspręstas. Tokiu atveju nebuvo pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

15.2. Teismai netinkamai taikė Taisyklių nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a> pateiktų išaiškinimų. Kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad, esant valstybinės žemės nuomininkų ginčui dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, valstybinės žemės nuomininkai turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo pagal Taisyklių nuostatas. Kaip matyti iš aptartų Taisyklių nuostatų (Taisyklių 3, 7, 8, 28, 31–32 punktai), būtent atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, o jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams, tai jiems nuomojamos žemės sklypo dalys turi būti individualizuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a>). Kasacinio teismo išaiškinimas paneigia teismų išvadas, kad savivaldybė, kaip turto patikėtinė, valdanti valstybinės žemės sklypą, neturi įstatyme įtvirtintos pareigos (teisės) individualizuoti kiekvienam nekilnojamojo turto bendraturčiui tenkančios valstybinės žemės sklypo dalies.

15.3. Teismai netinkamai taikė CPK 3 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo pagal analogiją taikyti Taisyklių 8 ir 33 punktų, nes Taisyklių 7 ir 32 punktuose yra aiškiai reglamentuoti atvejai dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo, kai žemės sklypas išnuomojamas žemės sklype esančio vieno pagrindinio daikto bendraturčiams, konkrečiai nurodant, jog tokiu atveju išnuomojamos žemės sklypo dalys nėra individualizuojamos. Teismų praktikoje pažymima, kad teisiškai sureguliuoti visas gyvenimiškas situacijas visose viešojo administravimo srityse yra objektyviai neįmanoma dėl viešosios teisės sričių specifikos, t. y. reguliuojamos veiklos platumo. Tokiais atvejais naudojami specialūs juridiniai metodai, t. y. įstatymo analogija arba teisės analogija, kurie tam tikra prasme konkrečiu atveju pašalina administracinio teisinio reguliavimo spragas ir leidžia išnagrinėti atitinkamą klausimą bei priimti vienokį ar kitokį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011). CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiesiogiai įstatymų nesureguliuotiems klausimams išspręsti teismai gali taikyti analogiją. Teismai, siekdami išspręsti ginčą, turėjo taikyti Taisyklių 33 ir 8 punktų nuostatas, kurios detalizuoja keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiriems objektams (pagrindiniams daiktams), eksploatuoti suformuoto vieno valstybinės žemės sklypo išnuomojimo jų savininkams žemės sklypo dalių dydžių nustatymo tvarką.

15.4. Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra valstybinės žemės sklype ir ieškovė moka valstybei nuomos mokestį už žemės sklypo dalies naudojimą, todėl, kilus ginčui tarp žemės sklype esančių pastatų bendraturčių ir nuomininkų dėl žemės sklypo konkrečių naudojimo dalių nustatymo, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė nustatytų konkrečią jai tenkančią nuomojamo žemės sklypo dalį. Priešingu atveju susidaro tokia situacija, kad nuomotojas nesuteikia nuomininkui tinkamo naudoti nuomojamo objekto, neužtikrina efektyvaus valstybinės žemės naudojimo ir valstybinės žemės nuomininkų teisių apsaugos.

16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Vien tai, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, nes nebuvo pagrindų jo tenkinti, nereiškia, kad buvo pažeistos CPK 2 ir 260 straipsnių nuostatos. Visiškas ginčo išsprendimas apima Neringos savivaldybės mero sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimą. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra žemės sklypo nuomininkų tarpusavio santykiai. Ieškovė kasaciniame skunde per plačiai aiškina CPK 260 straipsnį, teigdama, kad teismas galutiniu sprendimu turi išspręsti ginčą visiškai. Pagal CPK 260 straipsnį, teismas galutiniu sprendimu išsprendžia bylą iš esmės: tai reiškia, kad teismas privalo pasisakyti dėl pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat dėl atsikirtimų bei kitų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Tačiau įstatymas nereikalauja ir nesuteikia teismui kompetencijos viršyti pareikštų reikalavimų ribų ir spręsti dėl daugiau reikalavimų, nei ieškovas yra pareiškęs (CPK 265 straipsnio 2 dalis įtvirtina draudimą peržengti ieškinio ribas).

16.2. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismai pagal analogiją turėjo taikyti Taisyklių 8 ir 33 punktus ir atitinkamai nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką. Kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a> buvo kilęs ginčas dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, kai šiame sklype yra įregistruoti keli objektai (pagrindiniai daiktai). Atitinkamai minimai situacijai, kai valstybinės žemės sklype yra keli objektai (pagrindiniai daiktai), buvo taikyti Taisyklių 8 ir 33 punktai. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė nustatyti valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarką dėl žemės sklype esančio vieno pagrindinio daikto bendraturčiams. Todėl šiam ginčui taikytinos Taisyklių 7 ir 32 punktų nuostatos. Iš Taisyklių 7 ir 32 punktų matyti, kad kai gyvenamasis namas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Išnuomojamos žemės sklypo dalys nėra individualizuojamos, t. y. nėra nustatoma, kuriomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis naudosis kiekvienas iš statinio bendraturčių. Ginčo situacija yra sureguliuota ir jai taikytini Taisyklių 7 ir 32 punktai. Kadangi ginčo situacija yra sureguliuota teisės aktais, tai atitinkamai ieškovės kasaciniame skunde nurodomi teiginiai apie CPK 3 straipsnio pažeidimą ir privalėjimą taikant teisės analogiją ginčo situacijai pritaikyti Taisyklių 8 ir 33 punktų nuostatas yra neteisingi.

16.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad, patenkinus ieškovės reikalavimus, susidarytų situacija, jog ieškovės sutartis būtų pakeista, o trečiųjų asmenų valstybinės žemės nuomos sutartys liktų nepakeistos ir jose nebūtų nustatytos individualizuotos žemės sklypo dalys.

17. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymą ir pakeitimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

18. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju aktualus valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisinis reguliavimas, kai valstybinė žemė užstatyta fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Valstybinės žemės išnuomojimo tvarka detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnyje.

20. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (redakcija, galiojusi savivaldybės sprendimo priėmimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 16 d. – 2024 m. kovo 29 d.).

21. Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys; kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės nuomotojo sprendimu. Taisyklių 31 punkte pabrėžiama, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas.

22. Pagal Taisyklių 7 punktą, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis, įeinanti į bendrąją nuosavybę, nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

23. Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiriems objektams (pagrindiniams daiktams), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

24. Pagal Taisyklių 8 punktą, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiriems objektams (pagrindiniams daiktams), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

25. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

26. Taisyklių 8 punkte taip pat nurodyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

27. Taisyklių 8 punkte akcentuojama, kad kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės nuomotojo sprendimu.

28. Atsižvelgiant į aptartas Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad Taisyklių 7 ir 32 punktai reglamentuoja situaciją, kai valstybinės žemės sklypas parduodamas ar išnuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams. Tokiu atveju, atsižvelgiant į bendraturčių turimo turto dalį, jiems išnuomojama atitinkama žemės sklypo dalis. Pavyzdžiui, jeigu bendraturčiams priklauso po 1/2 dalį statinio, tokiu atveju išnuomojama po 1/2 žemės sklypo dalį. Tačiau naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatoma. Taisyklių 8, 33 punktai reglamentuoja atvejus, kai ant parduodamo (išnuomojamo) valstybinės žemės sklypo yra keli savarankiškai funkcionuojantys ir kaip atskiri objektai įregistruoti statiniai, o žemės sklypas yra suformuotas vienas. Tokiu atveju sutartyse turi būti aiškiai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai savarankiškai funkcionuojantis statinys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), kiekvieno bendraturčio dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 punktą. Taigi, ir tokiu atveju nėra nustatoma žemės sklypo naudojimo tvarka tarp bendraturčių, o tik nustatoma jam tenkanti žemės sklypo dalis.

29. Taigi, Taisyklės reglamentuoja išnuomojamų (parduodamų) valstybinės žemės sklypų sutarčių sudarymo tvarką, nustato, kokio dydžio sklypas išnuomojamas, kokia sklypo dalis tenka statinio bendraturčiui ir kt. Taisyklės nereglamentuoja, kokia tvarka statinių bendraturčiai naudojasi jiems išnuomota valstybinės žemės sklypo dalimi, jose nėra nustatyta valstybinės žemės patikėtinio pareiga sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nustatyti išnuomojamo žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp statinio bendraturčių.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDAtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-640-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-640-611/2015">3K-3-640-611/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Sutarties laisvės principas turi būti derinamas su viešosios teisės principu ir teisės aktais, kuriuose reglamentuojama tokio turto nuoma. Valstybės turto patikėtiniams teisė disponuoti turtu suteikta tik laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-299/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-299/2012">3K-3-299/2012</a>).

32. Pabrėžtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai veikia pagal įstatymo viršenybės principą. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo įtvirtintų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovei buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, nes ant valstybinės žemės sklypo stovi ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis ir kiti statiniai. Kita dalis gyvenamojo namo su jame esančiais butais nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Jiems, atitinkamai jų turimai gyvenamojo namo daliai, taip pat buvo išnuomota dalis valstybei priklausančio žemės sklypo. Ieškovė kreipėsi į Neringos savivaldybę, prašydama pakeisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį pagal matininko parengtą žemės sklypo naudojimo planą. Ieškovė iš esmės savo reikalavimu siekė, kad savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nustatytų žemės sklypo naudojimo tvarką tarp gyvenamojo namo bendraturčių. Neringos savivaldybė nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartyse nėra nurodytos konkrečios nuomojamo žemės sklypo dalys ir keisti nuomos sutartį savivaldybė neturi teisinio pagrindo. Teismai taip pat nenustatė teisinio pagrindo ieškovės nurodytu būdu pakeisti jos ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį.

34. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar savivaldybė, atliekanti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, turi pareigą pakeisti nuomininko sudarytą nuomos sutartį, nustatydama išnuomotos valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarką. Ieškovė teigia, kad nors teismai konstatavo, jog tarp statinių bendraturčių yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos, tačiau jis liko neišspręstas, taip pažeidžiant civilinio proceso principus.

35. Kalbant apie valstybinės žemės nuomos sutarčių keitimą, pažymėtina tai, kad nei įstatymo nuostatos (CK 6.223 straipsnis), nei kasacinio teismo praktika nepaneigia valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo galimybės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti (išskyrus Taisyklių 45 punkte nustatytą atvejį, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY2LTk2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-166-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-166-969/2021">e3K-3-166-969/2021</a>, 34 punktas).

36. Pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį, sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagrindas pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį yra siejamas su siekiu užtikrinti nuomos teisinių santykių atitiktį galiojantiems teisės aktams, Taisyklių nuostatoms. Pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį ir joje nustatyti tokias sąlygas, kurios nėra įtvirtintos teisės aktuose, būtų nesuderinama su imperatyviai reglamentuota valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo tvarka. Taigi, valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama taip, kaip teisės aktai nereglamentuoja.

37. Kasacinio teismo praktikoje valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai taip pat siejami su atitiktimi Taisyklių nuostatoms. Pvz., kai, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, ant valstybinės žemės sklypo esant keliems savarankiškiems statiniams, nebuvo išskirtos jiems naudoti reikalingos žemės sklypo dalys, kaip to reikalaujama pagal Taisyklių 8 ir 33 punktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a>), arba keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNy05MTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-7-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-7-915/2019">e3K-3-7-915/2019</a>), arba siekiant ištaisyti ankstesnes klaidas, sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su neturinčiu teisės į viso žemės sklypo nuomą asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYyLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-262-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-262-969/2020">e3K-3-262-969/2020</a>), arba kai keičiamos valstybinės žemės sklypo dalys statiniams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY2LTk2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-166-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-166-969/2021">e3K-3-166-969/2021</a>).

38. Tačiau savivaldybės teisė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį neturėtų būti suprantama kaip jos pareiga nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką nuomos sutartyje ieškovės norimu būdu. Ieškovė neįrodė teisinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pagal Taisyklių nuostatas pakeisti nuomos sutartį, pvz., kad jai išnuomota netinkamo dydžio žemės sklypo dalis, kad ant žemės sklypo esantys kiti nuosavybės teise priklausantys statiniai yra savarankiški objektai ir pagal Taisyklių 8, 33 punktus turėtų būti nustatyta atskira žemės sklypo dalis jiems naudotis ar pan.

39. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų tenkinti ieškovės reikalavimą ir pakeisti nuomos sutartį nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovės pateiktą planą.

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti pakeista siekiant užtikrinti atitiktį teisės aktų, tarp jų ir Taisyklių, nuostatoms (įrodžius, kad sutartis jau sudarymo metu neatitiko Taisyklių nuostatų, reglamentuojančių nuomos sutarties sudarymo tvarką) arba kitais įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais.

41. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai atsisakė pagal analogiją taikyti Taisyklių 8 ir 33 punktus, nurodę, kad Taisyklių 7 ir 32 punktuose yra aiškiai reglamentuoti atvejai dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo, kai žemės sklypas išnuomojamas žemės sklype esančio vieno pagrindinio daikto bendraturčiams ir tokiu atveju išnuomojamos žemės sklypo dalys nėra individualizuojamos. Ieškovės vertinimu, nuomos sutartis galėjo būti pakeista vadovaujantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, pagal jos pateiktą planą, nurodant, kuria konkrečiai žemės sklypo dalimis gali naudotis ieškovė ir tretieji asmenys.

42. Kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas iš teisės spragų užpildymo būdų yra įstatymo arba teisės analogija. Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios, teisės normos.

43. Minėta, kad Taisyklių 7, 32 ir 8, 33 punktai reglamentuoja skirtingas nuomos sutarties sudarymo situacijas; Taisyklės apskritai nereglamentuoja žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo tarp nuomininkų, kurie yra ant valstybinės žemės sklypo esančių statinių bendraturčiai; valstybinės žemės patikėtiniui, sudarant nuomos sutartis, nėra įtvirtinta pareiga nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad, viena vertus, tai nėra teisės spraga, kurią reikėtų užpildyti taikant Taisyklių 8, 33 punktus, todėl nepagrįstais pripažintini ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl CPK 3 straipsnio 7 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo, kita vertus, ieškovės nurodytos specialiosios normos pagal analogiją netaikytinos.

44. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės kasacinio skundo argumentais, kad teismai, padarę išvadą, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pakeisti šalių sudarytą nuomos sutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a> pateiktų išaiškinimų. Nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad, esant valstybinės žemės nuomininkų ginčui dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo pagal pirmiau aptartas Taisyklių nuostatas. Ieškovės nuomone, šis kasacinio teismo išaiškinimas paneigia teismų išvadą, kad savivaldybė, kaip valstybės turto patikėtinė, neturi įstatyme įtvirtintos pareigos (teisės) individualizuoti kiekvienam nekilnojamojo turto bendraturčiui tenkančios valstybinės žemės sklypo dalies.

45. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMtNDIxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-33-421/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-33-421/2025">e3K-3-33-421/2025</a> 51 punktą).

46. Esminis skirtumas tarp šios ir kasacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a> yra tas, kad išnagrinėtoje byloje vieno žemės sklypo nuomininkai buvo kelių savarankiškų statinių savininkai. Tarp nuomininkų kilo ginčas dėl naudojimosi išnuomotu valstybinės žemės sklypu, nes nebuvo nustatyta, kuri žemės sklypo dalis priskirta konkrečiam statiniui naudoti, kaip tai nustatyta Taisyklių 8 ir 33 punktuose, t. y., žemės sklype esant keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, nebuvo nustatyta tam statiniui naudoti priskirta žemės sklypo dalis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo savininkai, byloje nebuvo nustatyta, kad kiti žemės sklype esantys statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys, todėl teismai pagrįstai nusprendė, kad keisti sutartis vadovaujantis Taisyklių 8, 33 punktais nėra teisinio pagrindo. Įvertinę skirtingas bylų faktines aplinkybes ir šioje byloje nenustatę Taisyklių 8, 33 punktų taikymo pagrindų, teismai, atmetę ieškovės ieškinį, nuo kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-611/2019">e3K-3-380-611/2019</a> pateiktų išaiškinimų nenukrypo.

Dėl CPK 2 straipsnio, reglamentuojančio civilinio proceso tikslus, ir CPK 260 straipsnio, reglamentuojančio galutinio sprendimo priėmimo tvarką, aiškinimo ir taikymo

47. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismai, atmetę jos ieškinį, netinkamai taikė CPK 2 straipsnį, reglamentuojantį civilinio proceso tikslus, ir CPK 260 straipsnį, nustatantį galutinio sprendimo priėmimo tvarką, nes ginčas dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo ir atskirų dalių nustatymo tarp jame esančių statinių bendraturčių liko iš esmės neišspręstas.

48. CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-378/2018">3K-3-229-378/2018</a>, 38 punktas).

49. Civilinio proceso tikslų įgyvendinimas nėra siejamas su konkrečiu bylos rezultatu vienos ar kitos šalies naudai. Kad ieškinys būtų patenkintas, teismas privalo nustatyti, jog tam yra teisinis ir faktinis pagrindas. Aplinkybė, kad ieškovo ieškinys atmestas, nereiškia, jog nebuvo pasiekti civilinio proceso tikslai. Tai gali reikšti, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą arba kad neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Taigi, ieškinio atmetimas, kai teismas pagrįstai konstatuoja, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo jo tenkinti, negali būti pripažįstamas CPK 2 straipsnio pažeidimu.

50. CPK 260 straipsnyje įtvirtinta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Šis straipsnis patvirtina, kad galutinį sprendimą teismas byloje priima tik tuomet, kai ištiria visus byloje esančius įrodymus, išklauso ginčo šalis, liudytojų paaiškinimus, įvertina ekspertizės, jei ji buvo paskirta, išvadas, pašalina kilusius neaiškumus ir gali priimti sprendimą dėl visų pareikštų ieškinio reikalavimų. Jeigu galutinį sprendimą byloje teismas priima ištyręs visus byloje esančius įrodymus, tačiau nenustatęs pagrindų patenkinti ieškinio reikalavimų, sprendimas laikytinas atitinkančiu CPK 260 straipsnį.

51. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pats ieškovas savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais yra saistomas ieškovo pasirinkimo – teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. neturi teisės savo iniciatyva pakeisti faktinį ieškinio pagrindą, taikyti kitą, negu reikalauja ieškovas, teisių gynimo būdą ir pan., nebent proceso įstatymas suteikia teismui tokias teises (pvz., CPK 376 straipsnio 3–4 dalys, 417–418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350-701/2018">3K-3-350-701/2018</a>, 23 punktas).

52. Taigi, ieškinio patenkinimas gali priklausyti ir nuo ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo, t. y. teismas gali nustatyti, kad ieškovo pasirinktu būdu nėra teisinių prielaidų patenkinti ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismams nenustačius teisinių pagrindų patenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti ieškovės ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį ieškovės nurodytu būdu, o teisėjų kolegijai nenustačius, kad teismai, atmetę ieškovės ieškinį, netinkamai taikė valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, aplinkybė, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 2 straipsnį ar 260 straipsnį.

53. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir pakeisti ieškovės ir atsakovės sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovės nurodytu būdu, nepažeidė CPK 2 straipsnio, reglamentuojančio civilinio proceso principus, ir CPK 3 straipsnio 7 dalies, nustatančios įstatymo ar teisės analogijos taikymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ginčui aktualiu klausimu, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

57. Kasacinį skundą atmetus, ieškovės kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

58. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1427,80 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikė išlaidų faktą ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1–3 dalys).

59. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Neringos savivaldybei (j. a. k. 188754378) iš ieškovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1427,80 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt septynių Eur 80 ct) kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Jūratė Varanauskaitė

Agnė Tikniūtė