Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-236/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01437-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.7; 35.6.3;

36.1; 52.3; 113.6.1.3; 114.11; 114.12

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Garantas“, uždarosios akcinės bendrovės „Garantas investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Birutės 24“, uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus ir Girėno 20“, uždarosios akcinės bendrovės „Gudų 13“, uždarosios akcinės bendrovės „Naugarduko 97“, uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių 124“, uždarosios akcinės bendrovės „Ševčenkos 19“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stogrysta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Garantas“, uždarajai akcinei bendrovei „Garantas investment“, uždarajai akcinei bendrovei „Birutės 24“, uždarajai akcinei bendrovei „Dariaus ir Girėno 20“, uždarajai akcinei bendrovei „Gudų 13“, uždarajai akcinei bendrovei „Naugarduko 97“, uždarajai akcinei bendrovei „Savanorių 124“, uždarajai akcinei bendrovei „Ševčenkos 19“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių savigyną, (daikto) sulaikymo teisę bei netesybų sumažinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių privalomą bylos sustabdymą, įrodymų vertinimą ir naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „Stogrysta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 307 186,14 Lt skolą, 104 903,11 Lt delspinigių, 8,28 procento procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš šalių sudarytų trijų Statybos rangos sutarčių Nr. 2008/08-02, Nr. 2008/11-01 ir Nr. 09-10/14/1, kuriomis ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti Policijos komisariato, esančio Anykščiuose, Troškūnų g. 3, šlaitinio stogo įrengimo ir bituminio stogo rekonstrukcijos darbus bei fasado įrengimo darbus, ir VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės pastatų (1D3/p, 2D3/p, 12D3/p) rekonstrukcijos darbus, o atsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo atsiskaityti už juos. Pagal šias sutartis ieškovas atliko 527 213,77 Lt vertės darbus, atsakovas juos priėmė, tačiau sumokėjo tik dalį pinigų – 220 027,63 Lt ir liko skolingas 307 186,14 Lt. Statybos rangos sutartimis šalys sutarė skaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, ieškinio pareiškimo dienai neapmokėta delspinigių suma sudaro 104 903,11 Lt. Ieškovas pabrėžė, kad prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoriai yra komerciniai, nustatytas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Garantas“ buvo reorganizuotas atskyrimo (padalijimo) būdu – jo teisės ir pareigos perėjo UAB „Garantas“, UAB „Garantas investment“, UAB „Birutės 24“, UAB „Dariaus ir Girėno 20“, UAB „Gudų 13“, UAB „Naugarduko 97“, UAB „Savanorių 124“ ir UAB „Ševčenkos 19“. Ieškovas iki atsakovo reorganizavimo pabaigos išsiuntė reikalavimą atsakovui UAB „Garantas“ dėl papildomo teisių užtikrinimo pateikimo, tačiau atsakovas nepateikė atsakymo į ieškovo prašymą ir papildomai neužtikrino ieškovui savo prievolių įvykdymo. Tokiu atveju pagal rangos sutartis už atsakovo UAB „Garantas“ neįvykdytas prievoles atsako solidariai visos po įmonės reorganizavimo veikiančios bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 68 straipsnio 3, 4 dalys). Ieškovas pažymėjo, kad nėra žinoma, koks atsakovo „Garantas“ turtas ir prievolės buvo perduotos atskirtoms įmonėms.

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko motyvuodami tuo, kad pagal restruktūrizavimo sąlygas UAB „Garantas“ prievolės pagal Statybos rangos neįvykdytas sutartis perėjo tik atsakovui UAB „Garantas“. Ieškovas būtų galėjęs reikalauti papildomo prievolės užtikrinimo tik tuo atveju, jeigu atsakovui UAB „Garantas“ po restruktūrizavimo būtų pasunkėjusios prievolės ieškovui įvykdymo galimybės. Atsakovas UAB „Garantas“ yra sukaupęs net 4 691 349 Lt indėlių ir yra pajėgus įvykdyti ieškovui savo įsipareigojimus. Be to, ieškovas tinkamai neinformavo atsakovo UAB „Garantas“ apie savo norą gauti papildomą prievolės užtikrinimą. Atsakovai nurodė, kad atsakovas UAB „Garantas“ yra sulaikęs ieškovui mokėtinas lėšas pagal pirmiau nurodytas sutartis, nes ieškovas nėra tinkamai atlikęs visų subrangos darbų ir ištaisęs jų trūkumų (CK 4.229, 6.69 straipsniai). Taip pat nesutiko su prašoma priteisti delspinigių suma, nes prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl mažintini.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui priteisė solidariai iš atsakovų 307 186,14 Lt skolos, 52 451,56 Lt delspinigių ir 8,28 procentų procesines palūkanas, taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis 7 596 Lt žyminio mokesčio ir 6025 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo prašomos priteisti skolos dydžio. Įvertinęs atsakovo UAB „Garantas“ argumentus dėl jo teisės sulaikyti ginčo skolos sumą iki ieškovas pašalins atliktų darbų trūkumus, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių nesusiformavo daikto sulaikymo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-257/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-257/2008">3K-3-257/2008</a>), nes atsakovas UAB „Garantas“ ieškovo atliktus darbus priėmė 2008–2009 metų laikotarpiu ir nepateikė įrodymų, jog būtų pranešęs ieškovui apie mokėjimų sulaikymą iki ieškinio pareiškimo, kad atsakovas UAB „Garantas“ iš dalies atsiskaitė su ieškovu už šio atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo UAB „Garantas“ derybų dėl skolinių bei garantinių įsipareigojimų įskaitymo ar perkėlimo faktą paneigia ieškovo 2010 m. sausio 27 d. pranešimas dėl galimo bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Garantas“ ir 2009 m. lapkričio 30 d. priminimas dėl skolos sumokėjimo. Atsakovo UAB „Garantas“ nereagavimą į šiuos ieškovo raštus teismas traktavo kaip įrodymą, kad ieškovas iš tiesų nebuvo informuotas apie pinigų sulaikymą. Atsakovo UAB „Garantas“ argumentų dėl ieškovo atsakomybės už darbų defektus teismas nenagrinėjo, nurodęs, kad, atsakovui nepateikus priešieškinio, jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismo vertinimu, atsakovui UAB „Garantas“ iš ieškovo priėmus statybos rangos darbus ir nenurodžius jų defektų, atsirado prievolė apmokėti už atliktus darbus sutartyse nustatytais terminais ir tvarka.

Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Garantas“ tinkamai nesureagavo į ieškovo pareiškimą dėl papildomo prievolių užtikrinimo bei papildomai neužtikrino savo prievolių ieškovui, todėl pagal ABĮ 68 straipsnio 4 dalį už neįvykdytą prievolę turi atsakyti visos po atsakovo UAB „Garantas“ reorganizacijos veikiančios įmonės. Atsakovų atsakomybės solidarumą teismas taip pat pripažino vadovaudamasis ir ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nes atsakovo UAB „Garantas“ atskyrimo sąlygų 9.18 punkto formuluotė, kad, iš atsakovo UAB „Garantas“ atskyrus turto valdymo veiklą ir ją perdavus atitinkamoms atskiriamoms bendrovėms, atsakovui UAB „Garantas“ lieka turtas, teisės ir pareigos, susijusios su statybos veikla, kurie šiose atskyrimo sąlygose nenurodyti, yra neaiški. Vien abstrakčiai nurodžius, kad atsakovui UAB „Garantas“ lieka turtas, teisės ir pareigos, susijusios su statybos veikla, turi būti vadovaujamasi ABĮ 68 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus dėl geros jo turtinės padėties, nes su ieškovu buvo atsiskaitoma tik dalimis, didžioji dalis skolos nėra padengta. Aiškindamas ABĮ 66 straipsnio 3 dalį sisteminiu bei loginiu aiškinimo būdais teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas UAB „Garantas“ galėjo neteikti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo tik tuo atveju, jeigu jo įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas būtų pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Tačiau šiuo atveju atsakovo įsipareigojimų įvykdymas nebuvo užtikrintas nė vienu iš šių būdų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Garantas“ neturėjo teisės atsisakyti papildomai užtikrinti savo įsipareigojimų ieškovui įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo nuomonei, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai, įvertinus jų ir skolos santykį, yra aiškiai per dideli, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalys yra privatūs verslo subjektai, atsakovas UAB „Garantas“ gera valia neatsiskaitė su ieškovu, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomų priteisti delspinigių dydį sumažino iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl ieškovo atliktų ir atsakovo priimtų darbų apmokėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad byloje pateikti Policijos komisariato stogo ir fasado rekonstrukcijos (įrengimo) atliktų darbų perdavimo aktai patvirtina, kad ieškovas atliko 125 126 Lt vertės stogo rekonstrukcijos ir 368 063 Lt vertės fasado įrengimo darbus, o atsakovas juos priėmė be pastabų. 2011 m. spalio 27 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-2108 Policijos komisariato rekonstrukcijos darbai pripažinti baigtais ir užsakovas yra visiškai atsiskaitęs su generaliniu rangovu (atsakovu) už Policijos komisariato rekonstrukcijos darbus. 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų pagal 2009 m. spalio 14 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 09-10/14/1, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti 62 720 Lt vertės VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės trijų pastatų (1D3/p, 2D3/p, 12D3/p) rekonstrukcijos darbus, 1D3/p pastate pridavimo aktas patvirtina ieškovą atlikus 34 025,15 Lt vertės darbus ir atsakovą juos priėmus be pastabų. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2009 m. lapkričio 30 d. aktu iš generalinio rangovo priėmė visų trijų pastatų rekonstrukcijos darbus konstatuodama, kad atlikti darbai atitinka nustatytus reikalavimus ir tinkami naudoti, o 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. K2-631 patvirtino, jog visi ligoninės pastatų stogų rekonstrukcijos darbai atlikti tinkamai ir laiku; statybos žurnale nėra įrašų apie UAB „Stogrysta“ netinkamą darbų atlikimą ir ligoninė 2009 m. gruodžio 22 d. yra visiškai atsiskaičiusi su generaliniu rangovu UAB „Garantas“ už šiame objekte atliktus rekonstrukcijos darbus. Taigi teismas nustatė, kad atsakovas yra priėmęs iš ieškovo visus rangos darbus pagal visas tris rangos sutartis, šie yra perduoti užsakovams, o pastarieji yra visiškai atsiskaitę už šiuos darbus su generaliniu rangovu. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymu, kad, užsakovams perdavus darbus, jie generaliniam rangovui būtų reiškę reikalavimus dėl netinkamai ar ne visų atliktų statybos darbų Policijos komisariate ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus rangos darbus, nes nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas kurių nors nurodytų akte darbų neatliko ar juos atliko netinkamai. Be to, UAB „Garantas“ ieškovui pareikštos pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (2010 m. balandžio 16 d.) dėl skolos priteisimo, o dalis darbų atsakovo jau buvo priimti ir perduoti užsakovui (VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei) bei pripažinti tinkamai atliktais ir už juos atsiskaityta. Atsakovas negrindžia savo procesinių dokumentų argumentais, kad savo ir (ar) kitų subrangovų lėšomis bei jėgomis ištaisė darbo trūkumus ar defektus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti išvadų, kad rangos darbai buvo atlikti ne visi ar su trūkumais.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dar 2009 m. lapkričio 30 d. pranešimu reikalavo atsakovo sumokėti skolą už Policijos komisariato rekonstrukcijos darbus. 2009 m. gruodžio 18 d. reikalavo papildomai užtikrinti atsakovą savo prievolių įvykdymą dėl atsakovo UAB „Garantas“ reorganizavimo, o 2010 m. sausio 27 d. informavo atsakovą apie bankroto bylos inicijavimą, jeigu atsakovas neatsiskaitys su ieškovu. Atsakovas dėl reikalaujamų apmokėti darbų kokybės pretenzijų nereiškė ir, tik ieškovui teismui pateikus ieškinį, 2010 m. gegužės 28 d. kreipėsi į ieškovą reikalaudamas ištaisyti statybos trūkumus Policijos komisariate ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Tai rodo, kad tarp šalių nesusiformavo daikto sulaikymo teisiniai santykiai, nes ieškovas sutartyse nustatytu atsiskaitymo laikotarpiu neturėjo pagrindo manyti, kad neatsiskaitoma dėl darbų trūkumų. Be to, aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas pripažįsta pareigą ištaisyti darbų trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti, tačiau teigia, kad nėra gavęs tokio atsakovo reikalavimo. Atsakovas taip pat neprašė sumažinti darbų kainos ar atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovas nesiremia Rangos sutartyse numatyta sulaikymo teise, be to, ir sulaikymo suma neatitinka ieškovo reikalavimo. Taip pat atsakovas nepagrįstai remiasi ir daikto sulaikymo nedalumu. Net ir garantiniu laikotarpiu paaiškėję darbų trūkumai taip pat nesuteikia teisės atsakovui UAB „Garantas“ naudotis ieškovui visų priklausančių pinigų sulaikymo teise.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl solidariosios atsakovų atsakomybės ir tuo, kad ieškovas turėjo pagrindo abejoti atsakovo mokumu.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje netesybos (delspinigiai) atsirado iš sutartinių santykių ir jų pobūdžio (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), o sutarties sąlygos buvo parengtos atsakovo iniciatyva. Kadangi atsakovai gera valia nevykdė savo prievolių, o prašoma priteisti ieškinio suma yra didelė, nustačius, kad netesybos sudaro daugiau nei trečdalį skolos sumos ir remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, tai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamų netesybų dydį iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme viso proceso metu keitė savo gynybos poziciją dėl pinigų sulaikymo teisės, nereikalavo sumažinti rangos darbų kainų ar atlyginti nuostolius, o pinigų sulaikymo dydį pagrindė tik po beveik dvejų metų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme, paskutinio posėdžio metu pateikdami teismo ekspertizės aktus, nors byloje nebuvo tokios paskirtos. Teismo nuomone, toks atsakovų elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu veikimu, siekiant operatyvaus bylos išnagrinėjimo. Atsakovai dėl objektyvių priežasčių neturėdami galimybės teismui pateikti atitinkamų įrodymų, privalėjo apie tai informuoti teismą ir kitą proceso šalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai šioje byloje tinkamai ir laiku neįgyvendino savo teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo pridėti atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui prieštarautų apeliacijos paskirčiai ir tikslams.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje subrangovas reiškia reikalavimą generaliniam rangovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o šis viso proceso metu tokį reikalavimą ginčijo, remdamasis darbų trūkumais formaliai ir statybos terminais nurodydamas atliktų darbų trūkumus. Atsakovas nereiškė reikalavimo sumažinti darbų kainas ar atlyginti nuostolius dėl ištaisytų darbų trūkumų ir pateikė darbų trūkumų vertę tik paskutinio teismo posėdžio metu. Nors šiuo metu atsakovas Vilniaus apygardos teismui yra pateikęs ieškinį, prašydamas sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą pagal rangos sutartis, tarp šių bylų nėra prejudicinio ryšio, kad būtų pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tai, kad atsakovai pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą likus tik vienai darbo dienai iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio datos, laikytina atsakovu siekiu kuo ilgiau išvengti atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl privalomojo bylos sustabdymo

Kasatoriai nurodo, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Atsakovai šioje byloje nesutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu, tvirtindami, kad ieškovo atlikti statybos rangos darbai turi trūkumų, kurie iki šiol ieškovo nėra ištaisyti, todėl atsakovas sulaikė prašomas priteisti pinigų sumas tol, kol ieškovas nustatytus trūkumus pašalins. Kasatorių nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo UAB „Garantas“ nurodytus ieškovo atliktų darbų defektus ir priimti juos patvirtinančius rašytinius įrodymus. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5619-258/2013, kurioje atsakovas yra pareiškęs reikalavimą sumažinti ieškovo atliktų statybos darbų kainą tokia pinigų suma, kokia yra reikalinga statybos darbų trūkumams pašalinti ar neatliktiems statybos darbams užbaigti ir kuri yra gerokai didesnė (455 493,17 Lt), nei ieškovo prašoma priteisti skolos suma (307 186,14 Lt) šioje civilinėje byloje. Kasatorių teigimu, nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje tiesiogiai priklausys ir teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl tų aplinkybių, kurios yra Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., ieškovo atliktų darbų trūkumai). Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas šalių ginčas dėl ieškovo atliktų darbų kainų sumažinimo nebeteko prasmės, nes atsakovas privalės įvykdyti ieškovo reikalavimus pagal skundžiamą nutartį anksčiau, nei bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje.

Dėl įrodymų vertinimo ir naujų įrodymų pateikimo

Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas UAB „Garantas“ yra priėmęs visus darbus pagal ginčo rangos sutartis. Ieškinys šioje byloje pareikštas tik dėl tų darbų apmokėjimo, kurie yra atsakovo priimti, tačiau nėra visi darbai pagal ginčo sutartis. Dėl atsakovo nepriimtų darbų vyksta atskiras teisminis ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-19894-101/2013). Apeliacinės instancijos teismo išvadas apie atsakovo pareigą apmokėti už tinkamą ieškovo darbų atlikimą paneigia ir paties ieškovo paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat du ekspertizės aktai, kuriuos teismai nepagrįstai atsisakė priimti ir pridėti prie bylos. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė prie bylos pridėti šiuos ekspertizės aktus ne dėl to, kad atsakovai praleido kokį nors terminą jiems pateikti, o todėl, kad juos laikė nesusijusiais su bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko, konstatuodamas, kad atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus rangos darbus, nes iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad ieškovas kokių nors darbų neatliko ar kad jie buvo atlikti netinkamai. Kasatorių nuomone, teismai, spręsdami šį teisminį ginčą, turėjo aiškintis, analizuoti ir vertinti, ar atsakovas UAB „Garantas“ pagrįstai naudojasi daikto sulaikymo teise, ką galima nustatyti tik įvertinus, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal visas tris ginčo rangos sutartis. Skundžiama nutartimi atsisakius prie bylos pridėti du ekspertizės aktus iš esmės buvo paneigta atsakovų teisė ir pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis buvo remiamasi kaip atsikirtimų pagrindu.

Dėl savigynos ir daikto sulaikymo teisės

Kasatorių teigimu, nagrinėjamu atveju teismai privalėjo aiškintis, ar yra visos kasacinės instancijos teismo praktikoje nustatytos sąlygos daikto (lėšų) sulaikymo teisei atsirasti: 1) ar atsakovas UAB „Garantas“ valdo ieškovui priklausantį daiktą (lėšas); 2) ar atsakovas turi vykdyti reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu; 3) ar ieškovas nevykdo šios reikalavimo teisės. Atsakovas neginčija savo pareigos sumokėti ieškovui už jo tinkamai įvykdytus įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas valdo ieškovui priklausančias lėšas (307 186,14 Lt). Ieškovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl atsakovas UAB „Garantas“ turi vykdytiną reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu.

Dėl netesybų sumažinimo

Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėjusių teismų priteisti delspinigiai viršija įstatymo nustatytą palūkanų normą, įprastai taikomą esant pradelstam piniginės prievolės vykdymo terminui. Be to, ieškovas byloje nėra pagrindęs, kokius nuostolius jis realiai patyrė. Kasatorių nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas mažinti netesybas iki minimalaus dydžio (0,01 ar 0,02 proc.), nes priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, atsakovo UAB „Garantas“ prievolė ieškovui yra iš dalies įvykdyta, ir minimalios netesybos netaptų mažesnės už ieškovo nuostolius, apie kurių patyrimą byloje nėra jokių duomenų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį ir pateikia šiuos esminius argumentus:

Ieškovas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus šiai civilinei bylai išnagrinėti. Kadangi sulaikymo teisiniai santykiai šiuo atveju apskritai nesusiformavo, nes apie sulaikymą ieškovas nebuvo iš anksto informuotas, tai neaktualus ir tariamą sulaikymą lėmusių darbų trūkumų buvimo ar nebuvimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas jokių priešpriešinių reikalavimų nereiškė. Jei nagrinėjamose bylose dėl ieškovo atliktų darbų kainos sumažinimo būtų nuspręsta šią kainą sumažinti, priešpriešiniai ieškovo ir atsakovų reikalavimai galėtų būti įskaitomi CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, atsakovai prašė sustabdyti būtent šią civilinę bylą, nagrinėjamą apeliacine tvarka, o ne neprašė Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą, kuri buvo pradėta nagrinėti kur kas vėliau nei ši byla. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, atsakovų veiksmai leidžia įtarti sąmoningą proceso vilkinimą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovai iki paskutiniojo teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme neužsiminė apie kažkokių ekspertizių atlikimą byloje. Dėl to prašymas pridėti naujus įrodymus paskutiniojo teismo posėdžio metu negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu atsakovų elgesiu. Atsakovai ir kasaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nauji įrodymai buvo teikiami pavėluotai. Atsakovai neginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, o tik pabrėžia, kad įrodymai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atsisakyti priimti motyvuojant skirtingais motyvais. Šiuo atveju nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui tinkamoje proceso stadijoje, atsakovai pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl teismai pagrįstai atsisakė ginti atsakovo subjektinę teisę. Be to, nauji įrodymai šioje byloje nėra esminiai, jie neturi reikšmės šios bylos rezultatui, nes sulaikymo teisiniai santykiai nesusiformavo, todėl neaktualus ir tariamą sulaikymą lėmusių darbų trūkumų klausimas. Pavėluotai pateiktų teisingam bylos išsprendimui neturinčių reikšmės įrodymų pridėjimas prie bylos neabejotinai užvilkintų procesą ir pažeistų ieškovo teises. Ieškovas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai pažymėjo, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl tų darbų dalies, kuri yra ieškovo perduota atsakovui ir kurią atsakovas UAB „Garantas“ priėmė. Ieškovas niekada nevengė taisyti savo atliktų darbų trūkumų, jei tokie būtų, ir tai nurodė savo procesiniuose dokumentuose, tačiau toks ieškovo teiginys negali būti traktuojamas kaip trūkumų pripažinimas. Ieškovo teigimu, atsakovų kasacinio skundo argumentai apie neva neteisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes yra visiškai nepagrįsti.

Kasaciniame skunde atsakovai pripažįsta egzistuojant jų pareigą atsiskaityti su ieškovu, tačiau atsisakymą tai padaryti grindžia tariama sulaikymo teise, kurią reglamentuojančių teisės normų iš viso neanalizuoja. Ieškovo teigimu, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nebuvo padaryta savigyną ir daikto sulaikymo teisę reglamentuojančių teisės normų (CK 1.139 straipsnis, 4.229-4.235 straipsnis, 6.69 straipsnis) pažeidimų. Tam, kad atsirastų sulaikymo teisė, turi būti nustatyta sulaikymą sąlygojančių aplinkybių visuma, taip pat skolininkas turi būti informuotas apie daikto sulaikymą. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai konstatavo, kad sulaikymo teisiniai santykiai nesusiformavo, nes jokios pretenzijos iki ieškinio pareiškimo ieškovui nebuvo pareikštos. Nustačius, kad sulaikymo teisiniai santykiai nesusiformavo dėl to, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie ieškovui priklausančių sumų sulaikymą, kitų sulaikymo teisei atsirasti būtinų sąlygų konstatavimas netenka reikšmės; be to, atsakovai nuolat keitė tariamos sulaikymo teisės atsiradimo pagrindą. Ieškovų teigimu, byloje nebuvo nustatyta kitų aplinkybių visuma, kuri galėtų lemti sulaikymo teisinių santykių atsiradimą. CK 4.232 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas disponuoti sulaikytu turtu, tačiau šiuo atveju atsakovai naudojasi ieškovui priklausančiais pinigais.

Ieškovo teigimu, bylą nagrinėję teismai, priteisdami perpus mažesnio dydžio delspinigius, nei savo paties rengtoje sutartyje buvo numatęs UAB „Garantas“, labai pagerino atsakovų padėtį, palyginti su ta, kuri buvo sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Ieškovo teigimu, kasatoriai nenurodo, iki kokio konkretaus dydžio neva turėjo būti sumažintos netesybos, todėl jų teiginiai dėl delspinigių dydžio yra visiškai nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį kasaciniais pagrindais nurodomi teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, lėšų sulaikymą, įrodymų vertinimą ir naujų įrodymų pateikimą, netesybų mažinimą aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl bylos sustabdymo; dėl naujų įrodymų priėmimo

Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-309/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-309/2009">3K-3-309/2009</a>; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-185/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-185/2011">3K-3-185/2011</a>; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Lietuvos Valstybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-424/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-424/2012">3K-3-424/2012</a>; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2007">3K-3-261/2007</a>; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-309/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-309/2009">3K-3-309/2009</a>; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-8/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-8/2010">3K-3-8/2010</a>; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,NCC Statyba“ v. UAB DK,,Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vaivorykštė“ v. L. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2006">3K-3-238/2006</a>; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB „Geonafta” ir AB Svenska Petroleum Exploration prašymus, bylos Nr. 3K-7-268/2005; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-185/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-185/2011">3K-3-185/2011</a>; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221/2008">3K-3-221/2008</a>; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. UAB,,Kia Auto“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-309/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-309/2009">3K-3-309/2009</a>; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB NORD bankas v. UAB,,Makri Investment“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-440/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-440/2011">3K-3-440/2011</a>; kt.).

Teisėjų kolegija, atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, atsižvelgdama į nustatytus teisiškai reikšmingus šios bylos faktus, vadovaujasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl generalinio rangovo atsiskaitymo su rangovu už atliktus pagal rangos sutartis statybos darbus. Kasaciniame skunde teigiama, kad mokėtinos sumos buvo sulaikytos dėl atskirų, netinkamai atliktų statybos darbų, o už tinkamai atliktus darbus su ieškovu atsiskaityta, todėl bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimą dėl reikalavimo tenkinimo, turėjo įvertinti, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal ginčo rangos sutartis, priimti ir vertinti įrodymus dėl darbų trūkumų, o to nepadarius, sustabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta atsakovo iškelta kita byla (susijusi su ginčo rangos sutartimis).

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti pateiktus įrodymus dėl statybos darbų trūkumų, nurodydami, kad atsakovai šioje byloje tinkamai ir laiku neįgyvendino savo teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo pridėti atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, o naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui prieštarautų apeliacijos paskirčiai ir tikslams. Bylą nagrinėjusiems teismams, atsisakius priimti rašytinius įrodymus dėl statybos darbų trūkumų, atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kurį grindžia teismams teiktais rašytiniais įrodymais (ekspertizės aktais), prašydamas sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą pagal ginčo rangos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad tokia atsakovo teisė numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip savarankiškas užsakovo (šiuo atveju generalinio rangovo) teisių gynimo būdas, kurio atsakovas tinkamai ir laiku neįgyvendino nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir remiantis teisiniu reglamentavimu (CPK 314 straipsniu) nėra teisinio pagrindo pridėti prašomų įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant, jog procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, visas faktines bylos aplinkybes būtina nurodyti dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Kartu turi būti nurodomi bei pateikiami įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į jį. Taigi, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Bylos proceso eigai optimizuoti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje, pakartojus nuostatą, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, padaroma išlyga, jog draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-348/213).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nacionaliniams teismams priklauso pareiga procesui vadovauti taip, kad jis vyktų skubiai ir veiksmingai (Makarenko v. Ukraine, no. 43482/02, 7 February 2007). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad netgi procese, pagrįstame šalių iniciatyvos principu, remiantis proceso per protingą laiką reikalavimais, teismai privalėjo atidžiai tikrinti proceso eigą ir būti itin rūpestingi, tenkindami prašymus atidėti bylos nagrinėjimą ar išklausyti liudytojus, bei užtikrinti, jog ekspertų išvados būtų pateiktos laiku ir pan. (žr., pvz., Tsirikakis v. Greece, no. 46355/99, 17 January 2002). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti aukojama dėl itin greito proceso. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nors pagal Konvencijos 6 straipsnį reikalaujama, kad teismo procesas būtų spartus, šis straipsnis ypatingą svarbą taip pat teikia tinkamam teisingumo vykdymui (žr., pvz., Maltzan and Others v. Germany (GC), (dec.), no. 71916/01, decision of 2 March 2005, § 132). Taigi iš esmės nacionalinio teismo teisėjas, pagrindinis proceso vadovas, sprendžia dėl konkrečių procesinių priemonių poreikio, pirmiausia siekdamas teisingai išspręsti bylą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai nereiškė reikalavimo sumažinti darbų kainas ar atlyginti nuostolius dėl trūkumų pašalinimo, įrodymus dėl darbų trūkumų ir jų pašalinimo vertės pateikė tik paskutinio posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovui iš atsakovų solidariai priteisus skolą už atliktus statybos rangos darbus, atsakovams neužkirsta galimybė reikšti ieškovui reikalavimus sumažinti darbų kainas arba atlyginti nuostolius dėl trūkumų pašalinimo ar po statybos darbų priėmimo garantiniu laikotarpiu atsiradusių darbų trūkumų pašalinimo atskiroje byloje. Prie tokios išvados apeliacinės instancijos teismas priėjo iš įrodymų visumos konstatavęs, kad atsakovas yra priėmęs iš ieškovo statybos rangos darbus pagal visas tris ginčo rangos sutartis, darbai yra perduoti užsakovams, o užsakovai yra visiškai atsiskaitę už šiuos darbus su generaliniu rangovu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog, užsakovams perdavus darbus, šie generaliniam rangovui būtų reiškę reikalavimus dėl netinkamai ar ne visų atliktų statybos darbų Policijos komisariate ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-913/2013).

Remdamasi tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovams kyla pareiga atsiskaityti už ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus statybos rangos darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktinius bylos duomenis, sprendė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje dėl generalinio rangovo pareigos sumokėti rangovuoi už atliktą darbą pagal ginčo rangos (subrangos) sutartis gali būti sprendžiamas ir šios bylos nestabdant, kol bus išnagrinėta pirmiau minėta atsakovo (generalinio rangovo) iškelta byla ieškovui (rangovui) dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo už atliktus statybos rangos darbus pagal ginčo rangos (subrangos) sutartis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nustatytus bylos duomenis, konstatuoja, kad jeigu nagrinėjamoje byloje dėl ieškovo atliktų darbų kainos sumažinimo būtų nuspręsta šią kainą sumažinti, priešpriešiniai ieškovo ir atsakovų reikalavimai galėtų būti įskaityti CPK 687 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje nagrinėjamoje byloje galima spręsti, esant teisiniam pagrindui, dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos Respublikos bendrovė „Salmers Latvija“ SIA v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-192/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone, tačiau toks teismo sprendimas turi būti proporcingas, priimtas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 163 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, kartu pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados dėl nagrinėjamoje byloje ir kitoje byloje konstatuotinų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo stabdyti šią bylą.

Dė mokėtinų lėšų sulaikymo teisės

Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovas neginčija savo pareigos sumokėti ieškovui už tinkamai atliktus statybos rangos darbus. Ieškovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl atsakovas, pripažindamas vykdytiną reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu, mokėtinas lėšas sulaikė iki bus pašalinti statybos darbų trūkumai. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sulaikymo teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikymo teise remiamasi prievoliniuose santykiuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais prievolinių santykių atvejais daikto sulaikymas vertintinas kaip kreditoriaus interesams ginti taikoma daiktinė teisė (CK 6.69 straipsnis). Tokiu atveju daikto sulaikymo teisė gali būti panaudota tik prieš jo savininką. Prievolinius santykius reglamentuojančiose normose sulaikymo teisė suteikta asmenims, kurie ją gali panaudoti ir ne prieš daikto savininką. Kasacinis teismas, nagrinėdamas iš statybos rangos teisinių santykių kilusius ginčus dėl atsiskaitymo su rangovu yra pasisakęs sulaikymo teisės taikymo klausimu, kai tokia teisė šalių nustatyta rangos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“, bylos Nr. 3K-3-486/2011; 2013 m. birželio 7d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „ASF“ v. UAB „Vėtrūna“, bylos Nr. 3K-3-250/2013). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Rangos sutartimis Nr. 2 (dėl Policijos komisariato fasado įrengimo darbų) ir Nr. 3 (dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės rekonstrukcijos darbų) ieškovas įsipareigojo atsakovui garantiniu laikotarpiu draudimo kompanijos laidavimo raštu ir draudimo polisu užtikrinti savo prievolių tinkamą įvykdymą, o atsakovas turėjo teisę sulaikyti vienu atveju 5 procentus nuo darbų sumos, o kitu atveju 10 procentų nuo darbų sumos; pažymėjo, kad Policijos komisariato fasado įrengimo darbai garantiniu laikotarpiu užtikrinti AB „Swedbank“, Garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantija Nr. 12-004513-GM, o kita garantija byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šia sulaikymo teise atsakovas iš esmės nesirėmė, sulaikymo suma neatitinka sutartyse nurodyto dydžio (atsakovas teigia sulaikęs visą ieškovo reikalaujamą 307 186,14 Lt sumą). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog šiuo pagrindu negalima pripažinti, kad atsakovas tinkamai naudojasi sulaikymo teise. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada dėl rangos sutartyse nustatytos sulaikymo teisės nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sulaikymo teisės, taip pat nurodė, kad sulaikymo teisė turi būti apibrėžta ir susijusi su ginčo dalyku (šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl atsiskaitymo už statybos darbus pagal nesusijusias tris rangos sutartis), o atsakovas savo atsikirtimus grindžia, be kita ko, ir ketvirta rangos sutartimi (dėl Ukmergės policijos komisariato rekonstrukcijos darbų trūkumų), kuri nėra susijusi su šalių teisėmis ir pareigomis pagal pareikštus reikalavimus ir ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai remiasi lėšų sulaikymo nedalumu. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl sulaikymo teisės taikymo, atkreipė dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovai nurodo naują lėšų sulaikymo pagrindą – garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį garantiniu laikotarpiu paaiškėję darbų trūkumai taip pat nesuteikia teisės atsakovui naudotis visų ieškovui mokėtinų lėšų sulaikymo teise, sprendė, kad tokie argumentai vertintini kaip nauja aplinkybė ir yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, pažymėjo, kad atsakovai turi teisę savo teises šiuo pagrindu ginti pareiškę ieškovui reikalavimus kitoje byloje. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog nagrinėjamu atveju sulaikymo teisiniai santykiai nesusiformavo. Tam, kad atsirastų sulaikymo teisė turi būti nustatyta sulaikymą lemiančių aplinkybių visuma, be kita ko, kad kreditorius yra informuotas apie jam mokėtinų lėšų sulaikymą iki tam tikros sąlygos atsiradimo (nagrinėjamu atveju pagal atsakovų atsikirtimus iki statybos darbų trūkumų pašalinimo) ir kt., taip pat jog atsakovai keitė sulaikymo teisės atsiradimo pagrindą, ilgą laiką nenurodė konkrečių atliktų statybos darbų trūkumų ir kita, kas vėl gi rodo, kad atsakovai patys abejojo mokėtinų lėšų sulaikymo teise. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl sulaikymo teisę reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčą nagrinėję teismai turėjo aiškintis, analizuoti ir vertinti, ar atsakovas pagrįstai naudojasi daikto sulaikymo teise, ką galima nustatyti tik įvertinus, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal visas tris ginčo rangos sutartis. Skundžiama nutartimi atsisakius prie bylos pridėti du ekspertizės aktus iš esmės buvo paneigta atsakovų teisė ir pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis buvo remiamasi kaip atsikirtimų pagrindu.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra suformuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2013">3K-3-240/2013</a>; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos duomenis, neturi pagrindo teigti, kad buvo nukrypta nuo šios praktikos.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje pateikti Policijos komisariato stogo ir fasado rekonstrukcijos (įrengimo) atliktų darbų perdavimo aktai patvirtina, kad ieškovas atliko (125 126 Lt vertės) stogo rekonstrukcijos ir (368 063 Lt vertės) fasado įrengimo darbus, atsakovas juos priėmė be pastabų, kad generalinio rangovo 2011 m. spalio 19 d.prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą patvirtina apie šiame objekte užbaigtus rekonstrukcijos darbus, prašymas pasirašytas tiek atsakovo statybos vadovo, tiek statybos techninio prižiūrėtojo, kad 2011 m. spalio 27 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-2108 Policijos komisariato rekonstrukcijos darbai pripažinti baigtais, kad užsakovas yra visiškai atsiskaitęs su generaliniu rangovu (atsakovu) už Policijos komisariato rekonstrukcijos darbus, todėl atsakovai turi atsiskaityti su rangovu (ieškovu) už atliktus statybos rangos darbus pagal Statybos rangos sutartis Nr. 2008/08-02 (Sutartis Nr. 1) ir Nr. 2008/11-01 (Sutartis Nr. 2). Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad 2009 m. spalio 14 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 09-10/14/1 (Sutartis Nr.3) ieškovas įsipareigojo atlikti (62 720 Lt vertės) VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės trijų pastatų (1D3/p, 2D3/p, 12D3/p) rekonstrukcijos darbus, kad sutarties 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už atliktus darbus bus atsiskaitoma mokėjimo pavedimu per 90 kalendorinių dienų, esant rangovo pateiktai PVM sąskaitai–faktūrai ir atliktų darbų aktui, kai užsakovas priims ir patvirtins minėtus dokumentus, kad byloje pateiktas atliktų darbų 2009 m. lapkričio 30 d 1D3/p pastate pridavimo aktas patvirtina ieškovą atlikus 34 025,15 Lt vertės darbus ir atsakovą juos priėmus be pastabų, todėl atsakovai turi sumokėti rangovui (ieškovui) už atliktus statybos darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau pateikti faktai yra nustatyti bylą nagrinėjusių teismų, darbų priėmimo aktai nėra ginčijami, o kasacinis teismas, spręsdamas dėl tinkamo teisės taikymo, remiasi byloje nustatytais faktais (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pagal 2009 m. spalio 14 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 09-10/14/1 (Sutartis Nr. 3) prašė priteisti tik už VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 1D3/p pastate atliktus statybos darbus, o apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų trijų pastatų (2D3/p, 12D3/p) pagal šią sutartį atliktų darbų tinkamumą ir pareigą už juos apmokėti, nors tokio reikalavimo nebuvo reiškiama. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas yra priėmęs statybos darbus pagal visas tris ginčo rangos sutartis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškinys šioje byloje pareikštas tik dėl tų darbų apmokėjimo, kurie yra atsakovo priimti, pažymima, kad dėl atsakovo nepriimtų darbų vyksta atskiras teisminis ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-19894-101/2013). Teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už reikalavimo ribų pasisakydamas dėl atliktų darbų apimties pagal nurodytą sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad atlikti statybos rekonstrukcijos darbai visuose trijuose pastatuose, nekeitė pirmosios instancijos teismo priteistos sumos už atliktus statybos darbus pagal pareikštą reikalavimą ir jo pagrindimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti argumentai neturi reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė priimti ir vertinti atsakovo (UAB „Garantas“) įrodymus dėl ieškovo atliktų darbų defektų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų, kurie yra svarbūs sprendžiant dėl statybos rangos (subrangos) sutarčių šalių teisių ir pareigų, visumos pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas apmokėti už statybos rangos darbus tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo bylos įrodymus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad statybos rangos darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, yra priimti be pastabų dėl trūkumų, užsakovas su generaliniu rangovu yra atsiskaitęs, užsakovai pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė ir pan., turėjo pagrindą spręsti, kad tokioje situacijoje ieškovo (rangovo) pareikštas reikalavimas tenkintinas. Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal įstatymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalį) generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl, kasatoriaus teigimu, užsakovas neturi pagrindo reikšti pretenzijų rangovui (subrangovui). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje neteikia įrodymų bei paaiškinimų (CPK178 straipsnis), dėl kokių priežasčių apie defektus nebuvo nurodyta apeliacinės instancijos teismo aptartuose statybos darbų priėmimo aktuose, tai galėjo lemti generalinio rangovo siekis gauti atssiskaitymą iš užsakovų, paliekant spręsti tarpusavio atsiskaitymą su rangovu (subrangovu), įskaitant ir atliktų darbų kokybę, juolab, kad įstatyme (CK 6.650 straipsnio 4 dalis) nustatyta, jog užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu ko kito nenustato įstatymai ar sutartis. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „Rialsta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2009">3K-3-317/2009</a>); kad rangovas, specializuodamasis statybos rangos srityje, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias; tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl kitų statybos dalyvių atsakomybės už darbų kokybę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ v. UAB „Santechnikos verslas“, bylos Nr. 3K-3-20/2014). Kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-521/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-521/2011">3K-3-521/2011</a>; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, turi perduoti atliktų darbų rezultatą, o kita šalis turi nedelsdama pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta (ir kita) kasacinio teismo praktika, aiškinant statybos rangą reglamentuojančias teisės normas, yra aktuali ginčo šalims. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog būtų ginčijami priimtų statybos darbų aktai, jų teisėtumas ir pan. Teisėjų kolegijos požiūriu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl reikalavimo tenkinimo (CPK 185 straipsnis). Pirmiau šioje nutartyje pasisakyta dėl pavėluotai pateiktų įrodymų priėmimo ir tarp šalių nagrinėjamos kitos bylos sprendimo galimos reikšmės, vykdant šioje byloje priimtą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatos apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus, faktų nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo konstatuoti nurodytų proceso teisės normų pažeidimo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjusių teismų priteisti delspinigiai viršija įstatymo nustatytą palūkanų normą, įprastai taikomą esant pradelstam piniginės prievolės vykdymo terminui. Kasatoriai nurodo, kad ieškovas byloje nėra pagrindęs nuostolių dydžio. Kasatorių teigimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas mažinti netesybas iki minimalaus dydžio (0,01 ar 0,02 proc.), nes priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, atsakovų prievolė ieškovui yra iš dalies įvykdyta, ir minimalios netesybos netaptų mažesnės už ieškovo nuostolius, apie kurių patyrimą byloje nėra jokių duomenų.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2007">3K-3-503/2007</a>; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.).

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilo“ v. E. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-557/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-557/2013">3K-3-557/2013</a>).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visus reikšmingus veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos iki 0,1 procento. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, jų pobūdžio (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), o sutarties sąlygos buvo parengtos atsakovo iniciatyva. Teismas įvertino, kad atsakovai gera valia nevykdė savo prievolių, o prašoma priteisti ieškinio suma yra didelė, tačiau nustačius, kad netesybos sudaro daugiau nei trečdalį skolos sumos, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu sumažino ieškovo reikalaujamų netesybų dydį iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną, pažymėdamas, jog šiuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybas iki minimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai teismo išvadai, nes, sumažinus netesybas daugiau kaip per pusę, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog nėra pagrindo daugiau mažinti netesybų, o teismų nustatyto dydžio netesybos yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovo teisėtus interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisi iš kasatorių 4000 Lt patirtų atstovavimo išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma viršija nustatytus rekomenduojamus dydžius ir mažintina iki 2000 Lt.

Kasacinis teismas patyrė 18,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šių proceso dalyvių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi šioje byloje iš kiekvieno atsakovo išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui UAB „Stogrysta“ (juridinio asmens kodas 226210470) iš atsakovų UAB „Garantas“ (juridinio asmens kodas 120017944), UAB „Garantas investment“ (juridinio asmens kodas 302469914), UAB „Birutės 24“ (juridinio asmens kodas 302469896), UAB „Dariaus ir Girėno 20“ (juridinio asmens kodas 302469907), UAB „Gudų 13“ (juridinio asmens kodas 302469921), UAB „Naugarduko 97“ (juridinio asmens kodas 302469889), UAB „Savanorių 124“ (juridinio asmens kodas 302469871), UAB „Ševčenkos 19“ (juridinio asmens kodas 302469864) lygiomis dalimis priteisti 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas