Dėl avanso grąžinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-247/2014

Proceso Nr. 2-05-3-07431-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 52.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Rimvydo Norkaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olidėja“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Olidėja“ dėl avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl užsakovo, sudariusio vartojimo rangos sutartį, teises reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nustatyta, kad 2012 m. sausio 6 d. sudarytu užsakymu (toliau – Sutartis) ieškovas UAB „Olidėja“ įsipareigojo per 30 darbo dienų pagaminti ir sumontuoti svetainės baldus už 4600 Lt, o atsakovas R. P. įsipareigojo už gaminį ir jo montavimą sutartą kainą sumokėti. Jis 2012 m. sausio 12 d. ieškovui sumokėjo 2300 Lt avansą. Ieškovas pagamino užsakytus baldus ir 2012 m. kovo 20 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė juos atsakovui. Nors šio akto 3 punkte nurodyta, kad pretenzijų dėl baldų kokybės ir terminų pirkėjas neturi, vėliau jis pradėjo reikšti pretenzijas, o 2012 m. birželio 18 d. sutartį nutraukė, reikalaudamas grąžinti sumokėtą avanso sumą ir pasiimti baldus. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2300 Lt skolą, o atsakovas priešieškiniu – 2300 Lt avansą iš ieškovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – priteisė iš ieškovo atsakovui 2300 Lt avansą.

Teismas šalių sudarytą sutartį vertino kaip vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, kuriai taikytinos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių nuostatos, taip pat 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo teiginius, kad, atsakovui pareiškus pretenziją dėl baldų trūkumo, šie buvo ištaisyti, o vėliau paaiškėjusių trūkumų atsakovas neleido pakeisti, konstatavo, kad ieškovas juos pripažįsta. Baldų defektus patvirtina ir UAB „Prabangūs baldai“ pateikta išvada. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes vartotojo tikslas sudarant sutartį buvo įsigyti tinkamos kokybės daiktą. Dėl to pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad atsakovas grąžintų sumokėtą kainą. Pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nurodė du savo teisių gynimo būdus – sumokėtos kainos (avanso) grąžinimą ir darbų kainos nemokėjimą, kuriuos naudoja tai pačiai savo pažeistai teisei ginti ir savo reikalavimus grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – netinkama ieškovo atliktų darbų kokybe. Tokios teisės CK 6.334 ir 6.665 straipsniuose nenustatyta. Tai reiškia, kad atsakovas (užsakovas), įgyvendinęs teisę į sumokėtos kainos (avanso) grąžinimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Teismo nuomone, šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nustatyti gamyklinės kilmės trūkumai yra nedidelės apimties ir neesminiai, neturintys įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį; taisyti trūkumus atsisakė ne rangovas, bet užsakovas, tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo, kartu nepagrindžia atsakovo reikalavimo grąžinti kainos dalį (avansą).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. CK 6.363 straipsnio, reglamentuojančio pirkėjo (vartotojo) teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą, 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas vietoje šio straipsnio 4–7 dalyse nustatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pagal šią nuostatą esminis sutarties pažeidimas nėra būtinoji sąlyga nutraukti vartojimo rangos sutartį rangovui perdavus užsakovui (vartotojui) netinkamos kokybės darbų rezultatą – užtenka konstatuoti netinkamą darbų rezultato kokybę. Be to, svarbu tai, kad Sutartį kasatorius nutraukė ne iš karto ieškovui pristačius baldus su trūkumais, tačiau tik po to, kai ieškovas, paėmęs baldus iš kasatoriaus trūkumams ištaisyti, jų neištaisė. Tokia vartojimo rangos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta CK 6.665 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi tais atvejais, kai rangovas trūkumų nepašalina per protingą terminą, nereikalaujama, kad trūkumai būtų esminiai ir nepašalinami. Ši norma yra specialioji vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojanti norma, todėl, atsižvelgiant į principą lex specialis derogat legi generali, būtent ji turėjo būti taikoma ginčo atveju, o ne CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką užsakovui (vartotojui) suteikiama absoliuti diskrecija rinktis netinkamos kokybės daikto pagaminimu pažeistos teisės gynimo būdą, įskaitant sutarties nutraukimą remiantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi arba 6.363 straipsnio 8 dalimi, o vartotojui naudojantis nurodyta teise, CK 6.217 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl esminio sutarties pažeidimo netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008).

2. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo ieškovo atliktų darbų trūkumus, tai jis, pažeisdamas CK 6.655 straipsnio 1 dalį, pagal kurią už darbus apmokama tik jeigu darbai atlikti tinkamai, nepagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė visą likusią sumą pagal Sutartį.

3. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina priešinga nei apeliacinės instancijos teismo išvada – ieškovas, vartotojui pagaminęs svetainės baldus su daug trūkumų ir jų neištaisęs, Sutartį pažeidė iš esmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

4. Kasatorius, atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodęs, kad nutraukė Sutartį CK 6.678 straipsnio ir 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu, priešieškiniu reiškė tik vieną reikalavimą – ieškovui atsiimti baldus savo sąskaita ir grąžinti sumokėtą avansą. Tokie Sutarties nutraukimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.221 straipsnio 1 dalyje ir 6.222 straipsnio 1 dalyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atmetė kasatoriaus priešieškinį, padaręs išvadą, kad jis naudojasi dviem skirtingais savo teisių gynimo būdais.

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo prašymą grindžia, sutikdamas su apeliacinės instancijos teismo motyvais ir nurodydamas šiuos argumentus:

1. Įstatyme nurodyti užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, kartu – teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012). Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį užsakovas turi savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Konkrečiu atveju kasatorius, vadovaujantis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies bei 6.363 straipsnio nuostatomis, manydamas, kad jam perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, turi teisę ginti savo pažeistas teises ne visais, o tik vienu iš nustatytų būdų. Tokia išlyga įstatyme įtvirtinta siekiant išlaikyti rangovo ir vartotojo teisių proporciją. Vartotojas turi teisę pasirinkti kurį nors iš CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Užsakovui pasinaudojus vienu iš savo pažeistų teisių gynimo būdų sutartis gali būti nutraukta tik jei rangovas trūkumo nepašalina arba jo pašalinti neįmanoma. Šiuo konkrečiu atveju rangovas sutiko užsakovui pareikalavus pašalinti trūkumus, kurie nebuvo esminiai ar nepašalinami. Kasatorius naudojami teisių gynimo būdai – sumokėtos kainos (avanso) grąžinimas ir darbų kainos nemokėjimas – vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu tai pačiai teisei apginti.

2. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutinamas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikiams tenkinti.

3. Nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį. Be to, ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami klausimai dėl vartotojo teisių gynimo būdų, kai nustatomas netinkamos kokybės darbų atlikimas, taip pat dėl galimybės vartotojui kartu naudotis teise atsisakyti apmokėti už netinkamai atliktą darbą bei reikalauti sumokėtą avansą grąžinti. Šiais teisės klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl vartotojo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose, kai nustatomi darbo rezultato trūkumai

Kasacinio teismo praktikoje yra išsamiai pasisakyta dėl užsakovo teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo–vartotojo) pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo–vartotojo) teisių gynimo būdą. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Taigi įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

Byloje yra nustatyti tam tikri ieškovo atliktų darbų trūkumai, kai kuriuos pripažįsta ir pats ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas juos vertino kaip neesminius, neturinčius įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant vartotojo pasirinktų jo pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarajai paskirčiai.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius siekė pasinaudoti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nurodytu savo teisių gynimo būdu – vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Tokio teisių gynimo būdo proporcingumas kasaciniame skunde motyvuojamas, be kita ko, tuo, kad juo kasatorius pasinaudojo ne iš karto, o tik po to, kai ieškovas, paėmęs baldus trūkumams ištaisyti, jų neištaisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu, kaip tai yra CK 6.217 straipsnio taikymo atveju. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008). Tačiau aplinkybė, jog vartotojas vieną sykį pasinaudojo darbo trūkumų šalinimo galimybe, nepašalina teismo pareigos įvertinti vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo (sutarties nutraukimo) tinkamumą jo proporcingumo aspektu. Jei, vartotojui pareikalavus, kad užsakovas neatlygintinai per protingą laiką pašalintų trūkumus, po trūkumų šalinimo išlieka arba atsiranda naujų pašalinamų trūkumų, vertinant, ar jie sudaro pagrindą vartotojui nutraukti sutartį, atsižvelgtina į likusių trūkumų pobūdį (jų dydį, šalinimo galimybę), taip pat galimus sutarties nutraukimo padarinius kitai šaliai.

Pažymėtina, kad nors ieškovas siūlė savo sąskaita ištaisyti trūkumus, kasatorius tokio pasiūlymo atsisakė, užkirsdamas galimybę ieškovui tinkamai įvykdyti sutartį. Kasacinis teismas ne kartą pabrėžė bendradarbiavimo pareigos svarbą vykdant rangos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Valionio IĮ „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004; kt.) bei pažymėjo, kad sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai (CK 6.200 straipsnis) yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008). Byloje nustatytomis aplinkybėmis, kai baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, todėl negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui, vartotojo atsisakymas rangovo pasiūlymo ištaisyti trūkumus per protingą terminą, nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui, galėtų būti priimtinas, jei jis motyvuotas kitomis svarbiomis priežastimis. Sutarties nutraukimas nemotyvuotai arba nepagrįstų motyvų pagrindu nesudarius rangovui galimybės pašalinti nesudėtingai pašalinamus trūkumus vertintinas kaip neproporcingas vartotojo teisių gynybos būdas. Taip pat pažymėtina, kad nors kasatorius byloje įrodinėjo, jog likę baldų trūkumai negali būti pašalinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos surašytu ekspertizės aktu, nustatė priešingas aplinkybes, t. y. kad trūkumai gali būti pašalinti, be to, išskyrus įskilusias dureles, jie matomi tik gerai įsižiūrėjus arba vizualiai nepastebimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baldai kasatoriui pagaminti pagal individualų projektą, montuojant jo nurodytas dekoratyvines dalis, pavyzdžiui, raudonos spalvos stiklą. Individualiai užsakovo parinktos detalės gali būti kliūtis realizuoti pagamintus baldus kitiems pirkėjams, kuriems kasatoriaus pasirinkti individualūs baldų dizaino sprendimai yra nepriimtini. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad sutarties nutraukimas šiuo atveju nėra proporcingas kasatoriaus teisių gynimo būdas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atmesdamas kasatoriaus priešieškinį apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovas (užsakovas) tai pačiai savo pažeistai teisei apginti naudoja du gynimo būdus – sumokėtos kainos (avanso) grąžinimą ir darbų kainos nemokėjimą. Teismas pažymėjo, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į sumokėtos kainos (avanso) grąžinimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius priešieškinyje savo teisių gynimo būdą išreiškė prašymu priteisti sumokėtą avansą, pažymėdamas, kad nutraukė su ieškovu sudarytą Sutartį, reikalaudamas ieškovo grąžinti sumokėtą avansą ir pasiimti baldus. Taigi kasatoriaus reikalavimas priešieškinyje išreiškia vieną jo pasirinktą teisių gynimo būdą – Sutarties nutraukimą, reikalaujant grąžinti sumokėtą kainą. Suprantama, kad, siekdamas Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kasatorius nesutiko su ieškovo reikalavimu sumokėti likusią kainos dalį už baldus, todėl atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Toks prašymas išreiškė kasatoriaus poziciją dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, atitinka pirmiau nurodytą kasatoriaus pasirinktą teisių gynimo būdą ir nėra prašomas taikyti alternatyvus būdas toms pačioms teisėms ginti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neleistiną dviejų alternatyvių teisių gynimo būdų naudojimą.

Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad, apeliacinės instancijos teismui konstatavus ieškovo atliktų darbų trūkumus, neliko pagrindo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti visą pagal Sutartį už baldus mokėtiną kainą. Kadangi dėl konstatuotų baldų trūkumų nebuvo pagrindo ieškovui priteisti visą baldų kainą, o Sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju pripažintinas neproporcingu atsakovo teisių gynimo būdu, atsižvelgdama tiek į pirmiau išdėstytus argumentus, tiek į ilgą laiką trunkantį vartotojo teisėtų lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą pažeidimą, baldų gamintojo patirtas sąnaudas, abiejų bylos šalių išlaidas ginčui išspręsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus kasatoriaus teisių gynimo būdas – kainos mažinimas (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įgyvendintinas netenkinant nei ieškinio, nei priešieškinio, taip mažinant Sutarties kainą atsakovo nesumokėtos kainos dalies dydžiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Šioje byloje netenkinant abiejų šalių vienodo dydžio turtinių reikalavimų, kiekvienos jų turėtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai, žyminiam mokesčiui nepaskirstomos. Lygiomis dalimis šalims paskirstytinos ieškovo patirtos 990,99 Lt išlaidos ekspertizei atlikti, taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patirta 22 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – 52,55 Lt, o kasaciniame teisme – 18,35 Lt. Taigi iš atsakovo ieškovui priteistina 495,49 Lt išlaidų už ekspertizę, o iš abiejų šalių valstybei – po 46,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti šio sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos;

ieškovo ieškinį atmesti.

Kitą Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Olidėja“, (j. a. k. 302341900) 495,49 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt penkis Lt 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Olidėja“, (j. a. k. 302341900) po 46,45 Lt (keturiasdešimt šešis litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus