Baudžiamoji byla Nr. 2K-148-654/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23134-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.1; 1.1.8.7.4; 1.2.7.2.2.2; 2.1.7.5; 2.3.2.2.13; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jakučionei,
nuteistojo S. V. gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalies, susijusios su S. V. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu S. V. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios K. L. civilinis ieškinys, pareikštas S. V., paliktas nenagrinėtas.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti D. K. ir V. G., pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – M. N. (M. N.). Be to, M. N. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria S. V. išteisintas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalis, kuria S. V. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinta.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai K. L. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakeista: nukentėjusiajai K. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 6000 Eur ir solidariai priteistas iš nuteistųjų, nustatant tokias solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimų dalis: iš D. K. priteista 2500 Eur, V. G. – 2500 Eur, S. V. – 1000 Eur.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, D. K., V. G. ir S. V. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad D. K. ir nuo alkoholio apsvaigusi V. G. 2020 m. birželio 13 d. nuo 18.00 val. iki 21.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad K. L. yra nepilnametė, turėdami tikslą tenkinti lytinę aistrą prieš jos valią, pasinaudodami nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos apsvaigimo nuo alkoholio ir negalėjimu priešintis, tyčiodamiesi išrengė nukentėjusiąją nuogai, V. G. kišo šluotos kotą K. L. į lytinius organus, po to šluotos kotą kišo D. K., taip seksualiai ją prievartavo tenkindami savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, D. K. ir V. G., veikdami bendrininkų grupe su S. V., 2020 m. birželio 13 d. nuo 18.00 val. iki 21.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, nuvedė K. L. į apleistą pastatą ir, pasinaudodami nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos apsvaigimo nuo alkoholio ir negalėjimu priešintis, tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios, siekdami tenkinti lytinę aistrą, kišo nukentėjusiajai po jos kelnaitėmis anglies gabaliukus, po to D. K. ir S. V. kaišiojo butelius nukentėjusiajai į lytinius organus, taip veikdami bendrininkų grupe, bendra tyčia, D. K., V. G. ir S. V. padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimų krūtyse, odos nubrozdinimų šlaunyse bei mergystės plėvės pažeidimų, t. y. sužalojimų, kurių visuma kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip seksualiai prievartavo nukentėjusiąją nepilnametę K. L., tenkindami savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs S. V., D. K., V. G. ir M. N. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami nuteistųjų kaltei pagrįsti, nuosprendyje nurodė, kad kaltinimo dalis dėl tęstinės nusikalstamos veikos epizodo apleistame pastate padarymo pasitvirtino, ir panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. išteisintas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.
2.1. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors nuteistieji D. K., V. G. ir S. V. neigė kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodo apleistame pastate padarymo, tačiau jų kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų, be kita ko, ir išvestinių įrodymų, visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad pareikštas pirminis kaltinimas kaltinamajame akte nebuvo visiškai pagrįstas byloje esančiais duomenimis, tačiau, patikslinus kaltinimą apeliacinės instancijos teisme, nebuvo pagrindo manyti, kad nuteistųjų veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip paniekinantys, pašaipūs ir pagal savo pobūdį, padarymo aplinkybes ar pavojingumą neturėtų būti pripažinti lytinės aistros tenkinimu.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistieji D. K., V. G. ir S. V. suprato, jog, tyčiodamiesi iš nukentėjusiosios K. L., siekdami tenkinti lytinę aistrą, kišo gulinčiai apsvaigusiai nuo alkoholio bejėgiškos būklės nukentėjusiajai po jos kelnaitėmis anglies gabaliukus, po to D. K. ir S. V. kaišiojo butelius nukentėjusiajai į lytinius organus ir, taip veikdami bendrininkų grupe, bendra tyčia, atliko seksualinio prievartavimo veiksmus.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. pateiktais alternatyviais prašymais prašo: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, taip pat nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai K. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš S. V., ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, taip pat nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai K. L. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš S. V., ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo tokius argumentus:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų: nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, BPK normų ir teismų praktikos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą ir įrodymų vertinimą, – apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas nenuginčijamais, neprieštaringais ir objektyviais įrodymais (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnis). Teismo sprendimo motyvavimas selektyvus ir fragmentiškas. Teismas iš esmės ignoravo įrodymų patikimumo ir pakankamumo principus, sudarydamas sąlygas in dubio pro reo principo (visi neaiškumai privalo būti aiškinami kaltinamojo naudai) pažeidimui, kadangi šioje byloje įrodinėjimas paremtas būtent netiesioginiais įrodymais, kurie nepatvirtina nė vienos kaltinime nurodytos aplinkybės.
3.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaltinimą grindė K. L. parodymais ir nusprendė, kad jų prieštaringumas gali būti pateisinamas subjekto specifiškumu, tačiau nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos principu, kad jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, – tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme remiamasi tais pačiais įrodymais, neva patikimai ir neginčijamai patvirtinančiais S. V. kaltę, tačiau išvestiniai įrodymai neturi jokio ryšio su pateiktu kaltinimu, jo nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nei liudytojų A. L. ar A. D. parodymai, nei ekspertės A. Šiaulytės ar specialistės J. Baublytės paaiškinimai nepagrindžia S. V. inkriminuotų kaltinimų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai pakeitė įrodymų vertinimą, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad apeliacinės instancijos teismas negali keisti įrodymų vertinimo be aiškių motyvų ir naujų esminių įrodymų, remdamasis vien vidiniu įsitikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-976/2018). Taip buvo pažeistos ir BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 331 straipsnio nuostatos.
3.3. Apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl S. V. pripažinimo kaltu nėra įtikinantys. Priimdamas priešingą sprendimą, teismas padarė BPK 331 straipsnio pažeidimą, kadangi S. V. kaltu pripažino tais pačiais motyvais, kuriais jis išteisintas pirmosios instancijos teisme. Naujos aplinkybės, pakeitus kaltinimą, nebuvo nustatytos, o abejonės dėl tariamai S. V. padarytų veiksmų nebuvo pašalintos. Įrodymų tyrimas buvo atliktas tik formaliai, netiriant aplinkybių, svarbių S. V. kaltei atskleisti.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas prokuroro apeliacinio skundo prašymus, parodė procesinį šališkumą. S. V. gynėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau į jo atsikirtimus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas neatsakė. Taip byloje nebuvo laikomasi rungtyniškumo principų reikalavimo, o apeliacinės instancijos teismo proceso eiga rodo, kad byloje surinkti įrodymai nebuvo išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti. Teismui akcentuojant nuteistojo gynybinę versiją, susidarė simpatizavimo valstybiniam kaltinimui įspūdis. Teisėjų kolegija nurodė, kad S. V. parodymai yra gynybinė versija, tačiau tai nėra objektyvus teisinis motyvas, pagrindžiantis, kodėl parodymai nebuvo vertinami lygiavertiškai atsižvelgiant į visus įrodymus.
3.5. Net ir pakeitus kaltinimą apeliacinės instancijos teisme, jis iš esmės atitiko pirmosios instancijos teismo neįrodytomis pripažintas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su prokuroro versija, kuri neatitinka nei nukentėjusiosios parodymų, nei jos motinos išdėstytos įvykių versijos, jos nepatvirtina išvestiniai parodymai. Viso proceso metu nuteistasis turėjo gintis nuo skirtingų, savo esme analogiškų kaltinimų, tokia kaltinimo keitimo gausa suponuoja pakartotinį nepagrįstą asmens persekiojimą, prailgino proceso trukmę, prieštaravo bendriesiems baudžiamojo proceso principams, t. y. greitai ir išsamiai atskleisti veikas, taip pat in dubio pro reo principui. Apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pakeistu kaltinimu, nemotyvuotai nustatant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri atitinka inkriminuojamos veikos požymį, buvo suvaržyta įstatymų garantuota kaltinamojo teisė ginčyti kvalifikavimą, nors kaltinamajam turi būti suteikiama tinkama galimybė įgyvendinti savo gynybos teises.
3.6. Prokuroras, keisdamas kaltinimą, nesuformulavo konkretaus prašymo pripažinti sunkinančia aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tokia aplinkybė nebuvo suformuluota nei kaltinamajame akte, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame prokuroro skunde. Todėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės atsiradimas apeliacinės instancijos teisme S. V. buvo procesinė staigmena. Be to, sunkinančios padėtį aplinkybės turinys sutampa su pakeistame kaltinime dėstomomis aplinkybėmis, taip sunkinamoji aplinkybė sutapatinama su veikos požymiu, o tai leidžia spręsti apie nepagrįstą dvigubą kriminalizavimą. Nors žodžio „patyčios“ nėra BK 150 straipsnio 3 dalies sudėtyje, tačiau patikslintame kaltinime nurodytos aplinkybės sutampa su sunkinamosios aplinkybės turiniu, todėl tiek dėl perteklinio taikymo, tiek dėl procesinės staigmenos apeliacinės instancijos teismo nuosprendis laikytinas pažeidžiančiu kvalifikavimo, bausmės skyrimo taisykles bei kaltinimo keitimą reglamentuojančias procesines taisykles.
3.7. Šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – sunkinamosios aplinkybės pripažinimas nebuvo motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir nuteistojo elgesį pagrįstai įvardijo kaip nebrandų, bet ne nusikalstamą. BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė negali būti taikoma formaliai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. V. nebuvo aktyvus veikos dalyvis, todėl nėra pagrindo taikyti šią sunkinamąją aplinkybę be kompleksinio santykio su valine veikos išraiška, t. y. tyčia ir kitais neįrodytais nusikaltimo požymiais.
3.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas S. V. indėlį, nenustatė nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos. Esminis nusikaltimo sudėties požymis – lytinės aistros tenkinimas – nebuvo nustatomas ar įrodinėjamas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, byloje nėra nustatyta ir patvirtinta, kuo tiksliai buvo įsiskverbta nukentėjusiai į lytinius organus. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad S. V. kaišiojo butelį nukentėjusiajai į lytinius organus. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo pirmosios instancijos teismo išvadas, kurios eliminuoja galimą seksualinę prievartą prieš nukentėjusiąją. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko su S. V. gynėjo atsiliepime nurodytu teiginiu, kad nėra nustatyta, kurio epizodo metu nukentėjusiajai K. L. buvo padaryti nustatyti sužalojimai, tačiau iš kaltinimo šių faktinių aplinkybių nešalino.
3.9. S. V. veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia. S. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgdamas į jo sveikatos būklę, teismas turėjo atskleisti jo kaltės turinį dėl tariamos veikos padarymo. S. V. neinicijavo veiksmų, neturėjo išankstinio seksualinio elgesio plano, tikslo ar minties. Visa nustatyta veiksmų dinamika, kuri nebuvo paneigta apeliacinės instancijos teisme, leidžia manyti, kad S. V. veiksmuose nebuvo siekio seksualiai prievartauti ar patenkinti lytinę aistrą. Nuteistieji, nebūdami brandžios asmenybės, elgėsi be konkretaus tikslo, siekdami labiau erzinti vienas kitą.
3.10. Nukentėjusiosios bejėgiška būklė nenustatyta. Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. L. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija – 0,52 promilės etilo alkoholio. Nustatyta, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau, remiantis bylos duomenimis, ji pati iš nuteistosios namų nuėjo iki pastato, ten jau buvo prablaivėjusi, todėl galėjo suvokti elgesį su savimi. D. K. ir V. G. parodė, kad ji išsikratė iš kelnių klešnės anglis, vadinasi, ji nemiegojo, taigi bejėgiška būklė nebuvo įrodyta.
3.11. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra atskleistas S. V. bendrininkavimo turinys, nemotyvuoti bendrininkavimui būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, S. V. vaidmuo. Byloje nėra duomenų apie aiškų susitarimą tarp nuteistųjų, nėra aiškiai apibrėžta, ar S. V. suvokė kitų asmenų veiksmus ir jų tikslą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino valinis susitarimo momentas. Nėra abejonės, kad kaltinime nepagrįstai inkriminuotas bendrininkavimo institutas, tai patvirtina ir liudijimai apie skambutį „Messenger“ programėle, šie liudijimai rodo, kad apie spontanišką kitų nuteistųjų elgesį S. V. nebuvo žinoma. Proceso dalyvių parodymų turinys rodo ir tai, jog nebuvo tariamasi dėl to, kad bus konkretaus turinio skambutis, bus kalbama konkrečia tema.
3.12. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas – pakeitęs veikos faktines aplinkybes, nevertino įstatyme nustatytų aplinkybių visapusiškai, o savo sprendimo dėl skirtinos bausmės nemotyvavo ir neindividualizavo. Įstatymo sankcijoje nustatyta ir kaltininkui paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga, yra išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės, prieštarauja teisingumo principui ir yra keistina taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo S. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023, 2K-P-42-976/2025 ir kt.).
6. Iš pateikto kasacinio skundo matyti, kad dalis kasaciniame skunde keliamų klausimų yra nepagrįsti teisiniais argumentais dėl esminių BPK nuostatų pažeidimų, o grindžiami išimtinai faktinių aplinkybių interpretavimu ir teismų išvadų kvestionavimu. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama atskirų įrodymų analizei ir kartu pateikiama sava jų įrodomosios reikšmės bei vertinimo versija, taip, ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes, dėstomi deklaratyvūs teiginiai dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokie ir panašaus pobūdžio teiginiai, paremti nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 376 straipsnio 1 dalyje ir 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo šališkumo
7. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai pripažino S. V. kaltu padarius BK 150 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro skundą, nevertino nuteistojo gynėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, taip atskleidė išankstinį nusistatymą prieš nuteistąjį.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai įtvirtinti ir BPK 44 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-7-76-719/2021, 2K-7-39-1073/2021, 2K-7-62-495/2024, 2K-7-119-719/2024, 2K-62-648/2025 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10).
9. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-689/2019">2K-204-689/2019</a>, 2K-101-303/2020, 2K-34-594/2025). Pagal teismų praktiką, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti svarbiausią reikšmę turi tai, ar proceso šalies nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šiuo aspektu pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07, 430 punktas, su tolesnėmis nuorodomis). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300-697/2019">2K-300-697/2019</a>, 2K-114-511/2022, 2K-34-594/2025).
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodytos aplinkybės nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme – byloje nenustatytas nei galimas teisėjų kolegijos asmeninis šališkumas ar tendencingumas, nei proceso organizavimo trūkumai, leidžiantys manyti, kad vienai proceso šaliai rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Neteisingi ir deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai, kad teismo šališkumą įrodo tendencingas įrodymų vertinimas ar apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išreikštas palankumas kaltinimą palaikančiam prokurorui, ignoruojant nuteistojo gynėjo pateikto atsiliepimo argumentus. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kuris nėra palankus nuteistajam, savaime nėra aplinkybė, rodanti teismo šališkumą. Antra, kasaciniame skunde, pateikiant prieštaringus argumentus, nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino byloje esančio nuteistojo gynėjo atsiliepimo argumentų. Atsiliepime pateikti argumentai, išdėstyti ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 9 punkto papunkčiuose, iš esmės yra susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisakė, pateikdamas savo įrodymų vertinimo motyvus, be kita ko, nuosprendžio 45 ir 47 punktuose teismas įvertino ir kitus atsiliepimo argumentus.
11. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo šališkas teismas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo šališkumo vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme
12. Kasatoriaus skundo argumentai dėl kaltinimo keitimo prieštaravimo BPK nuostatoms, be kita ko, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo apeliacinės instancijos teisme, taip padarant BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 ir 320 straipsnių pažeidimus ir pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą, nepagrįsti.
13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-648/2023">2K-142-648/2023</a>, 2K-246-1073/2024 ir kt.). Nagrinėjimo teisme ribas įstatymas apibrėžia atsižvelgdamas į subjektus, dėl kurių nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis turinys. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255 ir 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQtMTA3My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-64-1073/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-64-1073/2022">2K-64-1073/2022</a>, 2K-8-489/2025 ir kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, kai to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-162-303/2019 ir kt.). Tokiu atveju, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1–3 dalimis, apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga apie tai, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, taip pat informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.
15. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme, be kita ko, buvo nagrinėjama ir pagal prokuroro apeliacinį skundą. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras ne tik prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. buvo išteisintas dėl jam pateikto kaltinimo, ir priimti naują nuosprendį – nuteisti jį pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, bet ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, taip pat ir paskirti nuteistiesiems griežtesnes bausmes, nustatant baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Šioje byloje, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, byla buvo išnagrinėta pagal prokuroro prašyme suformuluotą naują kaltinimą, pašalinus iš ankstesnio kaltinimo pirmosios instancijos teismo pripažintas neįrodytomis aplinkybes, tačiau papildomai inkriminavus atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tyčiojimąsi. Šis prašymas su apeliaciniu skundu buvo įteiktas proceso dalyviams. Taigi, apie kaltinimo keitimą, taip pat ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės inkriminavimą, S. V. buvo informuotas iš anksto. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nepareiškė, kad prašyme dėl kaltinimo keitimo nurodytos aplinkybės jam neaiškios ar nesuprantamos, tačiau pagal proceso dalyvių prašymą buvo suteikta pertrauka pasirengti gynybai, po to byloje buvo atliktas ir įrodymų tyrimas – pakartotinai apklausti nuteistieji.
16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai ir su jais susijusios nuteistojo procesinės teisės nebuvo pažeisti, o apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs kaltinimą ir nustatęs baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistojo teisinės padėties nepablogino labiau, nei to buvo prašoma prokuroro skunde, taigi, iš apeliacinio skundo ribų neišėjo.
Dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305, 331 straipsnių) ir BK 24 straipsnio ir 150 straipsnio 3 dalies taikymo
17. Kasaciniame skunde nuteistasis prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį motyvuoja tuo, kad šis teismas, kvalifikuodamas veiką pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, neįrodžius kaltininko veikoje nusikaltimo sudėties požymių visumos, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą, t. y. selektyviai vertino įrodymus, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, išvadas grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Taip buvo pažeistos ir BPK normos, reglamentuojančios nuosprendžio surašymą ir įrodymų vertinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais.
18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas neįtvirtina taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2024, 2K-62-648/2025 ir kt.).
19. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose ir keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal šiuos reikalavimus, teismo priimamas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzQtMzAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-174-303/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-174-303/2019">2K-7-174-303/2019</a>, 2K-137-489/2022 ir kt.).
20. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LTY5Ny8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154-697/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154-697/2023">2K-154-697/2023</a>, 2K-146-697/2025 ir kt.).
21. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, jame nurodytą įrodymų, kuriais grindžiamos teismų išvados, vertinimą, motyvus, kuriais yra atmetami kiti įrodymai, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas kasatoriaus nurodytų trūkumų neturi. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis išteisintas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, ir dėl šios dalies priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu, taip pat išdėstė motyvus, kuriais kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 20–43 punktai).
22. Kasaciniame skunde nurodyti BPK nuostatų pažeidimai yra grindžiami atskirų įrodymų – nukentėjusiosios K. L., liudytojų A. L., A. D. parodymų, ekspertės A. Šiaulytės ir specialistės J. Baublytės paaiškinimų – vertinimo kvestionavimu, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymų pakankamumu. Tačiau teismai padarė vienodas išvadas dėl kasatoriaus ginčijamų jam inkriminuojamų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 53–55 puslapiuose, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 29–43 punktuose detaliai ir išsamiai aptarė susietų į vieną visumą byloje esančių įrodymų turinį.
23. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, reikšmingas kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, dėl bylai reikšmingų faktų padarė kitokias išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas. Šis teismas, nustatęs nuteistųjų veikos akivaizdų seksualizuotą pobūdį, nesirėmė nuteistųjų parodymais, kad kaltinime nurodytus veiksmus jie atliko tik juoko forma. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, nustatydamas šias faktines bylos aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į seksualinės prievartos bylų specifiką, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis teismų praktikoje suformuluotų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtMTA3My8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-1073/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-1073/2024">2K-84-1073/2024</a>, 2K-72-788/2024 ir kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, aptarė ir įvertino visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, neteikdamas nė vienam įrodymų šaltiniui išskirtinės reikšmės, ir išdėstė aiškius bei nuoseklius motyvus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl S. V. išteisinimo. Visi byloje esantys įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, taip pat susiejus į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Skundžiamame sprendime pateiktos išsamios ir motyvuotos atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimo išvados, išdėstyti teismo argumentai, kuriais įrodymais remiamasi, o kurie atmetami, nurodyti išvadas pagrindžiantys motyvai. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, išvada dėl asmenų (kaltinamųjų) parodymų patikimumo teismo sprendime buvo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Toks parodymų vertinimas atitinka BPK nustatytus reikalavimus, teismų praktikoje suformuluotas taisykles ir nuteistojo teisių nepažeidžia.
25. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą S. V. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip.
26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia ir kišant daiktus į kito asmens lytinius organus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-976/2022, 2K-199-648/2023 ir kt.). Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad seksualinį prievartavimą pagal BK 150 straipsnį gali sudaryti ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris: 1) geba tenkinti lytinę aistrą; 2) pagal savo poveikį ir neigiamus padarinius palyginamas su prievartine sueitimi, atlikta natūralia, analine arba oraline forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctNDk1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-495/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-495/2024">2K-67-495/2024</a>, 2K-57-719/2025 ir kt.).
27. Seksualinis prievartavimas yra laikomas padarytu bendrininkų grupės, kai seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra seksualinio prievartavimo vykdytojai. Seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir tenkino su nukentėjusiuoju lytinę aistrą; taip pat toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet netenkino lytinės aistros. Taigi, nustačius kelių asmenų bendrą tyčią, seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298/2012">2K-298/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315/2014">2K-315/2014</a>).
28. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24 ar 25 straipsnio nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157-976/2022">2K-157-976/2022</a>, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-239-495/2024 ir kt.).
29. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė dėl visų būtinųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo S. V. veiksmuose. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis S. V., telefoninio pokalbio metu sužinojęs apie V. G. ir D. K. vykdomą nukentėjusiosios seksualinį prievartavimą ir pamatęs filmuotą medžiagą, prisijungė prie nuteistųjų V. G. ir D. K.. Apeliacinės instancijos teismas nustatė bendrus nuteistųjų veiksmus. Nukentėjusiosios valios palenkimo būdas – pasinaudojimas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio – įrodytas iš įvairių įrodymų šaltinių gautais duomenimis, taigi bejėgiškos būklės požymis nustatytas tinkamai, kartu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji tai suvokė. Nors viso proceso metu gynyba įrodinėjo, kad nuteistojo veika nėra susijusi su lytinės aistros tenkinimu, dėl to negali būti laikoma seksualiniu prievartavimu, tačiau teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistųjų veiksmus įvertino kaip seksualinį prievartavimą, padarytą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Šiuo atveju nuteistųjų veiksmai tiek pagal savo poveikį, tiek ir neigiamus padarinius prilyginami prievartinei sueičiai. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315/2014">2K-315/2014</a>).
30. Pagal byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nuteistieji, suprasdami kiekvieno jų atliekamus veiksmus, indėlį į bendrą daromą nusikalstamą veiką ir norėdami taip veikti, veikdami bendrai, realizavo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 150 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, objektyviuosius požymius. Pagal pirmiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl bendrininkavimo seksualinio prievartavimo bylose, S. V., kartu su kitais vykdytojais realizavęs nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, pagrįstai pripažintas seksualinio prievartavimo vykdytoju. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. V. realizavo visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Nuteistasis prisijungė prie nuteistųjų V. G. ir D. K. seksualinės prievartos veiksmų, aiškiai suvokdamas, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino viso įvykio mechanizmą, kuris liudija akivaizdų seksualizuotą veikos pobūdį. Tirdamas bei vertindamas išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. V. suprato, jog savo veiksmais seksualiai prievartauja nukentėjusiąją, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kasatorius skunde nurodo, kad, nustatant kaltės elementus, byloje nebuvo atsižvelgta į tai, jog S. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau tai prieštarauja bylos medžiagai. Šios aplinkybės buvo tiriamos dar ikiteisminio tyrimo metu – teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad S. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių, faktinių bylos aplinkybių (7 t., b. l. 165–174). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. V. veika tinkamai kvalifikuota kaip seksualinis prievartavimas, padarytas bendrininkų grupe.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo ir paskirtos bausmės
31. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino S. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimą padarė tyčiodamasis iš nukentėjusiosios.
32. BK 60 straipsnyje nustatytas išsamus baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas. Jame nurodyta, kokie veiksmai teismo gali būti nepripažinti sunkinančiais atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą, kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veika padaroma tyčiojantis iš nukentėjusiojo (BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčiojimasis iš nukentėjusiojo konstatuojamas tada, kai kaltininkas atlieka veiksmus, iš esmės prieštaraujančius moralės bei dorovės principams, šiurkščia ar ciniška forma arba verčia nukentėjusįjį patį atlikti tokius veiksmus prieš save. Tokiais veiksmais siekiama pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą, sukelti jam daug dvasinių ar papildomų fizinių kančių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022).
33. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas, tenkindamas prokuroro prašymą dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, nuosprendžio 50 punkte išsamiai atskleidė bendravykdžių veiksmų apimtį ir jų pobūdį ir pagrįstai juos įvertino kaip tyčiojimąsi iš nukentėjusiosios BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Byloje nustatytos aplinkybės rodo tai, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo nukreipti vien į lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu, bet ir ciniškais veiksmais buvo siekiama pažeminti nukentėjusiosios orumą, sukelti jai papildomų dvasinių kančių. Jų veiksmai buvo fiksuojami, rodomi kitiems asmenims, taip pagal byloje nustatytas aplinkybes prie veikos prisijungė ir nuteistasis S. V., toliau tęsdamas seksualinės prievartos veiksmus. Nuteistųjų atlikti veiksmai pagrįstai pripažinti kaip tyčiojimasis iš nukentėjusiosios ir yra vertintini kaip BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
34. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ir BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Tyčiojimasis iš nukentėjusiojo nėra įtvirtintas BK 150 straipsnio dispozicijoje kaip nurodyto nusikaltimo sudėties požymis. Be to, tyčiojimasis kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė apibūdina ne tik objektyvųjį veikos požymį, bet ir patį kaltininką (jo pavojingumą). Kaip jau buvo minėta pirmiau, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-648/2019">2K-304-648/2019</a>, 2K-29-976/2022 ir kt.). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nuteistajam S. V. taikytos tinkamai, laikantis BPK įtvirtintų taisyklių, ir nuteistojo procesinės teisės nepažeistos.
35. BPK normos nesuteikia galimybės kasacinės instancijos teismui keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232-648/2023">2K-232-648/2023</a>, 2K-61-594/2024 ir kt.). Paskirtos bausmės griežtumo klausimai gali būti kasacijos dalykas tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-387/2024, 2K-111-976/2024 ir kt.).
36. Nenustačiusi kasatoriaus nurodomo baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimo, nustatant baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija detaliau nevertina kasacinio skundo argumentų, atsietų nuo teisinių argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo, kuriais nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kodėl nuteistajam paskiria tokios rūšies ir tokio dydžio bausmę ir atideda bausmės vykdymą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 72–75 punktai). Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu neturi teisinio pagrindo nesutikti.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo
37. Nuteistojo S. V. gynėjas advokatas A. Melkovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą, patenkinus kasacinį skundą, priteisti išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atlyginimą.
38. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Nagrinėjamoje byloje S. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Šia nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuteistojo kasacinis skundas atmetamas, taigi nuteistojo procesinis statusas išlieka nepakitęs. Atsižvelgiant į tai, tenkinti prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo nėra BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyto pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Eligijus Gladutis
Alenas Piesliakas
