(S) Nr. DOK-144
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01921-2021-8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 10 d. paduotu atsakovės UAB „Veistas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Veistas“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla perduota pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
(S) Nr. DOK-144
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01921-2021-8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 10 d. paduotu atsakovės UAB „Veistas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Veistas“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria byla perduota pagal teismingumą nagrinėti Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 27 straipsnio 3 punktą, todėl nepagrįstai nusprendė, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas per plačiai aiškino kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, be kita ko, apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme. Toks kasacinio teismo išaiškinimas jokiu būdu nereiškia, kad apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, yra teismingi absoliučiai visi ginčai, kylantys iš viešo pirkimo sutarties vykdymo, nepriklausomai nuo ginčo pobūdžio. Pagal kasacinio teismo praktiką ginčai dėl sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, (ne) tinkamo vykdymo, nagrinėtini apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, tačiau tik tie, kurių santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nesusijęs su viešojo pirkimo sutartyje nustatytos esminės sąlygos – paslaugų kainos keitimu, o kilo dėl šios kainos indeksavimo dydžio nustatymo pagal sutartyje nustatytą tvarką, t. y. dėl sutarties vykdymo. Šalys neprašė pakeisti sutartyje nustatytos indeksavimo tvarkos, o prašė tik nustatyti pagal šią tvarką apskaičiuotą kainą. Taigi, tarp šalių susiklostę santykiai yra išimtinai civilinio pobūdžio (reglamentuojami CK normų), nesusiję su jokia Viešųjų pirkimų įstatymo norma.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 27 straipsnio 3 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
