Dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo

Nr. DOK-4685

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25751-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 18 d. paduotu atsakovų D. Z. ir J. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB,,Mano būstas sostinė“ ieškinį atsakovams dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei solidariai iš atsakovų 372,54 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (372,54 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kita ieškinio dalis atmesta. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas, kaip nurodo atsakovai, iš esmės nevertino ieškovės pateiktų įrodymų (sąskaitų, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų) turinio ir jų įrodomosios vertės, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovams. Teismas taip pat iš esmės netyrė, kokiu pagrindu vadovaudamasi ieškovė priėmė sprendimą atlikti jos nurodomus darbus, jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta. Byloje nenustatyta, kad dėl ieškovės nurodomų darbų buvo priimtas butų savininkų sprendimas ar kad ieškovės nurodomi darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi teismo išvada, kad atsakovai neturi teisės atsisakyti mokėti už ieškovės nurodomus kaip atliktus darbus, yra padaryta remiantis prielaidomis, o ne bylos nagrinėjimo metu ištirtomis aplinkybėmis ir įrodymais.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2022 m. rugsėjo 16 d. per AB „Swedbank“ sumokėtą 18 (aštuoniolikos) Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 34).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė