Dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (toliau - Reglamentas) 8 straipsnį, gamintojas turėjo kreiptis į notifikuotąją įstaigą, kad ši atliktų APP atitikties vertinimą

Nr. DOK-3637

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01545-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 7 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DND Talis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „DND Talis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 21 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas, peržiūrėjimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės pažeidimą, nes nurodė, kad vienintelis prekių trūkumas yra tas, kad prekių atitikties vertinimą atliko nenotifikuota įstaiga. Teismo vertinimu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (toliau – Reglamentas) 8 straipsnį, gamintojas turėjo kreiptis į notifikuotąją įstaigą, kad ši atliktų APP atitikties vertinimą. Tačiau šiame straipsnyje nėra reikalavimo, kad prekių atitikties vertinimą atliktų išimtinai tik notifikuotosios įstaigos. Byloje nebuvo nustatyta, kad prekės keltų pavojų žmonių sveikatai ar saugai, naminiams gyvūnams ar turtui. Priešingai, pagal byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad prekės kokybinius reikalavimus atitinka ir jas galima naudoti pagal paskirtį, teismai nenustatė, kad prekės keltų pavojų žmonių sveikatai ar saugai ar būtų kaip kitaip netinkamos atlikti tą funkciją, kuriai jos skirtos.

Teismai neteisingai taikė teisės aktų nuostatas, nustatančias teises ir pareigas pirkėjams bei jų prisiimamas rizikas. Iš tiesų byloje nustačius, kad pirkėja (verslininkė) netinkamai vykdė savo pareigas, turėjo būti konstatuota, jog ji tokiais veiksmais prisiėmė rizikas kaip prekių platintoja ir verslininkė dėl prekių dokumentacijos tinkamumo pačios ieškovės klientams, taip pat dėl poreikio atlikti kokius nors papildomus prekių atitikties patikrinimus ir/ar kitus veiksmus. Taip pat teismai pažeidė proporcingumo principą, nepagrįstai patenkinę ieškovės reikalavimą dėl išimtinio teisių gynimo būdo – sandorio nutraukimo ir visos kainos už prekes priteisimo. Nors pirkėjas su pardavėju sandorio sudarymo metu aptarė prekių sertifikato trūkumus, bet kuriuo atveju sprendžiant dėl pirkėjo teisių gynimo būdų teismai privalėjo įvertinti pasirinkto pirkėjo teisių gynimo būdą proporcingumą prekės sertifikato trūkumo atžvilgiu. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią visos sumokėtos kainos priteisimas pirkėjui yra ultima ratio pirkėjo teisių gynimo priemonė.

Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 5 dalį, nes neįvertino aplinkybės, kad ieškovė nuo sužinojimo apie prekių sertifikato trūkumus iki reikalavimo atsakovei pateikimo momento itin ilgai uždelsė, kas lėmė nuostolių atsiradimą. Ieškovė elgėsi pasyviai, nes dar 2020 m. balandžio 23 d. sužinojusi apie tariamus prekių trūkumus, nesiėmė jokių veiksmų nedelsiant grąžinti prekes atsakovei ar parduoti prekės kitiems klientams ir/ar kitose rinkose, nors pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad buvo alternatyvių prekių pirkėjų, kuriems prekės galėjo būti tinkamai realizuotos už tokią pat kainą, o reikalavimą dėl kainos grąžinimo ieškovė pareiškė tik 2020 m. rugpjūčio 3 d. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams pareikšti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsisakius priimti kasacinį skundą klausimas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo nesprendžiamas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DND Talis“ (j. a. k. 125001050) 2855 (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 7 d. Luminor banko mokėjimo nurodymu Nr. 6604.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė