Civilinė byla Nr. e3K-3-229-823/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00575-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.7; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Inedia Trans“ bankroto byloje dėl pareiškėjo L. K. prašymo patvirtinti jo finansinį reikalavimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimą, solidariąją kreditorių reikalavimo teisę, sutartį trečiojo asmens naudai ir kreditoriaus teisę paskirti asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, aiškinimo ir taikymo.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „Inedia Trans“ iškėlė bankroto bylą.
3. Pareiškėjas prašė teismo įtraukti jį į bankrutavusios UAB „Inedia Trans“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo finansinius reikalavimus: 1) 2830,63 Eur (nesumokėto darbo užmokesčio) pirmosios eilės finansinį reikalavimą su 5,73 Eur delspinigiais; 2) 580,23 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą pagal 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderį; 3) 893,63 Eur su darbo santykiais susijusį reikalavimą ir 121 309 Eur iš paskolos sutarties kylantį finansinį reikalavimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį.
4. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. su J. K. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria J. K. perleido jam 893,63 Eur reikalavimą, susijusį su darbo santykiais, bei 121 309 Eur reikalavimą, kylantį iš 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties Nr. 13/08/01, sudarytos tarp UAB „Dirbkime kartu“ ir UAB „Inedia Trans“ (toliau – ir Paskolos sutartis). Reikalavimo perleidimo sutarties 7 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, tačiau, remiantis šios sutarties 8 punktu, J. K. perduoda jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus tik po 8000 Eur jam sumokėjimo. Kadangi pareiškėjas yra pensininkas, 8000 Eur sumą jam pavyko surinkti ir sumokėti J. K. tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., t. y. tik šią dieną pareiškėjas įgijo teisę į J. K. jam perleistus reikalavimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad buvęs UAB „Inedia Trans“ vadovas J. K. paruošė, o akcininkė D. V. perdavė UAB „Inedia Trans“ nemokumo administratoriui informaciją apie įmonės kreditorius. Šioje informacijoje, be kita ko, kreditoriumi nurodomas L. K., kuriam nebuvo išmokėtas atlyginimas už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 4 d. (darbo sutartis sudaryta 2014 m. birželio 2 d.) ir kuriam yra likęs 580,23 Eur įsiskolinimas pagal 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderį. Taip pat informacijoje nurodoma, kad reikalavimas grąžinti skolą pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį perėjo J. K. kaip vieninteliam UAB „Dirbkime kartu“ akcininkui, nes ši bendrovė 2016 m. gegužės 13 d. išregistruota, todėl jis yra UAB „Inedia Trans“ kreditorius.
7. Spręsdamas dėl pareiškėjo 2830,63 Eur reikalavimo, susijusio su jo darbo santykiais, teismas nustatė, kad pagal nemokumo administratoriui perduotus BUAB „Inedia Trans“ darbo apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 m., apie priskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimą duomenų (dokumentų) nemokumo administratoriui neperduota, pagal 2021 m. balandžio 28 d. įmonės balansą skolos darbuotojams nėra. Be to, buvusiam BUAB „Inedia Trans“ vadovui L. K. pagal 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018 buvo apribota teisė trejus metus eiti viešojo (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl darbo santykiai su L. K., kaip su įmonės vadovu, privalėjo būti nutraukti (darbo santykių su pareiškėju kaip direktoriumi net teoriškai negalėjo būti). Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog darbo sutartis su juo buvo pakeista ir jis dirbo darbininku, tačiau šiam teiginiui pagrįsti įrodymų nepateikė, o pateikta darbo sutartis to nepatvirtina. Atsižvelgdamas į tai teismas nutarė šios pareiškėjo reikalavimo dalies netvirtinti.
8. UAB „Inedia Trans“ nemokumo administratoriui nurodžius, kad tarp jam perduotų dokumentų nėra pareiškėjo nurodomo 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderio, o yra tik 2017 m. vasario 13 d. kasos išlaidų orderis, serija VTPI, Nr. 0000002, pagal kurį lėšas išmokėjo UAB „Inedia Trans“, o ne pareiškėjas, teismas pareiškėjo 580,23 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą pripažino neįrodytu ir jo netvirtino.
9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo dalies, susijusios su J. K. darbo užmokesčiu, teismas nurodė, kad pagal į bylą pateiktas darbo sutartis UAB „Inedia Trans“ nuo 2014 m. birželio 2 d. vadovavo du direktoriai – L. K. ir J. K.. Nemokumo administratoriui pateiktoje informacijoje apie kreditorius J. K., kaip kreditorius, nėra nurodytas, teismui nepateiktas 893,63 Eur reikalavimo apskaičiavimas, pagal 2021 m. balandžio 28 d. įmonės balansą skolos darbuotojams nėra. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad pareiškėjo 893,63 Eur reikalavimas taip pat yra neįrodytas.
10. Atmesdamas pareiškėjo reikalavimo dalį, kildinamą iš 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties Nr. 13/08/01 ir 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, teismas nurodė, kad pagal Paskolos sutartį paskolos davėja yra UAB „Dirbkime kartu“, o ne J. K.. Pats pareiškėjas nurodo, kad UAB „Dirbkime kartu“ yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto. Bankrutavus juridiniam asmeniui, įmonės vadovas ar akcininkai neperima įmonės turėtų reikalavimo teisių, kurios yra įmonės turtas ir turi būti realizuotos bankroto proceso metu. Kadangi J. K. perleido L. K. reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, sudarant Reikalavimo teisės perleidimo sutartį jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartyje, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Inedia Trans“, pažymėjo, jog pagal UAB „Inedia Trans“ pateiktą kreditorių sąrašą bendra atsakovės įsipareigojimų suma yra tik 2801,50 Eur.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas patvirtinti 2830,63 Eur (su 5,73 Eur delspinigiais) ir 893,63 Eur dydžio iš darbo santykių kildinamas finansinio reikalavimo dalis, ir šią prašymo dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino visų byloje nustatytų prieštaravimų dėl pareiškėjo finansinių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, ir nagrinėdamas šią dalį neatskleidė bylos esmės. Nustatęs, kad pagal pateiktas darbo sutartis įmonei tam tikru laikotarpiu vadovavo du direktoriai, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių šiam prieštaravimui pašalinti, o nustatęs, kad jam nėra pateiktas dalies finansinio reikalavimo apskaičiavimas, – įpareigoti pareiškėją jį pateikti. Atsižvelgdamas į tai, kad finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš L. K. darbo santykių, ir finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš J. K. darbo santykių, pagrįstumo klausimai yra tarpusavyje susiję, vertintini sistemiškai, pirmiausia nustatant konkrečius laikotarpius, kuriais minėtus asmenis siejo (ir (ar) galėjo sieti) darbo santykiai su UAB „Inedia Trans“, taip pat konkrečius laikotarpius, už kuriuos prašoma patvirtinti atitinkamas finansinių reikalavimų dalis, apeliacinės instancijos teismas šių finansinio reikalavimo dalių patvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo 580,23 Eur reikalavimas bankrutavusiai įmonei, grindžiamas kasos išlaidų orderiu, nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti šio reikalavimo pagrįstumą šioje byloje tenka pareiškėjui, tačiau jis šio reikalavimo neįrodė. Teismas pažymėjo, kad, net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog 2017 m. UAB „Inedia Trans“ nei banko sąskaitoje, nei kasoje neturėjo lėšų, tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas už UAB „Inedia Trans“ sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis.
14. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad reikalavimo teisė pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartį priklausė paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“. Paskolos sutarties 6.1 punkto nuostata, kad paskola grąžinama arba paskolos davėjai, arba jos akcininkui J. K., teismo vertinimu, to nepaneigia. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis, įtvirtinančiomis galimybę grąžinti bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais, ir nurodo, kad BUAB „Inedia Trans“ neįrodė, jog išregistravus UAB „Dirbkime kartu“ jos vienintelis akcininkas ir savininkas J. K. neteko teisių į bendrovės turėtą turtą, tačiau būtent pareiškėjui šioje byloje teko procesinė pareiga pagrįsti, kad ši reikalavimo teisė, kaip bankrutavusios įmonės turtas, ĮBĮ nustatyta tvarka perėjo (buvo grąžinta) J. K.. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė, o apsiribojo paskolos sutarties nuostatų, įtvirtinančių subjektus, kuriems turi būti grąžinama paskola, nurodymu.
15. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo dalies, kildinamos iš Paskolos sutarties, nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartyje, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, nurodyta bendra atsakovės įsipareigojimų suma yra tik 2801,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra nustatomas tikslus kreditorių finansinių reikalavimų dydis, tai atliekama vėliau, sprendžiant kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad šis pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas neturėjo įtakos galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad teisinio pagrindo naikinti aptariamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nėra.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismų nutartis, kuriomis nebuvo patvirtintas 121 309 Eur reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – patenkinti L. K. prašymą patvirtinti jo 121 309 Eur reikalavimą BUAB „Inedia Trans“ bankroto byloje. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartimi Nr. 13/08/01 UAB „Dirbkime kartu“ paskolino 270 000 Lt UAB „Inedia Trans“. Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad ji įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo paskolos davėjui arba paskolos davėjo vieninteliam akcininkui J. K.. Dėl to pagal Paskolos sutartį tiek paskolos davėja, tiek vienintelis paskolos davėjos akcininkas J. K. turėjo reikalavimo teisę UAB „Inedia Trans“. Pagal Paskolos sutartį UAB „Dirbkime kartu“ ir J. K. buvo kreditoriai, turintys solidariąją reikalavimo teisę (CK 6.18 straipsnio 1 dalis). Be to, J. K. yra ir pradinės kreditorės UAB „Dirbkime kartu“ paskirtas asmuo, turintis teisę priimti prievolės įvykdymą (CK 6.44 straipsnis). Pagal CK 6.191 straipsnį Paskolos sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens J. K. naudai.
16.2. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino pareiškėjo reikalavimo pagrindo – sutarčių (CPK 183, 185 straipsniai), todėl neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo nepašalino. Pagal Paskolos sutarties 6.1 punktą J. K. įgijo teisę reikalauti iš UAB „Inedia Trans“ skolos grąžinimo, todėl galėjo ją perleisti kitam kreditoriui.
16.3. Pagal Paskolos sutarties 3.1 punktą prievolės įvykdymo terminas buvo tik 2018 m. rugpjūčio 1 d., o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Dirbkime kartu“ pabaigos. Pagal CK 6.33 straipsnio 1 dalį UAB „Dirbkime kartu“ neturėjo galimybės (ir teisės) reikalauti grąžinti paskolą anksčiau, šią galimybę ir teisę turi solidarusis kreditorius J. K. pagal CK 6.18 straipsnį arba pradinio kreditoriaus paskirtas asmuo J. K. pagal CK 6.44, 6.190, 6.191 straipsnių nuostatas.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, kad pareiškėjo reikalavimas buvo pareikštas sutarčių, o ne UAB „Dirbkime kartu“ akcininko teisių, pagrindu. Teismo išvados apie turto perėjimą UAB „Dirbkime kartu“ akcininkui ĮBĮ nustatyta tvarka buvo perteklinės ir neatitiko kreditoriaus reikalavimo pagrindo. Pareiškėjas J. K. reikalavimo teisę grindė Paskolos sutarties 6.1 punktu, o ne tuo, kad UAB „Dirbkime kartu“ yra pasibaigusi ir išregistruota dėl bankroto.
16.5. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad sudarant Reikalavimo teisės perleidimo sutartį jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo, supainiojo reikalavimo teisės turėjimą su reikalavimo teisės įvykdymo galimybėmis. Bankroto bylose pareikšti reikalavimai tvirtinami vertinant tik jų pagrįstumą, neatsižvelgiant į jų patenkinimo galimybes. Teismo patvirtintų reikalavimų tenkinimas vyksta kitoje bankroto stadijoje ir tai daro bankroto administratorius. Pagal CK 2.70 straipsnio 9 dalį galima reikšti reikalavimus net trejus metus po to, kai įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, jeigu juridinio asmens dalyviai buvo nesąžiningi. Šiuo atveju BUAB „Inedia Trans“ galimai tik ateityje bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl bus dar treji metai ieškiniui BUAB „Inedia Trans“ dalyviams dėl jų nesąžiningų veiksmų pareikšti, bendrovei neįvykdžius prievolės pagal Paskolos sutartį.
16.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Kadangi reikalavimo teisės perleidimo sutarties dalyko atitiktis įmanomumo reikalavimui (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) tvirtinant kreditorių reikalavimus negali būti sprendžiama – ji dar nežinoma, tai ši teismo išvada nesukuria teisinių pasekmių.
17. Suinteresuotas asmuo BUAB „Inedia Trans“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų nutartis palikti nepakeistas, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartis buvo sudaryta, t. y. nėra pinigų perdavimo faktą pagrindžiančių įrodymų. Paskolos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad paskolos davėja UAB „Dirbkime kartu“ paskolą apyvartinėms lėšoms dalimis įneš į paskolos gavėjos įmonės kasą. Taigi, net ir lingvistinė Paskolos sutarties analizė leidžia teigti, kad šalys tarėsi dėl paskolos suteikimo ateityje. Atsižvelgiant į teisinį paskolos santykių reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2010">3K-3-366/2010</a>; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkyLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-292-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-292-611/2020">e3K-3-292-611/2020</a>). Kadangi pareiškėjas neįrodė pinigų perdavimo fakto, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta ir atsakovė negali būti įpareigota grąžinti skolą.
17.2. Reikalavimo teisė pagal Paskolos sutartį (jeigu tokia būtų) priklausytų paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“, o ne jos akcininkui J. K.. Be to, pagal CK 6.873 straipsnį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
17.3. Paskolos sutarties turinys patvirtina, kad susitarimo dėl kreditorių solidarumo nėra. Paskolos sutartis yra pasirašyta paskolos davėjos ir paskolos gavėjos, J. K., kaip fizinis asmuo, nėra šio sandorio šalis, Paskolos sutartyje nėra nuostatų dėl kreditorių solidarumo (CK 6.18 straipsnio 1 dalis).
17.4. Bankrutavus paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“, jos vadovas ar akcininkai neperėmė įmonės turėtų reikalavimo teisių, kurios yra įmonės turtas ir turi būti realizuotos bankroto proceso metu. Kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Pasibaigus sutarties šaliai – paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“, baigėsi ir prievolė pagal Paskolos sutartį.
17.5. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi J. K. perleido svetimą turtą, t. y. UAB „Dirbkime kartu“ reikalavimo teisę pagal Paskolos sutartį. Tai, kad J. K. perleido L. K. reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, jog sudarant Reikalavimo teisės perleidimo sutartį jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir sudarant šią sutartį buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Vien Paskolos sutarties 6.1 punktas, pagal kurį paskola grąžinama paskolos davėjui arba vieninteliam akcininkui J. K., nedaro sutarties ir reikalavimo perleidimo teisėtų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
18. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti teismų nutarčių dalis, kuriomis buvo atsisakyta patvirtinti jo 121 309 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Inedia Trans“ bankroto byloje, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti šį pareiškėjo reikalavimą. Taigi, kasacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis netvirtinti pareiškėjo reikalavimo, kildinamo iš 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties Nr. 13/08/01 ir 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta dėl kitų pareiškėjo BUAB „Inedia Trans“ bankroto byloje prašytų patvirtinti finansinių reikalavimų, kasacine tvarka neskundžiama, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.
20. Nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis skiriasi priklausomai nuo nemokumo byloje sprendžiamo klausimo. Dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats, todėl teismo aktyvumas, skirtas aplinkybėms, padedančioms kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, aiškintis, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditoriaus reikalavimas. Atsižvelgdama į tai, kad teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kasaciniame skunde nurodytas pareiškėjo reikalavimas, nepasižymi viešuoju interesu, teisėjų kolegija bylą nagrinės neperžengdama kasacinio skundo ribų, t. y. pasisakys tik dėl pareiškėjo kasaciniame skunde iškeltų teisės klausimų, vadovaudamasi teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-969/2022">e3K-3-203-969/2022</a>, 23 punktas).
21. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi J. K. perleido pareiškėjui reikalavimo teisę į UAB „Inedia Trans“ 121 309 Eur skolą (įskaitant delspinigius) pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 13/08/01. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartimi Nr. 13/08/01 UAB „Dirbkime kartu“ (paskolos davėja) suteikė 270 000 Lt paskolą UAB „Inedia Trans“ (paskolos gavėjai), o pastaroji įsipareigojo skolą grąžinti paskolos davėjai (arba paskolos davėjos vieninteliam akcininkui) iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir nustoja galios po visiško paskolos grąžinimo paskolos davėjui arba paskolos davėjo vieninteliam akcininkui (J. K.). Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Dirbkime kartu“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu buvo pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir 2016 m. gegužės 13 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
22. Bylą nagrinėję teismai atsisakė tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, konstatavę, kad 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi J. K. perleido pareiškėjui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, todėl sudarant šią sutartį buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Teismai nusprendė, kad reikalavimo teisė pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 13/08/01 priklausė UAB „Dirbkime kartu“, kaip paskolos davėjai, ir kad pareiškėjas neįrodė, jog ši reikalavimo teisė, kaip bankrutavusios įmonės turtas, ĮBĮ nustatyta tvarka būtų perėjusi J. K., kaip vieninteliam UAB „Dirbkime kartu“ akcininkui.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismų išvada, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai kvalifikavo Paskolos sutarties pagrindu susiklosčiusius šalių teisinius santykius ir dėl šios priežasties nepagrįstai nusprendė, jog J. K. perleido pareiškėjui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo. Siekdamas pagrįsti J. K. reikalavimo teisę pagal Paskolos sutartį, pareiškėjas kasaciniame skunde remiasi CK 6.18 straipsnio 1 dalimi (solidarioji kreditorių reikalavimo teisė), CK 6.191 straipsniu (sutartis trečiojo asmens naudai) ir CK 6.44 straipsniu (prievolės įvykdymas kreditoriaus paskirtam asmeniui). Pareiškėjo teigimu, šios materialiosios teisės normos apeliacinės instancijos teismo buvo taikytos netinkamai. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai dėl Reikalavimo perleidimo sutarties dalyko įmanomumo sprendė kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, o ne šio reikalavimo tenkinimo, stadijoje, nepagrįstai (peržengdami bylos nagrinėjimo ribas) dėl J. K. reikalavimo teisės sprendė jo kaip UAB „Dirbkime kartu“ akcininko teisių, o ne Paskolos sutarties, pagrindu. Šie pareiškėjo teisiniai argumentai apibrėžia kasacijos nagrinėjamoje byloje ribas.
24. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Inedia Trans“, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių paskolos dalyko pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 13/08/01 perdavimą paskolos gavėjui. Teisėjų kolegija dėl šių suinteresuoto asmens argumentų nepasisakys, kadangi šiomis aplinkybėmis nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 351 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas nepriskiriamas kasacinio teismo kompetencijai.
Dėl teismo pareigos spręsti dėl reikalavimo perleidimo sutarties, kuria grindžiamas kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai įmonei, dalyko atitikties įmanomumo reikalavimui kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje
25. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo sutartis – cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-545/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-545/2009">3K-3-545/2009</a>; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-421/2022">e3K-3-111-421/2022</a>, 31 punktas).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTExLTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-111-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-111-421/2022">e3K-3-111-421/2022</a>, 32 punktas).
28. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio (pagal pareigas) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2008">3K-3-145/2008</a>; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546/2013">3K-3-546/2013</a>; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191-916/2015">3K-3-191-916/2015</a>; kt.).
29. Bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-160/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-160/2011">3K-3-160/2011</a>; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2012">3K-3-188/2012</a>; kt.).
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto teisės normos yra viešosios teisės normos. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą tik tuomet, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255-313/2017">3K-3-255-313/2017</a>, 37 punktas). Taigi tuo atveju, jei kreditoriaus bankroto byloje reiškiamas finansinis reikalavimas grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti, ar reikalavimo perleidimo sutartis, kuria grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, nėra akivaizdžiai niekinė, t. y. nesukūrusi ir negalėjusi sukurti kreditoriaus reikalavimo teisės į bankrutuojančią įmonę.
31. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad dėl reikalavimo perleidimo sutarties dalyko įmanomumo teismai turėjo spręsti ne pareiškėjo reikalavimo tvirtinimo, o jo tenkinimo stadijoje. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą bankroto byloje tenkinami tik bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Tuo tarpu į klausimą, ar konkretus asmuo yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, t. y. ar jis turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, turi būti atsakyta kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje. Taigi, pareiškėjui BUAB „Inedia Trans“ bankroto byloje pareiškus 121 309 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, būtent pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje teismai turėjo spręsti (ir pagrįstai sprendė) klausimą, ar pareiškėjas yra BUAB „Inedia Trans“ kreditorius, t. y. ar 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius J. K. turėjo reikalavimo teisę BUAB „Inedia Trans“, kurią galėjo sutartimi perleisti pareiškėjui (CK 6.3 straipsnio 4 dalis).
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamais procesiniais sprendimais teismai pripažino Reikalavimo perleidimo sutarties dalyką neatitinkančiu įmanomumo reikalavimo ne dėl to, kad BUAB „Inedia Trans“ neturi pakankamai turto, iš kurio toks reikalavimas galėtų būti tenkinamas, o dėl to, kad pradinis kreditorius J. K. sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį apskritai neturėjo reikalavimo teisės BUAB „Inedia Trans“, kuri šia sutartimi galėjo būti perleista. Tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (šios nutarties 27 punktas).
Dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo sprendžiant dėl reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleistos reikalavimo teisės priklausymo pirminiam kreditoriui
33. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2014">3K-3-426/2014</a>).
34. Pagal CK 6.1 straipsnį kreditorius yra prievolinio teisinio santykio šalis, turinti teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Šalis siejant paskolos teisiniams santykiams, kreditorius, turintis teisę reikalauti grąžinti paskolą (ir sumokėti kitas pagal paskolos sutartį paskolos gavėjo mokėtinas sumas), yra paskolos davėjas. Byloje nustatyta, kad paskolos davėja pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 13/08/01 yra UAB „Dirbkime kartu“, o ne šios bendrovės akcininkas J. K.. Ši teismų nustatyta aplinkybė kasaciniu skundu nėra ginčijama.
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad siekdamas pagrįsti bylą nagrinėjusių teismų išvados, jog J. K. neturėjo iš Paskolos sutarties kildinamos reikalavimo teisės, kurią būtų galėjęs Reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti pareiškėjui, neteisėtumą pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo tris skirtingus ir tarpusavyje nesuderinamus tarp Paskolos sutartį sudariusių bendrovių ir J. K. susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo modelius. Pirma, pareiškėjo vertinimu, Paskolos sutartis, atsižvelgiant į tai, kad pagal ją paskola gali būti grąžinama paskolos davėjai arba paskolos davėjos vieninteliam akcininkui J. K., teismų turėjo būti vertinama kaip sutartis trečiojo asmens (J. K.) naudai. Antra, pareiškėjo vertinimu, UAB „Dirbkime kartu“ ir J. K. pagal Paskolos sutartį yra solidarieji kreditoriai. Trečia, pareiškėjo vertinimu, J. K. turi reikalavimo teisę pagal Paskolos sutartį kaip asmuo, kreditoriaus paskirtas priimti prievolės įvykdymą.
36. Pagal CK 6.191 straipsnį sutarties trečiojo asmens naudai esmė yra ta, kad sutarties šalys gali nustatyti, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Sudarius sutartį trečiojo asmens naudai, sukuriama vienašalė prievolė – skolininkas tampa įsipareigojęs trečiajam asmeniui (CK 6.191 straipsnis, UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 5.2.1 straipsnio 1 dalis, Europos sutarčių teisės principų PECL 6:110 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutartis trečiojo asmens naudai yra tokia sutartis, kuri nustato skolininko pareigą įvykdyti sutartį (prievolę) ne kitos sutarties šalies, bet trečiojo asmens naudai. Šiai sutarčiai būdinga tai, kad trečiasis asmuo, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, turi teisę kartu su kitu sutartį sudariusiu asmeniu reikalauti įvykdyti sutartį, t. y. tokia sutartis sukuria trečiajam asmeniui reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk4LTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-198-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-198-695/2019">e3K-3-198-695/2019</a>, 29 punktas).
37. Teisės doktrinoje pažymima, kad sutartis gali būti laikoma sutartimi trečiojo asmens naudai tik tuo atveju, jei sutarties šalių valia yra suderinta dviem aspektais: dėl sutarties įvykdymo trečiajam asmeniui ir dėl savarankiškos reikalavimo teisės trečiajam asmeniui suteikimo. Trečiojo asmens reikalavimo teisės savarankiškumas yra išskirtinė sutarties trečiojo asmens naudai instituto savybė. Tai reiškia, jog ši teisė yra autonomiška, t. y. nėra pradinio kreditoriausteisės dalis, nėra iš jos išvedama, ji yra nepriklausoma nuo pradinio kreditoriaus teisių. Šiteisė nuo pat jos suformavimo momento priklauso trečiajam asmeniui. Vien sutartyje nustatytas sutarties įvykdymas trečiajam asmeniui per se (savaime) nesuponuoja trečiojo asmens reikalavimo teisės. Šalių valia, be sutarties įvykdymo, turi aiškiai referuoti į reikalavimo teisės trečiajam asmeniui suteikimą (Borevičienė, E. Sutartis trečiojo asmens naudai: daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, teisė (01S). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013).
38. Pagal UNIDROIT Principų 5.2.1 straipsnį, sutarties šalys (kreditorius ir skolininkas) dėl trečiojo asmens (naudos gavėjo) teisės į sutarties teikiamą naudą sutartyje gali susitarti aiškiai (pažodžiui) arba numanomai. Iš esmės analogiškas nuostatas įtvirtina Europos sutarčių teisės principų PECL 6:110 straipsnio 1 dalis, pagal kurią trečiasis asmuo gali reikalauti sutarties įvykdymo, kai tokia jo teisė buvo aiškiai aptarta pradinių sutarties šalių (kreditoriaus ir skolininko) arba kai toks susitarimas gali būti numanomas iš sutarties tikslo ir sudarymo aplinkybių.
39. Atsižvelgdama į aptartus sutarties trečiojo asmens naudai esminius požymius teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. Paskolos sutartis Nr. 13/08/01 turėjo būti teismų kvalifikuota kaip sutartis trečiojo asmens (J. K.) naudai. Vien šioje sutartyje įtvirtinta paskolos gavėjos alternatyvi galimybė paskolą grąžinti paskolos davėjos UAB „Dirbkime kartu“ akcininkui J. K. nepatvirtina, kad Paskolos sutartimi J. K. buvo suteikta savarankiška, nuo paskolos davėjos UAB „Dirbkime kartu“ nepriklausoma, reikalavimo teisė į paskolos gavėjos pagal Paskolos sutartį mokėtinas sumas. Pažymėtina, kad uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, t. y. bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos akcininkų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-187-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-187-969/2019">e3K-3-187-969/2019</a>, 27 punktas). Teisinis pagrindas UAB „Dirbkime kartu“ akcininkui J. K. asmeniškai pretenduoti į UAB „Dirbkime kartu“, kaip paskolos davėjai, pagal Paskolos sutartį mokėtinas sumas (šios bendrovės turtą) byloje nebuvo nustatytas, o Paskolos sutartis nei pagal jos sąlygų lingvistinį turinį, nei pagal šios sutarties pobūdį ir tikslą tokio pagrindo nesuteikia.
40. Pagal CK 6.18 straipsnio 1 dalį įstatymai ar šalių susitarimai gali nustatyti, kad kreditorių reikalavimas yra solidarusis, t. y. kiekvienas iš kreditorių turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies. Reikalavimas yra solidarusis ir tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. Iš šios teisės normos matyti, kad solidariojo kreditorių reikalavimo prielaida visų pirma yra prievolės kreditorių daugetas, t. y. kreditoriumi konkrečioje prievolėje turi būti daugiau nei vienas asmuo (CK 6.17 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius pagal paskolos sutartį yra paskolos davėjas (šios nutarties 34 punktas), teismams nagrinėjamoje byloje nustačius, kad paskolos davėja (kreditorė pagal Paskolos sutartį) yra tik UAB „Dirbkime kartu“, o ne UAB „Dirbkime kartu“ ir J. K., pareiškėjo kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 6.18 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį teisėjų kolegijos taip pat pripažįstamas teisiškai nepagrįstu.
41. Vertindama Paskolos sutarties pagrindu susiklosčiusius UAB „Dirbkime kartu“, BUAB „Inedia Trans“ ir J. K. teisinius santykius atsižvelgiant į šios sutarties turinį, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad pagal Paskolos sutartį J. K. buvo paskolos davėjos (kreditorės) UAB „Dirbkime kartu“ paskirtas asmuo, turintis teisę priimti prievolės pagal Paskolos sutartį įvykdymą (CK 6.44 straipsnis). Tačiau, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo pareiškėjas, ši aplinkybė nelemia išvados, kad tokiu būdu J. K. įgijo savarankišką reikalavimo teisę į paskolos gavėjos BUAB „Inedia Trans“ pagal Paskolos sutartį mokėtinas sumas ir atitinkamai turėjo teisę perleisti šį reikalavimą pareiškėjui.
42. CK 6.44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.44 straipsnyje nustatytas reguliavimas suponuoja, jog prievolės įvykdymą gali priimti ne tik pats kreditorius asmeniškai, bet ir kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo. Tuo atveju, kai kreditorius paskiria savo atstovą ar trečiąjį asmenį prievolės įvykdymui priimti, jis turi bendradarbiauti su skolininku ir apie tai jį tinkamai informuoti, kad skolininkui nekiltų abejonių, ar tas asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą. Prieš įvykdydamas prievolę, skolininkas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, siekdamas išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditoriaus atstovas ar jo paskirtas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA3LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-107-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-107-1075/2020">e3K-3-107-1075/2020</a>, 37 punktas).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reguliavimas, leidžiantis kreditoriui paskirti atstovą ar kitą asmenį, įgaliotą priimti prievolės įvykdymą, nereiškia, kad prievolė tokiu būdu yra įvykdoma ne paties kreditoriaus, o jo atstovo arba paskirto asmens naudai. Kreditoriui paskyrus asmenį, įgaliotą priimti prievolės įvykdymą, neįvyksta reikalavimo perleidimas, t. y. kreditoriumi prievolėje išlieka tas pats asmuo. Prievolės įvykdymas kreditoriaus paskirtam asmeniui pagal CK 6.44 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą laikytinas tinkamu prievolės kreditoriui įvykdymu, tačiau iki prievolės įvykdymo reikalavimo teisė į skolininką išlieka kreditoriui. Taigi, kreditoriaus paskirto asmens teisė priimti prievolės įvykdymą yra išvestinė iš kreditoriaus reikalavimo teisės ir egzistuoja tik tol, kol kreditoriaus reikalavimo teisė išlieka vykdytina, t. y. skolininko prievolė kreditoriui nepasibaigia įstatyme nustatytais pagrindais. Be to, kreditoriaus paskirto asmens teisė priimti prievolės įvykdymą pagal savo pobūdį negali būti kreditoriaus paskirto asmens perleidžiama kitam asmeniui, kadangi įstatymas teisę paskirti asmenį, įgaliotą priimti prievolės įvykdymą, suteikia tik pačiam kreditoriui.
45. Bylą nagrinėję teismai nustatė, jog likviduota dėl bankroto paskolos davėja UAB „Dirbkime kartu“ 2016 m. gegužės 13 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.
46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2010">3K-3-393/2010</a>). ĮBĮ nereglamentuojama, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-53-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-53-421/2019">e3K-3-53-421/2019</a>, 33, 34 punktai). Identiškos pasekmės nurodytos ir Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM4LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-338-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-338-611/2021">e3K-3-338-611/2021</a>, 21 punktas).
47. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog po UAB „Dirbkime kartu“ likvidavimo jos vienintelis akcininkas J. K. būtų gavęs kokį nors šios įmonės turtą, pareiškėjo nebuvo įrodyta (CPK 178 straipsnio 1 dalis), t. y. byloje nenustatyta, kad UAB „Dirbkime kartu“ reikalavimo teisė pagal Paskolos sutartį, kaip UAB „Dirbkime kartu“ turto dalis, būtų perėjusi J. K. ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkto pagrindu.
48. Nors pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami, ar J. K. reikalavimo teisė gali būti kildinama iš jo, kaip UAB „Dirbkime kartu“ akcininko, teisių, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. kaip akcininko teisę į UAB „Dirbkime kartu“ turtą po jos likvidavimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, nustatančio akcininko teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, pagrindu savo atsikirtimuose į BUAB „Inedia Trans“ pareikštą nuomonę dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, taip pat atskirajame skunde akcentavo pats pareiškėjas, todėl teismai, pasisakydami dėl šių pareiškėjo argumentų, proceso teisės normų reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi dėl J. K. reikalavimo teisės į pagal Paskolos sutartį paskolos gavėjos mokėtinas sumas sprendė tiek pagal pačios Paskolos sutarties, tiek pagal teisės aktų, reglamentuojančių J. K., kaip vienintelio UAB „Dirbkime kartu“ akcininko, teises, nuostatas, todėl teisiškai nepagrįstu pripažintinas kasacinio skundo argumentas, kad šios bylos esmė nebuvo atskleista, nes teismai neištyrė ir neįvertino pareiškėjo reikalavimo pagrindo – sutarčių.
49. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad UAB „Dirbkime kartu“ iškėlus bankroto bylą (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis UAB „Dirbkime kartu“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi) ir vėliau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ją likvidavus dėl bankroto, UAB „Dirbkime kartu“ neteko galimybės reikalauti paskolos grąžinimo, nes pagal Paskolos sutarties 3.1 punktą paskolos grąžinimo terminas buvo tik 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl šią teisę pagal Paskolos sutartį turi J. K. Reikalavimo teisė į pagal Paskolos sutartį mokėtinas sumas yra UAB „Dirbkime kartu“ turtas, kuris pagal imperatyvų ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą turėjo būti realizuotas ir paskirstytas kreditoriams UAB „Dirbkime kartu“ bankroto procese. Kasaciniame skunde pateikiamas Paskolos sutarties aiškinimas, kad dalis paskolos davėjo turto jo bankroto procese gali būti neskirstoma, o perduodama paskolos davėjo akcininkui paskolos davėjui pasibaigus dėl bankroto, nesuderinamas su imperatyviu nemokumo proceso teisiniu reglamentavimu, pagal kurį bendrovės savininkas (vienintelis akcininkas) gali pretenduoti tik į bendrovės turto dalį, likusią bankroto proceso metu patenkinus visų kreditorių reikalavimus. Toks aiškinimas neatitinka ir CK 6.128 straipsnio 3 dalies, pagal kurią paskolos davėjo likvidavimas lemia prievolės pagal paskolos sutartį pasibaigimą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo.
50. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog reikalavimo teisė pagal Paskolos sutartį priklausė paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“, o ne J. K., be to, ši reikalavimo teisė sudarant 2021 m. gegužės 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartį jau buvo pasibaigusi CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu, paskolos davėjai UAB „Dirbkime kartu“ esant likviduotai dėl bankroto, todėl J. K. negalėjo būti perleista pareiškėjui. Konstatavę niekinį Reikalavimo perleidimo sutarties pobūdį dėl šios sutarties dalyko neatitikties įmanomumo reikalavimui, bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė niekinio sandorio teisines pasekmes ir atsisakė patvirtinti pareiškėjo šios sutarties pagrindu pareikštą finansinį reikalavimą. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia netinkamo materialiosios ar proceso teisės normų taikymo, nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti kasacine tvarka skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
52. Atsiliepimu į kasacinį skundą BUAB „Inedia Trans“ prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
53. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo L. K. prašymas patvirtinti 121 309 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Inedia Trans“ bankroto byloje, palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Andžej Maciejevski
