Dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-233-611/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14078-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. G. ir R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovėms R. G. ir R. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo arba bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimo tvarkos nustatymo ir atsakovių priešieškinį ieškovei dėl bendrąja daline nuosavybe esančio turto naudojimo tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

2.1. pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti statinio paskirties keitimo projekto rengimo, derinimo, teikimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo darbus ir atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal architekto S. B. parengtus Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektinius pasiūlymus, suformuojant:

2.1.1. ieškovei 154,22 kv. m ploto asmeninės nuosavybės teise atskirą nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį butą, atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „A“, plane pažymėtą indeksais: PR-2 (17,51 kv. m), R-3 (4,93 kv. m), R-4 (1,18 kv. m), R-5 (2,74 kv. m), R-6 (15,18 kv. m), 1-1 (4,16 kv. m), 1-2 (12,67 kv. m), 1-3 (1,51 kv. m), 1-4 (27,91 kv. m), 1-5 (26,80 kv. m), G-1 (39,63 kv. m);

2.1.2. atsakovėms 152,08 kv. m ploto bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 nuosavybės dalį, nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį butą, atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „B“, plane pažymėtą indeksais: R-1 (4,01 kv. m), PR-9 (8,62 kv. m), R-8 (6,86 kv. m), R-7 (4,42 kv. m), 1-6 (14,23 kv. m), PA-1 (6,78 kv. m), 1-12 (36,96 kv. m), 1-7 (8,65 kv. m), 1-8 (16,11 kv. m), 1-9 (15,52 kv. m), 1-10 (18,19 kv. m), 1–11 (11,73 kv. m);

2.2. leisti ieškovei atlikti paprastojo remonto darbus atsakovėms priklausančioje pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje pagal architekto S. B. parengtus Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto, keičiant paskirties tipą į dviejų butų, projektinius pasiūlymus;

2.3. leisti ieškovei be atsakovių sutikimo atlikti naujai suformuotų butų kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai suformuotus butus, atlikti visus kitus reikiamus veiksmus dėl naujai suformuotų butų atidalijimo ir įregistravimo;

2.4. nustatyti, kad nurodytiems architekto S. B. parengtiems projektiniams pasiūlymams įgyvendinti reikalingas išlaidas ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai;

2.5. priteisti ieškovei iš atsakovės R. B. 8015,12 Eur dydžio dalies gyvenamojo namo atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimą;

2.6. priteisti ieškovei iš atsakovės R. G. 8015,12 Eur dydžio dalies gyvenamojo namo atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimą;

2.7. nustatyti, kad penkis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės kartu su ieškove naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (4,16 kv. m) ir 1-2 (12,67 kv. m);

2.8. pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą bei visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti, ieškovei priskiriant šioje schemoje indeksu „B1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), iš viso 0,17025 ha, o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), iš viso 0,17025 ha, nustatant schemoje siūlomus servitutus;

2.9. nustatyti, kad žemės sklypų atidalijimui (pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti) įgyvendinti reikalingas išlaidas ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai;

2.10. priteisti ieškovei iš atsakovės R. B. 565 Eur dydžio dalies žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimą;

2.11. priteisti ieškovei iš atsakovės R. G. 565 Eur dydžio dalies žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimą;

2.12. išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

3. Ieškovė nurodė, kad dalį nekilnojamojo turto, kurį prašo atidalyti, ji paveldėjo po sutuoktinio, o atsakovės – po tėvo J. A. B. mirties 2018 m. spalio 18 d. Šalys tapo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtėmis. Jų santykiai konfliktiški. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė atidalyti jai nekilnojamąjį turtą, o atsakovėms – priteisti kompensaciją. Atsakovės su tokiu atidalijimo būdu nesutiko, nurodė, kad siekia naudotis nekilnojamuoju turtu.

4. Ieškovė pažymėjo, kad, atsižvelgdama į atsakovių išsakytą poziciją ir ieškodama alternatyvaus nuosavybės atidalijimo būdo, kuris būtų efektyviausias, atitiktų visų bendraturčių interesus ir atsakovių poziciją, užsakė, apmokėjo ir parengė pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektinius dokumentus, pagal juos, atlikus reikiamus veiksmus, gyvenamąjį namą paprastojo remonto būdu galima atidalyti į du atskirus gyvenamuosius butus. Taip atsakovėms tektų savarankiškas turtinis vienetas – gyvenamasis butas ir būtų įgyvendinta bendraturčio teisė atidalyti bendrą turtą natūra, būtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės.

5. Ieškovė teigė, kad atsakovių patikslintu priešieškiniu pasiūlytoje nustatyti namo naudojimo tvarkoje yra nustatyta 120,76 kv. m bendro naudojimo patalpų, jomis tektų naudotis ieškovei ir atsakovėms kartu, todėl ši tvarka tinkamai neišsprendžia tolimesnio naudojimosi bendru turtu klausimo. Gyvenamasis namas turi po vieną elektros, vandens, dujų įvadus ir apskaitos skaitiklius, taigi nebus praktinės galimybės tinkamai apskaityti mokesčius už bendraturčiams suteiktas komunalines paslaugas. Kitame ginče tarp tų pačių šalių šios bylos ieškovė atsikerta į atsakovių pareikštus reikalavimus aplinkybe, kad atsakovės bendrosios šio ginčo nuosavybės neišlaiko ir neprisideda prie jos išlaikymo nuo 2018 m. spalio 18 d. Tikėtina, kad panašių šalių ginčų galėtų kilti ir ateityje, nes šalims nepavyksta susitarti geranoriškai.

6. Ieškovė taip pat nurodė, kad yra vyresnio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, ji ginčo namą statė, jame gyvena nuo 2001 m. iki šiol. Namo kieme augina augalus, juos lengviau prižiūrėti gyvenant namo pirmame aukšte. Pirmame aukšte yra įrengta nuovaža neįgaliesiems, ji, atsižvelgiant į ieškovės amžių ir sveikatos būklę, gali būti reikalinga ieškovei ateityje. Atsakovės ginčo name negyveno, todėl joms neturėtų būti reikšminga, kuria namo dalimi ar naujai formuojamu butu pradėti naudotis. Šios aplinkybės lemia, kad, atsižvelgiant į proporcingumo kriterijų, racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principus, ieškovei turėtų būti priskirtas projektiniuose pasiūlymuose formuojamas gyvenamasis butas, pažymėtas indeksu „A“.

7. Ieškovė teigė, kad bendra projektiniuose pasiūlymuose nurodytiems sprendiniams įgyvendinti reikalingų atlikti darbų išlaidų suma sudaro 32 060,49 Eur. Ieškovės vertinimu, atlikus projektiniuose pasiūlymuose nurodytus darbus ir suformavus du savarankiškus butus, ieškovei ir atsakovėms tenkančių butų vertė, lyginant ją su bendra dabartine namo ir šalims priklausančių namo dalių verte, padidėtų, nes vietoje 299,52 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo būtų suformuoti du savarankiški 154,22 kv. m ir 152,08 kv. m butai su atskiromis šildymo, vandentiekio ir elektros sistemomis; supaprastėtų savininkų teisių įgyvendinimas ir būtų išvengta ginčų ateityje. Projektiniams pasiūlymams įgyvendinti reikalingų išlaidų, kurios yra pagrįstos pateiktomis sąmatomis ir komerciniais pasiūlymais, atlyginimo priteisimo klausimo išsprendimas šiame ginče leistų operatyviai pradėti vykdyti ir įgyvendinti projekto rengimo, o vėliau ir projektiniuose pasiūlymuose nurodytų sprendinių įgyvendinimo darbus. Teismui neišsprendus šio klausimo, ateityje tarp šalių galbūt vėl kiltų ginčų dėl projektinių pasiūlymų vykdymo ir susijusių išlaidų atlyginimo, projektinių pasiūlymų įgyvendinimas užtruktų, nes vienai šaliai apmokėti visus projektinių pasiūlymų sprendiniams įgyvendinti reikalingus veiksmus būtų finansiškai sunkiau.

8. Ieškovės nuomone, jos teisės be atsakovių sutikimo atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pripažinimas lemtų, kad ateityje nekiltų šalių ginčų šiuo klausimu. Ieškovė, atlikdama šiuos veiksmus, atidalytų žemės sklypus, taip visiškai išspręsdama bendrosios nuosavybės atidalijimo klausimą. Siūlomoje UAB „Georibos“ parengtoje žemės sklypų atidalijimo schemoje pateikti sprendiniai yra suderinti su gyvenamojo namo atidalijimo projektiniais pasiūlymais. Įgyvendinus schemoje siūlomus sprendinius, iš šalims priklausančių 0,1498 ha ir 0,1907 ha ploto žemės sklypų būtų suformuoti du savarankiški vienodo ploto žemės sklypai – ieškovei ir atsakovėms po 0,17025 ha, o šalims priklausantis 0,0407 ha ploto žemės sklypas, esantis po gyvenamuoju namu, liktų bendrąja daline šalių nuosavybe.

9. Ieškovė nurodė, kad bendra žemės sklypams atidalyti reikalingų išlaidų suma sudaro 2260 Eur. Šios išlaidos atlygintinos proporcingai turimai nuosavybės daliai, priteisiant iš kiekvienos atsakovės po 1/4 dalį (po 565 Eur) žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingų išlaidų.

10. Atsakovės pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

10.1. nustatyti ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 299,52 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką:

10.1.1. atsakovės atskirai nuo ieškovės naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m pirtimi R-3, 1,18 kv. m tualetu R-4, 2,74 kv. m dušine R-5, 1,51 kv. m tualetu 1-3, 27,91 kv. m virtuve-valgomuoju 1-4, 11,73 kv. m kambariu 1-11, 36,96 kv. m kambariu 1-12, kurių bendras plotas – 86,96 kv. m, o naudingasis – 78,11 kv. m;

10.1.2. ieškovė atskirai nuo atsakovių naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m sandėliu R-6, 26,80 kv. m kambariu 1-5, 16,11 kv. m sanitariniu mazgu 1-8, 15,52 kv. m kambariu 1-9, 18,19 kv. m kambariu 1-10, kurių bendras plotas – 91,80 kv. m, o naudingasis – 76,62 kv. m;

10.1.3. atsakovės ir ieškovė bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m koridoriumi R-1, 26,13 kv. m koridoriumi R-2, 4,42 kv. m sandėliu R-7, 6,86 kv. m katiline R-8, 39,63 kv. m garažu G-1, 4,16 kv. m koridoriumi 1-1, 12,67 kv. m holu 1-2, 14,23 kv. m sandėliu 1-6, 8,65 kv. m koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas – 120,76 kv. m, o naudingasis – 25,48 kv. m;

10.2. išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

11. Atsakovės nurodė, kad yra J. A. B. dukterys bei teisių ir pareigų perėmėjos (testamentinės įpėdinės), po jo mirties kiekviena iš jų paveldėjusios, be kita ko, po 1/4 dalį šio nekilnojamojo turto:

11.1. 0,0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

11.2. 299,52 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

11.3. kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

11.4. 0,1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

11.5. 0,1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovės teigė, kad, tapusios nurodytų nekilnojamojo turto objektų bendraturtėmis, bandė faktiškai įgyvendinti savo turimas nuosavybės teises, tačiau ieškovė ėmė elgtis nesąžiningai ir neteisėtai, sudarė kliūtis atsakovėms naudotis joms priklausančio turto dalimis.

13. Atsakovių vertinimu, jų prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias dalis, galimybes naudotis atskirai priskirtomis patalpomis, bendrus inžinerinius tinklus ir priėjimą prie jų, patekimą į patalpas, patalpų pobūdį (paskirtį), naudingąjį jų plotą ir pan. Pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei tektų teisė naudotis 4,84 kv. m didesniu patalpų plotu negu atsakovėms. Dėl to manytina, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas niekaip nepažeistų ieškovės, kaip nekilnojamojo turto objekto bendraturtės, teisių ir atitiktų visų bendraturčių interesus.

14. Atsakovės pažymėjo, kad neprašo nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarkos, nes ji būtų faktiškai neįgyvendinama, neekonomiška ir netikslinga:

14.1. 0,0407 ha dydžio žemės sklypas yra suformuotas taip, kad beveik visame jo plote pastatytas 299,52 kv. m bendro ploto ginčo pastatas – gyvenamasis namas, todėl šiuo žemės sklypu atskirai naudotis faktiškai nėra įmanoma;

14.2. 0,1498 ha bei 0,1907 ha dydžio žemės sklypai yra aplink gyvenamąjį namą ir sudaro jo aplinkos erdvę – kiemą, žaliąją zoną ir kt., iš esmės jie yra naudojami neatskiriamai nuo gyvenamojo namo – jam skirtiems inžineriniams statiniams aptarnauti; pavyzdžiui, tam, kad būtų galima pateikti į gyvenamąjį namą, būtina pereiti 0,1498 ha dydžio žemės sklypą, nes jame įrengtas įėjimas (įvažiavimas) į šio pastato teritoriją; šiame žemės sklype yra kiemo aikštelė, kuri, kaip inžinerinis statinys, tarnauja gyvenamajam namui ir būtent ja naudojantis privažiuojama transporto priemonėmis prie namo; taip pat tvora, kaip inžinerinis statinys, tarnaujantis gyvenamajam namui, juosia visus žemės sklypus ir stovi šių dviejų žemės sklypų dalyse; 0,1498 ha žemės sklype stovi sandėliukas ir baseinas, jie teisiškai neįregistruoti, tačiau yra skirti gyvenamajam namui aptarnauti;

14.3. kadangi šie nekilnojamojo turto objektai tarpusavyje pernelyg susiję, tai šalys turėtų jais naudotis bendrai.

15. Teismui nusprendus atmesti ieškovės ieškinį ir tenkinti atsakovių reikalavimą nustatyti naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė siūlė alternatyvią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią nustatytina tokia pastato – gyvenamojo namo naudojimo tvarka:

15.1. ieškovė atskirai nuo atsakovių naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m pirtimi R-3, 1,18 kv. m tualetu R-4, 2,74 kv. m dušine R-5, 4,16 kv. m koridoriumi 1-1, 1,51 kv. m tualetu 1-3, 27,91 kv. m virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 kv. m kambariu 1-5, 18,19 kv. m kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 87,42 kv. m, o naudingasis – 78,57 kv. m;

15.2. atsakovės atskirai nuo ieškovės naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m sandėliu R-6, 16,11 kv. m sanitariniu mazgu 1-8, 15,52 kv. m kambariu 1-9, 11,73 kv. m kambariu 1-11, 36,96 kv. m kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50 kv. m, o naudingasis – 80,32 kv. m;

15.3. atsakovės ir ieškovė bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m koridoriumi R-1, 26,13 kv. m koridoriumi R-2, 4,42 kv. m sandėliu R-7, 6,86 kv. m katiline R-8, 39,63 kv. m garažu G-1, 12,67 kv. m holu 1-2, 4,42 kv. m sandėliu 1-6, 8,65 kv. m koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 106,79 kv. m, o naudingasis – 21,32 kv. m.

16. Ieškovė teigė, kad jos pasiūlyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra atvirkštinis atsakovių pasiūlytos naudojimosi tvarkos variantas. Pagal šią tvarką ieškovei atitektų atskirai naudotis patalpos, kurios yra pirmame namo aukšte: 4,16 kv. m koridorius 1-1, 1,51 kv. m tualetas 1-3, 27,91 kv. m virtuvė-valgomasis 1-4, 26,80 kv. m kambarys 1-5, 18,19 kv. m kambarys 1-10. Ieškovė savo pasiūlytą naudojimosi tvarką grindė savo amžiumi, sveikatos būkle, susiformavusiais naudojimosi įpročiais, aplinkybėmis, jog šį namą statė ir jame gyvena nuo 2001 m. iki šiol.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

17. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu:

17.1. Tenkino dalį ieškinio:

17.1.1. pripažino ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti, ieškovei priskiriant šioje schemoje indeksu „B1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,0312 ha) ir indeksu „C1“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,13905 ha), iš viso – 0,17025 ha, o atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 nuosavybės dalį priskiriant schemoje indeksu „B2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,1186 ha) ir indeksu „C2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (0,05165 ha), iš viso – 0,17025 ha, taip pat nustatant schemoje siūlomus servitutus;

17.1.2. nustatė, kad žemės sklypų atidalijimui (pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti) įgyvendinti reikalingas išlaidas ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai;

17.1.3. priteisė ieškovei iš atsakovės R. B. 565 Eur dydžio dalies žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimą;

17.1.4. priteisė ieškovei iš atsakovės R. G. 565 Eur dydžio dalies žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimą.

17.2. Tenkino dalį priešieškinio ir nustatė naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

17.2.1. ieškovė atskirai nuo atsakovių naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m pirtimi R-3, 1,18 kv. m tualetu R-4, 2,74 kv. m dušine R-5, 4,16 kv. m koridoriumi 1-1, 1,51 kv. m tualetu 1-3, 27,91 kv. m virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 kv. m kambariu 1-5, 18,19 kv. m kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 87,42 kv. m, o naudingasis – 78,57 kv. m;

17.2.2. atsakovės atskirai nuo ieškovės naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m sandėliu R-6, 16,11 kv. m sanitariniu mazgu 1-8, 15,52 kv. m kambariu 1-9, 11,73 kv. m kambariu 1-11, 36,96 kv. m kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50 kv. m, o naudingasis – 80,32 kv. m;

17.2.3. atsakovės ir ieškovė bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m koridoriumi R-1, 26,13 kv. m koridoriumi R-2, 4,42 kv. m sandėliu R-7, 6,86 kv. m katiline R-8, 39,63 kv. m garažu G-1, 12,67 kv. m holu 1-2, 4,42 kv. m sandėliu 1-6, 8,65 kv. m koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 106,79 kv. m, o naudingasis – 21,32 kv. m.

17.3. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

17.4. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, šalys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą. Atsakovės turto atidalijimui iš esmės prieštaravo, savo atidalijimo varianto nepateikė. Ieškovė įdėjo daug pastangų atidalijimo projektui parengti bei statybos darbų sąnaudoms apskaičiuoti, pateikė į bylą techninį darbo projektą – Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą, suformuojant du butus, paprastojo remonto projektą. Atsakovės, siekdamos įsitikinti projekto tinkamumu, kreipėsi dėl projekto ekspertizės. Teismas laikė, kad atsakovių pateikti įrodymai – UAB Statybos projektų ekspertizės centro 2020 m. kovo 12 d. parengtas Bendrosios projekto ekspertizės aktas Nr. 138-79(20)/2020, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 3 d. raštas Nr. (9.16)-2D-1456 patvirtina, jog ieškovės parengtas techninis darbo projektas turi akivaizdžių trūkumų, kurių neištaisius atidalijimas negalės būti tinkamai įgyvendintas. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys teikia pagrindą pripažinti pagrįstais atsakovių argumentus, kad atidalijimas natūra pareikalautų brangios rekonstrukcijos, naujų laiptų įrengimo, visiško šildymo, elektros, vandentiekio sistemų pertvarkymo.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė šioje byloje pareikštu reikalavimu dėl gyvenamojo namo atidalijimo siekia atidalyti tik sau patogų butą, neatsižvelgdama į kitų bendraturčių interesus. Įvertinęs, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl pagal jį gyvenamasis namas negali būti atidalytas, teismas, šalims nepateikus kito atidalijimo varianto, ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo ir kitus susijusius reikalavimus atmetė.

20. Spręsdamas dėl naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo nustatyti identišką atsakovių siūlomai naudojimosi patalpomis tvarką, tik patalpas, kuriomis pageidauja naudotis atsakovės, prašo paskirti naudotis ieškovei.

21. Teismo vertinimu, prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka parengta atsižvelgiant į bendraturčiams priklausančias dalis, galimybes naudotis atskirai nurodytomis patalpomis, bendrus inžinerinius tinklus ir priėjimą prie jų, patekimą į patalpas, patalpų pobūdį (paskirtį), naudingąjį jų plotą ir pan. Pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką vienos patalpų dalies plotas yra 4,84 kv. m didesnis už kitą; atsižvelgiant į bendrą gyvenamojo namo plotą, tai sudaro nedidelę ploto dalį. Tai, kad šalys nurodo identišką patalpų paskirstymą, patvirtina, jog tokia naudojimosi tvarka yra priimtina visoms šalims ir racionaliausia esamoje situacijoje. Šalys sutaria, kad bendrai naudotis lieka 120,76 kv. m bendro patalpų ploto, t. y. beveik trečdalis viso namo ploto. Atsižvelgdamas į tai, kad namas yra suprojektuotas kaip vienbutis, pritaikytas gyventi vienai šeimai, teismas laikė, jog šiuo atveju, nustatant naudojimosi patalpomis tvarką, racionalesnio varianto paskirstyti patalpas pagal šalių turimas dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe, neatliekant statybos darbų nėra. Dėl to, teismo vertinimu, tokios naudojimosi tvarkos nustatymas atitinka visų bendraturčių interesus.

22. Svarstydamas, kuriai iš šalių paskirti naudotis didesnio bendro ploto patalpomis, pirmosios instancijos teismas laikė, kad dviem atsakovėms logiška palikti naudotis didesnio bendro ploto patalpas. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ieškovė gyvenamąjį namą statė, jame daug metų gyvena ir planuoja gyventi ateityje, yra gerokai vyresnio amžiaus, į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina jos ligas, susijusias su padidėjusiu kraujospūdžiu ir judėjimo sunkumais, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovių sveikatos sutrikimus ir jų šiandienos poreikį nuolat gyventi ginčo objekte, teismas nusprendė, jog ieškovei turėtų būti paskirtos naudotis žemesniuose pastato aukštuose esančios patalpos (pirtis R-3, tualetas R-4, dušinė R-5, tualetas 1-3, virtuvė-valgomasis 1-4, kambarys 1-11, kambarys 1-12), t. y., tenkindamas atsakovių reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, teismas nustatė šią tvarką tokią, kokia buvo nurodyta ieškovės atsiliepime į priešieškinį.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo tris žemės sklypus: 0,0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklype yra gyvenamasis namas; kiti du žemės sklypai – 0,1498 ha ir 0,1907 ha yra žemės ūkio paskirties. Ieškovė šioje byloje siekia pripažinti jai teisę vykdyti ginčo žemės sklypo atidalijimo procedūrą be atsakovių sutikimo pagal juridinio asmens parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą (žemės pertvarkymo projektą). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nereiškia reikalavimo atidalyti žemės sklypą, kuriame stovi gyvenamasis namas. Ginčo objektas – du nevienodo ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai, priklausantys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šalys nesutaria dėl naudojimosi šiais sklypais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme vyksta ginčas dėl išlaidų šių sklypų priežiūrai apmokėjimo. Ieškovė siekia, kad šie du žemės sklypai būtų sujungti, o vėliau – padalyti į du vienodo ploto žemės sklypus, kad jų dydis atitiktų šalims nuosavybės teise priklausančias dalis. Teismo vertinimu, toks ieškovės siekis yra racionalus ir protingas; atidalijus sklypus pasibaigtų šalių ginčai dėl naudojimosi sklypais ir jų priežiūros.

24. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teisingai nurodo, jog kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 44 punktas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą yra pateikta tik schema-pasiūlymas formavimo / pertvarkymo projektui rengti, parengta ant aerofotografinės nuotraukos, kurioje nėra tikslių pastatų ir žemės sklypų posūkių taškų koordinačių; šie duomenys bus gauti tik atlikus kadastrinius matavimus, dėl kurių atlikimo be atsakovių sutikimo ieškovė ir reiškia savo reikalavimą. Dėl to teismas pripažino priešlaikiniais ir objektyviais duomenimis nepagrįstais atsakovių atsikirtimus, kad žemės sklypų ribos kerta statinius. Priešingai, iš ieškovės į bylą pateiktos UAB „Verslo klasė NT“ Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 19-11-EXP-22 priedų, kuriuose situacijos planas atvaizduotas masteliu M1:500, teismo vertinimu, akivaizdžiai matyti, kad gyvenamasis namas nėra suprojektuotas ir pastatytas ant žemės sklypo ribos.

26. Teismas pažymėjo, kad UAB „Georibos“ bylos nagrinėjimui parengė schemą-pasiūlymą, joje paaiškino, kad nėra išlikusių žemės sklypų kadastrinių matavimų planų, iš kurių būtų galima nustatyti, kurioje koordinačių sistemoje atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai, nėra galimybės atlikti sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Iš viešai prieinamų www.regia.lt duomenų matyti, kad šių sklypų ribos yra pažymėtos žemėlapyje, nurodyti jų unikalūs numeriai. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypai yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, 0,1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 1997 m. gegužės 29 d., o 0,1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo – 1996 m. lapkričio 15 d., todėl matininkė, rengdama projektą, privalės šiais duomenimis vadovautis.

27. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad, atidalijant kiekvienam iš bendraturčių žemės sklypo dalį natūra, būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias sklypu naudotis ir racionaliai jį valdyti, laikantis sklypų paskirties. Teismo vertinimu, atsakovių nurodytos aplinkybės, kad formuojamų sklypų ribos kerta pastatus, neįrodytos, teismas neturi galimybės iš pateiktos schemos nustatyti tokią aplinkybę, o jeigu tai paaiškėtų kitame projekto rengimo etape, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, tokio projekto netvirtintų.

28. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra pateiktas tik vienas – ieškovės pasiūlytas žemės sklypų atidalijimo variantas, pirmosios instancijos teismas laikė, jog pateiktas planas yra techniškai priimtinas, atitinka bendraturčių turimas turto dalis. Plane yra nustatyti kelio servitutai patekti į namą, servitutų dydis proporcingai apsunkina abu sklypus. Nustatęs, kad ieškovė nepretenduoja naudotis neįregistruotais statiniais – baseinu ir malkine, kurie bus atsakovių sklype, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, susijusius su visų bendraturčių naudojimosi šiais statiniais poreikiu.

29. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atlikti visus reikiamus veiksmus dėl žemės sklypų pertvarkymo ir jų atidalijimo be atsakovių sutikimo, žemės sklypų pertvarkymas ieškovės nurodytu būdu nepažeis bendraturčių teisių.

30. Pripažinęs ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teismas laikė, kad akivaizdu, jog nurodytiems veiksmams atlikti bus patirta išlaidų. Jų dydį 2020 m. kovo 6 d. pasiūlyme nurodė UAB „Georibos“: už žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimą – 860 Eur, už žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą – 900 Eur, patvirtintų pagal projektą dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą – 500 Eur, iš viso – 2260 Eur. Teismas nusprendė, kad šios išlaidos turi būti padalytos proporcingai šalių daliai, esančiai bendrąja daline nuosavybe; kiekvienai iš atsakovių tenkanti 1/4 dalis sudaro 565 Eur, todėl šios sumos priteistinos ieškovei iš atsakovių.

31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi:

31.1. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo ir nustatė tokią naudojimosi šiuo pastatu – gyvenamuoju namu tvarką:

31.1.1. ieškovė atskirai nuo atsakovių naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,93 kv. m pirtimi R-3, 1,18 kv. m tualetu R-4, 2,74 kv. m dušine R-5, 1,51 kv. m tualetu 1-3, 27,91 kv. m virtuve-valgomuoju 1-4, 26,80 kv. m kambariu 1-5, 18,19 kv. m kambariu 1-10, kurių bendras plotas sudaro 83,26 kv. m, o naudingasis – 78,57 kv. m;

31.1.2. atsakovės atskirai nuo ieškovės naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,18 kv. m sandėliu R-6, 16,11 kv. m sanitariniu mazgu 1-8, 15,52 kv. m kambariu 1-9, 11,73 kv. m kambariu 1-11, 36,96 kv. m kambariu 1-12, kurių bendras plotas sudaro 95,50 kv. m, o naudingasis plotas – 80,32 kv. m;

31.1.3. atsakovės ir ieškovė bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,01 kv. m koridoriumi R-1, 26,13 kv. m koridoriumi R-2, 4,42 kv. m sandėliu R-7, 6,86 kv. m katiline R-8, 39,63 kv. m garažu G-1, 4,16 kv. m koridoriumi 1-1, 12,67 kv. m holu 1-2, 14,23 kv. m sandėliu 1-6, 8,65 kv. m koridoriumi 1-7, kurių bendras plotas sudaro 120,76 kv. m, o naudingasis – 25,48 kv. m.

31.2. Kitas Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.

31.3. Išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės nuosavybės teises į joms priklausančią dalį ginčo nekilnojamojo turto įgijo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; ieškovė nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo gyvenamojo namo įgijo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, o nuosavybės teisės į 1/2 dalį ginčo žemės sklypų įgytos pirkimo–pardavimo sutarčių ir apskrities viršininko įsakymų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytas nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą įgijimo pagrindas visų šios bylos aplinkybių kontekste leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė turi esminį interesą į ginčo gyvenamąjį namą, juo naudojasi nepertraukiamai.

33. Įvertinęs bylos duomenis kaip pakankamus konstatuoti, kad ieškovės parengtas techninis darbo projektas turi akivaizdžių trūkumų, kurių neištaisius atidalijimas negalės būti tinkamai įgyvendintas, apeliacinės instancijos teismas pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai nusprendus, jog pagal ieškovės pateiktą projektą nėra galimybės, nepadarius žalos dalijamo daikto paskirčiai, atidalyti bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą.

34. Pasisakydamas dėl ieškovės ir atsakovių apeliacinių skundų prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismas pritarė apeliaciniuose skunduose išdėstytiems argumentams, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka keistina.

35. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu apeliacinių skundų argumentą, kad 4,16 kv. m koridorius 1-1 yra vienintelis patogus įėjimas į gyvenamąjį namą iš gatvės pusės. Pirmosios instancijos teismas jį paskyrė naudotis ieškovei. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką atsakovės gali patekti į gyvenamąjį namą (bendrą patalpą 1-2) per bendro naudojimo garažo patalpą G-1, taip pat bendro naudojimo rūsio patalpą R-2 bei atskirai iš lauko į sandėlį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks patekimas į gyvenamąjį namą nėra patogus. Nustatoma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neturėtų apsunkinti visiems bendraturčiams savo paskirtimi patogaus patekimo į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritarė šalių siūlymui, kad 4,16 kv. m koridorius 1-1 priskirtinas naudotis bendrai ieškovei ir atsakovėms.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

37. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ginčo žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, skirtingai nei ginčo gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, galimas žemės sklypų atidalijimas natūra nepadarius neproporcingos žalos dalijamam daiktui ir jo paskirčiai. Dėl to, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl šio nekilnojamojo turto, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovių santykiai yra sudėtingi, joms nėra paprasta sutarti dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, teisme yra sprendžiami kiti ginčai dėl lėšų bendrosios dalinės nuosavybės turtui prižiūrėti paskirstymo tarp bendraturčių.

38. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės siūlomas žemės sklypų padalijimas pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti atitinka bendraturčių dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe; taip pat pažymėjo, kad, atsakovėms nesutinkant atsidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, ieškovė negali kitaip nei teisminiu keliu įgyvendinti savo teisės atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

39. Apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad iš ieškovės pateiktos žemės sklypų formavimo schemos, 2020 m. sausio 8 d. parengtos UAB „Georibos“ matininkės, galima suprasti, jog abiejų projektuojamų žemės sklypų, tiek suformuoto iš žemės sklypų dalių B1 ir C1, tiek iš dalių B2 ir C2, ribos kerta gyvenamąjį namą 1A1p, o žemės sklypo, suformuoto iš dalių B2 ir C2, riba kerta žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį statinį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, neatlikus žemės sklypų kadastrinių matavimų, nėra pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad formuojamų sklypų ribos kerta pastatus.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, neatlikus visų trijų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų ir nesuformavus žemės sklypo kadastrinių matavimų plano pagal esamą koordinačių sistemą (LKS-94), nebus galimybės parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Teismui pripažinus teisę ieškovei be atsakovių sutikimo atlikti prašomus veiksmus, schemos pagrindu bus atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad akivaizdu, jog žemės sklypų suformavimo procese bus patiriama išlaidų. Atidalijus žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės, nauda bus sukurta ne tik ieškovei, bet ir atsakovėms. Dėl to jos, kaip atidalijamo turto bendraturtės, turi pareigą proporcingai nuosavybės, įeinančios į bendrąją dalinę nuosavybę, daliai padengti šių darbų išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės apeliaciniu skundu ginčija tik patį šių išlaidų atlyginimo priteisimo faktą ir neginčija priteisto žemės sklypų atidalijimo išlaidų atlyginimo dydžio.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

42. Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

42.1. Pagal Perėjimo prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buvusi Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1, 1 punkto nuostatas nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata reglamentuoja, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Anot atsakovių, tol, kol ginčo žemės sklypo koordinatės nėra pažymėtos LKS-94 sistemoje, neįmanoma nustatyti, ar pateikta teismui schema-pasiūlymas dėl žemės sklypo sprendinių gali būti įgyvendinta ir ar ji atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 ir 4.90 straipsnių nuostatas bei suformuotą teismų praktiką. Ieškovės teisė atlikti tikslius kadastrinius matavimus be atsakovių sutikimo nėra ribojama jokių teisės aktų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, neatlikus žemės sklypo kadastrinių matavimų ir nesuformavus žemės sklypo kadastrinių matavimų plano pagal koordinačių sistemą LKS-94, nebūtų galima įgyvendinti UAB „Georibos“ parengtoje schemoje-pasiūlyme nurodytų sprendinių, tačiau nepagrįstai pripažino ieškovei teisę įgyvendinti konkrečius schemoje-pasiūlyme nurodytus sprendinius, kol dar nėra kadastrinių matavimų plano ir konkrečių žemės sklypų ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Atsakovių teigimu, visų pirma turi būti atlikti ginčo sklypų kadastriniai matavimai ir tik tada jų pagrindu galima rengti schemą-pasiūlymą, o ne atvirkščiai.

42.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovių argumentus, kad pagal ieškovės pateiktą schemą-pasiūlymą naujai nustatomos sklypų ribos galbūt kerta statinių ribas, nurodė, jog, neturint tikslių kadastrinių matavimų, tokie atsakovių teiginiai yra nepagrįsti. Atsakovių vertinimu, taip teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nes, nesant tikslių kadastrinių matavimų, negalima konstatuoti, kad siūlomos schemos pagrindu nustatomos sklypų ribos nekerta statinių ribų ir (ar) kitais būdais nepažeidžia imperatyviųjų sklypų formavimo taisyklių. Tik turint konkrečius sklypo kadastrinius matavimus įmanoma objektyviai įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas sklypui tinkamai padalyti, ir jų pagrindu parengti atidalijimo projektą. Taigi šio ginčo atveju ieškovės pateikta schema-pasiūlymas, kaip parengta nesant tikslių kadastrinių matavimų, negalėjo būti vertinama kaip tinkama galutiniam žemės sklypų padalijimo klausimui išspręsti; šis ieškinio trūkumas turėjo būti sprendžiamas naudojant ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

42.3. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl ginčo žemės sklypų padalijimo, iš esmės nesvarstė, ar šis padalijimas nepadarys neproporcingos žalos žemės sklypų ir juo labiau – viso turtinio vieneto paskirčiai, o tik formaliai konstatavo, kad sklypas yra dalus daiktas, ir nemotyvuotai pripažino, jog ieškovės siūlomu padalijimu žala žemės sklypams nėra padaroma. Gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas teismų nebuvo padalytas. Ieškovės pateikta schema-pasiūlymu siekiami padalyti žemės sklypai faktiškai yra naudojami gyvenamajam namui aptarnauti ir taip pat yra užstatyti (baseino, ūkinių pastatų, privažiavimo prie namo bei kt.), tačiau teismų buvo įvertinti formaliai kaip atskiri objektai, neturintys jokio ryšio su nedalijamu sklypu ir namu. Taigi teismų procesiniai sprendimai šiuo klausimu yra prieštaringi ir nemotyvuoti, o ši bylos dalis – neatskleista.

42.4. Reikšminga šio ginčo atveju ir ta aplinkybė, kad žemės sklypų padalijimas teismų nebuvo derintas su gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymu. Atsakovių nuomone, dalijant turtinį vienetą ir siekiant nepadaryti neproporcingos žalos jo paskirčiai, tiek statinio, tiek žemės sklypo naudojimo ir (ar) atidalijimo tvarkos turi būti tarpusavyje derinamos. Anot atsakovių, svarbu aiškiai įvardyti, kuris daiktas (žemės sklypas ar namas) yra pagrindinis ir kurią tvarką (žemės sklypo padalijimo ar namo naudojimo) prie kurios derinti. Teismai laikė, kad ta aplinkybė, jog visas 0,0407 ha dydžio žemės sklypas yra užstatytas gyvenamuoju namu, pagrindžia jo nedalijimo poreikį. Taigi sklypas buvo padalytas kaip antraeilis daiktas prioritetu pasirenkant namą. Tuo tarpu dalydami kitus du (0,1498 ha ir 0,1907 ha dydžio) žemės sklypus, nors jie tiesiogiai susiję su namo aptarnavimu, teismai neatsižvelgė į namo naudojimo tvarką. Taip liko neįvertintos aplinkybės, ar ieškovės pasiūlyta padalijimo schema leis atsakovėms turėti tinkamą priėjimą (privažiavimą) prie namo, ar po namu esančio sklypo riba nebus perstumta į baseino užimtą teritoriją ir t. t., neatsižvelgta į galimą poreikį ateityje padalyti žemės sklypą tarp abiejų atsakovių. Atsakovių teigimu, ieškovei priskirta namo bei sklypų dalis yra visiškai sutvarkyta tiek teisiškai, tiek faktiškai ir yra paruošta naudoti, o atsakovėms priskirtos naudotis namo ir sklypų dalys turi trūkumų – tam, kad būtų galima tinkamai naudotis namo dalimi, būtina atlikti pagerinimus (pakeitimus), o sklype esančius statinius reikia įregistruoti. Taigi bylą nagrinėję teismai, atidalijimo ir naudojimosi tvarkų neįvertindami kompleksiškai, pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

42.5. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovei iš atsakovių būsimų (dar nepatirtų) žemės sklypų suformavimo išlaidų atlyginimą, neįvardijo tokio priteisimo teisinio pagrindo, todėl teismų procesiniai sprendimai šiuo klausimu yra nemotyvuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (netiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šį apibrėžimą ieškovės prašytos priteisti sumos negali būti vertinamos kaip jau turėtos išlaidos ar kaip negautos pajamos. Anot atsakovių, ginčijamais teismų procesiniais sprendimais ieškovei yra priteisiamos atlyginti dar nepatirtos išlaidos, taip prievolė nustatoma tik atsakovėms, o ieškovė gauna satisfakciją už veiksmus, kuriuos priversti atlikti atsakovės neturi teisinių priemonių. Ginčo atveju teismai galėjo tik nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbams atlikti reikalingų būsimų išlaidų padalijimo principus, tačiau neturėjo pagrindo priteisti konkrečios sumos kaip nuostolių atlyginimo, nes šios išlaidos dar nėra patirtos, neaišku, ar bus patirtos ir ar bus tokios dydžio, kokio prašyta priteisti.

43. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovių kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

43.1. Kasacinio skundo teiginys, kad ieškovės teisės atlikti kadastrinius matavimus be atsakovių sutikimo neriboja jokie teisės aktai, nepagrįstas. Ieškovė teigia, kad ji negalėtų įregistruoti kadastrinių matavimų be atsakovių sutikimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Atsakovių sutikimas ir dalyvavimas reikalingas tiek atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant paženklinimo-parodymo aktą, tiek teikiant prašymą dėl atliktų kadastrinių matavimų įregistravimo. Kadastriniai matavimai teisinę reikšmę įgytų ir taptų kadastriniais duomenimis tik kai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi kadastrinių matavimų atlikimas yra susijęs su šalių bendradarbiavimu ir patiriamomis kadastrinių matavimų išlaidomis, kurios, nesant bendraturčių sutarimo, tektų vienam iš bendraturčių ir neaišku, ar būtų atlygintos.

43.2. Nepagrįstu pripažintinas ir kasacinio skundo teiginys, kad prašomi padalyti žemės sklypai yra nesuformuoti. Ieškovės tvirtinimu, žemės sklypai yra suformuoti, turi savo plotus, tačiau reikalinga suformuoti žemės sklypų kadastrinių matavimų planą pagal koordinačių sistemą LKS-94. Dėl šios priežasties byloje buvo prašoma ne atidalyti žemės sklypą, o pripažinti teisę atlikti kadastrinius matavimus ir kitus veiksmus pagal kartu su patikslintu ieškiniu pateiktą schemą-pasiūlymą.

43.3. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad formuojamo žemės sklypo riba galbūt kirs statinį (gyvenamąjį namą), nes po gyvenamuoju namu esantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nebus formuojamas ir pertvarkomas. Formavimo ir pertvarkymo veiksmai yra numatyti tik dviem šalia gyvenamojo namo esantiems žemės ūkio paskirties sklypams. Neperformuojant po gyvenamuoju namu esančio žemės sklypo, nėra jokios tikimybės, kad naujai formuojamų greta esančių sklypų ribos eitų po gyvenamuoju namu.

43.4. Kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl kiemo statinių (kiemo aikštelės, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo nereikšminga siūlomam atidalijimui, nes šie kiemo statiniai yra 0,0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Ieškovė nesiekia padalyti šio žemės sklypo. Kadangi jis lieka bendrąja daline šalių nuosavybe, tai šiam sklypui priklausantys kiemo statiniai taip pat lieka bendrąja daline šalių nuosavybe. Dėl kasaciniame skunde nurodytų Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų baseino ir malkinės pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepretenduoja naudotis šiais statiniais.

43.5. Ieškovė prašė teismo pripažinti jai teisę atlikti du savo turiniu savarankiškus veiksmus: 1) be atsakovių sutikimo atlikti ir įregistruoti žemės sklypų kadastrinius matavimus; 2) be atsakovių sutikimo atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypų suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės vertinimu, atlikus kadastrinius matavimus be atsakovių sutikimo, atsakovių interesai nebūtų pažeisti, nes matavimų metu tik suformuojami žemės sklypų kadastrinių matavimų planai, žemės sklypas nėra dalijamas, kadastrinių matavimų rezultatas nepriklauso nuo šalių valios, šalys išlieka bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai. Žemės sklypai nėra atidalyti teismo sprendimo pagrindu. Teismo sprendimo dalyje dėl teisių ieškovei pripažinimo nenustatyti juridiniai faktai, kuriais būtų keičiamos bendraturčių daiktinės teisės, ieškovei tik suteikta teisė be atsakovių sutikimo atlikti veiksmus, kurių rezultatas sudarys pagrindą daiktinėms teisėms pasikeisti ateityje. Jeigu prireiktų patikslinti schemoje nurodytą plotą, tai būtų schemoje nurodytų sprendinių įgyvendinimo klausimas.

43.6. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai neatliko Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtų pareigų. Teismai pripažino ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą bei visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti. Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirti veiksmai nėra šalinami ar paneigiami, jie bus atliekami ieškovei pripažintos teisės pagrindu. Jeigu atsakovės įžvelgia galimus schemos-pasiūlymo sprendinių teisinius trūkumus, jos turėtų nurodyti, kokių konkrečiai teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų neatitinka žemės ūkio paskirties sklypų formavimas ir pertvarkymas nekeičiant jų paskirties. Atsakovėms nenurodant konkrečių teisinių priežasčių, kodėl schema-pasiūlymas negali būti techniškai įgyvendinta, nėra pagrindo jos netvirtinti. Teismai neprilygino šio dokumento žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, nes tiek schemoje, tiek jos aiškinamajame rašte, tiek ieškovės patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, kad schemos pagrindu, atlikus kadastrinius matavimus, bus rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.

43.7. Atsakovės nepateikė į bylą alternatyvių žemės sklypų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantų, todėl jų argumentai dėl racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovės turėjo visas galimybes išreikšti pasiūlymus ar galimus racionalesnius, patogesnius sprendinius, pateikdamos alternatyvius žemės sklypų atidalijimo ar naudojimosi tvarkos variantus. Nesant tokių pasiūlymų, svarstytinas tik techninis ieškovės siūlomų sprendinių priimtinumas.

43.8. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, siekiamas žemės sklypų padalijimas ir namo naudojimosi tvarkos nustatymas yra tarpusavyje suderinti. Kasaciniame skunde išsamiau ir nenurodoma, kuo konkrečiai pasireiškia namo naudojimosi tvarkos ir būsimo žemės sklypo padalijimo nesuderinamumas. Po gyvenamuoju esantis žemės sklypas nebus performuojamas. Privažiuoti arba prieiti prie namo schemoje yra nustatyti servitutai. Atsakovės į gyvenamąjį namą pateks per namo pagrindinį įėjimą, namo plane pažymėtą indeksu R-l, arba garažą, pažymėtą indeksu G-l, į abi šias patalpas patenkama bendru po namu esančiu žemės sklypu ir nustatomu servitutu arba bet kuriai iš šalių tenkančia žemės sklypo dalimi.

43.9. Teismai pripažino ieškovei teisę atlikti veiksmus pagal UAB „Georibos“ parengtą schemą-pasiūlymą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Kartu su schema-pasiūlymu į bylą buvo pateiktas UAB „Georibos“ 2020 m. kovo 6 d. komercinis pasiūlymas su schemoje-pasiūlyme aprašytų veiksmų kainomis. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovės neginčijo žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų dydžio, taip pat nekėlė klausimų dėl pareigos, privalomumo ar priešpriešinių prievolių egzistavimo, kurie keliami kasaciniame skunde. Teismai pagrįstai išsprendė šių išlaidų padalijimo ir jų atlyginimo priteisimo klausimą. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė negalėtų būti įpareigota atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Kadangi atsakovės yra įpareigotos atlyginti dalį žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų, tai, įvykdžiusios šią savo pareigą, atsakovės turi teisę kreiptis į ieškovę dėl šių išlaidų panaudojimo ir žemės sklypų atidalijimo veiksmų atlikimo, o ieškovei veiksmų neatliekant – į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovės teigimu, nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimas leidžia faktiškai įgyvendinti turto atidalijimo veiksmus, kurių viena iš ginčo šalių galėtų būti finansiškai nepajėgi pradėti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

44. Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

45. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė iš esmės du savarankiškus reikalavimus: 1) dėl gyvenamojo namo atidalijimo, leidžiant ieškovei be atsakovių sutikimo kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo paprastojo remonto būdu padalijant gyvenamąjį namą į du butus, ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo (šios nutarties 2.1–2.7 punktai); 2) dėl pripažinimo ieškovei teisės be atsakovių sutikimo atlikti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą bei visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ parengtą schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti, taip pat dėl būsimų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimo priteisimo (šios nutarties 2.8–2.11 punktai). Atsakovės nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusios priešieškinį, prašydamos nustatyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimo tvarką (šios nutarties 10 punktas).

46. Bylą nagrinėję teismai tenkino atsakovių priešieškinį dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo, atitinkamai atmesdami ieškovės reikalavimą dėl minėto gyvenamojo namo atidalijimo. Teismai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus, susijusius su ieškovės tikslu atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (nutarties 2.8–2.11 punktai). Nors kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus visa apimtimi, tačiau kasaciniame skunde nurodo teisinius argumentus tik dėl teismų procesinių sprendimų dalies, susijusios su ieškovės pareikšto antrojo reikalavimo tenkinimu, susijusius su siekiu atlikti minėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos atidalyti.

47. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kadangi atsakovės kasaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų dėl bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalies, susijusios su gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymu, tai kasacine tvarka nėra peržiūrimos šios bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys (dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos nustatymo), kaip nesudarančios kasacijos objekto.

48. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 0,0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypas, 0,1498 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 0,1907 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise – ieškovei 1/2 dalis, o atsakovėms – po 1/4 dalį. Dėl 0,1498 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1907 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypų pareikštais reikalavimais ieškovė, būdama šių sklypų bendraturtė, siekia atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ji šioje byloje pareiškė reikalavimus ne dėl nurodytų žemės sklypų atidalijimo natūra, o dėl pripažinimo teisės be kitų bendraturčių (atsakovių) sutikimo vykdyti šių žemės sklypų pertvarkymą pagal jos pateiktą projektą – UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti. Ieškovė byloje neteikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nustatyta tvarka.

49. Dėl to ieškovė šioje byloje ne prašė atidalyti žemės sklypus, o siekė pripažinti jai teisę be atsakovių sutikimo vykdyti ginčo žemės sklypų atidalijimo procedūrą: 1) atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti; 2) atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą bei visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atidalyti žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ parengtą žemės sklypų atidalijimo schemą-pasiūlymą formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Teikiama schema siekiama (siūloma) pertvarkyti du iš trijų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų sklypų. 0,0407 ha dydžio kitos paskirties žemės sklypo, ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, nesiekiama pertvarkyti ir atidalyti; jį siūloma palikti valdyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise; kitus du žemės ūkio paskirties sklypus – 0,1498 ha ir 0,1907 ha ploto – siekiama sujungti, o vėliau padalyti į du vienodo ploto žemės sklypus taip, kad jų dydis atitiktų šalims nuosavybės teise priklausančias dalis.

50. Bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškovės ieškinį, pripažino ieškovei teisę be atsakovių sutikimo atlikti minėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti; nustatė, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų nuosavybės daliai; priteisė ieškovei iš atsakovių po 565 Eur iš kiekvienos žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimą.

51. Teismai pripažino, kad nors ieškovės pateikta schema-pasiūlymas šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, parengta ant aerofotografinės nuotraukos, kurioje nėra tikslių žemės sklypų posūkių taškų koordinačių, šie duomenys bus gauti tik atlikus kadastrinius matavimus, tačiau leido ieškovei šio pasiūlymo pagrindu rengti žemės sklypų pertvarkymą ieškovės pasiūlytu būdu be atsakovių sutikimo; taip pat pripažino, kad ieškovės siūlomas žemės sklypų padalijimas atitinka bendraturčių dalis, esančias bendrąja nuosavybe.

52. Atsakovės kasaciniame skunde teigia, kad: 1) šio ginčo atveju visų pirma turi būti atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai pagal esamą (nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje naudojamą) koordinačių sistemą LKS-94 ir tik kitu etapu gali būti sprendžiamas klausimas dėl sklypų atidalijimo: rengiama schema-pasiūlymas, jos pagrindu – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, atliekamas jo derinimas, teikimas, tvirtinimas ir kt. veiksmai; jokie teisės aktai neužkerta ieškovei kelio atlikti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų be atsakovių sutikimo; 2) ieškovės pateiktos schemos-pasiūlymo sprendiniai prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems žemės sklypų pertvarkymą ir formavimą kaimiškose teritorijose, kelia abejonių dėl jų suderinamumo su nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka; 3) teismai, spręsdami klausimą dėl ginčo žemės sklypų padalijimo, iš esmės nesvarstė, ar ieškovės siūlomas padalijimas nepadarys neproporcingos žalos žemės sklypų ir juo labiau – viso turtinio vieneto paskirčiai, o tik formaliai konstatavo, kad sklypas yra dalus daiktas; 4) teismai, nenurodydami sprendimo priteisti ieškovei iš atsakovių žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo veiksmams atlikti reikalingų (būsimų) išlaidų atlyginimą teisinio pagrindo, priėmė nemotyvuotą šiuo klausimu sprendimą ir taip pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas; ginčo atveju teismai galėjo tik nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbams atlikti reikalingų būsimų išlaidų padalijimo principus, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalį) neturėjo pagrindo priteisti konkrečios sumos kaip nuostolių atlyginimo, nes šios išlaidos dar nėra patirtos, neaišku, ar bus patirtos ir ar bus tokio dydžio, kokio prašyta priteisti.

53. Atsižvelgdama į kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus, teisėjų kolegija pasisakys šiais klausimais: dėl bendraturčio teisės be kitų bendraturčių sutikimo atlikti bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir dėl bendraturčio teisės be kitų bendraturčių sutikimo, bendraturčiams nesusitarus, rengti žemės sklypų atidalijimo projektą ir jį įgyvendinti.

Dėl žemės sklypo bendraturčio teisės be kitų bendraturčių sutikimo atlikti bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus

54. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ nurodyta nuo 1996 m. vasario 1 d. vykdant žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, sudarant žemėlapius naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų koordinatės nėra pažymėtos pagal minėtą Lietuvos koordinačių sistemą. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog prieš rengiant žemės sklypų pertvarkymo projektą būtina nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų koordinates pagal LKS-94.

55. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

56. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais (tarp jų – ir atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (7 straipsnio 1 dalies 3 punktas) formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis).

57. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami, be kita ko, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 15.1 punktas). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte nurodyti veiksmai, kurie atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kita ko, greta kitų minėtame punkte nurodytų veiksmų, nustatant šiuos duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiro žemės sklypo, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme; parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi.

58. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (tarp jų – ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas)) į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

59. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 40.1 punktą žemės sklypo planas turi būti suderintas su užsakovu.

60. Aptartos teisės normos leidžia daryti apibendrintą išvadą, kad, atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali. Toks kadastrinių matavimų atlikimas pagal LKS-94, jeigu iki šiol pagal šią sistemą nebuvo atliktas, yra reikalingas prieš atliekant bet kokius tolimesnius teisinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Teismas, vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, turi įvertinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jais nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės.

Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų ir atidalijimo projekto rengimo be bendraturčių sutikimo

61. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

62. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-943/2022">e3K-3-191-943/2022</a>, 20 punktas).

63. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134-248/2019">3K-3-134-248/2019</a>, 25 punktas). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgtNjExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-38-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-38-611/2022">e3K-3-38-611/2022</a>, 27 punktas). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

64. Spręsdamas dėl daikto padalijimo natūra teismas turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą. Kliūtys padalyti žemės sklypą natūra gali būti fizinės ir kitos. Fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi03MDEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32-701/2021">3K-3-32-701/2021</a> 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2014">3K-3-235/2014</a>). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgtNjExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-38-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-38-611/2022">e3K-3-38-611/2022</a>, 27 punktas, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

65. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDctMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347-248/2016">3K-3-347-248/2016</a> 26 punktą). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-190/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-190/2010">3K-3-190/2010</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

66. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-403/2019">e3K-3-77-403/2019</a> 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2011">3K-3-213/2011</a>). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

68. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įgyvendinama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos.

69. Žemės įstatyme nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkai ar vienas iš jų turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Žemės sklypai atidalijami sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas; prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).

70. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje, Teritorijų planavimo įstatyme bei lydimuosiuose teisės norminiuose aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka.

71. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; Pagal minėto straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi, be kita ko, privačios žemės savininkai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Pagal minėto straipsnio 7 dalies 1 punktą parengtam žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai.

72. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta, kad projekto rengimą gali inicijuoti, be kita ko, privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 punktas), projekto rengimas tokiu atveju finansuojamas Projekto rengimą inicijavusio asmens lėšomis (Taisyklių 14 punktas). Iniciatorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (organizatoriui) prašymą organizuoti Projekto rengimą (Taisyklių 19 punktas). Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Kai, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas).

73. Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas).

74. Apibendrinant pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dėl bendraturčio turto dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimo ir nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Be to, atidalijant žemės sklypus tarp bendraturčių, turi būti atsižvelgiama į šių bendraturčių turimus statinius šiuose žemės sklypuose, kad nebūtų neproporcingai apsunkintas jų naudojimas. Kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas atidalija atidalijimo siekiančio bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės, įvertinęs jam pateiktą atidalijimo projektą pagal pirmiau aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, tačiau teismas negali leisti atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui pačiam rengti atidalijimo projektą ateityje be bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma.

75. Taigi, kilus tarp bendraturčių ginčui dėl vienam iš bendraturčių priklausančios dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, tačiau negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo.

76. Nagrinėjamoje byloje teismai, tenkindami ieškovės reikalavimus, neatsižvelgė į pirmiau aptartą CK 4.80 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo praktiką, netinkamai taikė šią normą. Bylą nagrinėję teismai, nepasiūlę ieškovei pateikti atidalijimo projekto, neturėdami teisės aktų reikalavimų atitinkančių žemės sklypų kadastrinių matavimų ir žemės sklypų atidalijimo projekto, nepagrįstai leido ieškovei be atsakovių sutikimo atlikti veiksmus, užuot sprendę dėl ieškovei priklausančios žemės sklypų dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Padaryti materialiosios teisės normų pažeidimai lemia, kad dėl to byla galėjo būti neteisingai išspręsta, be to, dėl minėtų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė, tai vertintina kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir bylinėjimosi išlaidų

77. Atsakovės kasaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovei iš atsakovių būsimų (dar nepatirtų) žemės sklypų suformavimo išlaidų atlyginimą, neįvardijo tokio priteisimo teisinio pagrindo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovių kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ieškovės prašytos priteisti sumos nevertintinos nei kaip jau turėtos išlaidos, nei kaip negautos pajamos. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šios išlaidos (taip pat ir būsimos (CK 6.249 straipsnio 3 dalis)), be kita ko, priteistinos civilinės atsakomybės taikymo atveju, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareikštas savo esme kitokio pobūdžio reikalavimas. Ieškovė šioje byloje prašo priteisti ne žalos (nuostolių), o būsimų, žemės sklypams suformuoti reikalingų, išlaidų atlyginimą. Teisės normose nenustatyta bendraturčio teisės reikalauti būsimų išlaidų atlyginimo tokiu kaip ginčo situacija atveju.

78. Nagrinėjamu atveju atsakovės R. B. ir R. G. už kasacinį skundą sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė prašymą dėl 1000 Eur, o ieškovė prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 2,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkinta dalis ieškovės R. B. ieškinio ir pripažinta ieškovei teisė be atsakovių sutikimo atlikti kadastrinius matavimus, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, derinimą, teikimą ir visus kitus veiksmus, reikalingus atskiriems žemės sklypams suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, siekiant atsidalyti priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Georibos“ 2020 m. sausio 8 d. parengtą Žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), schemą-pasiūlymą formavimo / pertvarkymo projektui rengti, nustatyta, kad žemės sklypų atidalijimui įgyvendinti reikalingas išlaidas ieškovė ir atsakovės atlygina proporcingai turimai žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės daliai, priteista ieškovei iš atsakovių R. B. ir R. G. po 565 Eur žemės sklypų atidalijimo įgyvendinimo išlaidų atlyginimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria šios Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo dalys paliktos nepakeistos, taip pat priteista atsakovėms R. B. ir R. G. iš ieškovės R. B. po 223,87 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo bei išspręstas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Andžej Maciejevski