Dėl teisės normų, reglamentuojančių turto realizavimo tvarką per elektronines varžytynes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 691-727 straipsniai), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-171-969-2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15112-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.2; 3.1.1.2.3; 3.5.20.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių turto realizavimo tvarką per elektronines varžytynes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 691–727 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas J. Z. ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės VĮ Registrų centro 8760 Eur turtinės žalos atlyginimą.

3. Ieškovas teigė, kad elektroninių varžytynių metu įvedė klaidingai per didelę, negu norėjo iš tikrųjų pasiūlyti, perkamo buto su garažu kainą, jo klaidingą pasiūlymą sistema patvirtino, o pastebėjęs klaidą ir susisiekęs su varžytynes vykdžiusiu antstoliu ieškovas prašė atšaukti pasiūlymą, bet antstolis neatšaukė, o nukreipė į atsakovę. Neištaisius klaidos, ieškovas buvo paskelbtas varžytynių laimėtoju. Dėl šios priežasties jis nesumokėjo perkamo turto kainos, todėl neteko varžytynių dalyvio 8760 Eur pradinio mokesčio.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas pateikiami toliau.

5. 2016 m. balandžio 26 d. elektroninėje varžytynių sistemoje www.evarzytynes.lt vyko varžytynės Nr. 119064, jose buvo parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas. Pradinė parduodamo turto kaina buvo 87 600 Eur. Turto kaina varžytynėse pakilo iki 116 000 Eur, ieškovui pabandžius įvesti kainą, sistemoje buvo parodyta 1 180 000 Eur. Ieškovas bandė susisiekti su varžytynes organizuojančiu antstoliu, su atsakovės atstovais, norėdamas ištaisyti sumą, tačiau suma nebuvo ištaisyta ir ieškovas buvo paskelbtas šių varžytynių laimėtoju. Nesumokėjus už turtą kainos, ieškovui negrąžintas varžytynių dalyvio pradinis mokestis – 8760 Eur.

6. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl atsakovės teikiamų paslaugų elektroninių varžytynių ir aukcionų portale www.evarzytynes.lt kokybės ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ieškovo prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Teisingumo ministerijai, ši atsisakė nagrinėti prašymą, nes ieškovas jau teikė tapatų prašymą 2016 metais. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti 8760 Eur, tačiau atsakovė atsisakė tenkinti šį ieškovo prašymą.

7. Ankstesnėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, pripažino negaliojančiomis varžytynes Nr. 119064, grąžino pareiškėjui jo sumokėtą 8760 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTg5Ny02NjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1897-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1897-661/2016">2S-1897-661/2016</a> panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį ir pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

8. Prieš varžytynes visi jų dalyviai yra supažindinami su Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo (EVAP) naudotojo instrukcija, joje nurodyta, kad, įvedus siūlytiną varžytynių dalyvio kainą ir paspaudus mygtuką „Siūlyti“, yra patikrinama, ar siūloma kaina du kartus viršija šiuo metu didžiausią pasiūlytą kainą, ir jeigu viršija, yra parodomas papildomas įspėjamasis pranešimas, kurio turinys skelbia „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, be to, EVAP naudotojo instrukcijoje taip pat nurodyta, kad visada po mygtuko „Siūlyti“ paspaudimo, naudotojas, t. y. varžytynių dalyvis, yra papildomai perklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą, ar ne, sistemoje atsirandant parinkčiai „Ar tikrai siūlote?“, o pasirinkus „nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę ir tokiu atveju naudotojas turi galimybę pakeisti kainos siūlymą, o pasirinkus „ar tikrai siūlyti“, naudotojo kainos siūlymas yra išsaugomas ir parodomas sėkmės pranešimas bei atnaujinamas reikšmės puslapis, vartotojui rodant jo pasiūlytą naują kainą. Be to, EVAP naudotojo instrukcija informuoja apie tai, kad varžytynių dalyvis gali peržiūrėti savo pasiūlytų kainų istoriją. Portale www.evarzytynes.lt nurodoma informacija, kada vartotojo naršyklė yra nesuderinama su sistema ir galimas nekorektiškas sistemos veikimas, o kad sistema veiktų korektiškai, yra būtina įsidiegti „Internet Explorer 9“, „Mozilla Firefox 19“, „Google Chrome 28“, „Opera 15“ ar naujesnę naršyklės versiją, o esant naujesnei naršyklei būtina patikrinti, ar išjungtas suderinamumo režimas.

9. Pagal CPK 713 straipsnį, varžytynes organizuoja antstolis. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Varžytynės baigiamos jų pabaigos dienos tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos. Jeigu iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes nulį sekundžių ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Pasibaigus varžytynėms, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiama, už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi šio kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys, ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui šioje dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, atskaičius mokesčius už kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų paslaugas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į šio kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose esančias sąskaitas. Pagal CPK 717 straipsnio 2 punktą, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu dėl šio kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytynės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytynių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis.

10. Ieškovo suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, nes ieškovas šiuo atveju suklydo tik dėl didelio savo neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmęs pats, ir byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad tokius ieškovo veiksmus lėmė būtent atsakovės kokie nors neteisėti veiksmai. Ieškovas, prieš dalyvaudamas elektroninėse varžytynėse, t. y. kaip kiekvienas elektroninių varžytynių dalyvis, susipažino su varžytynių vykdymo tvarka ir jis buvo supažindamas su instrukcija vaizdo formatu, t. y. varžytynių dalyviams joje aiškiai nurodoma, kokia įvestis kada turėtų būtų pasirenkama, siekiant varžytynių dalyvio norimo rezultato.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsnius, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, kurie turi būti įrodyti. Ieškovas šiuo konkrečiu atveju neįrodė tų aplinkybių, kad atsakovės veiksmai būtų sudarę sąlygas žalai kilti ar prisidėtų prie žalos atsiradimo.

12. Varžytynės vyko laikantis CPK 713 straipsnio 7 dalies reikalavimų, nes varžytynių pabaiga buvo pratęsta tinkamai, t. y. gavus naują kainos pasiūlymą likus mažiau negu penkioms minutėms iki varžytynių pabaigos.

13. Nuo 2016 metų lapkričio mėnesio buvo pakeista ne kainos siūlymo tvarka ar eiliškumas, o mygtukų „Siūlyti“ ir „Ar tikrai siūlote?“ vieta tame pačiame lange, tai nelaikytina varžytynių sistemos veiklos trūkumų ištaisymu, o tik elektroninių varžytynių sistemos modifikavimu, atsižvelgiant į vartotojo poreikių tenkinimą. Ieškovas siekia pateisinti savo asmeninį suklydimą (neatsargumą) ir jį tiesiog pagrįsti varžytynių sistemos netobulumu, tačiau ieškovo suklydimą šiuo atveju lėmė ne įvesties mygtukų išdėstymas, o tik paties ieškovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas.

14. Varžytynių informacinėje sistemoje nėra nustatyta galimybė varžytynių dalyviui atšaukti savo pasiūlytą kainą, tačiau, siekiant apsaugoti varžytynių dalyvį nuo jo klaidos, varžytynių sistemoje yra parodoma, kokią mažiausią kainą varžytynių dalyvis gali siūlyti, ir, varžytynių dalyviui nurodžius siūlomą sumą ir patvirtinant šią parinktį atitinkama įvestimi, sistema dar kartą pareikalauja patvirtinti pasiūlymą, pasirenkant parinktį „Ar tikrai siūlote?“, ir jeigu varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina viršija esamą kainą daugiau kaip du kartus, sistema varžytynių dalyviui rodo pranešimą „Jūsų pasiūlyta kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“. Tokiu būdu nurodytos techninės priemonės apsaugo varžytynių dalyvius nuo galimų klaidų, siūlant kainas. Be to, nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo veikti patobulinta elektroninių varžytynių sistema, kurios patobulinimai pasireiškia tuo, kad, dalyviui siūlant gerokai didesnę, negu didžiausią iki tol pasiūlytą kainą, sistemoje rodomas pranešimas „Jūsų pasiūlyta kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, o pasirinkus parinktį „Siūlyti“, varžytynių dalyvis yra papildomai perklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti įvestą kainą, t. y. sistemoje rodomos dvi pozicijos: „Ar tikrai siūlote?“ ir „Nesiūlyti“, be to, pasirinkus „Nesiūlyti“ parinktį, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę ir varžytynių dalyvis turi galimybę pakeisti kainos siūlymą, t. y. pasiūlyti mažesnę kainą, o pasirinkus „Ar tikrai siūlote?“, varžytynių dalyvio kainos pasiūlymas yra išsaugomas ir parodomas pranešimas apie sėkmingą kainos pasiūlymo atnaujinimą.

15. Tokia sistema apsaugo rūpestingą ir atidų varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų.

16. Teismas kritiškai vertino liudytojų A. S. ir I. K. parodymus, nes jų parodymai neturi jokio tiesioginio ryšio su šia nagrinėjama civiline byla: liudytojai nematė ginčo varžytynių bei tiesiogiai jose nedalyvavo ir apie jas nieko negali pasakyti.

17. Apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo J. Z. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas imasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu: šalys galėjo savo pozicijas išdėstyti ne tik ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, bet ir teikdamos dubliką ir tripliką. Byloje vyko vienas teismo posėdis, jo metu teismas tenkino ieškovo prašymą ir apklausė du liudytojus, išklausė šalių prašymus, baigiamąsias kalbas, šalys naudojosi replikos teise. Ieškovas, teigdamas, kad byla buvo išnagrinėta per greitai, nenurodė, kokias aplinkybes teismas atsisakė tirti, kokių šalių prašymų netenkino ar kokių aplinkybių, kurių šalys neišdėstė procesiniuose dokumentuose, jos neturėjo galimybės nurodyti teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę šalims teikti dubliką ir tripliką (ir taip papildomai atsikirsti į vienas kito argumentus), teismo posėdžio metu apklausė liudytojus, išklausė šalių prašymus ir taip užtikrino proceso ekonomiškumo principo taikymą. Teismas išnagrinėjo bylą per vieną teismo posėdį, tačiau tai nereiškia, jog šalys nebuvo tinkamai išklausytos ir byla nebuvo išnagrinėta tinkamai.

19. Pirmosios instancijos teisme ieškovas kaip liudytojus buvo pakvietęs du asmenis – A. S. ir I. K. Ieškovo į bylą pakviesti liudytojai nėra teismo ekspertai, jie neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, nes ginčo varžytynėse nedalyvavo ir apie jas nieko negali pasakyti, o išdėstė tik asmeninę nuomonę dėl elektroninių varžytynių sistemos netobulumo. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu išklausė liudytojų paaiškinimus ir juos bylos kontekste vertino remdamasis vidiniu įsitikinimu ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad teismas neįvertino liudytojų paaiškinimų taip, kaip to tikėjosi ieškovas, nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles pagal CPK 185 straipsnį.

20. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų dėl statistinių duomenų apie sistemos veikimą, sistemos naudojimosi instrukcijos 14 punkto ir CPK 713 straipsnio 7 dalies nuostatų prieštaravimo tikrovei, taip pat dėl to, kada naršyklė yra nesuderinama su sistema, taip pat į bylą pateiktų įrodymų, nereiškia, jog teismas šių aplinkybių neanalizavo.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, prieš dalyvaudamas varžytynėse, susipažino su jų vykdymo tvarka, jam buvo aiškiai parodyta, kokia įvestis kada yra pasirenkama ir kuriose kompiuterio ekrano vietose yra išdėstyti kokie mygtukai. Elektroninių varžytynių vykdymo teisinis reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Esminis suklydimas pasiūlant gerokai per didelę turto kainą neatitinka CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524-686/2016">3K-3-524-686/2016</a>).

22. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo suklydimą lėmė ne įvesties mygtukų išdėstymas ar netinkamas sistemos suprogramavimas, o tik jo paties atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas. Ieškovas, turėjęs pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, taip pat privalėjęs elgtis apdairiai bei rūpestingai, neturi pagrindo reikalauti, kad dėl minėtų jam keliamų elgesio standartų nesilaikymo jam nebūtų taikomos imperatyviosios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai varžytynių dalyvio mokestis yra ne grąžinamas varžytynių dalyviui, bet skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovas per neatidumą ar nežinojimą atliko dvigubą mygtuko paspaudimą, kas lėmė didesnės kainos, negu planuota, pasiūlymą, negali būti laikoma netinkamu sistemos suprogramavimu. Ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, prisiima visą riziką, susijusią su dalyvavimo metu atliekamais veiksmais. Ieškovas turėjo teisę kainos siūlymus kelti automatiniu būdu, taip pat turėjo galimybę varžytynėse dalyvauti per atstovą.

23. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl atsakovės pareiga atlyginti žalą neatsirado.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu ieškovas J. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovui iš atsakovės priteisti 8760 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. CPK 5–21 straipsniai patvirtina, kad civiliniame procese galioja ir turi būti taikoma principų sistema, o teismai sureikšmino operatyvumo principą ir skyrė nepakankamą dėmesį teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas nesvarstė surengti žodinio bylos nagrinėjimo. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 17 punkto matyti, kad teismas netyrė, neperklausė pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, nors šiuo argumentu buvo grindžiamas apeliacinis skundas. Perklausius įrašą apeliacinės instancijos teismui būtų buvę aišku, kokių ieškovo prašymų pirmosios instancijos teismas netenkino, kada ir kiek kartų nutraukė, kada ir kokius klausimus pašalino, skubindamas procesą. Taip pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo teisę būti išklausytam (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis), sudarė įspūdį apie savo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties (šališkumo).

24.2. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.245–6.249 straipsniuose reglamentuojamas civilinės atsakomybės sąlygas. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tuo, kad EVAP sistema buvo ydingai suprogramuota, žala yra pradinis varžytynių dalyvio mokestis (8760 Eur), o priežastinis ryšys – jeigu sistema būtų funkcionavusi tinkamai, tai ieškovo pradinis įnašas jam nelaimėjus varžytynių būtų buvęs grąžintas arba jis būtų laimėjęs varžytynes ir pradiniu įnašu būtų buvusi sumažinta daikto kaina.

24.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad „portale www.evarzytynes.lt yra nurodoma informacija, kada vartotojo naršyklė yra nesuderinama su sistema ir galimas nekorektiškas sistemos veikimas, o kad sistema veiktų korektiškai, yra būtina įsidiegti Internet Explorer 9, Mozilla Firefox 19, Google Chrome 28, Opera 15 ar naujesnę naršyklės versiją, o esant naujesnei naršyklei būtina patikrinti, ar išjungtas suderinamumo režimas“. Ieškovas ieškinyje teigė ir pateikė šio teiginio įrodymus, kad nei www.evarzytynes.lt portale, nei EVAP naudotojo instrukcijoje (ieškinio 4 priedas) tokios informacijos nėra. EVAP naudotojo instrukcijoje nėra jokių techninių reikalavimų vartotojo kompiuteriui, reikalingų sistemai sklandžiai veikti. Iš informacinių technologijų specialistų ieškovas sužinojo, kad jeigu nėra nurodyti reikalavimai procesoriui, o elektroninių varžytynių dalyvis naudoja lėtesnį kompiuterį (procesorių), tokiu atveju, paspaudus mygtuką, vartotojo ekrane pasikeitimai gali vėluoti, dėl to jis ima galvoti, kad sistema neužfiksavo jo paspaudimo, ir kartoja tą patį veiksmą. Nenurodydama techninių reikalavimų vartotojo kompiuteriui atsakovė taip pat padarė klaidą, o ši lėmė žalos padarymą ieškovui. Teismai nepagrįstai nuvertino liudytojų parodymus dėl EVAP sistemos ydingumo, paremtus jų turimomis žiniomis bei patirtimi, motyvuodami vien tuo, kad šie asmenys nėra įtraukti į teismo ekspertų sąrašą.

24.4. Ieškovas teismams pateikė statistinius duomenis apie realų EVAP sistemos veikimą, bet jų teismai nevertino, dėl jų nepasisakė. Iki 2018 m. vasario 8 d. iš viso įvyko daugiau nei 45 000 varžytynių. Iš jų 1350 varžytynių (maždaug 3 proc. visų varžytynių) buvo pasiūlyta per didelė kaina, nes jos buvo pripažintos neįvykusiomis. Iš 1350 varžytynių 899 buvo pasiūlyta 40 proc. didesnė kaina (nuo pradinės turto pardavimo kainos), dėl to jų dalyviai „laimėtojai“ (t. y. nukentėjusieji) prarado 1,2 mln. Eur. 242 varžytynės buvo pripažintos neįvykusiomis dėl to, kad jose „laimėtojai“ kainą pakėlė daugiau nei 10 kartų ir prarado 0,26 mln. Eur. Teismai netyrė, ar ir ginčo atveju EVAP sistema, tikėtina, galėjo suveikti kitaip, t. y. klaidingai.

24.5. Teismai neatsižvelgė į ieškovo nurodytą EVAP naudojimosi instrukcijos 14 punktą ir CPK 713 straipsnio 7 dalies nuostatų prieštaravimą tikrovei. Jose nurodyta, kad „po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių nulio sekundžių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes nulį sekundžių; šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo kainos pasiūlymo gavimo momento“. Tačiau kartu su dubliku ieškovas pateikė įrodymus (dubliko 3 priedas), kad taip nėra (nebuvo). Iš vaizdo įrašo „2016.10.10Varzytines_9_Pabaiga suklydo“ matyti, kad likus mažiau nei 5 minutėms iki aukciono pabaigos atliekami statymai (kainos kėlimai), tačiau ekrane neatsinaujina laikrodis, rodantis ir skaičiuojantis penkias minutes iš naujo. Tai yra nekorektiško, neteisingo EVAP sistemos veikimo įrodymas. Iš vaizdo įrašo „Varzytines nuo15“ matyti, kad vieną kartą EVAP sistemoje paspaudus mygtuką „Siūlyti“ sistema net per kelias sekundes nesureaguoja ir tik dar kartą įvedus tą pačią sumą (16 Eur) bei paspaudus mygtuką „Siūlyti“ sistema šį paspaudimą iškart įskaito kaip mygtukų „Siūlyti“ ir „Ar tikrai siūlote?“ paspaudimus. Vėlgi tai EVAP sistemos neteisingo veikimo įrodymas. Iš vaizdo įrašo „Varzytynes 2017.05.19“ matyti, kad atsakovė atliko EVAP sistemos pakeitimą – paspaudus mygtuką „Siūlyti“ mygtukas „Ar tikrai siūlote?“ atsiranda kitoje vietoje (palyginus su pirmuoju paminėtu vaizdo įrašu). Jei ginčo metu būtų buvęs toks sistemos patobulinimas, ieškovas nebūtų patyręs žalos.

24.6. Ieškovas varžytynėse dalyvavo pirmą kartą gyvenime ir teisėtai tikėjosi, kad EVAP sistema veiks taip, kaip yra aprašyta jos naudojimosi instrukcijoje. Ieškovui į siūlomos kainos langelį įvedus 118 000 Eur sumą kažkodėl jame atsirado 180 000 Eur suma. Taip pat atsakovės veiksmų neteisėtumą įrodo aplinkybės, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. įvyko to paties turto antrosios pakartotinės varžytynės Nr. 12435, ir asmuo, kuris jose buvo paskelbtas laimėtoju, taip pat „padarė klaidą“, nes už turtą pasiūlė net 1 325 000 Eur. 2016 m. spalio 10 d. vėl vyko antrosios pakartotinės turto varžytynės Nr. 127053, jose naujas vartotojas vėl „padaro analogišką klaidą“ ties ta pačia suma: jam keliant turto kainą nuo 117 441 Eur iki 118 000 Eur, vietoj šios sumos kažkodėl EVAP ir vėl atsirado 180 000 Eur. Iš viso to išplaukia, kad paslaugų teikėja atsakovė neatliko to, ką lemia paslaugų sutarties esmė, – nepateikė vartotojams ir kitiems naudotojams tinkamai funkcionuojančios EVAP sistemos. Neįtikėtina, kad net tris kartus iš eilės parduodant tą patį turtą vartotojai padaro analogiškas klaidas. Dėl šio argumento nepasisakė nei atsakovė, nei teismai.

24.7. Šiuo atveju ieškovui naudojantis senesne naršyklės „Mozilla Firefox“ versija (išleista 2013 m. vasario 19 d.), EVAP sistema realiai suveikė nekorektiškai. Kaip matyti iš ieškinio 10 priedo (ištraukos iš EVAP kodo su programuotojų komentarais; to nebuvo nurodyta EVAP instrukcijoje), „tam, kad sistema veiktų korektiškai, privaloma įsidiegti Internet Explorer 9, Mozilla Firefox 19, Google Chrome 28, Opera 15 ar naujesnę naršyklės versiją“. Taip pat jokios informacijos apie pelės paspaudimų skaičių, perspėjimų ir pan. nebuvimas EVAP instrukcijoje laikytinas EVAP sistemos kūrėjų klaida, nulėmusia ieškovo žalos atsiradimą.

24.8. Net ir konstatavus, kad atsakovė teisingai suprogramavo EVAP sistemą ir realiai suklydo pats ieškovas, atsakovės neveikimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes ieškovas, vos pastebėjęs, kad jo kompiuterio ekrane rodoma neteisinga suma, kreipėsi į antstolį ir atsakovę, o ši jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Teismai nurodytų įrodymų iš esmės neanalizavo, netinkamai vien ieškovui, o ne atsakovei perkeldami pareigą įrodyti EVAP sistemos veikimo tinkamumą, taip netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir vertino įrodymus (CPK 183, 185 straipsniai).

25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

25.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi buvo nutarta pasirengimą bylą nagrinėti teisme nustatyti paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas pateikė aiškų ir išsamų dubliką, o atsakovė pateikė tripliką. 2018 m. rugsėjo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovui ir jo atstovui buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, užduoti klausimus, taip pat teismas sutiko apklausti ieškovo atsivestus liudytojus. CPK 7 straipsnis įtvirtina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, šio straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas turi imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. CPK 72 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad teismas privalo rūpintis, jog civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Tai, kad teismas išnagrinėjo bylą per vieną teismo posėdį, savaime nereiškia, jog šalys nebuvo tinkamai išklausytos ir byla nebuvo išnagrinėta tinkamai. Tam tikrų šalies prašymų netenkinimas, klausimų šalinimas arba teismo pastaba šaliai, kad reikia kalbėti apie bylos esmę, nėra pagrindas teigti, jog yra pažeista šalies teisė būti išklausytai ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Taip pat byloje esant išsamiems paruošiamiesiems dokumentams, kuriuose aiškiai išdėstomos faktinės aplinkybės, šalių teisiniai motyvai, vienas ilgesnis nei valandos teismo posėdis yra visiškai suprantamas ir pakankamas.

25.2. Civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a>). Apeliacinės instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje yra išsamūs ir pakankami, o ieškovo argumentai dėl neva neišklausyto vienintelio posėdžio garso įrašo yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Ieškovas nereiškė prašymo apeliaciniame skunde dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

25.3. Atidus ir rūpestingas asmuo prieš dalyvaudamas varžytynėse privalo susipažinti su elektroninių varžytynių portale skelbiama EVAP naudotojo instrukcija ir vaizdo instrukcija. Vaizdo medžiagoje aiškiai ir nedviprasmiškai parodomas mygtukų „Siūlyti“ ir po jo atsirandančių mygtukų „Ar tikrai siūlyti?“ ir „Nesiūlyti“ naudojimas. Vaizdo medžiagoje šie mygtukai paspaudžiami vieną kartą. Minėti mygtukai taip pat išsamiai aprašyti ir pavaizduoti EVAP naudotojo instrukcijoje. Tik po mygtuko „Ar tikrai siūlote?“ paspaudimo siūloma kaina priimama ir išsaugoma duomenų bazėje. Pasirinkus „Nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę. Taip pat šioje instrukcijoje nurodoma ir kaip atrodo vartotojo įspėjimo pranešimas, jei jo siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą. Sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovo suklydimą lėmė ne mygtukų „Siūlyti“ ir „Ar tikrai siūlote?“ išdėstymas, o ieškovo atliktas dvigubas mygtukų paspaudimas, t. y. buvo paspaustas mygtukas „Siūlyti“ ir iškart po to kitas mygtukas „Ar tikrai siūlote?“, kuris atsirado toje pačioje vietoje kaip mygtukas „Siūlyti“. Ieškovas, kaip pats nurodė ieškinyje, tose pačiose varžytynėse prieš suklydimą, jau buvo pateikęs vieną kainos didinimo 88 eurais siūlymą, taigi neabejotinai turėjo pastebėti mygtukų seką ir išdėstymą sistemoje.

25.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs: „elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524-686/2016">3K-3-524-686/2016</a>). EVAP nustatyti pakankami saugikliai, kad atidūs vartotojai nepadarytų klaidų, t. y. pranešimas dėl siūlomos ženkliai didesnės kainos ir vartotojo perklausimas, ar jis tikrai nori siūlyti savo kainą, o jei ne, vartotojui paliekama galimybė tokios kainos nesiūlyti. Sistemoje rankiniu būdu suvedęs neteisingą siūlomą kainą, ieškovas turėjo galimybę tokios kainos nepatvirtinti. Atsakovė negali būti atsakinga už pernelyg neatidžių vartotojų elgesį. Ieškovas, turėjęs pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai.

25.5. EVAP naudotojo instrukcijos 14 punkte aiškiai, su pavyzdžiais nurodoma, kaip skaičiuojamas varžytynių pabaigos laikas: „jeigu iki nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes nulį sekundžių ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą“. Taigi EVAP sistema prideda papildomas penkias minutes varžytynių pabaigoje.

25.6. Jei VĮ Registrų centras taisytų varžytynių dalyvių įvestas sumas varžytynių metu, tai gerokai peržengtų jam įstatymų leidėjo suteiktas kompetencijos ribas bei pažeistų varžytynių eigą imperatyviai reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kur varžytynių dalyvis taip pat suklydo pasiūlydamas kainą, jau yra išaiškinęs: „akivaizdu, kad santykinai per aukštos kainos pasiūlymas neužkerta kelio vykdyti varžytynes. Kainos už varžytynėse parduodamą turtą siūlymas (kėlimas) yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas, kuriam įtaką gali daryti daugybė tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių. Maksimalios kainos ribojimas prieštarautų tiek varžytynių dalyvio ar išieškotojo interesams, tiek ir varžytynių pagrindiniam tikslui – realizuoti parduodamą turtą už maksimaliai aukščiausią kainą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524-686/2016">3K-3-524-686/2016</a>). Be to, varžytynių, kaip priverstinio aukciono, dalyvis neturi teisės atšaukti savo pasiūlymo (CK 6.419 straipsnio 3 dalis, 6.420 straipsnio 3 dalis).

25.7. EVAP pranešimas yra skirtas įspėti vartotojus dėl senų interneto naršyklių versijų ir yra rodomas vartotojams EVAP paleidus per senas naršyklių versijas be jokių papildomų veiksmų. Ieškovo argumentai dėl to, kad jis neva nebuvo informuotas, kokia naršyklės versija jam naudotis, nepagrįsti ir neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Dėl EVAP naudotojo instrukcijoje nenurodytų techninių reikalavimų vartotojų kompiuteriui – vartotojai už savo turimos kompiuterinės technikos veikimą ir tinkamą priežiūrą atsako patys. Be to, bylą nagrinėję teismai visiškai pagrįstai kritiškai įvertino liudytojų parodymus, pažymėdami, kad liudytojai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla ir išreiškė tik savo asmeninę nuomonę dėl EVAP netobulumo. Neįrodžius ieškovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos žalos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovės.

25.8. Dėl ieškovo nurodyto įrodinėjimo naštos paskirstymo netinkamumo, netinkamai vertintų įrodymų – bylą nagrinėję teismai netenkino reikalavimo dėl žalos atlyginimo ne dėl įrodymų trūkumo, o konstatavę, kad ieškovo nurodoma žala kilo dėl jo paties neatsargių veiksmų. Aplinkybė, kad teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje išsamiai nepasisakė dėl visų ieškovo argumentų ir į bylą pateiktų įrodymų, nereiškia, jog teismai šių aplinkybių neanalizavo.

26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Teisingumo ministerija prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

26.1. Nuo 2013 m. sausio 1 d. varžytynės vykdomos elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje. Jas organizuoja antstolis, o elektroninės Antstolių informacinės sistemos tvarkytoja yra VĮ Registrų centras. Varžytynių informacinėje sistemoje nėra nustatyta galimybė varžytynių dalyviui atšaukti savo pasiūlytą kainą, tačiau, užtikrinant paties varžytynių dalyvio interesų apsaugą nuo galimo suklydimo, varžytynių sistemoje rodoma, kokią mažiausią kainą jis gali pasiūlyti, varžytynių dalyviui nurodžius tam tikrą siūlomą kainą ir paspaudus mygtuką „Siūlyti“, sistema dar kartą reikalauja patvirtinti savo pasiūlymą paspaudžiant mygtuką „Ar tikrai siūlote?“. Jeigu varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina esamą kainą viršija daugiau kaip du kartus, sistema varžytynių dalyviui rodo pranešimą „Jūsų pasiūlyta kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, todėl manytina, kad esamos techninės priemonės tinkamai saugo varžytynių dalyvius nuo galimų klaidų siūlant kainas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524-686/2016">3K-3-524-686/2016</a> išaiškinimai, kad elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų.

26.2. Ieškovas turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, kad tinkamai keltų kainą. Vadovaujantis CPK 710 straipsnio 1 dalies 1 punktu, registruodamiesi į varžytynes, varžytynių dalyviai privalo patvirtinti, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintos formos dokumentu, kuriame detaliai aprašoma varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės. Taip pat varžytynių dalyvių patogumui varžytynių informacinėje sistemoje (https://www.evarzytynes.lt/evs/instructions.do) pateikta detali elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo naudotojų instrukcija, kurioje išsamiai aprašoma, kaip veikia sistema, kuriuose laukeliuose kokius duomenis reikia rašyti, kokie pranešimai rodomi vartotojams ir t. t., taip pat pateikiama ir informacinė vaizdo medžiaga, todėl varžytynių dalyviai turi galimybę iš anksto detaliai susipažinti su elektroninių varžytynių sistema.

26.3. Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Ieškovas, siekdamas, kad jam būtų priteistas jo prašomos turtinės žalos atlyginimas, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo suklydimą lėmė ne įvesties mygtukų išdėstymas ar netinkamas sistemos suprogramavimas, o tik paties ieškovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas. Ieškovas per neatidumą ar nežinojimą atliko dvigubą mygtuko paspaudimą, tai lėmė didesnės kainos, negu planuota, pasiūlymą, taip ieškovas prisiėmė visą riziką, susijusią su dalyvavimo metu atliekamais veiksmais. Siekdamas išvengti tokios situacijos, ieškovas nepasinaudojo galimybe kainos siūlymus kelti automatiniu būdu, taip pat varžytynėse dalyvauti per atstovą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto realizavimo per elektronines varžytynes nustatytos tvarkos (CPK 691–727 straipsniai)

27. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Remiantis CPK 694 straipsnio 1 dalimi (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.), skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu (CPK 694 straipsnio 3 dalis). Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo patvirtinti, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu, kuriame nurodyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės, ir patvirtinti, kad nėra teisės aktuose nustatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse (CPK 710 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dalyviai privalo sumokėti į specialią varžytynių sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį, sudarantį 10 procentų pradinės parduodamo turto kainos (CPK 710 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą, tokia kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina (CPK 713 straipsnio 13 dalis). Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, t. y. mokestis negrąžinamas dalyviui (CPK 711 straipsnio 1 dalis). Varžytynes organizuoja ir jų teisėtumą privalo užtikrinti antstolis (CPK 706, 713 straipsniai).

28. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktą varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt; pagal 101 punktą kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą; varžytynių metu varžytynių dalyviams rodoma informacija, kokią mažiausią kainą, atsižvelgiant į šiame punkte nustatytus kainos didinimo intervalus, jie gali pasiūlyti; iki varžytynių pabaigos tas pats varžytynių dalyvis kainą gali didinti neribotą skaičių kartų; varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina. Pagal 103 punktą varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punkte suformuluotas Antstolių informacinės sistemos tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. Nuostatų 22 punkte nurodyta, kad Antstolių informacinę sistemą sudaro Elektroninių varžytynių valdymo posistemis, skirtas varžytynėms skelbti ir jų eigai koordinuoti, posistemyje vykdomos šios funkcijos: varžytynių sukūrimas, redagavimas, paskelbimas, atšaukimas, paskelbimas neįvykusiomis, paskelbimas įvykusiomis (22.1 punktas); varžytynių ir aukcionų vykdymo posistemis, skirtas aukcionams ir varžytynėms vykdyti; posistemyje vykdomos šios funkcijos: pradedami aukcionai ir varžytynės, sekama varžytynių eiga, vykdomi automatiniai kainos didinimai pagal nustatytą kainos didinimo algoritmą, priimami dalyvių rankiniai kainų didinimai, fiksuojamas varžytynių laimėtojas, baigiamos varžytynės ir aukcionai (22.4 punktas). Pagal Nuostatų 8 punktą Antstolių informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri, be kita ko, koordinuoja Antstolių informacinės sistemos tvarkytojų darbą (8.2 punktas). Pagal Nuostatų 9 punktą, Antstolių informacinės sistemos tvarkytojai yra VĮ Registrų centras ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai; VĮ Registrų centras, be kita ko, tvarko ir administruoja duomenų bazę, užtikrina nepertraukiamą Antstolių informacinės sistemos funkcionavimą (9.11, 9.1.2 punktai). Antstolių informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie elektronines varžytynes ir elektroninius aukcionus, įskaitant duomenis apie elektroninių varžytynių ir elektroninio aukciono pradinę turto pardavimo kainą, kainos didinimo intervalą (18.8 punktas), per elektronines varžytynes ir elektroninį aukcioną dalyvių pasiūlytas kainas, pasiūlymo datą ir laiką (18.17 punktas).

30. Užsiregistravęs varžytynių dalyvis turi būti susipažinęs su EVAP naudotojo instrukcija. Jos 8 dalyje „Padidinti kainą varžytynėse/aukcione rankiniu būdu“ nurodyta, kad varžytynių ir aukciono peržiūros lange naudotojui parodomas likęs laikas iki varžytynių pabaigos, šiuo metu didžiausia pasiūlyta kaina varžytynėse / aukcione, požymis, ar dalyvis laimi (nelaimi), minimalus kainos didinimo intervalas, leidžiamas šioje varžytynių / aukciono rūšyje ir nurodytas eurais, laukas, skirtas kainai pakelti, – „Mano siūloma kaina“. Norint pasiūlyti kainą varžytynėse / aukcione, lauke „Mano siūloma kaina“ reikia įvesti visą kainą, už kurią gali būti nuperkamas turtas, ir paspausti mygtuką „Siūlyti“. Jeigu varžytynėse / aukcione jau yra kainos siūlymas (-ai), minimalus kainos siūlymas gali būti lygus arba didesnis, negu šiuo metu didžiausia pasiūlyta kaina plius minimalus kainos didinimo intervalas. Įvedus „Mano siūloma kaina“ ir paspaudus mygtuką „Siūlyti“, patikrinama, ar siūloma kaina du kartus viršija šiuo metu didžiausią pasiūlytą kainą. Jeigu viršija, parodomas papildomas įspėjamasis pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“. Visada po mygtuko „Siūlyti“ paspaudimo naudotojas papildomai perklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą. Pasirinkus „Nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę. Tokiu atveju naudotojas turi galimybę pakeisti kainos siūlymą. Pasirinkus „Ar tikrai siūlote?“, naudotojo kainos siūlymas yra išsaugomas. Parodomas pranešimas „Jūsų siūlymas sėkmingai perduotas“ ir atnaujinamos reikšmės puslapyje. Dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje. EVAP naudotojo instrukcijos 14 dalyje „Varžytynių/aukciono pabaiga“ nurodyta, kad varžytynės / aukcionas baigiami automatiškai nustatytą dieną nustatytu laiku. Laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes / aukcioną laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Be nurodytų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininko – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą, užtikrinti įgytų teisių stabilumą. Vykdymo proceso dalyvio reikalaujamas jo teisių gynimas, kurio poreikį iš esmės lemia ne nurodomas formalus įstatymo pažeidimas, bet konkrečiu atveju nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir neišsipildę lūkesčiai, gali sukelti tiek viešojo, tiek privačių interesų pažeidimus. Toks vieno asmens teisių ir interesų gynybos būdas, darant žalą kitiems teisėtiems interesams, pažeidžiant jų pusiausvyrą, negali būti pripažintas proporcingu ir tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTItNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-592-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-592-469/2015">3K-3-592-469/2015</a>).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašaus pobūdžio bylą dėl varžytynių, vykusių 2015 m. balandžio 24–25 dienomis, pasekmių, konstatavo, kad pirmiau nurodytas elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas dėl dalyvio kainos siūlymo ir siūlymo patvirtinimo apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą, dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Kainos už varžytynėse parduodamą turtą siūlymas (kėlimas) yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas, kuriam įtaką gali daryti daugybė tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių. Maksimalios kainos ribojimas prieštarautų tiek varžytynių dalyvio ar išieškotojo interesams, tiek ir varžytynių pagrindiniam tikslui – realizuoti parduodamą turtą už maksimaliai aukščiausią kainą. Varžytynių dalyvį paskelbus varžytynių laimėtoju, jam atsiranda pareiga sumokėti varžytynėse pirkto turto kainą, o to nepadarius, pagal CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punktą, varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, o varžytynių dalyvio įmoka negrąžinama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjQtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-524-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-524-686/2016">3K-3-524-686/2016</a> 18–25 punktus).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad elektroninės varžytynės Nr. 119064, dėl kurių rezultatų yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, vyko 2016 m. balandžio 26 d. Ieškovas pasiūlė didžiausią kainą, ji buvo patvirtinta, ieškovas pripažintas varžytynių laimėtoju, tačiau nesumokėjo pasiūlytos ir patvirtintos kainos už elektroninėse varžytynėse parduodamą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovui nebuvo grąžintas varžytynių dalyvio mokestis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad informacija apie elektroninėse varžytynėse parduodamą turtą buvo tinkamai atskleista ir ieškovas turėjo realią galimybę tinkamai nuspręsti dėl dalyvavimo elektroninėse varžytynėse, taip pat nuspręsti, kokia viršijanti pradinę aukščiausia kaina už parduodamą objektą jam būtų priimtina. Ieškiniu reikalaudamas negrąžinto mokesčio sumą atitinkančio žalos atlyginimo iš atsakovės VĮ Registrų centro, ieškovas teigė, kad įvyko klaida, elektroninių varžytynių metu jis įvedė klaidingai per didelę, negu norėjo iš tikrųjų pasiūlyti, perkamo buto su garažu kainą, jo klaidingą pasiūlymą Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo (EVAP) sistema patvirtino, o per didelę kainą ieškovas pasiūlė ir patvirtino dėl ydingo EVAP sistemos veikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo pareikštas ieškinys vertintinas visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų kontekste.

Dėl prejudicinių faktų

34. Nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turi kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTg5Ny02NjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1897-661/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1897-661/2016">2S-1897-661/2016</a> atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų elektroninėse varžytynėse. Pareiškėjas prašė pripažinti, kad jis nėra elektroninių varžytynių laimėtojas, pasiūlęs varžytynėse didžiausią 1 180 000 Eur kainą. Nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog antstolis galėjo atšaukti varžytynes iki jų pabaigos ir tokiu būdu grąžinti dalyvio mokestį, yra nepagrįsta. Įstatymo nustatytais atvejais teisė atšaukti varžytynes arba pripažinti jas neįvykusiomis yra suteikta būtent antstoliui (CPK 703, 704 straipsniai). CPK 703 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Taigi, kaip matyti iš įstatymo normos, aplinkybė, dėl kurios antstolis galėtų atšaukti varžytynes, turi būti tokia, dėl kurios jos negali būti vykdomos iš viso. Teismo vertinimu, didesnės nei įprasta kainos pasiūlymas varžytynių procese negali būti prilyginamas aplinkybei, kai varžytynės negali būti vykdomos iš viso. Varžytynių dalyvis, pasiūlęs per aukštą kainą už išvaržomą turtą, turi teisę atsisakyti perimti turtą už pasiūlytą kainą, tačiau su CPK 711 straipsnio 1 dalyje nustatytomis pasekmėmis, t. y. kai varžytynių dalyvio mokestis jam negrąžinamas. Todėl teismas sprendė atmesti pareiškėjo J. Z. skundą dėl antstolio veiksmų.

35. Nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės turi pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudicinių faktų reikšmę, jos iš naujo nagrinėjamoje byloje nenustatomos, o ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą ne antstoliui, o atsakovei VĮ Registrų centrui, todėl vertinamas būtent reikalavimo šiai atsakovei pagrįstumas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų – veiksmų (ne)teisėtumo, jų ir žalos priežastinio ryšio (CK 6.246, 6.247 straipsniai)

36. Ieškovas įrodinėja neteisėtus atsakovės veiksmus elektroninių varžytynių sistemos ydingumu, nurodo, kad sistema veikė su trūkumais: EVAP naudotojo instrukcijoje nenurodyta, kokia turi būti vartotojo interneto naršyklė; mygtukas „Ar tikrai siūlote?“ atsiranda toje pačioje vietoje, kur ir mygtukas „Siūlyti“, dėl to, paspaudęs mygtuką „Siūlyti“ du kartus, vartotojas negauna įspėjimo, o jo įrašyta kaina užfiksuojama (patvirtinama); EVAP naudotojo instrukcijoje nenurodyta, kad mygtuko „Siūlyti“ negalima spausti du kartus; pasiūlius naują kainą neatsinaujina pratęsto varžytynių laiko skaičiavimas.

37. Dėl ieškovo naudotos interneto naršyklės – ieškovas kasaciniame skunde pagrįstai teigia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas (apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės nepaneigė), portale www.evarzytynes.lt nenurodoma informacija, jog tam, kad sistema veiktų korektiškai, yra būtina įsidiegti „Internet Explorer 9“, „Mozilla Firefox 19“, „Google Chrome 28“, „Opera 15“ ar naujesnę naršyklės versiją, o esant naujesnei naršyklei būtina patikrinti, ar išjungtas suderinamumo režimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šia apimtimi atsakovės neveikimas – varžytynių dalyvių neinformavimas apie naudotinas naršykles – galėtų būti vertinamas kaip pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

38. Kita vertus, ieškovas, teigdamas, kad jis naudojosi senesne naršyklės „Mozilla Firefox“ versija, išleista 2013 m. vasario 19 d., neįrodinėjo, kad ši, jo žodžiais, „senesnė“ naršyklė nėra „Mozilla Firefox 19“ naršyklės versija (atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad 2013 m. vasario 19 d. išleista „Mozilla Firefox“ versija būtent ir yra „Mozilla Firefox 19“ versija; šį atsakovės teiginį patvirtina ir oficialiame „Mozilla“ tinklalapyje nurodyta informacija apie įvairių „Mozilla Firefox“ naršyklių versijų išleidimo datas (žr. https://www.mozilla.org/en-US/firefox/releases/ ir https://wiki.mozilla.org/Release_Management/Calendar)). Teismai taip pat nenustatė, kad EVAP sistema būtų suveikusi netinkamai būtent dėl tos priežasties, kad ieškovas naudojosi netinkama naršyklės versija. Taigi, byloje nenustatyta, kuo susijusi ieškovo naudota naršyklė su galimybės siūlyti norimą kainą įgyvendinimu ir kaip ji susijusi su ieškovo pasiūlyta netinkama kaina. Kasacinis teismas faktų nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nes tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pareiga. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti dėl priežastinio ryšio tarp nepakankamai atidaus ir rūpestingo atsakovės elgesio varžytynių dalyviams tinkamai neatskleidžiant informacijos apie naudotinas naršykles ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis).

39. Dėl mygtuko dvigubo paspaudimo – ieškovo teigimu, kairiojo pelės mygtuko paspaudimas greitai dukart ant ekrane mygtuko „Siūlyti“ (kurį paspaudus du kartus antruoju kartu paspaudžiamas toje pačioje vietoje atsirandantis siūlomos kainos tvirtinimo mygtukas „Ar tikrai siūlote?“, jį paspaudus kaina yra patvirtinama) nulėmė, kad jo per klaidą įrašyta kaina buvo pasiūlyta pirmuoju mygtuko paspaudimu ir iškart patvirtinta antruoju pelės paspaudimu. Todėl, tučtuojau patvirtinus kainą, buvo praleistas tarpinis žingsnis, kurio metu būtų pasirodęs įspėjamasis pranešimas, kuriuo ieškovas būtų buvęs įspėtas, kad „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, ir būtų buvęs perklaustas „Ar tikrai siūlote?“ Ieškovo teigimu, šią jo klaidą nulėmė netinkama svetainės konfigūracija ir atskiro įspėjimo, kad mygtuko „Siūlyti“ negalima spausti du kartus iš eilės, nebuvimas.

40. Byloje nustatyta, kad ginčo varžytynių metu vienas po kito atsirandantys mygtukai „Siūlyti“ ir „Ar tikrai siūlyti?“ buvo suprogramuoti toje pačioje vietoje. EVAP naudotojo instrukcijoje nėra tiesiogiai nurodyta, kad mygtuko „Siūlyti“ negalima spausti du kartus iš eilės. Tačiau instrukcijoje pateiktas išsamus varžytynių dalyvio veiksmų eiliškumas pateikiant siūlomą kainą leidžia dalyviui pasiūlyti ir pateikti būtent norimą kainą, nuosekliai laikantis instrukcijoje nurodytos veiksmų sekos: kaina yra pirmiau pasiūloma, tik tuomet, jei ji nėra pernelyg didelė (tokiu atveju vartotojas įspėjamas), vartotojas yra perklausiamas, ar tikrai jis nori siūlyti būtent įrašytą kainą, ir tik tada įsitikinęs vartotojas turi galimybę patvirtinti siūlomą kainą.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 39 punkte nurodytas aplinkybes būtų galima pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmais (neveikimu), jei dėl jų EVAP sistemą būtų galima pripažinti nepakankama tam, kad atidus ir rūpestingas varžytynių dalyvis būtų apsaugotas nuo tokios klaidos, kokią nagrinėjamoje situacijoje padarė ieškovas. Vis dėlto nurodytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad netinkamos kainos siūlymo galėtų būti išvengta, laikantis siūlomos kainos teikimo tvarkos, aprašytos EVAP naudotojo instrukcijoje. Laikantis veiksmų nuoseklios sekos, įrašius siūlomą kainą ir paspaudus vieną kartą mygtuką „Siūlyti“, dėl ieškovo pasiūlytos ženkliai didesnės kainos būtų pasirodęs įspėjamasis pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, taip pat ieškovas būtų buvęs perklaustas „Ar tikrai siūlote?“ Šiedu saugikliai būtų apsaugoję dalyvį nuo galimos klaidos dėl neatidumo suvedant netinkamą kainą, jei jis, siūlydamas kainą, būtų laikęsis veiksmų eiliškumo, aprašyto EVAP naudotojo instrukcijoje, ir po mygtuko kiekvieno paspaudimo būtų sulaukęs sistemos atsakymo. Pažymėtina, kad instrukcijoje vartojama sąvoka „paspausti“ įprastinėje kalboje suvokiama kaip nereikalaujanti daugiau nei vieno paspaudimo.

42. Ieškovas teigia, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą įrodo aplinkybės, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir 2016 m. spalio 10 d. įvyko to paties turto pakartotinės varžytynės Nr. 124358 ir Nr. 127053, kuriose naujas vartotojas vėl padarė analogišką klaidą, pasiūlydamas per didelę kainą. Tačiau tokio teiginio nepatvirtina bylos įrodymai, tokių faktinių aplinkybių nenustatė bylą nagrinėję teismai. Ieškovas taip pat teigė, kad iki 2018 m. vasario 8 d. iš viso įvyko daugiau nei 45 000 varžytynių, iš jų 1350 varžytynių (maždaug 3 proc. visų varžytynių) buvo pasiūlyta per didelė kaina, dėl to jos buvo pripažintos neįvykusiomis.

43. Šios nutarties 42 punkte nurodyti ieškovo pateikti duomenys nelaikytini galinčiais patvirtinti atsakovės veiksmų (ne)teisėtumą nagrinėjamos bylos kontekste. Pirma, nėra nustatyta, kokią konkrečiai klaidą, ieškovo įvardijamą kaip „analogišką“, padarė pakartotinių varžytynių Nr. 124358 ir Nr. 127053 dalyviai. Antra, nenustatyta, kokią dalį iš ieškovo nurodomų 3 proc. visų varžytynių, kurios buvo pripažintos neįvykusiomis dėl pasiūlytos per didelės kainos, sudarė varžytynės, kurių dalyviai padarė analogiško, kaip ieškovas, pobūdžio klaidas dėl tų pačių priežasčių.

44. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog mygtuko „Siūlyti“ ir po jo einančių kainos siūlymo veiksmų (žingsnių) išdėstymas, instrukcijoje atskirai nenurodant draudimo mygtuką „Siūlyti“ spausti du kartus iš eilės, savaime sukuria prielaidas pakankamai atidžiam ir rūpestingam varžytynių dalyviui padaryti analogišką klaidą, kaip atsitiko ieškovui. Tai nesudaro pagrindo aptariamų atsakovės veiksmų (neveikimo) pripažinti neteisėtais.

45. Ieškovo kasaciniame skunde teigiama, kad, pasiūlius naują kainą, neatsinaujino pratęsto varžytynių laiko skaičiavimas nuo varžytynių laiko pabaigos, nes, pagal ieškovo pateiktą vaizdo įrašą, kitų varžytynių metu atlikus kainos siūlymą, ieškovo teigimu, varžytynių pratęsimo laiko 5 minutės nebuvo pridėtos ir tai, anot ieškovo, yra nekorektiško, neteisingo EVAP sistemos veikimo įrodymas. CPK 713 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad varžytynės baigiamos jų pabaigos dienos tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos. Pagal CPK 713 straipsnio 7 dalį, jeigu iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes nulį sekundžių ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių nulio sekundžių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes nulį sekundžių; šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo kainos pasiūlymo gavimo momento. Pratęstos varžytynės baigiamos, jeigu per penkias minutes nulį sekundžių po paskutinio kainos pasiūlymo negaunamas kitas kainos pasiūlymas. Pirmosios instancijos teismas sprendime darė išvadą, kad varžytynės vyko laikantis CPK 713 straipsnio 7 dalies nuostatų reikalavimų, nes varžytynių pabaiga buvo pratęsta tinkamai, t. y. gavus naują kainos pasiūlymą likus mažiau negu penkioms minutėms iki varžytynių pabaigos, o ieškovas pateikė statistiką, kuri neatitinka dabartinių elektroninių varžytynių sistemos veikimo principų, t. y. kai dar nebuvo galima pratęsti varžytynių termino penkioms minutėms gavus naują kainos pasiūlymą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis ir nenurodė naujų motyvų dėl varžytynių laiko skaičiavimo atsinaujinimo.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nenustatė ir neįvertino, ar varžytynių laikas 5 minutėmis buvo pratęstas nuo varžytynių laiko pabaigos, ar nuo ieškovo kainos pasiūlymo per pratęstą laiką gavimo momento. Kita vertus, nėra pagrindo konstatuoti, kad kasaciniame skunde ieškovo nurodomas įrodymas – vaizdo įrašas „2016.10.10Varzytines_9_Pabaiga suklydo“ galėtų sudaryti pagrindą konstatuoti CPK 713 straipsnio 7 dalies pažeidimus ginčo varžytynių, vykusių 2016 m. balandžio 26 d., metu. Maža to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad ieškovo įrodinėjama aplinkybė – t. y. tai, kad ieškovui pateikus kainos pasiūlymą varžytynių laikas nebuvo pratęstas pagal CPK 713 straipsnio 7 dalies reikalavimus, būtų galėjusi turėti realią įtaką ieškovo netinkamos kainos pasiūlymui ir galutiniam varžytynių rezultatui. Tai reiškia, kad, net ir pasitvirtinus ieškovo nurodomiems nukrypimams nuo teisės aktų reikalavimų, nebūtų pagrindo spręsti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio su ieškovo patirta žala.

47. Byloje nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo ir jų priežastinio ryšio su žala, nėra teisinio pagrindo taikyti deliktinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai pagrįstai sprendė nepriteisti žalos atlyginimo ieškovui.

Dėl tinkamo proceso teismo posėdyje

48. Ieškovo kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad teismai sureikšmino operatyvumo principą ir skyrė nepakankamą dėmesį teisingumo principui: pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymų, nutraukė pasisakymus, pašalino klausimus, skubindamas procesą, taip apribojo ieškovo teisę būti išklausytam, sudarė įspūdį apie savo išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties; apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinio skundo motyvų dėl šių pažeidimų netyrė, neperklausė pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, nesvarstė surengti žodinio bylos nagrinėjimo.

49. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99).

50. Iš 2018 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teisėjos kalba yra gana greita, bet kartu aiški ir sklandi. Bendravimas su proceso dalyviais ir vadovavimas procesui – aktyvus, konstruktyvus, proceso dalyviai raginami kalbėti apie bylos esmę. Tai galėtų būti paaiškinama darbo organizuotumu, kryptingumu, bet savaime nerodo proceso dirbtinio skubinimo ar net išankstinio nusistatymo, kaip teigiama kasaciniame skunde. Nėra pagrindo daryti išvadą apie teisėjos pareikštą kokią nors nepagarbą bylos šalims posėdžio metu, šalių, jų atstovų menkinimą ar galimybių naudotis procesinėmis teisėmis ribojimą, išankstinį teismo nusistatymą dėl bylos baigties. Teisėja koncentravosi į bylos nagrinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių išsiaiškinimą, siekė jas nustatyti, pertraukdavo ar nukreipdavo tik tuo atveju, jei šalių kalbos nukrypdavo nuo nagrinėjimo dalyko. Teisėja sutiko išklausyti liudytojų A. S. ir I. K. parodymus, tenkindama ieškovo atstovo prašymus. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojai teikė parodymus, atsakė į teismo ir ieškovo atstovo klausimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi jų pateiktais parodymais kaip informacijos šaltiniu, tirdami ir nustatydami bylos faktines aplinkybes. Šalių teisės teikti paaiškinimus, prašymus, klausimus nebuvo suvaržytos. Tai, jog ieškovo atstovas nesutiko su teisėjos nustatytu bylos nagrinėjimo dalyku, pavadinęs ji siauros apimties, nepaneigia teismo diskrecijos nustatyti nagrinėjimo dalyką, t. y. kokios įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos byloje. Teisėjos siekį posėdžio laiką išnaudoti išimtinai byloje teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti rodo pasiektas rezultatas – byla išnagrinėta per vienintelį posėdį, užtrukusį beveik 77 minutes.

51. CPK 7 straipsnis įtvirtina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, šio straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. CPK 72 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad teismas privalo rūpintis, jog civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Tai, kad teismas išnagrinėjo bylą per vieną teismo posėdį, savaime nereiškia, jog šalys nebuvo tinkamai išklausytos ir byla nebuvo išnagrinėta tinkamai. Tam tikrų šalies prašymų netenkinimas, klausimų šalinimas arba teismo pastaba šaliai, kad reikia kalbėti apie bylos esmę, nėra pagrindas teigti, jog yra pažeista šalies teisė būti išklausytam ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

52. Darytina išvada, kad procesas pirmosios instancijos teismo posėdyje iš esmės atitiko teisingo proceso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį standartus. Nėra pagrindo spręsti apie teismo padarytus tokius proceso teisės pažeidimus, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

53. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir taip neįvertino pirmosios instancijos teismo posėdžio proceso tinkamumo, bet jį pripažinti netinkamu, kaip pirmiau nurodyta, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis). Ieškovas nereiškė prašymo apeliaciniame skunde dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas turėjo diskreciją spręsti dėl posėdžio rašytinės formos, o byla pagal ginčo pobūdį nėra priskirta prie turinčių didesnį viešąjį interesą bylų ar bylų, kuriose sprendžiama dėl socialiai pažeidžiamų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė žodinio apeliacinio proceso poreikio.

54. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi pagrįstai paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškinį. Nenustačius teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 5 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys